- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-370-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06663-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Laima Kriaučiūnaitė, Anita Sereikienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- V. L., N. L.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Anitos Sereikienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ir atsakovų V. L. bei N. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovams V. L., N. L. dėl naudojimosi namu tvarkos pakeitimo, kompensacijos priteisimo ir teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. M. (toliau – ir ieškovė) 2020 m. balandžio 23 d. ieškiniu (CBP-8563), kurio reikalavimai patikslinti 2020 m. spalio 1 d. (DOK-114829) prašė: 1) pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas, namas 1A2p) naudojimosi tvarką ir nustatyti tokią tvarką: ieškovė asmeniškai naudosis patalpomis, pažymėtomis namo inventorizacijos planuose šifrais R-l/4.71, R-2/9.07, R-4/4.07, R-5/2.26, R-6/1.97, R-7/2.02, 1-1/9.10, 1-2/4.16, 1-3/1.33, 1-4/7.80, 1-5/14.70, 1-6/10.64, 1-7/4.85, 1-8/0.85, ieškovė naudosis bendrai patalpomis 1/3(R-3/12.80), 1/3(1-14/1.33), 1/3(1-15/3.34), atsakovai naudosis asmeniškai patalpomis G-l/25.46, 1-9/5.36, 1-10/14.80, 1-11/10.15, 1-12/12.14, 1-13/6.22, 1-16/6.11, atsakovai naudosis bendrai patalpomis 2/3 (R- /12.80), 2/3 (1-14/1.33), 2/3(1-15/3.34); 2) priteisti ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 1 184 Eur kompensaciją už atsakovams atitenkančią naudotis didesnę patalpų dalį; 3) pripažinti ieškovei teisę be atsakovų sutikimo savo lėšomis ir jėgomis išardyti ir pašalinti iš namo rūsio patalpų R-2 netekusios bendro naudojimo įrangos funkcijų šiluminės trasos vamzdį ir karšto vandens gaminimo boilerį.
2. Ieškinio reikalavimai grindžiami šiomis faktinėmis aplinkybėmis.
2.1. Dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo ir kompensacijos priteisimo. Ieškovė nurodė, kad šalys yra gyvenamojo namo 1A2p bendraturčiai: ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis, atsakovams – po 1/4 dalį. Ieškovė nuosavybės teisę į 1/2 dalį namo įgijo pagal 1994 m. rugpjūčio 31 d. dovanojimo sutartį, kurios 3 punktu ieškovei priskirta naudotis pirmo aukšto patalpomis 1-1/9,10 kv. m, 1-2/4,16 kv. m, 1-3/1,33 kv. m, 1-4/7,80 kv. m, 1-5/14,70 kv. m, 1-6/ 10,64 kv. m, 1-7/4,85 kv. m, 1-8/0,85 kv. m, 1/3 1-14/1,33 kv. m, 1/3 1-15/3,34 kv. m, rūsio patalpomis R-1/9,59 kv. m, R-2/11,97 kv. m su teise bendrai naudotis įėjimu į namą šiaurinėje namo dalyje, rūsio patalpa R-3/12,80 kv. m, kiemo įrenginiais. Ieškovės naudojamose rūsio patalpose nuo 1984 m. inventorizuotos rūsio patalpos R-5, R-6, R-7. Pagal patikslintus kadastrinius duomenis ieškovei priklausančios dvi rūsio patalpos R-1/9,59 kv. m ir R-2/11,97 kv. m susmulkintos ir pertvarkytos į penkias patalpas R-1/4,71 kv. m, R-2/9,07 kv. m, R-5/2,26 kv. m, R-6/1,97 kv. m, R-7/2,02 kv. m. Ieškovei priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, todėl ji turi teisę naudotis ½ dalimi rūsio patalpų. Šiuo metu ieškovė asmeniškai naudojasi iš viso 20,03 kv. m ploto rūsio patalpų (R-1, R-2, R-5, R-6, R-7). Atsakovai asmeniškai naudojasi 29,5 kv. m ploto rūsio patalpomis G-1/25,46 kv.m ir R-4/4,07 kv. m. Atsakovams tenka didesnė patalpų dalis, todėl naudojimosi rūsiu tvarka neatitinka realiai jų naudojamų ir valdomų dalių ir ją būtina pakeisti, ieškovei paskiriant naudotis rūsio patalpą R-4/4,07 kv. m, naudojamą atsakovų. Šią patalpą R-4 priskyrus ieškovei, pagal VĮ Registrų centro skaičiavimą, ieškovei priskiriama naudotis 83,35 kv. m ploto viso namo patalpų, o atsakovams – 91,89 kv. m, t. y. 4,27 kv. m daugiau, todėl jie privalo už didesnę jiems tenkančių namo patalpų dalį kompensuoti ieškovei 1 184 Eur sumą lygiomis dalimis.
2.2. Dėl šildymo sistemos. Ieškovė nurodė, kad namas pastatytas 1970 m., buvę savininkai iki 1980 m. namą apšildė ir karštą vandenį ruošė rūsio patalpoje R-2 įrengtu kieto kuro katilu KČM-1 su boileriu. Nuo 1980 m. ši įranga nenaudojama. Ji buvo nenaudojama ir ½ dalį namo įsigijus atsakovams pagal 1999 m. lapkričio 24 d. mainų sutartį. Iki 2004 m. visas namas buvo šildomas centralizuotai iš miesto šilumos tinklų. Nuo 2004-2005 m. šildymo sezono ieškovei priklausanti namo dalis apšildoma dujomis naujai sumontuotais vamzdynais. Atsakovai 2003 m. atsisakė iš bendro naudojimo šiluminės trasos gaunamo karšto vandens ir nuo 2003-2004 m. šildymo sezono nešildo jiems priklausančios namo dalies iš centralizuotų šilumos tinklų. Ieškovė šildosi ir karštą vandenį ruošia centralizuotai įvestomis dujomis dujiniu katilu ir atskirais vamzdynais, paklotais pagal paruoštą ir suderintą atsijungimo nuo bendrų namo šildymo vamzdynų projektą. Ieškovei priklausančioje naudotis rūsio patalpoje R-2 esantis boileris iš šilumos trasos vamzdis yra nenaudojami daugiau kaip 40 metų, neužpildyti vandens, surūdiję, namo neaptarnauja, nes neatlieka namo bendros įrangos funkcijų ir neatitinka bendros įrangos statuso, todėl neaptarnauja namo, todėl ieškovei pripažintina teisė boilerį ir šiluminės trasos vamzdį be atsakovų sutikimo savo lėšomis ir jėgomis išardyti ir pašalinti juos iš namo.
Atsiliepimas
3. Atsakovai V. L. ir N. L. (toliau – ir atsakovai, apeliantai) 2020 m. vasario 11 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK – 19101) prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad namo naudojimosi tvarka nustatyta 1971 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi tarp Č. S. ir J. N. bei nurodyta 1994 rugpjūčio 31 d. dovanojimo sutartyje. Atlikti kadastriniai matavimai ir nurodytos rekonstruotos rūsio patalpos iš 2 patalpų į 5 patalpas bei perskaičiuotas namo bendras naudingas plotas iš 163,48 kv. m į 176,61 kv. m. 1994 m. rugpjūčio 31 d. dovanojimo sutartyje klaidingai nurodytas 112,00 kv. m plotas, o ne 176,61 kv. m ir rūsio patalpų žymėjimas. Rūsio patalpas R-1/9,56 kv. m ir R-2/11,97 kv. m (viso 21,53 kv. m) ieškovė perdarė į 5 mažesnes patalpas – (viso 20,03 kv. m), todėl 1,5 kv. m plotas sumažėjo dėl pačios ieškovės veiksmų. Ieškovė nepagrįstai atsakovų sąskaita mažina savo dalį, bendro naudojimo patalpose ieškovei priskirdama 1/3 dalį, atsakovams 2/3 dalis ploto, taip sudarydama 2,91 kv. m ploto skirtumą. Pagal turimas namo dalis ieškovei priklauso ½ dalis bendro naudojimo patalpų ploto, o atsakovams – po ¼ dalį. Ieškovė nepagrįstai siekia kompensacijos – papildomos rūsio patalpos. Civilinėje byloje Nr. 2-272-221/2005 ieškovės reikalavimas dėl tos pačios turto dalies naudojimosi tvarkos pakeitimo buvo atmestas. 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-366-510/2006, kurį paliko galioti Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/2006, ieškovė buvo įpareigota netrukdyti atsakovams naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimo įranga – šilumine trasa, jos įranga. Atsakovai nesutiko, kad ieškovei būtų suteikta teisė be jų sutikimo išardyti ir pašalinti iš namo rūsio patalpos R-2 šiluminės trasos vamzdį bei karšto vandens boilerį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino ieškovei teisę be atsakovų sutikimo savo lėšomis ir jėgomis išardyti bei pašalinti iš gyvenamojo namo rūsio patalpų R-2 netekusį bendro naudojimo įrangos funkcijų karšto vandens gaminimo boilerį. Priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei 1 184 Eur kompensaciją už atsakovams tenkančią naudotis didesnę patalpų dalį ir 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Netenkino patikslinto ieškinio dalies dėl naudojimosi namo patalpomis tvarkos pakeitimo ir dėl šiluminės trasos vamzdžio pašalinimo iš rūsio patalpos R-2. Priteisė iš ieškovės 6,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
6. Teismas iš ekspertizės akto nustatė, kad bendro naudojimo įrenginys – boileris karšto vandens pašildymui iš esmės yra netinkamas naudoti pagal paskirtį dėl fizinio ir moralinio nusidėvėjimo. Iš ieškovės nurodytų ir atsakovų nepaneigtų aplinkybių, taip pat iš rašytinės medžiagos nustatė, kad boileris, kuris buvo naudojamas kartu su kieto kuro katilu KČM-1, nebenaudojami jau 40 metų, kai ginčo namas buvo pradėtas šildyti iš centralizuotų sistemų. Atsakovai nevykdė pareigos prižiūrėti bendro naudojimo įrangą, kurią nurodo esant jiems reikalinga, ir kuri visiškai nebereikalinga ieškovei, todėl ši įranga tapo nefunkcionali. Teismas pažymėjo, kad per 40 metų iš esmės pasikeitė tokio pobūdžio įrenginių techninės charakteristikos, reikalavimai tokios įrangos saugumui ir prieš maždaug pusę ar daugiau amžiaus gamintų įrenginių suderinamumas su dabar gaminamais bei naudojamais įrenginiais sunkiai įmanomas. Teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas pripažinti jai teisę be atsakovų sutikimo savo lėšomis ir jėgomis išardyti ir pašalinti iš ginčo namo rūsio patalpų R-2 netekusį bendro naudojimo įrangos funkcijų karšto vandens gaminimo boilerį yra teisėtas ir pagrįstas, juolab, kad nefunkcionuojančio ir neatliekančio savo esminės paskirties (bendram naudojimui) įrenginio laikymas ieškovei priklausančiose rūsio patalpose R-2 pažeidžia ieškovės teisę naudotis jai priklausančia rūsio patalpa (jos dalimi), kuri nėra reikalinga tokiam įrenginiui. Teismas pažymėjo, kad atsakovai yra nurodę, kad jie nesiekia naudotis rūsio patalpomis R-2.
7. Teismas pažymėjo, kad vertimas laikyti vienam iš bendraturčių priklausančioje naudotis patalpoje nebetinkamą naudojimui ir neprižiūrimą bendros įrangos dalį, kuri dar ir yra didžiagabaritė, neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų ir yra neteisinga ieškovės atžvilgiu. Pakitusi situacija reikalauja naujo sprendimo.
8. Spręsdamas dėl šiluminės trasos vamzdžio demontavimo, teismas iš byloje atliktos ekspertizės nustatė, kad tokiame stovyje, kokiame yra, vamzdis neatlieka gyvenamojo namo aptarnavimo ir išsaugojimo funkcijų, taip pat neatitinka tokiam įrenginiui keliamų stovio kokybės reikalavimų, tiekiant šilumą ir ruošiant karštą vandenį, tačiau apie jo padėtį ir funkcijas galima būtų spręsti tik parengus katilinės projektą. Ekspertizės akte nekonstatuota, kad šilumos vamzdis negalėtų būti naudojamas dėl jo fizinio susidėvėjimo ar dėl galimybės šildyti ginčo namą iš centralizuotų sistemų nebuvimo. Nors šiuo metu ginčo namo apšildymas iš centralizuotų sistemų nevykdomas, tačiau iš esmės tokia galimybė egzistuoja. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai –AB „Kauno energija“ 2021 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. 20-389 patvirtina, jog į ginčo namą yra atvesta žemų parametrų trasa, kuri šiai bendrovei nuosavybės teise nepriklauso, o VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenyse užfiksuota, kad namas šildomas iš centralizuotų sistemų. Įvertinęs tai, kas nurodyta, teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo leisti ieškovei demontuoti rūsio patalpoje R-2 esančios bendro naudojimo įrangos – šildymo vamzdį.
9. Iš pateiktų kadastrinės bylos brėžinių teismas nustatė, kad atsakovai naudojasi 29,50 kv. m (25,46+4,07) ploto rūsio patalpomis: garažu G-1 ir patalpa R-4, o ieškovė – 20,03 kv. m ploto patalpomis R-1, R-2, R-5, R-6, R-7. Tačiau, ieškovei įsigyjant 1/2 dalį namo 1994 m., jai priklausančios patalpos R-1 ir R-2 buvo didesnio ploto – 21,53 kv. m (9,56+11,97), ieškovė jas pertvarkė į mažesnio ploto penkias patalpas R-1, R-2, R-5, R-6 ir R-7, todėl jų bendras plotas sumažėjo 1,5 kv. m (21,53–20,03). Teismo vertinimu tai įvyko dėl atsiradusių pertvarų, smulkinant patalpas R-1, R-2, kurių plotai iki jų pertvarkymo buvo didesni. Už šį ploto sumažėjimą atsakovai nėra atsakingi, todėl teismui nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovų pareigą kompensuoti ieškovei dėl nurodytos pertvarkos atsiradusį ploto sumažėjimą.
10. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad bendro naudojimo patalpų plotai turi būti skaičiuojami ne pagal bendraturčių turimas namo dalis, bet pagal bendraturčių skaičių, ir kad tokiu būdu ieškovei tektų 1/3 dalis bendro naudojimo patalpų R-3/12,80 kv. m, 1-14/1,33 kv. m ir 1-15//3,34 kv. Teismas pažymėjo, kad bendraturčių dalys preziumuojamos esančios lygios, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, o šiuo atveju jis nustatytas – ieškovei priklauso ½ dalis namo, atsakovams priklauso likusi ½ namo dalis, kiekvienam po ¼ dalį (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Tai įvertinęs, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo keisti naudojimosi ginčo namu tvarką taip, kaip prašo ieškovė.
11. Spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo, teismas nustatė, kad atsakovams tenka 10,85 kv. m (84,31–73,46=10,85) daugiau nei ieškovei, todėl pripažino pagrindą ieškovei kompensuoti už 4,675 kv. m ((10,85–1,5) × ½ dalies). Byloje nėra duomenų apie namo perstatymą (išskyrus minėtą rūsio patalpų R-1 ir R-2 pertvarkymą į R-1, R-2, R-5, R-6, R-7) ar namo patalpų plotų pokyčius dėl pačios ieškovės veiksmų. Taip pat nėra įrodymų, kad šalims įsigyjant namo dalis joms atiteko idealiai lygios ginčo namo dalys. Nesant duomenų ir įrodymų, kad šis nelygių dalių klausimas tarp bendraturčių buvo išspręstas, teismas pripažino ieškovės teisę reikalauti iš atsakovų kompensacijos, jos dydį nustatant, remiantis ieškovės nurodyta namo mokestine verte – 277,33 Eur už 1 kv. m, nes byloje nėra kitų įrodymų dėl kitokio ginčo namo vertės paskaičiavimo. Teismas už atsakovams tenkančią naudotis didesnę ginčo namo patalpų dalį priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 1 184,19 Eur kompensaciją, kurios dydis neviršijo ieškiniu pareikšto reikalavimo.
12. Teismas laikė, kad patikslinto ieškinio reikalavimų tenkina 50 procentų ir proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas: 1) ieškovei priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 512, 50 Eur (112,50 Eur (75 Eur × 0,5 + 27 Eur) žyminio mokesčio pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų pobūdį ir 400 Eur už ekspertizę (800 Eur × 0,5); 2) įvertinęs patenkintą ieškinio reikalavimų dalį (50 proc.), teismas nepriteisė iš šalių viena kitai jų turėtų išlaidų už advokatų suteiktas teisines paslaugas; 3) priteisė iš ieškovės valstybei 6,77 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) iš atsakovų nepriteisė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, tenkančios kiekvienam atsakovui, nes šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
13. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) 2022 m. sausio 3 d. apeliaciniu skundu (DOK-662) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą: pripažinti ieškovei teisę be atsakovų sutikimo savo lėšomis ir jėgomis išardyti ir pašalinti iš namo rūsio patalpų R-2 netekusį bendro naudojimo įrangos funkcijų šiluminės trasos vamzdį; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas už advokato atstovavimą pirmos instancijos teisme; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 85 Eur žyminio mokesčio ir 915 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą 915 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1 Teismas nepagrįstai netaikė ekspertizės išvadų reikalavimui demontuoti šiluminės trasos vamzdį, kuris taip pat neteko bendro naudojimo įrangos funkcijų. Šio vamzdžio laikymas ieškovei priklausančiose rūsio patalpose R-2, kurių paskirtis nėra katilinė, pažeidžia jos teisę naudotis jai priklausančia rūsio patalpa. Atsakovai yra nurodę, kad jie nesiekia naudotis rūsio patalpomis R-2, todėl neaišku, kokių tikslų siekia, prieštaraudami ieškovės reikalavimui pašalinti vamzdį. Teismo išvada, kad ateityje, kai bus parengtas katilinės projektas, bus sprendžiama dėl vamzdžio funkcionalumo yra nelogiška ir prieštaraujančia ekspertizės išvadoms, nes ekspertizėje atsakyme į 6 klausimą kalbama ne apie vamzdį, kurį ieškovė prašo demontuoti, o apie nesamus įrenginius. Ekspertizės akte būtent konstatuota, kad šiluminės trasos vamzdis negali būti naudojamas dėl jo fizinio susidėvėjimo ir dabartinių techninių reikalavimų tokiems įrenginiams.
13.2 Teismas nepagrįstai sutapatina reikalavimą pašalinti vamzdį su atsakovų galimybe ateityje šildyti savo namo dalį iš centralizuotų tinklų. Atsakovai galės savo rūsio patalpose įrengti katilinę ir šildytis iš centralizuotų sistemų. Teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą sprendime, kad nesuteikia ieškovei teisę demontuoti iš jos patalpų vamzdį, nes ieškovei taip pat ateityje egzistuoja galimybė šildytis iš centralizuotų sistemų. Ši išvada prieštarauja esminiam šildymo būdui, kurį pasirinko šalys. Be to, centralizuoto šildymo valdytojas AB „Kauno energija“ reikalavo pašalinti visus šilumai nenaudojamus vamzdžius iš patalpų.
13.3 Teismas netinkamai įvertino Nekilnojamojo turto registro duomenis apie ieškovės namo dalies šildymą, nurodydamas, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenyse užfiksuota, kad ginčo namas šildomas iš centralizuotų sistemų, todėl tokie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Šiai teismo išvadai prieštarauja paties teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyta faktinė aplinkybė, kad ieškovė įsirengė apšildymą ir vandens pašildymą dujomis. Ir šis faktas fiksuotas kadastro duomenų tikslinime, įregistruotame Nekilnojamojo turto registro duomenyse 2012 m. lapkričio 29 d.
13.4 Teismas nepagrįstai ieškovei nepriteisė visos 800 Eur sumos už atliktą ekspertizę, nes ieškovės ieškinio reikalavimas susijęs su ekspertize išspręstas ieškovės naudai. Ieškovė už advokato atstovavimą sumokėjo 2 000 Eur. Teismui patenkinus ieškovės 50 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovų turi būti priteista 1 000 Eur. Teismo sprendimas neprileisti ieškovei dalies turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes prieštarauja CPK 93 straipsnio 2 daliai.
13.5 Atsakovų advokato pateiktas pinigų priėmimo kvitas dėl 400 Eur tuščias be atsakovų parašų, todėl negali būti priimtas byloje.
Atsiliepimas
14. Atsakovai 2022 m. sausio 26 d. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (DOK-11426) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
14.1 Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo vadovautis ekspertizės išvadomis ir dėl šiluminės trasos vamzdžio demontavimo. Apeliantė nenurodė konkrečiai, kokius vamzdžius nori pašalinti iš rūsio patalpos R-2, kurie susideda iš: namo bendrojo naudojimo šilumos tiekimo tinklo ir prie jų prijungtų įrenginių, t. y. KČM-1 katilo ir boilerio uždaromosios armatūros, apskaitos, matavimo ir karšto vandens naudojamo buitiniams poreikiams tinklo ir prie jo prijungtų įrenginių.
14.2 Teismo ekspertė neatliko visų įrenginių ekspertinių tyrimų ir dėl to negalėjo nurodyti, ar vamzdis ir įrenginiai (boileris) yra netinkami naudotis. Slėginius įrenginius, pagamintus iš metalo, nustatyti ar jie tinkami eksploatuoti, galima tik atlikus hidraulinius bandymus, pagal šilumos punktų techninius reikalavimus ir turimą techninę dokumentaciją, o ne pagal įrenginių pagaminimo metus. Šiuo atveju Z. B. tokio atestato neturi. Name, rūsio patalpoje R-2, yra įrengtas ne šilumos tinklų „vamzdis“, o „šilumos tiekimo tinklas“ ir namo „Šilumos punktas“. Tokius darbus gali atlikti tik specialistai, turintys žinių ir atestatą Energetikos įrenginiams eksploatuoti. Teismo ekspertė neatliko jai teismo nutartyje pavestų ekspertizės užduočių. Ekspertė nesiėmė jokių priemonių nustatyti nurodytų įrenginių techninę būklę, stovį, nes neturi tokiems darbams atlikti atestato, į kitus specialistus, turinčius tokiems darbams atlikti atestatą, nesikreipė, nesinaudojo byloje esančiais pateiktais projektais ir dokumentais.
14.3 AB „Kauno energijos“ 2005 m. balandžio 28 d. raštas Nr. 7-P-1766, kurį byloje pateikė ieškovė, jau nuo 2005 m. gruodžio mėnesio neatitinka tikrovės. AB „Kauno energija“ rašte parašė duomenis, neatitinkančius tikrovės. Atsakovai rašte nurodytų reikalavimų negali įvykdyti, nes ieškovė nuo 2004 m. iki šios dienos, neleidžia patekti atsakovams į rūsio patalpas R-2 ir R-l ir atlikti rašte nurodytų reikalavimų.
14.4 Ekspertizės akte nekonstatuota, kad šilumos vamzdis negalėtų būti naudojamas dėl jo fizinio susidėvėjimo ar dėl galimybės šildyti ginčo namą iš centralizuotų sistemų nebuvimo. Nors šiuo metu ginčo namo apšildymas iš centralizuotų sistemų nevykdomas, tačiau iš esmės tokia galimybė egzistuoja. AB „Kauno energija“ 2021 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. 20-389 patvirtina, jog į ginčo namą yra atvesta žemų parametrų trasa, kuri šiai bendrovei nuosavybės teise nepriklauso, o Nekilnojamojo turto registro duomenyse užfiksuota, kad ginčo namas šildomas iš centralizuotų sistemų. Todėl nėra teisinio pagrindo leisti ieškovei demontuoti rūsio patalpoje R-2 esančios bendro naudojimo įrangos - šildymo vamzdžio.
14.5 Ieškovė nepagrįstai atkreipia dėmesį tik į aplinkybę, kad jos namo dalis šildoma dujomis, ignoruodama kitų bendraturčių poreikius. Neteisingi ieškovės teiginiai, kad atsakovai savo noru nebenaudoja šiluminės trasos vamzdžio 17 metų, nes pati ieškovė nuo 2002 metų atsakovams neleido patekti į rūsio patalpas R-l ir R-2. Ieškovė neteisingai interpretuoja atsakovų teiginį, kad jie nesiekia naudotis rūsio patalpomis. Atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį aiškiai nurodė, kad jie nesiekia naudotis rūsio patalpomis R-2 jokiais kitais tikslais, išskyrus įgyvendindami teisę naudotis bendrojo naudojimo įranga name, šilumine trasa esančia patalpoje, pažymėtoje šifru: R-2.
14.6 Bendrojo naudojimo įrenginys priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnio 2 dalis). Tokios pozicijos laikėsi ir Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-366-510/2006, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/2006. Ieškovė buvo įpareigota netrukdyti atsakovams naudotis ginčo namo bendro naudojimo įranga, esančia rūsio patalpose R-l ir R-2, įskaitant ir rūsio patalpoje R-2, kurioje yra šiluminės trasos vamzdis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą, kuris neprieštarauja kitiems, jau įsiteisėjusiems teismo sprendimams.
14.7 Teismas pagrįstai ieškovei nepriteisė visos 800 Eur sumos už ekspertizę, nes ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai, susiję su ekspertize, buvo išspręsti tik iš dalies ieškovės naudai (tik dėl boilerio). Dalyje dėl šiluminės trasos vamzdžio ieškovės patikslintas ieškinys buvo atmestas. Atsakovų advokato pateiktas pinigų priėmimo kvitas (dėl 400 Eur) nėra tuščias. Pinigų priėmimo kvitas yra neryškus, todėl galimai dėl techninių priežasčių skenuojant, ši dalis matosi neryškiai. Tačiau kvitas pakartotinai teikiamas fotonuotraukos forma.
15. Atsakovai (toliau – ir apeliantai) 2022 m. sausio 5 d. apeliaciniu skundu (DOK-1480) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas patikslintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą: nepripažinti ieškovei teisės be atsakovų sutikimo savo lėšomis ir jėgomis išardyti bei pašalinti iš gyvenamojo namo rūsio patalpų R-2 bendro naudojimo karšto vandens gaminimo boilerio; nepriteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei 1 184 Eur kompensacijos už atsakovams tenkančią naudotis didesnę patalpų dalį; atmesti ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovų; iš ieškovės priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas; kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės patikslintas ieškinys ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
15.1 Teismas nepagrįstai nusprendė leisti išardyti boilerį be apeliantų sutikimo vien todėl, kad boileris yra nusidėvėjęs, nenaudojamas 40 metų, nes šios aplinkybės yra nereikšmingos. Patalpoje R-2 esantys karšto vandens boileris ir šiluminė trasa yra skirta visam namui aptarnauti, todėl bendrojo naudojimo įrenginiai priklauso abiem šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokios pozicijos laikėsi ir Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-366-510/2006, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/2006. Apeliantams šių teismo sprendimų pagrindu buvo išduoti vykdomieji raštai, tačiau ieškovė jų nevykdo ir šiuo metu teisme nagrinėjama antstolio V. Z. iškelta civilinė byla.
Žemesnės instancijos teismas
15.2 Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota netrukdyti apeliantams naudotis ginčo namo bendro naudojimo įranga, esančia ginčo namo rūsio patalpose R-1 ir R-2, kurioje yra boileris. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė prejudiciniais faktais, tuo, kad kiti teismai ankstesniais sprendimais/nutartimi yra išsprendę boilerio palikimo rūsio patalpose R-2 klausimą, ir yra įpareigoję ieškovę leisti apeliantams naudotis rūsio patalpoje R-2 esančiais ginčo bendro naudojimo įrenginiais.
15.3 Teismas turėjo atmesti ieškovės poziciją, jog boileris nebenaudojamas 40 metų, nes apeliantai jo nenaudojo ne savo noru. Ieškovė apeliantams neleido patekti į rūsio patalpas R-l ir R-2 nuo 2002 m. Apeliantai norėjo patekti į rūsio patalpas R-l ir R-2, prižiūrėti boilerį, tačiau to negalėjo padaryti dėl objektyvių priežasčių.
15.4 Apeliantams pirmosios instancijos teismas užkirto kelią įrodyti, kad boileris yra tinkamas naudoti, nes 2021 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje nutartimi netenkino atsakovo prašymo su pasirinktu teismo ekspertu ir antstoliu patekti į rūsio patalpas R-2 ir R-l, kad būtų užfiksuota šiuo metu esama padėtis ir būtų galima paneigti ekspertės Z. B. atliktą 2021 m. gegužės 10 d. ekspertizę, kuria buvo suklaidintas teismas. Taip apeliantams nebuvo leista apsiginti nuo neteisingų ekspertės pateiktų išvadų. Teismas ekspertui nepateikė (neuždavė) apeliantų pateiktų klausimų: teismo buvo prašoma išreikalauti įvairius dokumentus iš nurodytų įstaigų, iš kurių apeliantai dokumentų negalėjo gauti, o pirmosios instancijos teismas visus tokio pobūdžio apeliantų prašymus atmetė. Apeliantai savo iniciatyva rinko dokumentus ir teismui teikė į bylą, tačiau teismas tokių dokumentų taip pat nepriėmė.
Atsiliepimas
15.5 Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretuoja apeliantų teiginį, kad jie nesiekia naudotis rūsio patalpomis, nes apeliantai atsiliepime į patikslintą ieškinį aiškiai nurodo, jog atsakovai nesiekia naudotis rūsio patalpomis R-2 jokiais kitais tikslais, tačiau siekia įgyvendinti teisę naudotis bendrojo naudojimo įranga name, šilumine trasa, esančia patalpoje R-2.
15.6 Teismas nepagrįstai teigia, jog per 40 metų iš esmės pasikeitė tokio pobūdžio įrenginių techninės charakteristikos, reikalavimai tokios įrangos saugumui ir prieš maždaug pusę ar daugiau amžiaus gamintų įrenginių suderinamumas su dabar gaminamais bei naudojamais įrenginiais sunkiai įmanomas. Faktai turi būti nustatomi remiantis konkrečiais įrodymais, o ne prielaidomis. Visada yra galimybė bendrojo naudojimo įrenginius atnaujinti, nepriklausomai nuo jų techninės būklės, į geresnės kokybės įrenginius. Teismas nurodo prieštaringus argumentus: kad boileris gali būti pašalinamas, nes jo ateityje apeliantams nebereikės, o vėliau iš esmės tuo pačiu klausimu, tik susijusiu ne su boileriu, o su šiluminės trasos vamzdžio demontavimu, nurodo, kad šiuo metu ginčo namo apšildymas iš centralizuotų sistemų nevykdomas, tačiau iš esmės tokia galimybė egzistuoja.
15.7 Teismas nurodo, kad pakitusi situacija reikalauja naujo sprendimo, tačiau tai tik formalus teismo teiginys, nes nėra tiksliai, aiškiai, remiantis įrodymais suformuluota, kaip situacija yra pakitusi.
15.8 Ankstesnis namo savininkas Č. S. 1971 m. gruodžio 29 d. pardavė J. N. 1/2 namo dalį, nuo paskaičiuoto 163,48 kv. m namo bendro naudingojo ploto, kuris niekada nepadidėjo dėl naujų šiame name statybų. J. N. padovanojo namo dalį V. M. 1994 m. rugpjūčio 31 d. dovanojimo sutartimi, kuri surašyta su klaidomis. Buvo dovanojamos rūsio patalpos R-l/9.59 kv. m ir R-2/11.97 kv. m, nors pagal Registrų centro duomenų bazę, 1979 m. rugpjūčio 22 d. tokio ploto patalpų nebebuvo. Ieškovė padidino namo bendrą naudingąjį plotą nuo 163.48 kv. m iki 175.24 kv. m be namo bendraturčių sutikimo ir naujos notariškai patvirtintos namo dalių sutarties. Tai suponuoja išvadą, kad pati ieškovė neteisėtai ir formaliai padidino namo bendrą naudingąjį plotą nuo 163.48 kv. m iki 175.24 kv. m ir dabar siekia kompensacijos dėl šio 11.76 kv. m padidinto ginčo namo bendro naudingojo ploto, nors realiai plotai nei ieškovei, nei apeliantams nepadidėjo.
16. Ieškovė 2022 m. sausio 20 d. atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą (DOK-9243) prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo atsakovų skundžiamą dalį palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei 585 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovų apeliacinio skundo parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1 Atsakovai nepagrįstai teigia, kad Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-366-510/2006 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-683/2006 jau buvo išspręstas ginčas tarp šalių. Po sprendimo priėmimo praėjo 15 metų, per tą laikotarpį boileriu nesinaudojo nei viena šalis, todėl teismo išvados dėl boilerio naudojimo teisingos.
16.2 Minėtuose 2006 m. teismų sprendimuose nebuvo išnagrinėtas reikalavimas dėl ieškovės teisės pašalinti iš jai priklausančių patalpų karšto vandens gaminimo boilerį. Minėtose civilinėse bylose buvo išnagrinėti reikalavimai, kuriuos skundžiamame sprendime tinkamai įvertino teismas, todėl atsakovų argumentas apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė prejudiciniais faktais, tuo, kad kiti teismai ankstesniais sprendimais/nutartimi yra išsprendę boilerio palikimo rūsio patalpose R-2 klausimą, neatitinka tikrovės.
16.3 Apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas užkirto kelią jiems įrodyti savo nesutikimo su ekspertizės išvadomis motyvus, o vėliau rėmėsi visuotinai žinomais faktais, o ne realia faktine įrenginių būkle, neatitinka bylos duomenų. Atsakovai bylos eigoje neginčijo eksperto išvadų, neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Teismas galutinai suformulavo klausimus ekspertui ir įtraukė dalį iš atsakovų pasiūlytų klausimų, todėl atsakovų apeliacinio skundo argumentas, kad jų klausimai nebuvo užduoti ekspertui, taip pat neatitinka tikrovės. Prašymą leisti patekti su atsakovų pasirinktu antstoliu ir ekspertu į ieškovės patalpas, atsakovai pateikė tik paskutiniame teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Bylos procesas dėl objektyvių priežasčių ir atsakovų prašymų užsitęsė 1 metus ir 8 mėnesius, todėl teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo ir atidėti posėdį. Atsakovai turėjo pakankamai laiko ginčyti ekspertizės išvadas nuo jo atlikimo 2021 m. gegužės mėnesį. Todėl atsakovų argumentas, kad jiems nebuvo leista apsiginti nuo, jų manymu, neteisingų ekspertizės pateiktų išvadų, yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės.
Šalies argumentai
16.4 Apeliantai nurodo, kad visada yra galimybė bendrojo naudojimo įrenginius atnaujinti, nepriklausomai nuo jų techninės būklės, pakeisti į geresnės kokybės įrenginius. Tačiau ieškovės patalpos I aukšte ir vanduo šildomas dujomis, atsakovų patalpos ir vanduo šildomi kietu kuru. Tam, kad technologiškai naujai įrengti naują katilinę, reikalinga taip pat ir ieškovės valia.
16.5 Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas neišreikalavo pagal jų prašymą ir nuomonę reikiamų dokumentų iš trečiųjų asmenų ir nepriėmė dalį teikiamų įrodymų. Teismo nepriimti atsakovų dokumentai buvo nesusiję su ginčo esme. Atsakovų prašymas išreikalauti dokumentus buvo atmestas, nes prašomi išreikalauti dokumentai taip pat nebuvo susiję su ginčo dalyku. Be to, prašymas išreikalauti įrodymus ir prijungti dokumentus buvo pateiktas pasibaigus parengiamajai bylos nagrinėjimo stadijai, t.y. teismo posėdyje ir faktiškai užvilkintų bylos nagrinėjimą.
16.6 Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškovė formaliai ir neteisėtai padidino namo bendrą naudingą plotą ir siekia kompensacijos dėl šio namo ploto padidėjimo, nors plotai nepadidėjo nei ieškovei, nei atsakovams. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė atliko kokius nors veiksmus dėl namo ploto padidėjimo ar įrodymų, patvirtinančių neva neteisėtus VĮ Registrų centro darbuotojų veiksmus. Namo kadastrinėje byloje yra išrašai iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro, būtent šiais oficialiais įrodymais vadovavosi teismas nustatydamas faktines aplinkybes dėl šalių naudojimosi patalpomis. Teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad kadastro duomenys dėl ginčo namo patalpų plotų nepaneigti, todėl preziumuojant, kad šalims ginčo namas priklauso po lygiai (ieškovei 1/2 dalis, abiem atsakovams - po 1/4 dalį), o bendromis patalpomis šalys naudojasi po lygiai, akivaizdu, kad ieškovė faktiškai naudojasi mažesne namo ploto dalimi.
16.7 Apeliantai neginčija pirmos instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl ieškovės ir atsakovų naudojamų patalpų ir jų bendro ploto. Atsakovams tenka 10.85 kv. m (84,31 kv. m - 73.46 kv. m) daugiau nei ieškovei. Apeliantų argumentai prieštarauja CK 4.262 straipsniui, pagal kurį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
18. Atsakovai su 2022 m. sausio 5 d. apeliaciniu skundu (DOK-1480) pateikė 1994 m. rugpjūčio 31 d. J. N. ir V. M. sudarytos dovanojimo sutarties patvirtintą kopiją, tačiau argumentų dėl minėto dokumento prijungimo nepateikta.
19. Atsakovai su 2022 m. sausio 26 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-11426) pateikė 2020 m. spalio 21 d. sąskaitą faktūrą už vykdymo išlaidas dėl dokumentų įteikimo V. M.; 2020 m. spalio 22 d. mokėjimo nurodymą; 2021 m. spalio 15 d. VĮ Registrų centro išankstinę sąskaitą už dokumentų gavimą; 2021 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymą. Argumentų dėl nurodytų dokumentų prijungimo nenurodyta.
20. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. kovo 1 d. gautas atsakovų prašymas (DOK-5604) dėl įrodymų prijungimo. Apeliantai prašo prijungti 2022-02-04 Kompleksinę (Statybos teisės ir inžinerijos) išvadą Nr. 22-04; 2022-02-04 Kompleksinę (Statybos teisės ir inžinerijos) išvadą Nr. 22-05; 2022-02-24 Kompleksinę (Statybos teisės ir inžinerijos) išvadą Nr. 22-13; 2008-01-21. Boilerio, kieto kuro KČM-1 katilo „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą“; 1978-03-29 „Technines sąlygas“ Nr. 1/921 (duomenys neskelbtini) gatvės, šilumos tinklų; iš originalo 1972 m. KČM-1 katilo „Pasą ir eksploatacijos instrukcijas“; Gamyklinius originalius kieto kuro KČM-1 špižinio katilo „Pasą ir eksploatacijos instrukciją“; 2010-09-21 „Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą“; 2004-01-16 V. M. duotą „Įgaliojimą“ (registro Nr.2-665); 2004-01-16 R. J. M. Prašymą VĮ „Registrų centrui“; 2003-03-05 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštą Nr. l l-L-146-146; 1970-09-02 (duomenys neskelbtini), namo „Nekilnojamojo turto duomenų bylą“; 1970-09-02 (duomenys neskelbtini), namo „Namų valdos techninės apskaitos bylą“, registro Nr. (duomenys neskelbtini); visas naujai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Atsakovai prašomų prijungti dokumentų būtinybę grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teisme metu, teismas neleido apeliantams, pagal pateiktą 2021 m. lapkričio 15 d. prašymą „Dėl leidimo atsakovui, kartu su ekspertu ir antstoliu, patekti į rūsio patalpas R-2 ir R-l“ (Dokumento Nr. DOK-145429), patekti apeliantui V. L., kartu su pasirinktu ekspertu bei antstoliu į rūsio patalpas R-l ir R-2, kad būtų apžiūrėta jose esanti bendrojo naudojimo įranga, kad apeliantai galėtų pateikti gautas raštiškas išvadas teismui (bylos išsamiam ir nešališkam išnagrinėjimui). Po to, kai apeliantai išanalizavo minėtus neatitikimus, kreipėsi į Statybos tyrimų institutą, kad būtų pateiktos specialisto išvados. Specialistas išvadas pateikė, kaip jau minėta, tik 2022 m. vasario 4 d., 2022 m. vasario 24 d. Atsižvelgiant į tai, kad šios specialisto išvados gali iš esmės padėti apeliantams pagrįsti tiek savo atsiliepimą į patikslintą ieškinį, tiek pagrįsti apeliacinio skundo - pagrindą, tiek atsiliepimo į ieškovės V. M. apeliacinį skundą pagrindą, teikiamas prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo. Kiti priedai (be specialisto išvadų), pateikiami kartu, yra tiesiogiai susiję su specialisto išvadomis, todėl taip pat yra būtini naujai pateikti teismui.
22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
23. Atsakovai tiek su apeliaciniu skundu, tiek su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikdami papildomus įrodymus, nenurodė pagrįstų argumentų dėl jų būtinybės pateikimo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos atsisakoma prijungti.
24. Apeliantai prašo prijungti 2022-02-04 Kompleksinę (Statybos teisės ir inžinerijos) išvadą Nr. 22-04; 2022-02-04 Kompleksinę (Statybos teisės ir inžinerijos) išvadą Nr. 22-05; 2022-02-24 Kompleksinę (Statybos teisės ir inžinerijos) išvadą Nr. 22-13 bei su jų parengimu susijusius dokumentus.
25. Teisėjų kolegija įvertinusi pateikiamus rašytinius įrodymus sprendžia, kad šiais įrodymais nepagrįstai siekiama išplėsti ginčo ribas. Įrodymai nėra susiję su pagrindiniais reikalavimais. Apeliantų nurodomas 2021 m. lapkričio 15 d. prašymas „Dėl leidimo atsakovui, kartu su ekspertu ir antstoliu, patekti į rūsio patalpas R-2 ir R-l“ (Dokumento Nr. DOK-145429) pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas 2021 m. lapkričio 16 d. paskutinio teismo posėdžio metu. Iš minėtos dienos teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad teisme argumentuotai šio prašymo priėmimo klausimas buvo išspręstas. 2021 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje teismas argumentuotai ir išsamiai pasisakė, kurie atsakovų pateikti dokumentai yra prijungiami, o kuriuos atsisakoma priimti. Atkreiptinas dėmesys, kad Ekspertizės aktas byloje pateiktas 2021 m gegužės 17 d., todėl apeliantai nesutikdami su ekspertizės akto išvadomis turėjo pakankamai laiko pateikti minėtą prašymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokio prašymo pateikimas paskutinio posėdžio metu tik užvilkintų bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais buvo išspręstas apeliantų prašymo priėmimo klausimas.
Dėl ginčo esmės
26. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas gyvenamojo namo bendraturčių ginčas dėl naudojimosi tvarkos rūsio patalpomis pakeitimo, kompensacijos ieškovei priteisimo už atsakovams tenkančią naudotis didesnę patalpų bendro ploto dalį, dėl nenaudojamų gyvenamojo namo bendros inžinerinės konstrukcijos dalių – šildymo trasos vamzdžio ir boilerio karštam vandeniui ruošti – demontavimo ir pašalinimo iš ieškovei priklausančios rūsio patalpos R-2.
Žemesnės instancijos teismas
27. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė ieškovei kompensaciją už atsakovams tenkančią naudotis didesnę patalpų dalį, ar pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą leisti jai be atsakovų sutikimo savo lėšomis ir jėgomis išmontuoti ir pašalinti iš ieškovei paskirtos naudotis rūsio patalpos R-2 karšto vandens pašildymui skirtą boilerį, bet netenkino ieškovės reikalavimo leisti išmontuoti ir pašalinti iš rūsio patalpos R-2 šildymo trasos vamzdį. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė abi šalys.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
28. VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad šalys yra 175,24 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai: ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis, atsakovams – kiekvienam po ¼ dalį. 1994 m. rugpjūčio 31 d. dovanojimo sutartyje nurodytos Ginčo namo patalpos, kurios skirtos ieškovės naudojimui – I-4 (7,80 kv. m), 1-5 (14,70 kv. m), I-6 (10,64 kv. m), I-7 (4,85 kv. m), I-8 (0,85 kv. m), 1-1 (9,10 kv. m), I-2 (4,16 kv. m), I-3 (1,33 kv. m), rūsio patalpa R-1 (9,59 kv. m), R-2 (11,97 kv. m), taip pat teisė bendrai naudotis įėjimu į namą, esančiu šiaurinėje namo dalyje, rūsio patalpa R-3 (12,80 kv. m), sodu–daržu, kiemu ir kiemo įrengimais(CBP-8563 priedas Nr.4). Atsakovai nuosavybės teises į namo dalį įgijo 1999 m. lapkričio 24 d. mainų sutarties pagrindu (DOK-60592 priedas) ir naudojasi R-4/4,07 kv. m, G-1/25,46 kv. m ir 1-9/5,36 kv. m, 1-10/14,80 kv. m, 1-11/10,15 kv. m, 1-12/12,14 kv. m, 1-13/6,22 kv. m, 1-16/6,11 kv. m patalpomis.
29. 2012 m. lapkričio 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, pagrindu ginčo namo I aukšte, atliekant paprastąjį remontą, pakeista šildymo rūšis, šis įrašas įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (CBP-8563 priedas Nr.2). AB „Kauno energija“ 2018 m. birželio 5 d. pažymoje nurodyta, kad šiluma iš šilumos perdavimo tinklų ginčo namo šildymui ir karšto vandens ruošimui nevartojama nuo 2005 m. sausio 1 d. (CBP-8563 priedas Nr.7). Ieškovė nuo 2004 m. įsirengė patalpų apšildymą ir vandens pašildymą dujomis (fiksuota kadastro duomenų tikslinime, įregistruotame Nekilnojamojo turto registro duomenyse 2012 m. lapkričio 29 d.). Atsakovai savo patalpose asmeniniam naudojimui pasistatė kieto kuro katilą ir šią aplinkybę teismo posėdyje atsakovas V. L. patvirtino. Atsakovai 2004 m. spalio 5 d. ir 2004 m. spalio 16 d. davė sutikimus ieškovei įsivesti į savo butą (pirmą aukštą) gamtines dujas ir dėl atsijungimo nuo šilumos tinklų (2021 m. kovo 8 d. DOK-29815 priedai), nors vėliau teisme siekė nuginčyti ieškovės įsirengtos vidaus inžinerinės sistemos įrenginio dėl namo dalies patalpų apšildymo dujų tinklais teisėtumą. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2317-775/2011 atmestas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančiais 2009-09-16/17 Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolą Nr. 40-10-SK871 ir 2009-09-21 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus statybos leidimą Nr. 38-5IT345-411 ir įpareigoti atsakovę V. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinius adresu (duomenys neskelbtini), t.y. išardyti įrengtą 1/2 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidaus inžinerinę sistemą (dujų tinklus). Tarp šalių daugybę metų tęsiasi nuolatiniai konfliktai, susiję su bendro turto valdymu ir naudojimu, gyvenamojo namo šildymo sistemos pakeitimu, bendros inžinerinės įrangos naudojimu, ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose.
Dėl teisės pripažinimo
30. Apeliantų teigimu teismas nepagrįstai nusprendė leisti išardyti boilerį be apeliantų sutikimo vien todėl, kad boileris yra nusidėvėjęs ir nenaudojamas 40 metų. R-2 patalpoje esantis karšto vandens boileris yra skirtas visam namui aptarnauti, todėl bendrojo naudojimo įrenginiai priklauso abiem šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumo dėl ieškovės reikalavimo leisti išardyti boilerį be atsakovų sutikimo.
31. Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai daiktas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
32. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, tai kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi. Į argumentus dėl bendraturčių interesų derinimo principo neatsižvelgiama, kai bendraturtis savo teisėms įgyvendinti aktyviai neveikia, bet sudaro kliūtis veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. J. M., byla Nr. 3K-3-58/2008).
33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).
Žemesnės instancijos teismas
34. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė pripažinti ieškovei teisę be atsakovų sutikimo savo lėšomis ir jėgomis išardyti ir pašalinti iš namo rūsio patalpų R-2 netekusios bendro naudojimo įrangos funkcijų šiluminės trasos vamzdį bei karšto vandens gaminimo boilerį. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas pripažinti jai teisę be atsakovų sutikimo savo lėšomis ir jėgomis išardyti ir pašalinti iš ginčo namo rūsio patalpų R-2 netekusį bendro naudojimo įrangos funkcijų karšto vandens gaminimo boilerį yra teisėtas ir pagrįstas, juolab, kad nefunkcionuojančio, gremėzdiško ir neatliekančio savo esminės paskirties (bendram naudojimui) įrenginio laikymas ieškovei priklausančiose rūsio patalpose R-2 pažeidžia ieškovės teisę naudotis jai priklausančia rūsio patalpa (jos dalimi), kuri nėra reikalinga tokiam įrenginiui.
35. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2021 m. kovo 17 d. nutartimi buvo paskirta statybos techninės veiklos teismo ekspertizė, kurios tikslas – nustatyti namo rūsio patalpoje R-2 esančių šilumos tiekimo įrenginių – centralizuoto šildymo vamzdžio ir boilerio nuo KČM pečiaus funkcionalumo stovio įvertinimą. 2021 m. gegužės 10 d. ekspertizės akte (DOK-63635) nurodyta, kad: 1) įrenginiai – šilumos vamzdis ir boileris, esantys rūsio patalpoje R-2 neatlieka gyvenamo namo aptarnavimo, išsaugojimo funkcijų; 2) šilumos vamzdis atjungtas, boileris sumontuotas ant metalo atramų negamyklinis, neveikiantis, abu esantys ginčo namo rūsio patalpoje R-2; 3) abu įrenginiai – šilumos vamzdis ir boileris neatitinka tokių įrenginių stovio kokybės reikalavimų, tiekiant šilumą ir ruošiant karštą vandenį; 4) ginčo namo rūsio patalpose R-2 katilo nėra, demontuotas, jo dalys yra kieme, boileris negamyklinis, neveikiantis, netinka karštam vandeniui ruošti; 5) katilas neremontuojamas (fiziškai susidėvėjęs, boileris neveikiantis, negamyklinis, neremontuojamas). Katilo dalys yra kieme, boileris ginčo namo rūsio patalpoje R-2; 6) ginčo namo rūsio patalpoje R-2 yra nupjautas butų Nr. 2 ir Nr. 1 patalpų apšildymo atšakos vamzdis ir užsuktas ventilis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad iš ekspertizės akto matyti, jog bendro naudojimo įrenginys – boileris karšto vandens pašildymui iš esmės yra netinkamas naudoti pagal paskirtį dėl fizinio ir moralinio nusidėvėjimo.
36. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše apie ginčo namą nurodyta, jog ginčo namas šildomas centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų. Iš šalių paaiškinimų, rašytinių dokumentų byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė įsirengė apšildymą ir vandens pašildymą iš centralizuotai tiekiamomis gamtinėmis dujomis, o atsakovai savo patalpose asmeniniam naudojimui pasistatė kieto kuro katilą, tą jie pripažino ir teismo posėdyje. Nekilnojamojo turto registre 2012 m. lapkričio 29 d. įrašyta žyma apie kadastro duomenų tikslinimą - 2012 m. lapkričio 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu užfiksuotas I-ojo aukšto paprastasis remontas įrengiant vietinį centrinį šildymą (CBP-8563 priedas, NTR išrašas). Šie duomenys patvirtina, kad gyvenamojo namo pirmasis aukštas, kuriuo naudojasi ieškovė, yra apšildomas atskirai nuo viso gyvenamojo namo, ir jos įrengta vietinė šildymo sistema yra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Šalys priešingų įrodymų apie jų nuosavybės teise priklausančių patalpų šildymo būdus nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).
37. Atsisakymo duoti ieškovei sutikimą argumentuotų motyvų atsakovai nepateikė ir neįrodė, kad ieškovės prašymas leisti be atsakovų sutikimo išardyti nenaudojamą boilerį pažeidžia jų, kaip bendraturčių, teises ir teisėtus interesu. Byloje atlikta ekspertizė patvirtina, kad boileris neveikiantis, neatitinka tokių įrenginių stovio kokybės reikalavimų, tiekiant šilumą ir ruošiant karštą vandenį. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad boileris šalims priklauso bendros dalinės nuosavybės teise, nepatvirtina šio daikto funkcionalumo ar galimybės jį naudoti ateityje, o taip pat neįrodo, kad boilerio pašalinimo atveju nukentės bendraturčių interesai ar bus pažeistos jų teisės.
38. Byloje nėra ginčo, kad boileris yra ieškovei nuosavybės teise priklausančioje rūsio patalpoje R-2. Atsakovai nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad boileris nenaudojamas nuo 1980 metų, t.y. dar tuo metu, kai ankstesni gyvenamojo namo savininkai viso namo šildymui naudojosi centralizuota šildymo sistema iš miesto šilumos tinklų. Atsakovai nepaneigė faktinių aplinkybių, kad nuo 2004-2005 m. šildymo sezono ieškovei priklausanti namo dalis (pirmas aukštas) apšildoma ir karštas vanduo buvo ruošiamas gamtinėmis dujomis naujai sumontuotais vamzdynais. Atsakovai taip pat nepaneigė aplinkybės, kad kieto kuro katilas KČM-1, kuris iki 1980 metų buvo pajungtas kartu su boileriu ir tarnavo karšto vandens pašildymui, yra praradęs savo funkcionalumą, nusidėvėjęs, nebetinkamas naudojimui, atskirtas nuo boilerio ir išmontuotas, guli namo kieme. Negamyklinio, savadarbio ir netinkamo naudojimui didelių gabaritų boilerio laikymas ieškovės rūsio patalpoje pažeidžia jos teisę pilnavertiškai naudotis jai nuosavybės teise priklausančia rūsio patalpa R-2. Tokiu būdu pažeidžiama teisė į nuosavybę.
Žemesnės instancijos teismas
39. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė prejudiciniais faktais, t. y. kad kiti teismai ankstesniais sprendimais/ nutartimi yra išsprendę boilerio palikimo rūsio patalpose R-2 klausimą ir yra įpareigoję ieškovę leisti apeliantams naudotis rūsio patalpoje R-2 esančiais ginčo bendro naudojimo įrenginiais. Pažymėtina, kad atsakovų minimose kitose civilinėse bylose ginčo dalykas buvo kitas.
40. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00272-221/2005 nagrinėjo N. ir V. L. ieškinį nustatyti jiems servitutą į bendrą namo elektros, šildymo, vandentiekio, kanalizacijos ir karšto vandens įrangą, esančią V. M. priklausančiose rūsio ūkio patalpoje R-1 ir R-2; įpareigoti atsakovę V. M. duoti ieškovams šių patalpų raktą; įpareigoti V. M. išgriauti ginčo namo rūsio patalpoje R-7 pirtį ir rūsio patalpoje R-6 dušą bei atstatyti į buvusią padėtį rūsio patalpą R-1 (9,69 kv. m) ir rūsio patalpą R-2 (11,97 kv. m), (N. ir M. L. atsisakė ieškinio reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos nustatymo) bei V. M. priešieškinį (nustatyti naudojimosi tvarką ginčo namu) atmetė. Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-366-510/2006 sprendimo dalis pakeista – V. M. įpareigota netrukdyti V. ir N. L. naudotis ginčo namo bendro naudojimo įranga, esančia šio namo patalpose R-1 (4,71 kv. m) ir R-2 (9,07 kv. m). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/2006 Kauno apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
41. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad bylos šalims nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo minėtuose teismų procesiniuose dokumentuose nustatytų aplinkybių vertinti kaip prejudicinę reikšmę turinčius faktus (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
42. Nors atsakovų teisė naudotis šiuo daiktu kaip bendrojo naudojimo namo inžinerine įranga nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tačiau teismai priimtuose procesiniuose sprendimuose nevertino aplinkybių, susijusių su boilerio naudojimu, jo funkcionalumu bei tokio įrenginio stovio kokybės reikalavimų. Teismai nevertino šalių argumentų, aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos šioje byloje. Be to, minėti teismų sprendimai priimti 2006 metais, kai šiuo atveju tarp šalių kilęs ginčas teisme nagrinėti pradėtas 2020 m. balandžio 27 d. Per šį 15 metų laikotarpį ginčo namui naudojamas apšildymo bei karšto vandens pašildymo būdas yra pasikeitęs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl 2006 m. teismų tenkinto reikalavimo – netrukdyti atsakovams naudotis ginčo namo bendro naudojimo įranga, situacija per 15 metų yra pasikeitusi ir minėta įranga yra ne tik nenaudojama, bet ji yra tapusi nefunkcionalia. Vertimas laikyti vienam iš bendraturčių priklausančioje naudotis patalpoje nebetinkamą naudojimui ir neprižiūrimą bendros įrangos dalį, kuri dar ir yra didžiagabaritė, neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų ir yra neteisinga ieškovės atžvilgiu. Pakitusi situacija reikalauja naujo sprendimo.
43. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės reikalavimas pripažinti jai teisę be atsakovų sutikimo savo lėšomis ir jėgomis išardyti ir pašalinti iš ginčo namo rūsio patalpų R-2 netekusį bendro naudojimo įrangos funkcijų karšto vandens gaminimo boilerį yra teisėtas ir pagrįstas.
44. Apeliantai nesutinka su teismo argumentais, kad per 40 metų iš esmės pasikeitė tokio pobūdžio įrenginių techninės charakteristikos, reikalavimai tokios įrangos saugumui ir prieš maždaug pusę ar daugiau amžiaus gamintų įrenginių suderinamumas su dabar gaminamais bei naudojamais įrenginiais sunkiai įmanomas. Apeliantų teigimu, faktai turi būti nustatomi remiantis konkrečiais įrodymais, o ne prielaidomis. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
45. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis (CBP-8563) gyvenamasis namas pastatytas 1970 metais. 1978 m. kovo 20 d. pateikta paraiška šilumos tiekimo techninėms sąlygoms gauti (DOK-5604). 1978 m. kovo 29 d. techninės sąlygos patvirtina, kad gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) buvo numatyta projektuoti šiluminė trasa (DOK-5604). Po 1999 m. lapkričio 24 d. mainų sutarties sudarymo 1999 m. gruodžio 9 d. N. L. su buvusia SPAB „Kauno Energija“ sudarė atsiskaitymo už buto ((duomenys neskelbtini)) šildymą ir karštą vandenį sutartį (DOK-32985). Aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovams įsigijus namo dalį, jame esantis kieto kuro katilas, boileris jau buvo nenaudojami. Kauno apygardos teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje 2A-28-324/2008 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje nustatė, kad rūsio patalpoje R-2 esantys kieto kuro katilas, karšto vandens boileris, šilumos skaitiklis ir šilumos trasa nenaudojami. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos techninės priežiūros tarnybos atlikto patikrinimo metu nustatyta 18 katilo trūkumų, kurių pagrindu padaryta išvada apie jo netinkamumą naudoti (2007 m. kovo 5 d. raštas Nr. 9.4-865 ( 9.4), 2 t. 70-72 b. l).
46. Narinėjamoje byloje 2021 m. gegužės 10 d. ekspertizės akte (DOK-63635) pateikti duomenys, kad apšildymo katilas KČM-1 išardytas. Taip pat nustatyta, kad boileris, neatlieka gyvenamo namo aptarnavimo, išsaugojimo funkcijų, sumontuotas ant metalo atramų negamyklinis, neveikiantis, neatitinka tokių įrenginių stovio kokybės reikalavimų, tiekiant šilumą ir ruošiant karštą vandenį. Ekspertizės duomenys byloje nėra paneigti. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko pagrįstais pirmosios instancijos teismo išvadas, kad per 40 metų iš esmės pasikeitė tokio pobūdžio įrenginių techninės charakteristikos, reikalavimai tokios įrangos saugumui ir prieš maždaug pusę ar daugiau amžiaus gamintų įrenginių suderinamumas su dabar gaminamais bei naudojamais įrenginiais sunkiai įmanomas.
Dėl kompensacijos priteisimo.
47. Apeliantai teigia, kad ieškovė neteisėtai ir formaliai padidino namo bendrą naudingąjį plotą nuo 163,48 kv. m iki 175,24 kv. m ir dabar siekia kompensacijos dėl šio 11,76 kv. m padidinto ginčo namo bendro naudingojo ploto, nors realiai plotai nei ieškovei, nei apeliantams nepadidėjo. Teisėjų kolegija šiuo apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
48. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas yra 175,24 kv. m, naudingas plotas – 112,88 kv. m, gyvenamasis plotas – 71,53 kv. m, rūsio plotas – 36,90 kv. m, garažų plotas – 25,46 kv. m. 1999 m. lapkričio 24 d. mainų sutartyje nustatyta, kad bendras namo plotas yra 175,24 kv. m. 1970 m. rugsėjo 2 d. pradėtoje nekilnojamojo turto duomenų byloje taip pat nustatyta, kad bendras namo plotas yra 175,24 kv. m. (DOK-60592). 1994 m. rugpjūčio 31 d. dovanojimo sutartyje nurodytų ieškovei skirtų naudotis patalpų I-4 (7,80 kv. m), 1-5 (14,70 kv. m), I-6 (10,64 kv. m), I-7 (4,85 kv. m), I-8 (0,85 kv. m), 1-1 (9,10 kv. m), I-2 (4,16 kv. m), I-3 (1,33 kv. m), rūsio patalpa R-1 (9,59 kv. m), R-2 (11,97 kv. m) bendras plotas yra 74,99 kv. m. Nekilnojamojo turto bylos duomenimis ieškovės naudojamų patalpų bendras plotas iki rūsio patalpų R-1 ir R-2 pertvarkymo į penkias mažesnes patalpas sudarė 74,99 kv. m., o po rekonstrukcijos – 73,46 kv. m. tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šis plotas 1,5 kv. m. sumažėjo dėl pačios ieškovės veiksmų (atliktos rekonstrukcijos). Atsakovų naudojamų patalpų R-4/4,07 kv. m, G-1/25,46 kv. m ir 1-9/5,36 kv. m, 1-10/14,80 kv. m, 1-11/10,15 kv. m, 1-12/12,14 kv. m, 1-13/6,22 kv. m, 1-16/6,11 kv. m. plotas sudaro 84,31 kv. m. Byloje nėra kitų duomenų apie namo patalpų plotų pokyčius, kurie įtakotų ieškovei tenkančios namo dalies ploto sumažėjimą, ar atsakovams tenkančios namo dalies padidėjimą. Byloje nėra ginčo, kad gyvenamojo namo priklauso ieškovei – ½ dalis, o abiems atsakovams – kiekvienam po ¼ dalį (CBP-8563 priedas Nr.2).
49. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovų kompensacijos, kuri gali būti skaičiuojama pagal ieškovės nurodytą gyvenamojo namo mokestinę vertę – 277,33 Eur už 1 kv. m. Įrodymų dėl kitokios ginčo namo vertės paskaičiavimo byloje nėra.
Dėl ieškovės reikalavimo pašalinti šiluminės trasos vamzdį
50. Ieškovė patikslintu ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė pripažinti ieškovei teisę be atsakovų sutikimo savo lėšomis ir jėgomis išardyti ir pašalinti iš namo rūsio patalpų R-2 netekusios bendro naudojimo įrangos funkcijų šiluminės trasos vamzdį. Pirmosios instancijos teismo šį reikalavimą atmetė, ieškovė dėl to pateikė apeliacinį skundą.
51. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo leisti ieškovei demontuoti ginčo namo rūsio patalpoje R-2 esančios bendro naudojimo įrangos – šildymo vamzdį ir šio ieškovės reikalavimo netenkino. Teismas įvertinęs ekspertizės akto išvadas, kuriose nustatyta, kad apie trasos vamzdžio padėtį ir funkcijas galima būtų spręsti tik parengus katilinės projektą, sprendė, kad ekspertizės akte nekonstatuota, kad šilumos vamzdis negalėtų būti naudojamas dėl jo fizinio susidėvėjimo ar dėl galimybės šildyti ginčo namą iš centralizuotų sistemų nebuvimo. Taip pat teismas nustatė, kad nors šiuo metu ginčo namo apšildymas iš centralizuotų sistemų nevykdomas, tačiau iš esmės tokia galimybė egzistuoja. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai –AB „Kauno energija“ 2021 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. 20-389 patvirtina, jog į ginčo namą yra atvesta žemų parametrų trasa, kuri šiai bendrovei nuosavybės teise nepriklauso, o VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenyse užfiksuota, kad ginčo namas šildomas iš centralizuotų sistemų. Teismas pažymėjo, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiems pirmosios instancijos teismo argumentams.
52. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumas lemia šiam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004). Pažymėtina, kad ieškovė, siekdama teismine tvarka įgyvendinti teisę be atsakovų sutikimo išardyti ir pašalinti šiluminės trasos vamzdį iš jos naudojamos rūsio patalpos R-2, netinkamai įgyvendino pareigą aiškiai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio dalyką. Teismo sprendimas, ieškinio patenkinimo atveju, turi būti aiškus, konkretus, nedviprasmiškas, ir lengvai suprantamas ne tik dalyvaujantiems byloje asmenims, bet ir tokį sprendimą vykdančiam antstoliui priverstinio vykdymo atveju, taip pat ir kitoms institucijoms. Ieškovei prašant leisti išardyti ir pašalinti vamzdį nurodyta tik patalpa R-2, kurioje jis yra, nenurodyta jokių kitų parametrų, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti prašomą išmontuoti objektą: nenurodyta prašomo išmontuoti vamzdžio ilgis, diametras, prijungtos atšakos, nenurodyta tiksli buvimo vieta, nėra nei schematiškai pavaizduota nei kitaip aprašyta nupjovimo vieta, ir kurioje vietoje bus likusi vamzdžio dalis, išeinanti už patalpą R-2 ribojančių sienų. Iš byloje esančių fotonuotraukų (teismo ekspertizės akto priedai, 2021-05-17 DOK-63635) matyti, kad rūsio R-2 patalpose yra ne vienas vamzdis, bet keletas atšakų, sujungtų į didesnio skersmens vamzdį. Šiose fotonuotraukose matyti iš sienos kyšančio nupjauto vamzdžio dalis, ranka nupieštos rodyklės ir įrašyta „nupjautas vamzdis“ ir „ventilis“, tačiau neaišku, kurioje vietoje pagal ieškovės reikalavimą turėtų būti kita vamzdžio nupjovimo vieta, ar net keletas vamzdžio nupjovimo vietų, įvertinus jo skirtingas atšakas nuo didesnio skersmens vamzdžio. Pagal taip suformuluotą reikalavimą, koks nurodytas patikslintame ieškinyje (2020-10-01 DOK-114829), jo patenkinimo atveju, priimtas teismo sprendimas neatitiktų teismo sprendimui keliamų reikalavimų, nes teismo sprendimas turi būti aiškus ir suprantamas, nedviprasmiškas, kad nekiltų neaiškumų jį vykdant ir būtų išvengta ginčų, ar sprendimas įvykdytas tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-248/2017).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme
53. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nepagrįstai ieškovei nepriteisė visos 800 Eur sumos už atliktą ekspertizę, nes ieškovės ieškinio reikalavimas susijęs su ekspertize buvo išspręstas ieškovės naudai. Ieškovė už advokato suteiktą teisinę pagalbą patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismui patenkinus 50 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovų turi būti priteista 1 000 Eur. Teisėjų kolegija iš dalies su sutinka su šiais argumentais.
54. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už ekspertizės atlikimą sumokėjo 800 Eur (DOK-34859). Ekspertizės išlaidų apmokėjimo klausimas yra sudėtinė bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų dalį (50 proc.) ir pusę šios sumos ieškovei priteisė iš atsakovų.
55. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių turėtos teisinės pagalbos išlaidos iš šalių viena kitai nepriteisiamos ir paliekamos joms pačioms. Ieškovė nesutinka su šia sprendimo dalimi.
56. Ieškovė nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, jas pagrindžia byloje pateikti įrodymai (DOK-120631). Atsakovai patyrė 1 614 Eur teisinės pagalbos išlaidų (DOK-26202, DOK-129745, DOK-143558). Iš šių duomenų matyti, kad šalys patyrė skirtingo dydžio teisinės pagalbos išlaidas, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, ir jų proporcingai nepaskirstė pagal CPK 93 straipsnio taisykles. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai sutikus su ieškovės apeliacinio skundo argumentais šių išlaidų paskirstymo klausimu, apylinkės teismo sprendimo dalis patikslinama, šalių turėtas teisinės pagalbos išlaidas paskirstant pagal CPK 93, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: ieškinį patenkinus 50 procentų, todėl ieškovei iš atsakovų priteisiama 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o atsakovams iš ieškovės – 807 Eurai.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
58. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinių skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, kad netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
59. Netenkinus ieškovės ir atsakovų apeliacinių skundų, netenkinami jų prašymai priteisti jų turėtas teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme už apeliacinių skundų parengimą ir jų apmokėjimą žyminiu mokesčiu (CPK 93 straipsnis).
60. Ieškovė prašo priteisti 585 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą (DOK-9243). Atsakovai prašo priteisti iš ieškovės 400 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą (DOK-11426). Įvertinus prašomų priteisti išlaidų dydžius, jų pagrįstumą ir atitikimą Rekomendacijoms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad abiejų šalių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą neviršija Rekomendacijose patvirtintų rekomendacinių dydžių, todėl ieškovei iš atsakovų priteisiama 585 Eur, o atsakovams iš ieškovės priteisiama 400 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį dėl patirtų teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (tūkstantį eurų) teisinės pagalbos išlaidų, iš kiekvieno po 500 Eur.
Priteisti iš ieškovės V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 807 Eur (aštuonis šimtus septynis eurus) teisinės pagalbos išlaidų lygiomis dalimis atsakovams V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 403,5 Eur“.
Priteisti ieškovei V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 585 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovams V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus Eur), kiekvienam po 200 Eur, apeliacinės instancijos teisme patirtų teisinės pagalbos išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.