Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Arvydo Montrimo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 59-119, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d.

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi nuteistajam K. S. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmės dalis pagal Kauno apylinkės tesimo 2013 m. lapkričio 20 d. baudžiamąjį įsakymą bei Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendį.

Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. rugsėjo 16 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. rugsėjo 16 d., 2/3 paskirtos bausmės atliko – 2021 m. sausio 16 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. birželio 30 d. yra 3 metai 2 mėnesiai 17 dienų.

Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 2021 m. liepos 2 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 59-119 (toliau – ir nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam K. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei rekomendavo nuteistajam dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, orientuotose į smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybę. Komisija nutarime, be kita ko, nurodė, kad nuteistasis anksčiau teistas 7 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 4 kartą. Kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Nusikalstamam elgesiui būdingas smurtinių bei turtinių nusikaltimų modelis. Buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka (duomenys neskelbtini) sąlygomis. Nuo (duomenys neskelbtini) yra suteikta teisė (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Per visą bausmės atėmimo laikotarpį 33 kartus baustas ir 2 kartus skatintas, paskutinė nuobauda skirta (duomenys neskelbtini). Vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, anksčiau iki nuteisimo nedirbo. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju ketina įsidarbinti AB ,, (duomenys neskelbtini)“. Prievolę atlyginti nusikalstamu elgesiu padarytą žalą įvykdė. Remiantis 2021 m. birželio 7 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, įstaiga nuteistojo vykdomųjų dokumentų dėl išieškojimo neturi. Oficialių duomenų apie narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio ar jo surogatų vartojimą pataisos įstaigoje nėra. Komisijos nutarime nurodoma, kad vertinant K. S. charakterizuojančias aplinkybes, susijusias su emocine gerove, nuostatomis, mąstymu ir elgesiu, nustatyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nesivadovauja kriminalinį elgesį palaikančiomis bei subkultūrinėmis nuostatomis. Tačiau stokodamas savikontrolės, gali, jam nepalankiose situacijose, nesugebėti išlaikyti ramų bei pagarbų bendravimo toną, pasižymėti priešiškumu ar agresyvumu, pasirinkti gynybinę poziciją. Šie nuteistajam būdingi elgesio ypatumai pasireiškė ne tik laisvėje, bet ir pataisos įstaigoje, kuomet jis, būdamas įsitikinęs savo teisumu, ne kartą priešinosi nustatytai pataisos įstaigos tvarkai bei taisyklėms. Toks nuteistojo elgesys rodo susiformavusias dviprasmiškas nuostatas į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą. Taip pat nurodoma, kad nuteistojo K. S. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 81 taškas (statinių – 25, dinaminių – 56), nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įverčių, dinaminių taškų skaičių sudaro net 56 taškai, tai rodo, kad nuteistasis nepakankamai įsitraukia į resocializacijos procesą.

Prokuroro atsiliepimas į skundą per įstatyme numatytą terminą negautas.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenys gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Pirmiausia pažymėtina, jog teismas, susipažinęs su nuteistojo K. S. skundu ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant K. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas.

Susipažinus su Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, matyti, kad K. S. 2/3 jam paskirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės atliko – 2021 m. sausio 16 d., vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, šiuo metu charakterizuojamas iš dalies teigiamai, sutiko, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Nuteistojo K. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, t. y. 81 taškai, iš kurių 25 – statiniai ir 56- dinaminiai. Tačiau tai, kad net jei nuteistasis atitiktų formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tai būtų tik lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Nors nuteistasis K. S. formaliai ir atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus, t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, kas sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat teismas papildomai atsižvelgia į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, jog vienas iš kriminalinės bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta kriminalinės bausmės esmė. Teismo nuomone, jeigu būtų patenkintas nuteistojo skundas, bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai šiuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvūs ir nepasiekiami. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad K. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2013 m. rugsėjo 16 d., šiuo metu bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nuo (duomenys neskelbtini) jam suteiktas leidimas (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu netaikius K. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jam buvo rekomenduota dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, orientuotose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, tęsti darbą, atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje (ne mažiau nei 5), tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Remiantis turimais duomenimis, nuteistasis vykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas: pradėjo dalyvavimą individualioje intervencijos priemonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra orientuota į priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms kontrolę bei tolesnio vartojimo prevenciją, tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje (dirba (duomenys neskelbtini) pareigose), nuosekliai atliko nemokamus darbus pataisos įstaigoje: (duomenys neskelbtini) padėjo įrengti (duomenys neskelbtini), sutvarkė (duomenys neskelbtini), sutaisė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) tvarkė (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) mėnesį atliko kelis (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Teismų praktikoje ne kartą buvo nuosekliai pabrėžta, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. IS-27-209/2019).

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, ir socialinio tyrimo išvados, bausmės atlikimo metu nuteistasis K. S. net 33 kartus buvo baustas už vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus, 2 kartus skatintas, ir nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, paskutinė nuobauda nuteistajam buvo skirta (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės taip pat reikšmingos prognozuojant nuteistojo elgesį taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nuteistasis bausmės vykdymo laikotarpiu nesilaikė nustatytos tvarkos, ir tai, kad pastaruosius metus nuteistasis laikosi vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų, dirba, vertintina palankiai, tačiau tai dar nelaikytina pakankamomis ir sudarančiomis pagrindo daryti išvadą, jog jis, atlikdamas likusią bausmės dalį, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020). Nagrinėjamu atveju K. S. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal 178 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, t. y. jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną labai sunkų nusikaltimą. Viena iš K. S. padarytų veikų – nužudymas – priskiriamas prie pačių pavojingiausių ir sunkiausių tyčinių nusikaltimų, kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – mirė žmogus, ir tai taip pat turi įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius. Atsižvelgiant į tai, jog K. S. padarė vieną pavojingiausių nusikaltimų, tai parodo jo didesnį socialinį pavojingumą, todėl tai sudaro prielaidą griežčiau vertinti visas byloje nustatytas aplinkybes sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ne vien į nuteistojo interesus, tačiau ir į kitų visuomenės narių bei nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų teisėtus interesus. Teismas pažymi, kad nors nusikalstamos veikos pavojingumas buvo įvertintas teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau, teismo vertinimu, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis, negali būti visiškai sumenkinami.

K. S. teistas 7 kartus. K. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, t. y. 81 taškas, iš kurių 25 taškų – statiniai ir 56 taškas dinaminiai. Nors nuteistasis yra priskiriamas vidutinės rizikos grupei (40-99 taškai), tai negali būti laikoma kaip akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nes nuo anskstesnių elgesio rizika vertinamų buvo sumažinti vos 2 taškai. Tačiau kaip matyti, didžiają dalį pakartotinės nusikalstamo elgesio rizikos sudaro būtent dinaminiai taškai – 56 (kurie gali būti mažinami), kurių yra net dvigubai daugiau nei statinių taškų. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistasis dar nėra pakankamai sumažinęs savo socialinio pavojingumo ir atsižvelgiant į tai, kad jis atlieka bausmę ir už nužudymą, jis turėtų dėti daugiau pastangų bandydamas mažinti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo dinaminius taškus.

Vertinant kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, susijusias su jo emocine gerove, nuostatomis, mąstymu ir elgesiu, nustatyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis stokodamas savikontrolės, gali jam nepalankiose situacijose, nesugebėti išlaikyti ramų bei pagarbų bendravimo toną, pasižymėti priešiškumu ar agresyvumu, pasirinkti gynybinę poziciją. Šie nuteistajam būdingi elgesio ypatumai pasireiškė ne tik laisvėje, bet ir pataisos įstaigoje, kuomet jis, būdamas įsitikinęs savo teisumu, ne kartą priešinosi nustatytai pataisos įstaigos tvarkai bei taisyklėms. Toks nuteistojo elgesys rodo susiformavusias dviprasmiškas nuostatas į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą, ir esant su jo elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas bei tapti aukšta.

Visos šios aplinkybės kelia tam tikras abejones, jog būdamas laisvėje K. S. laikysis savitvardos, savikontrolės sąmoningumo, visais atvejais sieks savo tikslų teisėtais būdais ir nepasiduos destabilizuojančios aplinkos įtakai

Nuteistojo gynėjo advokato skunde nurodomi teiginiai, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę 3-ą, o ne 4-ą kartą, bei tai, kad prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, esminės reikšmės svarstant lygtinio paleidimo klausimą ir pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą nesudaro.

Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu ketina įsidarbinti „(duomenys neskelbtini)“, tačiau asmens byloje nepateikta pažyma, patvirtinanti galimybę įsidarbinti nurodytoje vietoje.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitus charakterizuojančius duomenis, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam K. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Arvydo Montrimo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 59-119.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.