Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Antano Burdulio ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovui V. L., ieškovų atstovui adv. D.Mecelicai, atsakovei V. M., atsakovės atstovei adv. N.Petraitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. M., ieškovų V. L. ir N. L. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje nr. 2-1548-742/2007 pagal V. L. ir N. L. ieškinį atsakovei V. M. dėl pažeistų teisių naudotis bendrąja nuosavybe ir atsakovės priešieškinį dėl kuro katilo perkėlimo ir vandens apskaitos mazgo rekonstrukcijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.

Nepagrįstai spręsta, kad ieškovai naudojasi didesne idealine dalimi (0,53) gyvenamo namo dėl to, kad jie bendrai naudojasi gyvenamojo namo rūsio patalpomis R-1 ir R-2. Nuo gyvenamojo namo dalies įsigijimo jie šiomis rūsio patalpomis nesinaudojo, išskyrus atvejus, kai užeidavo nusirašyti skaitiklio parodymus. Būtinybės nusirašyti skaitiklio duomenis neliko nuo 2003 m. rudens, kai ieškovai atsisakė namo dalies apšildymo, centralizuotai tiekiamo iš miesto šilumos tinklų. Dėl to ieškovų siekis bendrai naudotis rūsio patalpomis R-1 ir R-2 padidintų bendraturčių naudojamų namo idealinių dalių skirtumą. Neįvertinta, kad buvę gyvenamojo namo savininkai J. N. ir Č. S. 1980 metais įsirengė miesto centrinį šildymą, atsisakė namo apšildymo ir vandens ruošimo kieto kuro katilu (jį atjungė nuo šildymo sistemos ir kamino, nupjaudami ir užaklindami vamzdžius), o naujieji bendrasavininkai taip pat niekada gyvenamojo namo juo nešildė ir neruošė karšto vandens. Apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad rūsio patalpoje R-2 esantis ankstesniojo savininko paliktas katilas KČM-1 su boileriu yra skirtas viso gyvenamojo namo šildymui ir karšto vandens ruošimui. Kieto kuro katilas ir bendro naudojimo įranga, kuria atsakovė įpareigota netrukdyti naudotis, nebeteko bendro naudojimosi įrangos statuso, atsakovei įsirengus autonominį šildymą dujomis. Ginčo katilą būtų galima pripažinti bendro naudojimo įranga, skirta viso namo apšildymui, jei ieškovai būtų įrodę, kad jiems įgyjant gyvenamojo namo dalį namas būtų buvęs apšildomas ir karštas vanduo ruošiamas ne iš miesto centralizuotu tinklų, bet būtent šiuo katilu. Ieškovai, įgydami nuosavybės teises į dalį namo, neįgijo nuosavybės ar valdymo teisės į ginčo katilą, nes buvusio savininko paliktas nenaudojamas daiktas, kurio valdymas buvo perduotas atsakovei, perėjo jos nuosavybėn (CK 4.28 str. ).

Nors katilo KČM-1 tinkamumas naudoti namo apkūrenimui ir nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, teismas nesivadovavo protingumo kriterijais ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovams apmūrijus katilą plytomis ir prijungus prie dūmtraukio savaime ( be katilo užkūrimo) šildymo procesas nevyks. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl kieto kuro katilo techninių reikalavimų. Techninės priežiūros tarnyba techninio patikrinimo ataskaitos Nr. 05-12-55 priede nr.01 nurodė šio daikto trūkumus ir padarė išvadą, kad jų nepašalinus katilas naudojimui netinkamas. Įvertinus tai, kad kieto kuro katilą KČM-1 su boileriu ieškovai ketina naudoti tik jiems nuosavybės teise priklausančiai gyvenamojo namo daliai apšildyti ir karštam vandeniui ruošti, šios įrangos buvimas atsakovei priklausančioje patalpoje pažeistų jos nuosavybės teises. Įstatymai neįpareigoja bendraturčio, įsirengusio autonominį šildymą, kitam bendraturčiui įrengti alternatyvią šildymo sistemą.

Priešieškinio reikalavimas dėl vandentiekio tinklų rekonstrukcijos ir apskaitos skaitiklio perkėlimo į bendro naudojimo patalpą R-3 atmestas nepagrįstai ir nemotyvuotai. Atlikus atsakovė siūlomą vandentiekio rekonstrukciją, pilnai išlieka visas esamas vamzdynas. Neatlikdami jokių papildomų darbų ir neįdėdami lėšų, ieškovai turės galimybę vieni naudotis esamu vandentiekio vamzdynu ir atskiru vandens apskaitos skaitikliu. Minimą vandentiekio rekonstrukciją sąlygoja konfliktiniai šalių santykiai, nuolatiniai ginčai dėl sunaudoto vandens kiekio.

Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovams V. L. ir N. L. priklauso po ¼ dalį, o atsakovei V. M. – ½ dalis šio namo. Ieškovai nuosavybės teisę įgijo 1999 m. lapkričio 24 d. mainų sutarties, atsakovė V. M. - 1994 m. rugsėjo 30 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Pagal šią dovanojimo sutartį atsakovė įgijo teisę naudotis pirmojo aukšto patalpomis I-4, I-5, I-6, I-7, I-8, I-1, I-2, I-3, rūsio patalpomis R-1 ir R-2 (sutarties 3 punktas). Rūsio patalpoje R-1 yra šalto vandens apskaitos skaitiklis ir šalto vandens vamzdynas, o rūsio patalpoje R-2 - kieto kuro katilas, karšto vandens boileris, šilumos skaitiklis ir šilumos trasa, kurie šiuo metu nenaudojami. Ši įranga skirta visam namui aptarnauti, todėl pagal CK 4.82 straipsnio 2 dalį ji šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. 2006 m. gegužės 18 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje nr. 2A-366-510/2006 tarp tų pačių šalių dėl pažeistų teisių atstatymo (Kauno m. apylinkės teismo civilinė byla nr. 2-272-221/2005 ), atsakovė įpareigota netrukdyti ieškovams naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo įranga, esančia šio namo rūsio patalpose R-1 (4,71 kv.m) ir R-2 (9,07 kv.m.). Teismas konstatavo, kad bendraturčių teisė naudotis bendrojo naudojimo įranga nepriklauso nuo šios įrangos būklės.

Taigi, nors kieto kuro katilas ir yra atsakovei priklausančioje naudotis patalpoje, ieškovų teisė naudotis šiuo daiktu kaip bendrojo naudojimo namo inžinerine įranga nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Ši teisė iš naujo neįrodinėtina. Apylinkės teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę netrukdyti ieškovams prijungti katilo dūmtraukį į kaminą, tačiau kolegija nesutinka su apeliacine tvarka revizuojamo sprendimo dalimi dėl katilo apmūrijimo molio plytomis. Tuomet, kai šalių ginčo objektas yra pati teisė naudotis bendro naudojimo namo inžinerine įranga, šios įrangos būklė neanalizuotina, tačiau ieškinio dalyku esant konkrečiam su įrangos eksploatavimu susijusiam veiksmui, pastarojo atlikimo galimybė, neperžengiant ieškininio reikalavimo ribų, privalo būti įvertinta.

Reikalavimą netrukdyti katilą apmūryti ieškovai grindžia tuo, kad iki nuosavybės teisės įsigijimo jis buvęs apmūrytas. Teigia, kad mūrą išardė atsakovė. Atsakovė nurodo katilo neardžiusi – jis buvo pastatytas ir apmūrytas 1972 metais, nuo 1980 metų nenaudojamas. Per 31 metus mūras suiro ir nubyrėjo. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą apie neįrodytą ieškovų teiginį dėl atsakovės atlikto bendrosios įrangos sugadinimo ( katilo apmūrijimo išardymo). To neįrodo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, vaizdo įrašai ir nuotraukos, kuriose užfiksuotas uždaro maišo ir kibiro su neaiškios kilmės turiniu išnešimo procesas. Atsakovė teigė, kad įvairios atliekos iš jos buto buvo išgabentos po remonto. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti neįrodyto ieškovų reikalavimo dėl žalos atlyginimo ( CPK 178 str., 306 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovai taip pat nepateikė įrodymų, kad katilo apmūrijimas pilnavidurėmis molio plytomis yra būtinas jo eksploatavimui. Tokia eksploatavimo sąlyga nenurodyta katilo techniniame pase. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM techninės priežiūros tarnybos atlikto patikrinimo metu nustatyta 18 katilo trūkumų, kurių pagrindu padaryta išvada apie jo netinkamumą naudoti ( 2007 m. kovo 5 d. raštas nr. 9.4-865 ( 9.4), t. 2 b.l. 70-72). Pažymima, jog ant katilo nėra sumontuoto apsaugos vožtuvo ( 11 punktas). Pagal katilo technines charakteristikas apsaugai reikalingas ne apmūrijimas plytomis, o metalinis gaubtas ( t. 1 b.l. 86-87, t. 2 b.l. 68, t. 3 b.l. 26-30). Atsakydama į ieškovų skundą dėl šio patikrinimo išvadų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad kai kurios pastabos ( pvz. nėra atestuoto priežiūros meistro, katilinėje nėra instrukcijos, katilo remonto žurnalo, metalo tyrimo duomenų) yra suformuluotos neatsižvelgiant į galimą katilo naudojimo pobūdį ir taikytinos įmonėse, tačiau teisinga yra esminė išvada apie katilo netikimą saugiam naudojimui, kol nebus pašalinti esminiai trūkumai. Analogiška valstybinės energetikos inspekcijos prie ūkio ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2007 m. sausio 24 d. išvada ( t. 2 b.l. 167-168, t. 3 b.l. 13). 16-ju katilo trūkumu įvardintas jo atjungimas nuo kamino. Akivaizdu, kad pagal daikto paskirtį šis trūkumas yra esminis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo netrukdyti katilą pajungti į kaminą. Iš patikrinimo duomenų matyti, kad katilas yra senas ir dėl to nekokybiškas ( nuo jo priekinės sienelės iki sienos nėra 2 metrų atstumo, aprūdijęs korpusas, neišvalytas vidus, nėra galimybės patikrinti armatūrą, ant katilo nesumontuotas apsaugos vožtuvas, nėra išsiplėtimo indo, slėgio matavimo prietaisų). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant tokioms aplinkybėms bei ieškovams neįrodžius apmūrijimo techninės būtinybės, katilo apmūrijimas negali būti laikomas protingumo principą atitinkančiu daikto eksploatacijai būtinu veiksmu ( CK 1.5 straipsnio 4 d.). Priešingai – šis veiksmas pagal sukeliamus rezultatus ateityje gali sukliudyti įsitikinti daikto saugaus veikimo galimybe.

Minėtasis teisės naudotis bendrojo naudojimo įranga pripažinimas nedraudžia bendraturčiams tarpusavio sutarimu nustatyti ar įstatymų nustatytais atvejais pakeisti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, siekti bendrojo naudojimo įrangą atskirti. Šalys pripažįsta, jog dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo nuolat kyla nesutarimai ( informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, be nagrinėjamosios bylos, nuo 2004 metų tarp tų pačių šalių ieškovų iniciatyva yra iškeltos šešios bylos ( nr. 2-272-22/2005, 2-11324/2004, 2-12920/2004, 2-01347/2004), todėl atsakovės pageidavimas iškelti kieto kuro katilą į ieškovų naudojamas patalpas bei rekonstruoti šalto vandens apskaitos mazgą neprieštarauja CK 4.75 straipsnyje įtvirtintoms įstatymų leidėjo nuostatoms dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo.

Nors pats ketinimas sumažinti bendrojo naudojimo objektų skaičių ir sudaro prielaidas šalinti tarp bendraturčių kylančias konfliktines situacijas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą įstatymų dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taikymo praktiką atsakovės siūlomas naudojimosi bendrais daiktais atskyrimas turi būti vertinamas pagal priimtinumo, bendraturčių teisių ir teisėtų interesų nepažeidimo, žalos bendrojo naudojimo įrangai nepadarymo ir nepakenkimo principus. Atsakovė pateikė kuro katilo iškėlimo projektą ( t. 2 b.l. 69), tačiau pagal jį kieto kuro katilas turi būti iškeltas į patalpą, kurioje nėra kamino. Tai prieštarauja šio daikto naudojimo paskirčiai. Pasiūlymas jį iškelti į bet kurią kitą ieškovų naudojamą patalpą nekonkretus ir nepagrįstas techninėmis tokio iškėlimo galimybėmis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacine tvarka revizuojamu sprendimu atmesti priešieškinį dėl kieto kuro katilo iškėlimo pagal t. 2 b.l. 69 esantį projektą.

Priešieškinį dėl šalto vandens apskaitos mazgo rekonstrukcijos apylinkės teismas atmetė dėl to, kad atsakovės pateiktame rekonstrukcijos projekte nenumatyta galimybė naudotis kieto kuro katilu, nėra įrodymų apie rekonstrukcijos įtaką bendrai namo įrangai ( vandens tiekimo tinklams). Su šios sprendimo dalies kritika susijusio atsakovės apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentų įvertinimui apeliacinio proceso metu šalims buvo pasiūlyta pateikti įrodymus apie esamą šalto vandens tiekimo sistemą, lyginant ją su siūlomos rekonstrukcijos pokyčiais. Ieškovai pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir firmos „Edmeta“ sudarytas vamzdynų schemas, atsakovė – patikslintą vandens apskaitos mazgo rekonstrukcijos techninį projektą su aiškinamuoju raštu ( t. 3 b.l. 3-10, 19-24, 32-38). Įvertinusi šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismui pateiktus duomenis bei apeliacinės bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės siūloma bendro daikto - šalto vandens apskaitos mazgo - rekonstrukcija siekia galimų ginčų ir konfliktų, kylančių eksploatuojant bendrąją dalinę nuosavybę, pašalinimo ateityje ir atitinka bendraturčių interesų pusiausvyrą. Nesutikdami su šia priešieškininių reikalavimų dalimi, ieškovai patys aktyviai neveikia, ir be pakankamo pagrindo sudaro kliūtis nustatyta tvarka veikti kitam bendraturčiui.

Iš pateikto patikslinto rūsio plano su vandentiekio tinklais matyti, kad nuo esamo bendro naudojimo vandentiekio įvado ieškovų butui šaltas vanduo bus tiekiamas esamu vamzdynu V , atsakovės butui - naujai suprojektuotu vamzdynu V-l. Atsakovės buto sunaudoto vandens kiekis bus apskaitomas naujai suprojektuotu B klasės šalto vandens apskaitos skaitikliu D 20. Buvęs bendro naudojimo apskaitos skaitiklis iškeliamas į bendro naudojimo rūsio patalpą R-3 ir atsakovės lėšomis įrengiamas naujai suprojektuotoje vamzdyno V-2 dalyje. Juo bus apskaitomas tik ieškovų sunaudoto vandens kiekis. Rūsio patalpoje esami karšto ir šalto vandens stovai T-2 ir V-2 paliekami ieškovams. Iš jų vanduo esamais vandentiekio vamzdžiais bus tiekiamas į ieškovų naudojamą garažo patalpą, o į antrojo aukšto patalpas - rūsio patalpoje R-2 esamais stovais T-l, V-l ir naujai įrengta šalto vandens vamzdyno dalimi. Atsakovė nuo esamo įvado įsirengs naują atšaką bei naujus stovus VI ir T3, užaklins šalto ir karšto vandentiekio atšakas į savo buto sanitarinius prietaisus nuo esamų stovų, praeinančių į ieškovų butą. Palyginus ieškovų pateiktą rūsio patalpoje esamų vamzdynų išdėstymo schemą su atsakovės pateiktu patikslintu projektu matyti, kad po rekonstrukcijos išliks visi esami vamzdynai. Iš ieškovų pateiktos rūsio patalpoje esančių vamzdynų schemos negalima spręsti apie esamo boilerio prijungimą prie šildymo katilo KČM-1, karšto vandens tiekimas parodytas iš šiluminės trasos ( t.3 b.l. 19-25 ). Ieškovų teiginys, kad atlikus vandentiekio tinklų rekonstrukciją pagal atsakovės pateiktą patikslintą projektą garaže neliks praustuvės ir vandentiekio vamzdžių, nepagrįstas jokiais įrodymais. Iš atsakovės pateikto patikslinto projekto matyti, kad išlieka esami vandentiekio vamzdynai, kuriais vanduo tiekiamas į garažą (pirminiame projekte ši detalė nebuvo parodyta). Neatitinka faktinių aplinkybių ir ieškovų teiginys, kad šiuo metu į ieškovų naudojamą antrojo aukšto virtuvę ir vonią patenka keturi vandentiekio vamzdžiai (po du šalto ir karšto vandens). Šią aplinkybę paneigia foto nuotraukos Nr. 11, 12, 13, 15 prie 2008 m. vasario mėn. 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei ieškovo pateikta antrojo aukšto šalto ir karšto vandens tiekimo schema (t.3, b.l. 19-25, 31-38). Palyginus ieškovų pateiktas šalto ir karšto vandens vamzdynų schemas su atsakovės pateiktu patikslintu projektu akivaizdu, kad atlikus rekonstrukciją išlieka visas esamas vamzdynas, kuriuo iki šiol buvo tiekiamas karštas ir šaltas vanduo. Nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad po rekonstrukcijos jų naudojamose antrojo aukšto patalpose (vonioje ir virtuvėje) išliks tik šalto vandens vamzdynas arba esamas vamzdynas bus atjungtas nuo kieto kuro katilo KČM-1 bei boilerio. Nei pirminiame, nei patikslintame projekte tokie darbai nėra numatyti. Vandens apskaitos skaitiklis ir šiuo metu įrengtas neapšildomojoje patalpoje, todėl jo iškėlimas į kitą nešildomą bendro naudojimo rūsio patalpą R-3 nėra pakankamas pagrindas prieštarauti rekonstrukcijos atlikimui. Atsakovė nepripažįsta, kad rekonstrukciją faktiškai jau yra atlikusi. Tai paneigiančių įrodymų ieškovai nepateikė.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad, tenkindamas ieškinį dėl katilo apmūrijimo ir atmesdamas priešieškinį dėl rekonstrukcijos, apylinkės teismas netinkamai taikė bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl sprendimas pakeistinas ( CPK 330 straipsnis). Panaikintina sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškininis reikalavimas dėl kuro katilo apmūrijimo ir atmestas priešieškinys dėl vandens apskaitos mazgo rekonstrukcijos atlikimo ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies tretysis punktas). Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo dalyko specifiką, tai, kad vandens apskaitos mazgo rekonstrukcijos projekto patikslinimą lėmė apeliacinio proceso metu nustatytinos aplinkybės, apspręstos šalių apeliacinių skundų pagrindų tyrimo, su įrodinėjimo dalyku susijusią ilgą bylos proceso trukmę, tai, kad priešieškinyje nurodytasis ir apeliacijos metu patikslintas rekonstrukcijos projektas iš esmės yra tapatūs, bei atsižvelgiant į proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, pagal priešieškinį iškelta bylos dalis negrąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Rekonstrukciją atsakovei leistina atlikti pagal t. 3 b.l. 3-10 esantį techninį projektą.

Likusi sprendimo dalis nekeistina.

Atsakovei iš ieškovų priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos ( CPK 88, 93, 98 straipsniai; 200 Lt žyminio mokesčio pagal kvitus t. 1 b.l. 143, t. 2 b.l. 132; 1600 Lt advokato pagalbos išlaidų apylinkės ir apygardos teisme pagal kvitus t. 2 b.l. 34, 158, t. 3 b.l. 49).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovų apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovės apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

Pakeisti 2007 m. gegužės 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą.

Panaikinti sprendimo dalį dėl atsakovės įpareigojimo netrukdyti ieškovams apmūryti kieto kuro katilą pilnavidurėmis molio plytomis. Šį ieškininį reikalavimą atmesti.

Panaikinti sprendimo dalį, kurią atmestas priešieškinys dėl vandens apskaitos mazgo rekonstrukcijos atlikimo. Šį priešieškininį reikalavimą patenkinti. Pripažinti atsakovei V. M. teisę savo jėgomis ir lėšomis be ieškovų V. L. ir N. L. sutikimo atlikti vandens apskaitos mazgo rekonstrukciją gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) pagal V. J. sudarytą techninį projektą, esantį bylos trečiojo tomo 3-10 lapuose.

Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Priteisti iš ieškovų atsakovei 200 ( du šimtus) Lt žyminio mokesčio ir 1600 ( vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidų.