- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- eAS-730-822/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03365-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
- Pareiškėjas
- RUAB Klaipėdos mėsinė
- Kategorijos
- 43.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos mėsinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos mėsinė“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Klaipėdos mėsinė“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 62SV-41 „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Paaiškino, kad atsakovas 2021 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 62SV-44, kuriuo leido pareiškėjui atnaujinti termiškai apdorotų mėsos gaminių gamybos veiklą nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d., o 2021 m. rugpjūčio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 62SV-48, kuriuo leido pareiškėjui atnaujinti mėsos gaminių gamybą (vytintų, šaltai rūkytų) nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. Atsakovas, vadovaudamasis Sprendimu, 2021 m. rugsėjo 24 d. priėmė įsakymą Nr. B1-742, kuriuo įtraukė pareiškėją į Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą 12 mėnesių laikotarpiui. Pareiškėjo nuomone, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (priėmus 2021 m. rugpjūčio 19 d. ir 26 d. sprendimus), Sprendimas tapo pro futuro (ateičiai) nebeaktualus. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovas, pasinaudodamas savo diskrecija, Sprendime nurodė ne tik šio administracinio akto galiojimo pradžią, bet ir pabaigą – iki sprendimo dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo. Atsakovui priėmus 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, Sprendimas nustojo galioti nesuėjus vieno mėnesio terminui, todėl pareiškėjas nebegalėjo realizuoti savo teisės paduoti skundą teismui. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendimas įsigaliojo nuo jo priėmimo momento, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d, todėl atsakovas teikimą atsakovo centrinei administracijai privalėjo pateikti ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 20 d. Atsakovas, grubiai nepaisydamas nustatytų imperatyvių procedūrų, per nustatytus terminus nepateikdamas informacijos apie pareiškėją, jam sukūrė teisinio neapibrėžtumo situaciją, kas nesuderinama su konstituciniais teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais. Dėl esminių pažeidimų buvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės, užkertant jam kelią apskųsti Sprendimą, kuris po 2021 m. rugsėjo 24 d. įsakymo priėmimo jau sukelia pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes – jis negali dalyvauti viešojo pirkimo konkurse. Pareiškėjas tvirtina, kad išimtinė situacija susiklostė ne dėl juo jo valios priklausiusių priežasčių, jis apie minėto įsakymo priėmimą sužinojo tik 2021 m. rugsėjo 27 d., todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti jo skundą, nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas Sprendimą gavo 2021 m. rugpjūčio 18 d., bet skundą teismui padavė 2021 m. spalio 6 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Teismas pažymėjo, jog Sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad ,,Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“, taigi, ginčijamame administraciniame akte buvo nurodyta apskundimo tvarka, todėl pareiškėjui buvo žinoma apie kreipimosi į teismą galimybę ir terminus. Pareiškėjas sutartį su advokatu sudarė 2021 m. liepos 13 d., todėl pareiškėjas dėl Sprendimo apskundimo tvarkos išaiškinimo galėjo kreiptis, o gal ir kreipėsi į profesionalų teisininką – advokatą, kuris pareiškėjui būtų išaiškinęs sąvoką ,,per vieną mėnesį“. Pareiškėjas, turėdamas atstovą, šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, rinkosi jam patinkantį kreipimosi į teismą modelį. Pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės buvo pažeistos, turėjo ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Teismo vertinimu, pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo atnaujinti šį terminą.
III.
Pareiškėjas UAB ,,Klaipėdos mėsinė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjo nuomone, skundžiama nutartis skubota (priimta nepraėjus nė valandai nuo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundo užregistravimo teisme), formali, joje nebuvo įsigilinta į prašymo bei skundo esmę. Teismas nepagrįstai neįvertino, ar viešojo administravimo subjektui nustačius individualaus administracinio akto galiojimo terminą, trumpesnį nei vienas mėnuo, ir tokiam terminui suėjus, galimas tokio akto apskundimas; ir, jei taip, kokie šio teisės akto apskundimo terminai, jei individualiam administraciniam aktui nustojus galioti, jis, praėjus daugiau nei vienam mėnesiui, pažeidžiant teisines procedūras, tampa pagrindu priimti kitą tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantį individualų administracinį aktą. Pareiškėjas pakartotinai apžvelgia ginčo aplinkybes, ankstesnius savo argumentus, kuriais grindė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Teigia, kad Sprendime yra nurodyta bendro pobūdžio procesinė norma dėl tokio administracinio akto apskundimo, tačiau nagrinėjamu atveju aktuali ne tokia bendro pobūdžio norma, o tai, kad atsakovas ginčijamame administraciniame akte nurodė jo galiojimo pabaigą. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad bendrovė (pareiškėjas) yra reorganizuojama, todėl deda visas pastangas pagal teismo patvirtintą planą gauti pajamas, laiku atsiskaityti su kreditoriais ir grįžti į normalios, konkurencingos ir pelną gaunančios bendrovės būklę. Pareiškėjo įtraukimas į Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą sudaro kliūtis jam vykdyti pelningą komercinę veiklą, pavyzdžiui, jis negali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Tokios didelės bendrovės bankrotas sukels itin neigiamas ekonomines ir socialines pasekmes (bus atleisti šimtai darbuotojų, į biudžetą nebebus mokami mokesčiai).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir priimti skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis skundų padavimo terminų.
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad sprendžiant klausimą dėl skundo padavimo termino svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-136-261/2018, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-618-415/2019). Jeigu administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniui įteiktas asmeniškai arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (žr., pvz., 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017). Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012, 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-600-438/2017, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 62SV-41 ir neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad jis šį sprendimą gavo 2021 m. rugpjūčio 18 d. Iš įrašų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ matyti, kad pareiškėjas skundą teismui padavė 2021 m. spalio 5 d., jis užregistruotas 2021 m. spalio 6 d. Taigi, pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendime yra nurodytas pareiškėjo mėsos gaminių gamybos sustabdymo laikotarpis – nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. 10 val. iki sprendimo „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“ priėmimo. Atsakovas sprendimus „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“ priėmė 2021 m. rugpjūčio 19 d. (Nr. 62SV-44) ir 26 d. (Nr. 62SV-48), todėl, pareiškėjo teigimu, jis jau gali užsiimti mėsos gaminių gamybos veikla. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, Sprendime nebuvo nustatytas paties šio administracinio akto galiojimo laikotarpis. Sprendimas yra šiuo metu galiojantis, t. y. byloje nėra duomenų apie šio administracinio akto panaikinimą ar pripažinimą netekusiu galios, todėl pareiškėjo argumentai apie kliūtis apskųsti nebegaliojantį administracinį aktą atmestini.
Pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo aktualias faktines aplinkybes (laikotarpis, per kurį skundžiama nutartis buvo parengta ir pasirašyta, savaime nepaneigia tokio vertinimo) ir pagrįstai akcentavo, kad Sprendime yra aiškiai nurodyta šio administracinio akto apskundimo tvarka ir terminas, be to, aktualiu laikotarpiu pareiškėjas naudojosi advokato paslaugomis, pastarasis būtų galėjęs atsakyti pareiškėjui į kilusius papildomus klausimus. Pareiškėjo įsitikinimas, kad Sprendimas nebesukelia ir nebegali sukelti jam jokių teisinių padarinių, laikytinas subjektyvia jo nuomone, nepateisinančia delsimo kreiptis į teismą dėl administracinio akto, su kuriuo jis nesutinka, panaikinimo. Pareiškėjo argumentai dėl neva atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų (pvz., terminų dokumentams pateikti praleidimo) priimant vėlesnius administracinius sprendimus neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo kontekste. Pareiškėjo teiginiai apie jo finansinę būklę, neigiamas pasekmes visuomenei jo bankroto atveju, savaime nesudaro pagrindo atleisti jį nuo atsakomybės dėl nepakankamai atidaus ir rūpestingo elgesio padarinių. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, pakankamai svarbių praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos mėsinė“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.