Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant traukiamai administracinėn atsakomybėn V. M. U., jos atstovui advokatui Stasiui Sandai,

protokolą surašiusios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vyriausiajai specialistei Dangirai Bareikienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo V. M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pensininkės, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. U. administracinių teisės pažeidimų protokolas surašytas už tai, kad ji savavališkai užėmė valstybinę žemę. 2016 m. sausio 12 d. žemės naudojimo patikrinimo metu, tikrinant žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. M. U., buvo nustatyta, kad yra suartas 5 metrų pločio bendro naudojimo kelias, kuris kerta žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo savavališkai užimta apie 0,05 ha valstybinės žemės ploto. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis kelių užimamas plotas 0,30 ha, kuris yra nurodytas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelėje, parengtoje 1994 m. birželio 13 d., į žemės sklypo plotą neįskaičiuotas, t. y. keliai, kertantys žemės sklypą yra valstybinėje žemėje. Kelias yra nurodytas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3207-89, ir Širvintų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiajame plane Nr. Š-67, patvirtintame Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 9-965. V. M. U. apie tai, kad minėtas kelias yra vietinės reikšmės viešasis kelias ir jai nuosavybės teise nepriklauso, turėjo būti žinoma žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenysneskelbtini)) paženklinimo metu bei iš 2007-09-24 ir 2008-08-12 Širvintų rajono žemėtvarkos raštų Nr. S-1082 ir Nr. S-1320. V. M. U. matydama, kad jos žemės sklypą kertančiu keliu naudojasi kiti asmenys ir žinodama, kad šis kelias jai nepriklauso, tyčia nurodė savo sutuoktiniui H. U. suarti savo žemės klypo šiaurinę dalį iki bendro naudojimo 12 m. pločio kelio, kartu suariant ir 5 metrų pločio bendro naudojimo kelią. Tuo sąmoningai ir savavališkai užimdama valstybinės žemės plotą, jį naudodama savo poreikiams ir tuo pačiu pažeisdama gretimų sklypų savininkų ir naudotojų teisę privažiuoti minėtu keliu iki savo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), suprojektuoto miško sklypo Nr. 1211 bei laisvosios valstybinės žemės fondo žemės.

V. M. U. su pažeidimu nesutiko ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jos nuosavybės teisių dokumentuose nėra pažymėta jokio bendro naudojimo 5 metrų pločio kelio. Ji kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą, savivaldybę ir kitas institucijas, ir jai buvo nurodyta, kad 5 metrų pločio kelio jos sklype nėra. Ji taip pat nurodė, kad ji liepė savo sutuoktiniui suarti pravažinėtą keliuką, nes jis nebuvo niekur įteisintas. Ji taip pat nurodė, kad keliukas galimai reikalingas toliau gyvenantiems (duomenys neskelbtini), tačiau prie savo sklypo jie gali privažiuoti per jos sklype šalia upelio esantį kelią.

Protokolą surašiusios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus atstovė Dangira Bareikienė nurodė, kad 5 metrų pločio kelias, kuris buvo suartas yra pažymėtas Žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelėje, parengtoje 1994 m. birželio 13 d., į žemės sklypo plotą neįskaičiuotas, t. y. keliai, kertantys žemės sklypą yra valstybinėje žemėje. Kelias yra nurodytas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3207-89, ir Širvintų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiajame plane Nr. Š-67, patvirtintame Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 9-965. V. M. U. apie tai žinojo ir tyčia suarė kelią.

Suinteresuotas asmuo D. O. nurodė, kad jie žvyru pagerino kelią einantį per V. M. U. žemės sklypą, o 2015 m. gruodžio mėnesį pamatė, kad V. M. U. šį kelią suarė. Ji mano, kad šis kelias yra pažymėtas dokumentuose, todėl V. M. U. savavališkai užėmė valstybinę žemę.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla, jei jis savavališkai užima privačios nuosavybės teise priklausančią arba valstybinę žemę, mišką, vandens telkinius arba savavališkai naudoja privačius ar valstybinius vandens telkinius. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali pasireikšti savavališku privačios nuosavybės teise priklausančios žemės, miško, vandens telkinių užėmimu arba savavališku privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimu.

Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-444-2789/2009, N575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomas ir toks atvejis, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.⁵⁷⁵-459/2012) ir kt.

Nagrinėjamu atveju V. M. U. administracinių teisės pažeidimų protokolas surašytas už tai, kad ji savavališkai užėmė valstybinę žemę suardama 5 metrų pločio kelią. Tačiau teismas negali sutikti su tokiu V. M. U. veiksmų vertinimu. Nustatant administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, būtina konstatuoti, kad pažeidimo objektas yra tinkamas ir pažeidėjo užimtas žemės plotas tikrai priklauso valstybei. Tačiau byloje nėra pakankamai tai patvirtinančių įrodymų. Iš byloje pateiktų V. M. U. nuosavybės dokumentų negalima spręsti, kad jos sklype yra įsiterpusi valstybinė žemė, per kurią eina 10 ir 5 metrų pločio bendro naudojimo keliai. V. M. U. priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išraše nėra jokių įrašų, kad jos žemės sklype yra įsiterpęs kelias ar valstybinė žemė. Jame taip pat nėra nurodyta jokių kelio servitutų ar kitokių ribojimų (b.l. 16-17). Žemės sklypo abrise taip pat nėra pažymėta jokio 5 metrų pločio kelio (b.l. 19). V. M. U. žemės naudojimo plotų eksplikacijoje grafoje „Keliai“ pažymėtas brūkšnys, t. y. keliai nenumatyti (b.l. 23). Žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo akte taip pat nėra nurodyta jokių įsiterpusių valstybinės žemės sklypų, o pastabėjimuose nurodyta, kad išvažiavimui iš žemės sklypo yra 10 metrų pločio vietinis kelias (b.l. 24-25). Jokio kelio ar įsiterpusio valstybinės žemės sklypo nėra ir 1994 m. gruodžio 28 d. Širvintų rajono valdybos sprendime atkurti V.M. U. nuosavybės teises į nagrinėjamą žemės sklypą (b.l. 26). Taigi, V. M. U. nuosavybės teisių atkūrimo ir jų įteisinimo dokumentuose jokio 5 metrų pločio kelio nėra ir nėra duomenų, jog jai priklausančiame žemės sklype būtų įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, o institucijos surašiusios protokolą nurodyta Žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelė nelaikytina pakankamu įrodymu sprendžiant, jog į V. M. U. žemės sklypą yra įsiterpusi valstybinė žemė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-05-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2186/2011 yra konstatavęs, kad žemės sklypo abrisas ir laikinasis žemės sklypo planas nėra tie dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, ar nuosavybės teisių atkūrimo momentu de jure egzistavo tam tikras kelias, ar jis buvo projektuojamas/suprojektuotas. Protokolą surašiusi institucija nepateikė jokių registro duomenų ar įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, kuriame yra bendro naudojimo keliai, plano.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos valdo valstybinės reikšmės kelių informacinę sistemą, renka, sistemina ir saugo joje duomenis apie valstybinės reikšmės kelius. Savivaldybės renka, tvarko ir saugo duomenis apie vietinės reikšmės kelius atitinkamose vietinės reikšmės kelių informacinėse sistemose ir valdo šias sistemas. Nuo 1995 metų galiojusios senos redakcijos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad vietinės reikšmės kelius registruoja bei jų sąrašus tvirtina savivaldybės.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad V. M. U. advokatas 2008 metais buvo pateikęs užklausimus dėl kelio V. M. U. žemės sklype Širvintų rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos ir VĮ registrų centrui. VĮ Registrų centras 2008 m. liepos 24 d. raštu informavo, kad V. M. U. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose jokio kelio servituto žemės sklype nėra nustatyta ir neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. 2008 m rugpjūčio 5 d. rašte Lietuvos automobilių kelių direkcija taip pat nurodė, kad neturi jokios informacijos apie 5 metrų pločio kelią V. M. U. žemės sklype ir nurodė, kad šią informaciją gali turėti savivaldybė. 2008 m. rugsėjo 3 d. rašte Širvintų rajono savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad savivaldybės administracija jokių duomenų apie kelią V. M. U. žemės sklype neturi. Taigi, V. M. U. žemės sklype 5 metrų pločio kelias nebuvo numatytas.

Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir aplinkybė, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 9-965 patvirtino Širvintų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių infrastruktūros plėtros specialiųjų planą Nr. Š-67, kuriame numatė ginčo kelią.

Be to, protokole nenurodyta tiksli pažeidimo data. Ginčo kelias galimai buvo suartas dar iki specialiojo plano patvirtinimo, nes D. O. dėl kelio suarimo kreipėsi 2015 m. gruodžio pradžioje ir tikėtina, kad kelias buvo suartas ne žiemą.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

V. M. U. įgijo vientisą žemės sklypą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šiame sklype nėra įsiterpusių kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančių žemėnaudų, ūkinės komercinės paskirties pastatų ar statinių, nėra duomenų apie registruotus servitutus. Nenustačius būtino administracinio teisės pažeidimo objekto – valstybinės žemės, konstatuoti, kad V. M. U. savavališkai užėmė valstybinę žemę, tokiu būdu padarė ATPK 45 str. 1 d. numatytą pažeidimą, negalima. Be to, šiuo atveju nėra V. M. U. tyčios, t. y. noro tyčia sąmoningai ir savavališkai užimti ir naudoti valstybės žemės sklypą, aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, nes ji liepdama suarti kelią, vadovavosi jos nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais, kuriuose 5 metrų pločio kelias nenurodytas. (panašios praktikos laikosi ir apygardų teismai, pvz., žr. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. ATP-1055-245/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. ATP-29-174/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. ATP-739-458/2015 ir kt.).

ATPK 250 str. 1 d. l p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad V. M. U. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp V. M. U. ir D. O. yra kilęs ginčas dėl kelio, kuris tinkamai neįformintas ir šis klausimas turi būti sprendžiamas civiline tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinių ir civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinėms, darbo, šeimos ir kitoms byloms dėl privatinių teisinių santykių nagrinėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286, 287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, V. M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nesant jos veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.