- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-12
- Bylos Nr.
- ATP-1055-245/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00283-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau-Institucija) apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. V. surašytas už tai, kad 2012 m. balandžio 25 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog V. V. užtvėrė per jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (kadastrinis Nr. 6938/0001:164) valstybiniame žemės ruože esantį kelią, kas atitinka ATPK 45 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarimu V. V. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Institucija skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, priimti naują nutarimą V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje - pripažinti ją kalta pagal ATPK 45 str. 1 d. ir paskirti jai nuobaudą sankcijos ribose. Skunde nurodama, jog apylinkės teismas netinkamai išsiaiškino reikšmingas bylai aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutarimą. Nors teismas nustatė, kad šioje byloje nėra įrodyta, kad V. V. nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra įsiterpęs valstybinės žemės ruožas ir kad V. V. žinoma apie tokio sklypo buvimą, ir kad V. V. suprasdama, kad jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra valstybei priklausantis žemės sklypas ir joks pagrįstas ginčas šiuo klausimu kilti negali, tyčia sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybei priklausantį žemės sklypą, tačiau neįvertino, kad N. Ū. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė A. B. ir tuometinės N. Ū. apylinkės reformos tarnybos specialistas S. B. 1996 m. birželio 12 d. paženklino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. V. motinai O. Č. vietovėje grąžinamus natūra žemės sklypus, kurių vieno plane pažymėtas 4 m pločio vietinės reikšmės kelias. Šis kelias įsiterpęs į sklypą Nr. 214-1 bei nėra įskaičiuotas į šio sklypo plotą. Šis kelias yra pažymėtas žemės sklypo Nr. 214-1 abrise (b. l. 36), daugiau jokių kelių šio žemės sklypo abrise pažymėta nėra. Administracinio teisės pažeidimo byloje pateikti rašytiniai įrodymai paneigia skundžiamame nutarime nurodytą išvadą, kad žemės sklypas Nr. 214-1 buvo suformuotas ir perduotas privačiai nuosavybei kaip vientisas žemės sklypas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. V. motina O. Č. sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo 1996 m. birželio 12 d. akte bei žemės sklypo Nr. 214-1 plane savo parašais patvirtino, kad sutinka su paženklinto vietovėje žemės sklypo plotu, ribomis ir vietinės reikšmės keliu, kertančiu šį žemės sklypą. Ta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra jokių duomenų apie V. V. nuosavybės teise valdomame žemės sklype esantį kelią, tik patvirtina, kad žemė užimta keliu į šio žemės sklypo plotą neįskaityta. Todėl servitutas keliui nėra ir negalėjo būti nustatytas. Vien ta aplinkybė, kad žemės sklypas, užimtas keliu, nėra suformuotas atskiru žemės sklypu ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia šios žemės kaip valstybinės žemės statuso. Faktą, kad V. V. nuosavybės teise valdomame žemės sklype kelias realiai egzistuoja, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) teismui pateikti ortofotografiniai žemėlapiai. Sudarant dovanojimo sutartį 2002 m. spalio 28 d., sandorio sudarymo metu galiojusio LR Žemės įstatymo 14 str. 1 dalyje buvo reglamentuota, kad privačios žemės sandoriai turi būti patvirtinti notariškai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nuosavybės teisė į žemės 4,66 ha sklypą įgyta dovanojimo sutarties pagrindu. Taigi, sudarant dovanojimo sutartį, neatskiriamoji dovanojimo sutarties dalis buvo žemės sklypo planas, kuriame pažymėtas 4 m. pločio vietinės reikšmės kelias. Į tai atsižvelgiant, V. V. turėjo būti žinoma apie jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype įsiterpusį bendrojo naudojimo kelią, kuris nėra įskaičiuotas į žemės sklypo plotą.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija nesutinka su tuo, kad skundžiamu nutarimu teismas iš Nacionalinės žemės tarnybos priteisė 300 Lt V. V. turėtų atstovavimo išlaidų. Atstovavimo išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumatytas. Pagal LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar jo padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, V. V. pateiktoje advokatės S. Č. 2012-06-25 sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 13 nurodytos išlaidos galėtų būti priskirtos prie Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytų išlaidų teisinėms paslaugoms už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą, pagal kurias rekomenduojama priteisti maksimalų dydį, kuris paskaičiuojamas taikant 0,12 koeficientą, pagrindu imant LR Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą. Atsižvelgiantį tai, V. V. už advokatės S. Č. suteiktas teisines paslaugas galėjo būti priteista 102 Lt. Tokiu būdu apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias išlaidų apmokėjimą administracinio teisės pažeidimo bylose, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika, todėl nepagrįstai iš nacionalinės žemės tarnybos priteisė V. V. 300 Lt jos turėtų atstovavimo išlaidų šioje byloje.
Institucijos nuomone, skundžiamas nutarimas naikintinas, ir priimtinas naujas nutarimas, kuriuo V. V. baustina pagal ATPK 45 str. 1 d. ir jai skirtina nuobauda.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą V. V. prašo atmesti skundą ir palikti skundžiamą nutarimą galioti. Nurodo, kad pagal ATPK 45 str. 1 d. ji galėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn, jeigu būtų konstatuota, kad: 1) jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra įsiterpęs valstybei priklausantis žemės sklypas, ir 2) per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą eina visuomeninės reikšmės kelias. Tuo tarpu šioje byloje iš VĮ registrų centro pateikti išrašo matyti, kad jos žemės sklype nėra valstybinės žemės, nėra nustatyti sklypo apsunkinimai kelio servitutais. Todėl, nesant šių dviejų sąlygų, apylinkės teismas teisingai vadovavosi LVAT suformuota praktika ir nurodė, kad būtent apeliantas privalėjo išrodyti priešingus duomenis dėl valstybinės žemės ruožo ir visuomeninio kelio jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Apeliantas gi nepateikė jokių paneigiančių VĮ registrų centro duomenis įrodymų. Apeliantas savo poziciją gina tuo, kad žemės sklypo Nr. 214-1 abrise ir 1996 m. liepos mėn. žemės sklypo plane yra pažymėtas 4 metrų pločio vietinės reikšmės kelias, kuris šiaurės vakarų kryptimi nuo žemės sklypo Nr. 214-3 iki žemės sklypo Nr. 192 kerta žemės sklypą Nr. 214-1, ir laiko šiuos duomenis įrodymais, kad V. V. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra įsiterpęs valstybinės žemės ruožas bei eina vietinės reikšmės kelias. LVAT formuodamas teismų praktiką nurodė, kad žemės sklypo abrisas ir laikinasis žemės sklypo planas nėra tie dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo momentu de jure egzistavo tam tikras kelias ar jis buvo projektuojamas (suprojektuotas). Taigi, apelianto teiginiai dėl 4 metrų pločio kelio, einančio per jos žemės sklypą, yra paneigti byloje esančių rašytinių įrodymų, o teiginiai dėl abriso ir laikino žemės sklypo plano neturi juridinės reikšmės ir galios ir prieštarauja LVAT praktikai. 2008 m. liepos 1 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-07-7975 buvo numatyta V. V. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype naujai suprojektuoti ir ženklinti bendro naudojimo kelią. Šis apskrities viršininko sprendimas 2010 m. spalio 7 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-151-402/2010 buvo panaikintas. 2011 m. gegužės 23 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A (858)-2186/2011 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paliktas galioti. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas tiek Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis turi res judicata galią, o juose nustatytos aplinkybės laikomos oficialiais įrodymais. Tiek Kauno apygardos administracinis teismas tiek ir Lietuvos Vyriausias administracinis teismas nurodė, jog jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo registravimo dokumentuose, konkrečiai, valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. 69/9780-2 bei pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą nėra jokių įrodymų apie per mano sklypą einantį kelią, toks kelias taip pat nėra nurodytas VĮ Registrų centro pateiktoje kadastro žemėlapio ištraukoje. Teismai sprendimuose taip pat pažymėjo, jog nėra jokio teisinio pagrindo jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype žymėti bendro naudojimo kelią. Teismo nustatytos aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimu bei nutartimi ir pakartotinai nėra įrodinėjamos. Pažymėtina, jog asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn galima tik tuomet, kai jo neteisėta veika yra visiškai ir neginčijamai įrodyta pagrįstais įrodymais. Vadovaujantis apelianto pateikiamais įrodymais, kuriais yra įrodinėjama V. V. neteisėta veika, administracinė atsakomybė jos atžvilgiu yra negalima. Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos P. B. skyrius nepateikė jokių duomenų, kurie neginčijamai įrodo faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 4,660 ha žemės sklype, esančiame adresu T. M. kaime, Prienų rajone, kadastrinis sklypo numeris (duomenys neskelbtini), yra įsiterpęs valstybinės žemės ruožas bei eina vietinės reikšmės kelias. Apelianto pozicija dėl valstybinės žemės ruožo bei bendro naudojimo kelio jos sklype yra pagrįsta išimtinai tik prielaidomis, kurios jokiais būdaisi negali būti laikomos įrodymu administracinėje byloje. Taigi, šioje byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių nors vieną būtiną veikos, numatytos ATPK 45 str. 1 d. sudėties elementą. Be to, sprendžiant klausimus susijusius su administracinių bylų nagrinėjimu, būtina vadovautis administracinį procesą reglamentuojančiais teisės aktais, taigi, ir sprendžiant proceso išlaidų atlyginimo klausimą. O pagal ABTĮ 44 str. proceso šalis, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas, turi teisę reikalauti išlaidų atlyginimo. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų numatyta tvarka. O pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą teisme, pagalbą. Pagal 2 šio straipsnio dalį, šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, nei yra numatytos LR Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šioje byloje V. V. rašytinių paaiškinimų surašymui, konsultacijai, susipažinimui su dokumentais, o taip pat dokumentų kopijavimui turėjo 300 Lt išlaidų. Ši suma neprieštarauja rekomendacijų nuostatoms, teismų praktikai, o taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos skundas atmetamas.
Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad 2012 m. balandžio 25 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog V. V. užtvėrė per jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (kadastrinis Nr. 6938/0001:164) valstybiniame žemės ruože esantį kelią. Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla ir joje esančiais rašytiniais dokumentais, nenustatyta tyčios V. V. veiksmuose.
ATPK 45 str. 1 d. numatytas teisės pažeidimas gali būti inkriminuojamas tik tuo atveju, kai yra būtinasis subjektyviosios pusės požymis – tyčia. Šio straipsnio dispozicija reikalauja savavališko privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimo, o tai tiriamu atveju įrodyta nebuvo.
V. V. neigė padariusi pažeidimą, paaiškino, kad jos žemės sklype nėra įteisinto kelio ir valstybinės žemės ruožo. Skundžiamame apylinkės teismo nutarime išsamiai išaiškinta ir aiškiai pasakyta, kad institucijų parengtų dokumentų pagrindu negalima kategoriškai teigti, kad V. V. savo veiksmais tyčia naudojo valstybiniame žemės ruože esantį kelią. Įsigijusi jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą 2002 m. spalio 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu, ji turėjo teisę disponuoti jai priklausančia valda kaip tinkama. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šiame žemės sklype nėra nustatytų jokių servitutų, kitų specialiųjų naudojimo sąlygų, išskyrus valstybei priklausančias melioracijos sistemas bei įrenginius (b. l. 60). Žemės sklypo(ų), skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje 1996 m. birželio 12 d. akte (b. l. 34-35) neįrašyti jokie įsiterpę ne ūkiui priklausantys žemės sklypai. Iš abriso (b. l. 36) duomenų taip pat negalima konstatuoti, kad sklype Nr. 214-1 yra jį skersai kertančios valstybinės žemės ruožas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-05-23 nutartyje konstatavo, kad žemės sklypo abrisas ir laikinasis žemės sklypo planas nėra tie dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, ar nuosavybės teisių atkūrimo momentu de jure egzistavo tam tikras kelias ar jis buvo projektuojamas/suprojektuotas (b. l. 43-46). Tokiu būdu apylinkės teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad aptartų duomenų pagrindu šioje byloje nėra įrodyta, jog V. V. nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra įsiterpęs valstybinės žemės ruožas ir kad V. V. žinoma apie tokio žemės sklypo buvimą, atitinkamai nėra įrodyta, kad V. V., aiškiai suprasdama, kad jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra valstybei priklausantis žemės sklypas ir joks pagrįstas ginčas šiuo klausimu negali kilti, tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybei priklausantį žemės sklypą. Taigi, asmens kaltumą privalo įrodinėti jį kaltinančios valstybinės institucijos. Tiriamu atveju Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog ginčo dalykas - kelias nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. 214-1 momentu buvo nurodytas pirmiau minėtuose dokumentuose ar registruotas atitinkamoje savivaldybėje. Tokių įrodymų Institucija nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti apylinkės teismo nutarimą pagrindo nėra.
Pažymima, jog asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jo veikoje yra visi būtini elementai administracinei atsakomybei kilti, tai yra – neteisėta veika, kaltė, veikos pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Šioje byloje nėra jokių nenuginčijamų įrodymų, pagrindžiančių V. V. kaltę padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą, kaip ir nėra nustatyti ir įrodyti kiti šio teisės pažeidimo sudėties požymiai.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl per didelių proceso išlaidų priteisimo iš Nacionalinės žemės tarnybos. Sprendžiant administracines bylas vadovaujamasi administracinį procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, tai yra ATPK ir ABTĮ. Sutinkamai su ABTĮ 44 str. 6 d. atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Tiriamu atveju V. V. priteista 300 litų jos turėtų atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, iš (duomenys neskelbtini) skyriaus. Šios išlaidos yra pagrįstos, neprieštarauja LR teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos patvirtintose rekomendacijose (patvirtintose 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85) dėl užmokesčio dydžio rekomenduojamam atlyginimui.
Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas apylinkės teismo nutarimas lieka galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarimą palikti galioti.
Nutartis neskundžiama.