Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2015 m. birželio 22 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. birželio 3 d. sugadino bendro naudojimo kelią, jungiantį kelius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), einantį per V. B. priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nukasdamas viršutinį šio kelio sluoksnį ir supildamas gruntą ant kelio Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies. Tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 45 str. 1 d.

2015 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apygardos teisme gauti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose dėstomi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimo panaikinimo motyvai iš esmės sutampa su apeliacinio skundo argumentais. Juose remiamasi byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248 str., 257 str. ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimo taisyklės apibrėžtos ATPK 257 str., kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, susidariusia patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neatsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, o teismo išvados nepagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. Š. savavališkai, nukasdamas viršutinį kelio sluoksnį, užėmė valstybinę žemę, tokiu būdu padarė ATPK 45 str. 1 d. numatytą pažeidimą, tačiau su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 45 str. 1 d. asmeniui kyla, jei jis savavališkai užima privačios nuosavybės teise priklausančią arba valstybinę žemę, mišką, vandens telkinius arba savavališkai naudoja privačius ar valstybinius vandens telkinius. ATPK 45 str. 1 d. numatyta, kad veika gali pasireikšti savavališku valstybinės žemės užėmimu, tačiau būtinas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. 1 d., objektas, šiuo atveju, yra valstybinė žemė. Tai reiškia, kad nustatant administracinį teisės pažeidimą, būtina konstatuoti, kad pažeidimo objektas yra tinkamas ir pažeidėjo užimtas žemės plotas tikrai priklauso valstybei. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, tarp jų ir administracinio teisės pažeidimo objekto, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. Š. surašytas už tai, kad jis nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. birželio 3 d. sugadino bendro naudojimo kelią, jungiantį kelius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), einantį per V. B. priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nukasdamas viršutinį šio kelio sluoksnį ir supildamas gruntą ant kelio Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d. Nors iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Žemėtvarkos projekte ir kadastriniuose žemėlapiuose yra pažymėtas kelias, jungiantis kelius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir einantis per V. B. priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio viršutinį sluoksnį nukasė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad šis kelias yra valstybinė žemė.

Sklypas, kuriame yra ginčo kelias, nuosavybės teise priklauso V. B.. Jos interesams administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Š. atstovauja pagal 2015 m. balandžio 9 d. įgaliojimą. Tiek 2015 m. birželio 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek raštuose ir kreipimuose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyrius akcentuoja, kad ginčo kelias skiria žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) į dvi žemėnaudas, tačiau duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra. Ir Žemėtvarkos projektas, ir išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, ir kiti byloje surinkti duomenys tik patvirtina, kad žemės sklypas yra vientisas ir nėra padalytas į kelias dalis, išskiriant ginčo kelią, kaip nepriklausantį V. B..

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus 2015 m. balandžio 2 d. rašte ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodoma, kad V. B. priklausantis žemės sklypas bus suformuotas kaip du atskiri sklypai tik po to, kai ji atliks jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tame pačiame rašte nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 p., keliais užimti plotai neįskaitytini į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą (27 b. l.). Tačiau, jeigu ginčo kelias nebuvo perduotas V. B. nuosavybėn ir liko valstybine žeme, nėra aišku, kodėl ginčo kelias vis dar nėra inventorizuotas, neatlikti jo kadastriniai matavimai, o nuosavybės teisė neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 10 p. numato, kad kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens susitarimas, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus teiginys, kad dėl ginčo kelio kadastrinių matavimų kreiptis turėtų V. B., prieštarauja institucijos palaikomai pozicijai, kad ginčo kelias nėra jos nuosavybė, kadangi susitarimą su kadastrinius matavimus atliekančiu juridiniu asmeniu sudaryti ir kadastrinių matavimų išlaidas padengti turėtų teisėtas sklypo savininkas ar jo atstovas.

Apylinkės teismas nustatė, kad V. B., o nuo 2015 m. balandžio 9 d. ir jos įgaliojam asmeniui R. Š. buvo nuolat teikiama informacija (raštai, atsakymai, konsultacijos, paaiškinimai vietoje) apie tai, kad žemės sklype yra suprojektuotas bendro naudojimo kelias, jų teisės dėl to nėra pažeistos, nes sklypas atitinkamai buvo padidintas. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad V. B. perduodant nuosavybėn žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), jis buvo padidintas proporcingai neįskaitytam ginčo kelio užimamam plotui, sklypo savininkę informuojant apie šiuos pakeitimus.

Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-444-2789/2009, N575-2494/2010). Pagal ATPK 260 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomi duomenys, kuriais grindžiama administracinio teisės pažeidimo sudėtis - žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė bei kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Teismas pažymi, kad Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą konstatavo esant pažeidimo sudėtį, nurodė administracinio teisės pažeidimo laiką (nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. birželio 3 d.), būdą, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole šie duomenys nėra nurodyti. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas priimtas plečiamai aiškinant administraciniame teisės pažeidime esančią informaciją, nenustačius tikslaus administracinio teisės pažeidimo dalyko – užimtos valstybinės žemės ploto bei vertės. Iš 2015 m. birželio 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyrius pagal Z. V. gautą prašymą 2014 m. lapkričio 6 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą ir nustatė ginčo kelią esant užtvertą, prie jo buvo pastatytas ženklas ,,Aklakelis tiesiai“. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik po to kai Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK R. Š. veikoje nenustatyta nei ATPK 188 str. (savavaldžiavimas), nei ATPK 145 str. 2 d. (automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių sugadinimas) sudėtis (18 b. l.), nepaisant to, kad jau anksčiau naudotis ginčo keliu trukdė pastatytas kelio užtvaras ir kelio ženklas. Pažymėtina, kad Saugaus eismo komisija 2015 m. gegužės 15 d. pritarė šio kelio ženklo ,,Aklakelis tiesiai“ vietinės reikšmės kelyje (duomenys neskelbtini) įrengimui (8 b. l.).

Teismas atkreipia dėmesį, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šiuo metu Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2236-586/2015 pagal ieškovų Z. V., J. K., N. V., V. L., A. G. ieškinį atsakovėms V. B., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl Saugaus eismo komisijos 2015 m. gegužės 15 d. sprendimo panaikinimo, įpareigojimo pašalinti užtvarą, kelio ženklą ir atstatyti kelią. Tačiau civilinėje byloje Nr. e2-2236-586/2015 procesinis sprendimas dar nėra priimtas, Saugaus eismo komisijos sprendimas nėra panaikintas. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinėms, darbo, šeimos ir kitoms byloms dėl privatinių teisinių santykių nagrinėti.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

V. B. įgijo vientisą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo ginčo kelias. Ji savo interesams atstovauti pavedė R. Š., kuris kelią, kaip privačios nuosavybės teise priklausantį V. B., nukasė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šiame sklype nėra įsiterpusių kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančių žemėnaudų, ūkinės komercinės paskirties pastatų ar statinių, nėra duomenų apie registruotus servitutus (51, 78, 113–114 b. l.). Nenustačius būtino administracinio teisės pažeidimo objekto – valstybinės žemės, konstatuoti, kad R. Š. savavališkai užėmė valstybinę žemę, tokiu būdu padarė ATPK 45 str. 1 d. numatytą pažeidimą, negalima.

ATPK 250 str. l p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad R. Š. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. Š. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.