- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-10-24
- Bylos Nr.
- A2.2.-364-878/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00283-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Pažeidėjas
- V. V.
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, Jolitai Matulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V., pareigūnei, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėjai Vilmai Aleknavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusios, (duomenys neskelbtini), gyvenančios(duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėja Vilma Aleknavičienė 2012 m. gegužės 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ir ATPK) 45 straipsnio 1 dalį V. V. dėl to, kad 2012 m. balandžio 25 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog V. V. užtvėrė per jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybiniame žemės ruože esantį kelią.
Šalies argumentai
V. V. neigė padariusi pažeidimą, paaiškino, kad jos žemės sklype nėra įteisinto kelio ir valstybinės žemės ruožo. Ginčo sklypą 2002 metais jai padovanojo mama O. Č., kuriai nuosavybės teisė į žemę buvo atkurta 1996 metų rudenį. Grąžinta 4,66 aro ploto sklypas, tačiau pagal kadastrinius matavimus, 2007 m. lapkričio 21 d. suderintus su kadastro tvarkytoju, sklypo plotas tik 4,41 aro. Į šį sklypą neįsiterpę svetimos žemės plotai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. rugpjūčio 6 d. išrašas patvirtina, jog jokių apribojimų sklype nėra, įrengtos tik požeminės melioracijos sistemos, servitutai nenustatyti. Sklype mamos ir pačios V. V. gera valia buvo tik grunto keliukas pravažiuoti kaimynams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi ir Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu pripažino, kad sklype nėra įteisinto kelio, o jį pažymėjus projekte, bus pažeistos jos nuosavybės teisės. Ginčijamas keliukas jai trukdo ūkinei veiklai. Kai ji užtvėrė šį keliuką vakarinėje sklypo dalyje, visi kaimynai važinėja rytinėje dalyje esančiu bandotakiu. Laikinasis žemės sklypo planas su tuometine žemės savininke, V. V. mama, nesuderintas. Buvo skaičiuojama, kad žemės sklypo paženklinimo akte iš 5,27 ploto išimta 0,07 aro, akte pažymėta, kad į sklypo plotą įeina 0,61 ha namų valda ir 4,66 ha lauko žemė. 7 arų ploto keliukas, pažymėtas kadastro žemėlapyje, pro V. V. žemę veda į G. M. sodybą, jį institutas suprojektavo kaip 4 m pločio įvažiavimą G. M. į jos žemės sklypą. O. Č. tada žemė dar nebuvo grąžinta, todėl kelias O. Č. grąžinamos žemės plote suprojektuotas kaip 4 metrų pločio įvažiavimas į G. M. sklypą. Birštono-Prienų žemėtvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. rašte, adresuotame G. M., nurodoma, kad per žemės sklypą, projektinis Nr. 2141 (tai yra V. V. sklypas), valdomą nuosavybės teisėmis V. V., jau 1996 m. lapkričio 18 d. atkuriant nuosavybės teises O. Č., buvo suprojektuotas 4 metrų pločio kelias, kurio plotas 0,07 ha. Atkuriant nuosavybės teises O. Č., niekur nebuvo pažymėta, kad iš sklypo ploto išimta 11 arų, nors būtent tiek gautųsi, pamatavus keliuko ilgį ir padauginus iš 4 ir sumą pridėjus prie keliuko į G. M. sodybą ploto. Keliuko į G. M. sodybą užimamas plotas O. Č. nuosavybėn nebuvo grąžintas. Ginčijamas kelias yra 3,7 aro ploto, jo ilgis apie 80 metrų. 1998-1999 m., 2005 m. buvo žemėtvarkos projektas, kad pagrindinis kelias yra bandokelis ir tuo keliu susisieks visi kaimynai, tačiau ginčai su kaimo gyventojais dėl kelio tęsiasi iki šiol. Nesupranta, kokiu būdu jos sklype atsirado valstybinė žemė ir neįteisintas kelias, jai nebuvo pateikti tokio sklypo buvimą jos sklype patvirtinantys dokumentai, nors to nekart prašė.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėja Vilma Aleknavičienė paaiškino, kad V. V. sklypo kadastriniai matavimai nebuvo suderinti su žemėtvarkos tarnyba, atlikta tik išankstinė kadastrinių matavimų patikra, geodezinių sklypo matavimų nėra. Atkuriant nuosavybės teises, buvo rengiamas laikinas žemės sklypo planas, buvo parengti lauko darbų matavimai, abrisas su paženklintomis ribomis ir atstumais, užpildytas žemės sklypo paženklinimo aktas, pagal šiuos dokumentus parengtas laikinasis žemės planas. Buvo projektuojamas 4 metrų pločio kelias. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra ploto skaičiavimo žiniaraštis, kuriame įrašyta 4 m pločio kelias, išskaičiuotas iš atkuriamojo bendro ploto. O. Č. buvo formuoti du sklypai, po to padaryti 3 sklypai. Padaryti 1996 metų planai 5,27 ha plotui, vėliau namų valda išskirta atskiru planu, ir ginčo sklype turi likti 4,66 arai, į jį įsiterpia valstybinio ploto kontūrai. Parengta byla nuosavybės teisių atkūrimui ir pagal šiuos duomenis priimtas sprendimas, kuriame atkurtas bendras plotas, išėmus 0,07 ha. Įsiterpusiame ruože savivaldybė savo lėšomis įrengė kelią žvyro danga. Kelio kaip turto neįregistravo, nes rengiant schemą, jau buvo prasidėję ginčai teisme, ir administracinis teismas uždėjo areštą žymėti kelią Vietinės reikšmės kelių Prienų rajono savivaldybėje schemoje, patvirtintoje 2010 metais. Žemės reformos žemėtvarkos projektus pradėjo rengti tik 1998 m., Vyriausybei 1998 m. balandžio 1 d. priėmus nutarimą Nr. 385 dėl žemės reformos kaimo vietovėje patvirtinimo. Prieš rengiant projektą, projekto autorius turėjo sužymėti kelius, visas valdas pagal senus dokumentus, tačiau jis kelią padarė ne taip, kaip schemoje, o kaip esamą toje vietoje, kur bandokelis. Piliečiai, savivaldybė neturi kaip patekti į savo žemės sklypus. Nėra tikslo nustatyti V. V. sklype servitutą, nes tai valstybinės žemės ruožas. Jis nėra įregistruotas. Žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2012 m. liepos 5 d., šis kelias suprojektuotas. Yra suformuotas žemės sklypas tam keliui kaip esamam statiniui, sklypas kol kas neįregistruotas, neatlikti kadastriniai matavimai. Panevėžio apygardos teismo sprendime 2011 m. spalio 29 d. administracinėje byloje Nr. I-164-320-2011 pasisakyta, kad aplinkybė, jog žemės sklypas, užimtas keliu, nėra suformuotas atskiru žemės sklypu ir neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, nepaneigia šios žemės kaip valstybinės žemės statuso. Iš registro pažymėjimo matyti, kad kelias, kuris yra natūroje, nepriklauso V. V.. Įbraižytas laikinas žemės sklypo planas. Šiai dienai turi būti rengiami du sklypai, nes juos skiria bendro naudojimo kelias. Ortofotografinėje medžiagoje matyti tas kelias, yra skirtingų užskridimų planai. 2005 m. užskridimo nuotraukose aiškiai matosi, kad kelias jau yra įrengtas. Preliminaraus projekto laikinajame plane buvo pažymėtas kelias. Kelio ilgis 100 m ir 77 m, ilgį padauginus iš 4 m pločio, yra 7 arai. V. V. sklypą liečia tik 77 metrai kelio. Atkuriant nuosavybės teises O. Č., jau buvo suprojektuotas kelias ir todėl buvo išminusuotas kelio plotas iš nuosavybės teisės atkuriamos žemės. Kelias suskaičiuotas skaičiavimo žiniaraštyje, yra brėžinys. Vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad kelias yra įteisintas neteisingai. Teismui nebuvo pateiktas teritorijų planavimo dokumentas - preliminarus projektas, kuriame viskas pažymėta. Tuo metu galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus žemės sklypus, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai yra prilyginami teritorijų planavimo dokumentui. Tas parengtas planas ir yra prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui, jame aiškiai matyti, kur yra sklypo ribos ir kur yra įsiterpęs kelias. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2012 m. gegužės 10 d. V. V. nedalyvavo visuotiniuose susirinkimuose, piktybiškai ignoravo institucijos veiksmus ir nebandė išsiaiškinti situacijos. Mano, kad V. V., suprasdama savo kaltę, užėmė valstybinę žemę ir padarė administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja G. M. parodė, kad ji netoli V. V. turi sodybą. Kai atsikėlė į savo sklypą, jokio suformuoto kelio nebuvo, sklypai buvo išskirstyti ir nenumatyti jokie privažiavimai prie jų. Jai kreipusis į įvairias valstybės institucijas, skirtas 4 metrų pločio privažiavimas prie jų sodybos. Jie savo lėšomis pasidarė tą kelią, kuris vedė tik į jų ir K. sodybą. Kad niekas tuo keliu nevažinėtų, jie uždėjo šlagbaumą. Pavasarį nuvykę į sodybą, šlagbaumą rado sulaužytą, kiti kaimynai pradėjo važinėti jų keliu. Kai jie rengėsi kelią, toje vietoje, kur dabar byloje ginčijamas kelias, ganėsi kolūkio gyvuliai, o paskui buvo pamatuotas asmeninis ūkis O. Č.. Apie 2000 m. sušauktas kaimo gyventojų ir sklypų savininkų susirinkimas, dalyvavo N. Ūūos seniūnas M., žemėtvarkininkė B. ir specialistė B.. Buvo nuspręsta daryti kelią per bandokelį, kad visiems būtų patogu. Kelias, kertantis sklypą statmenai, buvo šunkelis, bet kaimynai buvo pradėję juo važinėti.
Motyvuojamoji dalis
Administracinė byla nutrauktina.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).
ATPK 45 straipsnio l dalyje nustatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Šio pažeidimo kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes – tai savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą.
Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N-438-1330/2010, 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575–1007/2009, 2008 m. sausio 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N575-25-08) laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui.
Iš byloje esančio Žemės naudojimo patikrinimo akto (b.l. 10-11, 12, 13-17) matyti, jog 2012 m. balandžio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotoja O. K. nustatė, jog V. V. nuosavybės teise valdomame 4,66 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis valstybinės žemės ruožas (kelias) užtvertas mediniu užtvaru, akmenimis, supiltas žemių kauburys, užsodinta eglutėmis 90,5 m atkarpoje.
Bylos duomenys patvirtina, kad V. V. 4,66 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., Naujosios Ūtos sen., T. M. k. nuosavybės teise valdo nuo 2002 m. spalio 28 d. dovanojimo sutarties pagrindu (b.l. 60). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog šiame žemės sklype nėra nustatytų jokių servitutų, kitų specialiųjų naudojimo sąlygų, išskyrus valstybei priklausančias melioracijos sistemas bei įrenginius. Žemės teisinės registracijos bylos (b.l. 56) duomenys patvirtina, kad ankstesnioji savininkė O. Č. šį žemės sklypą įgijo ir įregistravo 1996 m. lapkričio 18 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymo Nr. 07-5593 ir sprendimo Nr. 69-4414 pagrindu. Šiuo sprendimu O. Č. atkurtos nuosavybės teisės į grąžintiną natūra 10,24 ha žemės (b.l. 32). 1996 m. liepos 4 d. buvo sudaryti laikinieji žemės sklypų, kadastrinis Nr. plane 164 ir 165, Nr. projekto plane 214-1 ir 214-2 (b.l. 31, 33). Ginčo sklype, kurio plotas 5,27 ha, kadastrinis Nr. 164, Nr. projekto plane 214-1, nurodyta ribojama ūkinė veikla – melioracinės sistemos, jokio valstybinės žemės ruožo šiame plane nepažymėta. Žemės sklypo(ų), skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje 1996 m. birželio 12 d. akte (b.l. 34-35) nurodyta, jog žemės sklypo 214-1 ir 214-2 ribos parodytos vietoje ir pastatyta 3 ir 3 laikini matavimo ženklai gretimybėje su valstybinio žemės fondo žeme ir M. G. žeme (214-1 sklypo) ir laisva valstybinio fondo žeme ir VMF žeme (214-2 sklypo), jokie matavimo ženklai pagal natūralius kontūrus nenurodyti, skiltyje „žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vietinių kelių priklausomybė ir kategorija“ nurodyta, jog privažiavimas prie 214-1 sklypo esamu 10 m pločio keliu, privažiavimas prie 214-2 sklypo projektuojamu 4 m pločio IV kategorijos keliu. Šiame akte neįrašyti jokie įsiterpę ne ūkiui priklausantys žemės sklypai. Akte nurodomi tik du sklypai, 214-1, kurio plotas 5,27 ha (namų valda ir lauko žemė) ir 214-2, kurio plotas 4,97 ha (lauko žemė). Jo priede (b.l. 35) sklype Nr. 214-1 nurodyta Žemėtvarkos skyriaus atstovės V. Aleknavičienės minimas plotas 4 m kelias, įsiterpusių kontūrų plotas 0,07 ha, tačiau tai nepatvirtina, jog šis plotas yra būtent šiuo metu skersai sklypą Nr. 214-1 kertantis keliukas, nes nėra aišku, kuri būtent sklypo dalis yra šis plotas. Iš abriso (b.l. 36) duomenų taip pat negalima konstatuoti, kad sklype Nr. 214-1 yra jį skersai kertančios valstybinės žemės ruožas. Laikiname žemės sklypo plane (b.l. 37), nubraižytame 1996 m. liepos 4 d., sklype Nr. 214-3 pažymėta esant bendro naudojimo kelią, tačiau nenurodomas jo plotas. Ortofotografiniame žemėpalpyje pagal 1997 m. aerofotografinę nuotrauką matyti tik kelias tarp sklypų 214-1 ir 214-3, kelio, skersai kertančio sklypą 214-1, nėra (b.l 73), tą patvirtino ir pati V. V., taip pat liudytoja G. M.. Šis kelias matyti tik ortofotografiniuose žemėlapiuose pagal 2005 ir 2009 metais padarytas aerofotografines nuotraukas (b.l. 74, 75). Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo O. Č. metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 423 “Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ 2.17. punktas nustatė, kad valstybinis žemėtvarkos institutas preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu rengia kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą: patikslina suprojektuotas žemėnaudų ribas, numato sodybų, kelių, kitų statinių išdėstymą, įvertina žemės sklypus, parengia projekto ekonominio ir ekologinio pagrindimo medžiagą. Remiantis šio nutarimo 2.20. punkto nuostatomis, pagal patvirtintą kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą įforminami žemės nuosavybės (ne anksčiau kaip po metų nuo žemės sklypo suteikimo ir jeigu jis bus tinkamai naudojamas), ir naudojimo teisės dokumentai. Šie dokumentai parengiami po to, kai žemėnaudų ribos paženklinamos riboženkliais. Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos 5 punkte buvo nurodoma, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose būtina nurodyti privatinėn nuosavybėn perduodamus ir valstybinės žemės naudotojų terminuotam ir neterminuotam naudojimui skiriamus bei vietos savivaldybių dispozicijoje paliekamus žemės sklypus. Pagal 9.5. punktą privatinės nuosavybės žemėnaudose gali būti įsiterpę suteikti savininkams naudotis valstybinės žemės sklypai, tačiau, kaip matyti iš 28 punkto reikalavimų, Valstybinio žemėtvarkos instituto darbuotojai turėjo parengti negrąžintinos ir neprivatizuotinos žemės planus. Duomenų, kad kelias, kaip teigia Žemėtvarkos skyriaus atstovė, jau buvo suprojektuotas O. Č. atkuriant nuosavybės teises į žemę ir suteikiant ginčo sklypą jai nuosavybėn, nėra. Šis sklypas buvo suformuotas ir perduotas privačion nuosavybėn kaip vientisas žemės sklypas. Žemėtvarkos skyriaus atstovė teigė, jog preliminariniame projekte buvo aiškiai pažymėta, jog O. Č. grąžinama ne visas žemės sklypas, tačiau pastebėtina, kad, remiantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos 38 punktu, preliminarinis žemės reformos žemėtvarkos projektas yra tik kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pirmoji stadija, jame numatomas privatinės ir valstybinės nuosavybės žemėnaudų išdėstymas ir suformuojamos jų ribos, tai nėra tas dokumentas, iš kurio galima būtų spręsti apie O. Č. nuosavybės teisių į sklypą Nr. 214-1 apimtį.
Pastebėtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendime administracinėje byloje pagal V. V. skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. M., V. B., O. A., Z. L. ir D. B., kuriuo buvo prašoma panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 02-077975 ir įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją panaikinti V. V. 4,66 ha žemės sklype (Nr. 214-1) Tartupio-Mačiuliškių kaime, N. Ūtos sen. Prienų r. sklypo vakarinėje dalyje natūra atliktą bendro naudojimo kelio ribų ženklinimą, konstatavo, kad pagal esamus projektus kelias vakarinėje sklypo dalyje nėra bendro naudojimo kelias, bendro naudojimo kelias yra kelias, vedantis į G. M. žemės sklypą Nr. 153, ginčo kelias nebuvo suprojektuotas ir patvirtintas Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 07-6415 patvirtintame N. Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (b.l. 18-24). Kaip nurodyta šiame sprendime, abrisas ir laikinasis žemės sklypo planas nėra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Teismas minėtu sprendimu panaikino Kauno apskrities viršininko 2008 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 02-077975, kuriuo patikslintas 1998 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 07-6415 patvirtintas N. Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, panaikinant projektuojamą 4 m pločio kelią, einantį per žemės sklypo Nr. 192 vidurį, pakeičiant šiame sklype esančio 8 m pločio kelio (bandotakio) vietą ir jį suprojektuojant rytinėje sklypo dalyje, pažymint projekte natūroje esamus kelius pagal pridedamą planą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritarė Kauno apygardos administracinio teismo pozicijai, jog žemės sklypo abrisas ir laikinasis žemės sklypo planas nėra tie dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, ar nuosavybės teisių atkūrimo momentu de jure egzistavo tam tikras kelias ar jis buvo projektuojamas/suprojektuotas (b.l. 43-46), be to, teismas laikė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog aptariamas kelias nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. 214-1 momentu buvo nurodytas pirmiau minėtuose dokumentuose ar registruotas atitinkamoje savivaldybėje, nurodė, jog aptariamo žemės sklypo Nr. 214-1 registracijos dokumentuose, konkrečiai, valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. 69/9780-2 (žemės tvarkymo byla Nr. 164), 2002 m. lapkričio 20 d. pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir teises į jį taip pat nėra duomenų apie per minėtą sklypą einantį kelią; aptariamas kelias nenurodytas ir VĮ Registro centro pateiktoje kadastro žemėlapio ištraukoje, 1998 m. lapkričio 3 d. Kauno apskrities viršininko pavaduotojo įsakymu Nr. 07-6415 patvirtintame Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte aptariamas kelias žemės sklype Nr. 214-1 nebuvo pažymėtas.
Pirmiau aptartų duomenų pagrindu teismas vertina, kad šioje byloje nėra įrodyta, jog V. V. nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra įsiterpęs valstybinės žemės ruožas ir kad V. V. žinoma apie tokio žemės sklypo buvimą, atitinkamai nėra įrodyta, kad V. V., aiškiai suprasdama, kad jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra valstybei priklausantis žemės sklypas ir joks pagrįstas ginčas šiuo klausimu negali kilti, tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybei priklausantį žemės sklypą.
ATPK 250 straipsnio l punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant V. V. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Administracinėn atsakomybėn patraukta V. V. prašė priteisti 300 litų jos patirtų išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti. Prašymas tenkintinas. Valstybė konstituciniu lygmeniu įpareigota užtikrinti asmens teisę į gynybą (Konstitucijos 31 straipsnis 6 dalis). Šiuo atveju V. V. savo teises gynė pasinaudodama advokatės S. Č. paslaugomis ir dėl to turėjo išlaidų (b.l. 70, 71). Lietuvos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Asmens kaltumą privalo įrodinėti jį kaltinančios valstybinės institucijos. Taigi institucijos turi pareigą, esant teisiniam pagrindui, procesą prieš asmenį organizuoti taip, kad nebūtų pažeistos įstatymais užtikrintos asmens teisės, o nustačius tokių teisių pažeidimą, asmeniui proporcingai turi būti atlyginami turtiniai praradimai. Iš to seka, kad pažeidėja neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, ji turi subjektyvią teisę gintis nuo įtarimo, kad ji yra padariusi teisės pažeidimą. Tai ji gali daryti pati arba pasirinkdamas gynėją (ATPK 272 straipsnis). Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėjos surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10AT-1 V. V. turėtos bylos vedimo išlaidos už advokato atstovavimą byloje privalo būti atlygintos (Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-479-493/2012, Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-153-579/2012).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
nutraukti bylą.
Priteisti V. V. 300 litų jos turėtų atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus.
Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.