Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Byloje nustatytos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. ir J. A. nuosavybės teise pagal 2013-11-15 mainų sutartį, kurią ieškovai įregistravo 2013-11-28, priklauso ½ pastato Nr. 2196-1007-3010, ½ pastato Nr. 2196-1007-3021, pastatas Nr. 2196-1007-3032, pastatas Nr. 2196-1007-3043, ir ½ kitų statinių Nr. 2196-1007-3043. To paties 2013-11-28 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta ir V. A. V. nuosavybės teisė į ½ pastato Nr. 2196-1007-3010, ½ pastato Nr. 2196-1007-3021, ½ kitų statinių Nr. 2196-1007-3054, kuri ieškovei perėjo 2000-01-05 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, o nuosavybės teisė viešajame registre išviešinta nuo 2001-04-13. 2015-02-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pateiktame atsakovų A. matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkė – Lietuvos Respublika. Rašytinė medžiaga patvirtina juridinį faktą, t. y. įregistruotą žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-3172-5598) nuomos sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir J. A. bei A. A.. 2014-05-15 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija raštu informavo ieškovę, kad ji, kaip dalies pastato adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, yra laikoma valstybinės žemės naudotoja ir naudoja žemę įstatymų pagrindu. Informuoja ieškovę, kad Žemės įstatymo 9 straipsnyje numatytais pagrindais valstybinė žemė gali jai, kaip statinio, esančio sklype, savininkei, būti išnuomota ne aukciono tvarka arba Žemės įstatymo 10 straipsnio pagrindais – perleista jos nuosavybėn. Iš šių duomenų darytina išvada, jog ieškovė turi faktinę teisę naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

2016-03-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu nutarė ieškovų A. A. ir J. A. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovams A. A. ir J. A. priskirti naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 345 kvadratinių metrų ploto dalimi, pažymėta indeksu „B“, o atsakovams V. A. V. ir L. V. priskirti naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 345 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „C“. 2016-08-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi išnagrinėjus ieškovų bei atsakovės apeliacinius skundus buvo nutarta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-30 sprendimą pakeisti: sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas ieškovams bei atsakovams priskirti bendrai naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 329 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurioje atsakovams priklausanti valdyti žemės sklypo dalis šiame užstatytame ir bendrai naudojamame plote yra 165 kv. m, ieškovams priklausanti naudotis žemės sklypo dalis yra 164 kv. m, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškovams J. A. ir A. A. bei atsakovams V. A. V. ir L. V. priskirti bendrai naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 329 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurioje atsakovams priklausanti valdyti žemės sklypo dalis šiame užstatytame ir bendrai naudojamame plote yra 165 kv. m, ieškovams priklausanti naudotis žemės sklypo dalis yra 164 kv.

Ieškovė kelia tokius žemiau nurodomus reikalavimus: 1) priteisti iš atsakovų J. ir A. A. solidariai 579,20 Eur turtinės žalos atlyginimui; 2) antra, priteisti iš atsakovo A. A. 213,46 Eur turtinės žalos atlyginimui; 3) priteisti solidariai iš J. ir A. A. 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Pastaraisiais reikalavimais ieškovė siekia, jos teigimu, materialinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų J. ir A. A. solidariai 579,20 Eur turtinės žalos atlyginimui už, ieškovės teigimu, atsakovų pasisavintas jai priklausančias 2 filmavimo kameras, DVR 4 kanalų įrašymo įrenginį, kietąjį diską 1000GB, IR prožektorių bei montažo ir derinimo darbus. Pažymi, kad 2014-05-28 „įsigijome stebėjimo kamerą cilindrinę 1000TVL IR20m su papildoma įranga“. Ją pritvirtino prie ieškovei priklausančios namo dalies. Už viską „sumokėjome“ 2000 Lt (579,2 Eur). 2014-06-10 atsakovai J. ir A. A., pasiėmę kopėčias, išmontavo ir pasisavino ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias dvi vaizdo kameras ir naktinio apšvietimo įrangą. Atsakovų pasisavinti minėti daiktai ieškovei iki šiol nėra grąžinti. Teigia, jog tokiais atsakovų veiksmais jai padaryta 579,20 Eur turtinė žala. Nurodo, jog įrangos pasisavinimo faktą patvirtina vaizdo įrašo diskas.

Tuo tarpu atsakovai nurodė, jog ieškovei nesutikus geruoju išmontuoti vaizdo stebėjimo kameros, ir toliau stebint bei įrašinėjant privatų atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų gyvenimą bei tokiu būdu pažeidžiant atsakovų ir jų nepilnamečių veikų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, atsakovai nusprendė patys išmontuoti neteisėtai įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą. 2014-06-10 atsakovui išmontuojant vaizdo stebėjimo kamerą, ieškovė iškvietė policiją. Atvyko vienas policijos pareigūnas, kuris atsakovui patvirtino, kad ieškovė neturėjo teisės savavališkai be atsakovų sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kamerą. A. A. numontavus vaizdo stebėjimo kamerą, jis kamerą įdavė policijos pareigūnui, o šis ją nunešė ieškovei, kuri piktybiškai atsisakė kamerą paimti, todėl policijos pareigūnas kamerą paliko namo rūsio ieškovės ir jos sutuoktinio naudojamose patalpose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 – 248 straipsniuose reglamentuojamos civilinės atsakomybės bendrosios nuostatos, sąlygos jai atsirasti, pateikta neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo būtinų sąlygų, samprata. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnį civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 ir 6.266 straipsniai yra deliktinę atsakomybę reglamentuojantys straipsniai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyta, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

Kadangi ieškovės ir atsakovų nesieja jokie sutartiniai santykiai, šiuo atveju taikytina deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnio l dalyje įtvirtinta bendroji civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši teisės norma yra bendrųjų civilinių teisinių santykių principų - sąžiningumo, teisingumo, protingumo išraiška, ji įpareigoja asmenis elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tai reiškia, kad šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintos bendrosios civilinių teisinių santykių dalyvių pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę.

Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės - buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto Civilinio kodekso 6.263 straipsnio l dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.

Vertinant byloje esančius įrodymus dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas remiasi Civilinio kodekso 6.263 straipsnio nuostatomis, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CPK 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 2 dalis). Teismas vertina kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Į bylą pateikta ieškovės filmuota vaizdo medžiaga patvirtina faktą, jog atsakovas A. A., pasiėmęs kopėčias, 2014-06-10 išmontavo ieškovei priklausiančias dvi kameras (b.l. 14). Šį faktą 2016-11-15 teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovas A. A. (Civilinio proceso kodekso 182, 187 straipsniai). Byloje tarp šalių kyla ginčas dėl ieškovei priklausančių stebėjimo kamerų bei jos įrenginių pasisavinimo. Ieškovė teigia, jog atsakovai išmontavo bei pasisavino jai nuosavybės teise priklausančias kameras, o atsakovai teigia, jog 2014-06-10 jiems nukabinus kameras atvyko policijos pareigūnas, kuris ieškovės vyrui atsisakius paimti kameras nuėjo į šalių bendrą rūsį ir padėjo dvi kameras ir pašvietimo įrenginį ant bendro naudojimo patalpoje esančios kėdės. Atsakovė J. A. 2016-11-15 teismo posėdžio metu nurodė, kad prašė V. nuimti kameras nuo namo fasado bei ūkinio pastato, tačiau V. kamerų nenukabino. Atsakovė paklausė prokuroro padėjėjos, ką daryti dėl kaimynų, kurie be jų sutikimo bendro naudojimo kieme pakabino kameras neteisėtai. Prokuroro padėjėja pasiūlė A. nukabinti kameras, tačiau jų nesugadinti, dėl to atsakovė pati nufilmavo kaip jos vyras nukabino V. priklausančias kameras. Ieškovės iškvietimu atvyko policijos pareigūnas, kuris nuėjo pas V. ir pasiūlė pasiimti jiems priklausančias kameras, tačiau V. atsisakė paimti kameras. Tada jie kartu su policijos pareigūnu nunešė kameras į bendro naudojimo rūsį ir parašė V. žinutę, kad kameros yra padėtas rūsyje geltoname maiše. Teigia, jog rūsio patalpos buvo rakinamos ir jose be jų bei ieškovų niekas negalėjo patekti. 2014-10-30 A. A., apklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad 2014-06-25 atvyko apylinkės inspektorius V. S., kuris pasakė, kad yra pareiškimas dėl vaizdo kamerų vagystės, todėl atsakovas su žmona, bei V. S. nuėjo į bendrą rūsį, kurį atrakinus ir įėjus į bendrą patalpą, pamatė, kad toje vietoje kur žmona buvo įdėjusi maišelį su kameromis, jokios dėžės jau nebebuvo. Kur dingo dėžė su vaizdo kameromis nežino, tačiau teigia, jog jų neėmė, jokių laužimo žymių nepastebėjo. Raktus nuo minėto užrakto turi tiek jis, tiek V. I tomas, b. l. 84, 85).

Liudytojas, policijos pareigūnas V. K., nurodė, jog 26 metus dirba apylinkės inspektoriumi. Teigia, jog ieškovė skundus rašydavo ir buvusiems savininkams. Pažymėjo, jog ant namo sienų namo bendrasavininkai A. nuėmė kameras adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Jis 2016-06-10 buvo atvykęs pagal V. pranešimą policijai. Kadangi šalims priklausantis namas yra bendras, policijos pareigūnas atvykęs į įvykio vietą pasiteiravo V. ar jie turi leidimą bendrasavininkų kamerų sumontavimui, ieškovė jam nurodžiusi, kad bendrasavininkų sutikimo nereikia. Pasiteiravus L. V. ar jis pasiims kameras, šis atsakė, kad ne. Tada policijos pareigūnas paaiškino, jog jis patarė A. A. padėti ieškovams priklausančias kameras į rūsį prie namo kampo. Teigia, jog filmavimo kameros nebuvo sugadintos ar sulaužytos, jas atsakovai kartu su policijos pareigūnu nunešė į rūsį ir paliko. V. pranešė policijai pareiškimą dėl to, kad kaimynai A. nuėmė nuo namo fasado jai priklausančias kameras, ir grasina susidoroti. Policijos pareigūnas paaiškino V., kad toliau įvykio aplinkybes aiškinsis tas policijos pareigūnas, kuris tirs įvykį. V. K. teismui nurodė, jog jis bandė įtikinti L. V. pasiimti kameras, tačiau šis nesutiko. Pažymėjo, jog prieš tai gyvenę savininkai taip pat buvo nepagrįstai kaltinami. Atvykus į įvykio vietą ieškovė paaiškino policijos pareigūnui, jog filmavimo kameros buvo pajungtos stebėti kiemą.

Baigiamosiose kalbose ieškovė nurodė, kad pagal jos pranešimą policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kamerų vagystės, tai tęsėsi gana ilgai, vėliau tyrimas buvos sustabdytas iki tol, kol paaiškės, kur A. padėjo pavogtas kameras. Gavus tyrimo medžiagą paaiškėjo, kad pagal iškvietimą dėl kamerų buvo atvykęs kriminalistas K., iki tol net nežinojo kas tas policijos pareigūnas, medžiagoje buvo prisegtas raštiškas, melagingas paaiškinimas, neva kameras jis atnešęs jai, kad ji jų neėmusi, tada nunešęs A. kameras ir pasitaręs su jais kažkur padėjo, neva bendro rūsio koridoriuje. Ieškovė teigia, jog tai melagingas paaiškinimas. Pažymi, kad pareigūnas net nebuvo grįžęs pas ją ir jokių kamerų neatnešė, Teigia, kad pareigūnas, naudodamasis tarnybine padėtimi, gali meluoti kaip nori, kaip sutaria su A.. Pažymi, kad dabar netgi teismo procese A. „samdo“ kriminalistą K. kaip liudytoją, kuris, ieškovės nuomone, meluoja, jog ji neėmusi kamerų ir jis A. padėjęs padėti pavogtas kameras, nors teigia, jog jokių kamerų nebuvo atnešęs visai, bet sutarė kartu su A., kur jas padėti.

Civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausiami kaip liudytojai asmenys veikia savo vardu, o ne atstovauja kitam asmeniui, jie asmeniškai įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nors nepaneigiama, kad jie gali būti suinteresuoti duoti parodymus vienos iš šalių arba byloje dalyvaujančių asmenų naudai, bet dėl to jie negali būti laikomi to asmens atstovais, jeigu nėra materialinių ar procesinių atstovavimo santykių. Ta aplinkybė, kad asmuo apklausiamas kaip liudytojas gali būti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobūdžio yra išsiaiškinamos liudytojo apklausos metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis.

Pažymėtina, jog teismo 2016-10-04 nutartimi buvo nutarta atsakovų atstovo prašymą apklausti liudytoją V. K. svarstyti, atsakovams sumokėjus teismo nustatyto dydžio užstatą, galimoms liudytojos išlaidoms sumokėti bei pateikus duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti, kad šis policijos pareigūnas 2014-06-10 buvo atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2016-10-11 atsakovų atstovui advokatui R. G. pateikus duomenis, jog 2014-06-10 į pranešimą dėl vagystės vyko Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos tyrėjas V. K., bei sumokėjus užstatą, galimoms liudytojo išlaidoms sumokėti, teismas 2016-10-12 rezoliucija tenkino atsakovų prašymą apklausti kaip liudytoją policijos pareigūną V. K. teismo šaukimą jam išsiunčiant darbovietės adresu. Pažymėtina, kad 2016-11-15 teismo posėdžio metu liudytojas davė priesaiką, jam buvo išaiškintos teisės ir pareigos, atsakomybė už priesaikos sulaužymą (CPK 191 str.), jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų paaiškinimų davimą (BK 235 str.). Liudytojas V. K. yra policijos pareigūnas, nenustatyta jokių giminystės ryšių nei su viena iš šalių, todėl teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo duotais paaiškinimais (I tomas, b.l. 97-105).

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių bei liudytojo duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro pagrįstą išvadą, jog atsakovai, nuėmę ieškovei priklausančias filmavimo kameras su apšvietimo įrenginiu, šiuos daiktus padėjo šalių bendro naudojimo rūsyje, kuriuo naudojasi tik šalys. Ieškovė, prašydama priteisti žalą už DVR 4 kanalų įrašymo įrenginį, kietąjį diską 1000GB, montažo ir derinimo darbus, šių aplinkybių, t.y. kad atsakovai pasisavino nurodytus daiktus nepagrindė ir neįrodinėjo, dėl montažo ir derinimo darbų jokių duomenų, patvirtinančių šias patirtas išlaidas nepateikė. Teismas konstatuoja, kad ieškovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovai nuėmę ieškovei priklausančias filmavimo kameras su apšvietimo įrenginiu šiuos daiktus pasisavino, todėl ieškovės reikalavimas dėl 579,20 Eur turtinės žalos atlyginimui atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsnis).

Ieškovė teigia, jog atsakovas taip pat išmontavo ir pasisavino jai nuosavybės teise priklausantį segmentinės tvoros dalį (250 cm pločio ir 150 cm aukščio) ir ją nusinešė. Teigia, kad ieškovei padaryta 25,96 Eur turtinė žala. Atsakovas A. A. kategoriškai nesutinka su ieškovės ieškinyje minimais kaltinimais dėl segmentinės tvoros dalies pasisavinimo. Atsakovo A. A. žiniomis, pati ieškovė tvorą buvo pastačiusi neteisėtai, o šiuo metu tos tvoros segmentas yra pastatytas ieškovės naudojamame kieme. 2016-11-15 teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog ieškovės pastatyta tvora yra neteisėta – nesutampa su ribomis sklypo (atsakovų teisėtai nuomojamomis ir V. faktiškai naudojamomis), prijungta prie verandos sienos. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priėmė įpareigojimą susitvarkyti namo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje verandą. Atsakovai teigia, jog V. savivaldybės įpareigojimo nevykdo, nors yra namo bendraturčiai. Vykstant verandos nugriovimo darbams (atsakovų iniciatyva) siekiant patekti prie verandos, jie turėjo nuimti vieną tvoros segmentą, kadangi tvora rėmėsi į namo sieną, bei nebuvo jokio praėjimo. Teigia, jog išėmė tvoros segmentą ir tvarkingai jį atrėmė į namo sieną, o varžtelius pasiliko sau, kuriuos gali grąžinti. Į bylą pateikta ieškovės filmuota vaizdo medžiaga patvirtina faktą, jog ieškovei priklausanti tvoros segmento dalis yra išmontuota ir atremta į namo fasadą. Šį faktą 2016-11-15 teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovas A. A. (Civilinio proceso kodekso 182, 187 straipsniai). Į bylą pateikta ieškovės filmuota medžiaga taip pat patvirtina faktą, kad dalis tvoros fragmento yra išimta ir atremta į namo fasadą. Ieškovė 2017-01-30 teismo posėdžio metu nurodė, jog tvoros dalis yra sugadinta ir netinkama naudoti, nupjauti tvoros segmentus laikantys stulpeliai, tačiau atsakovai teismo posėdžio metu neigė šias aplinkybes ir patvirtino, jog tvoros segmentas nėra sugadintas. 2017-01-30 teismo posėdžio metu atsakovų advokatas R. G. nurodė, kad tvoros segmentas nėra sugadintas, galimai yra natūraliai nusidėvėjęs, užbaigus verandos rekonstrukcijos darbus, tvoros segmentas bus pastatytas atgal. Iš į bylą pateikto 2015-07-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus reikalavimo nustatyta, kad tiek V., tiek A. buvo įpareigoti demontuoti verandos avarinės būklės konstrukcijas ne vėliau kaip iki 2015-07-30 demontuoti verandos avarinės būklės konstrukcijas bei iki 2015-09-30 suremontuoti verandą pagal UAB „Statybų horizontai“ 2015-06-30 atliktos gyvenamojo namo verandos konstrukcijos techninės būklės vertinimo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ekspertizės akto išvadų 3 punktą, bei buvo įspėti, jog neįvykdžius reikalavimo per nustatytą terminą, gali būti baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka (b.l. I tomas, b.l. 134). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-30 sprendimu nustatyta, jog atsakovai vykdydami minėtą savivaldybės institucijos reikalavimą, ėmėsi verandos demontavimo darbų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus šalių paaiškinimus, į bylą pateiktą ieškovės filmuotą medžiagą, teismas daro pagrįstą išvadą, jog ieškovės ieškinyje nurodoma aplinkybė, jog A. A. nuėmęs tvoros dalį ją nusinešė, bei teismo posėdžių metu nurodoma aplinkybė, kad tvoros segmento dalis yra sugadinta, yra nepagrįsta ir neįrodyta. Filmuota medžiaga, kurią į bylą pateikė pati ieškovė, įrodo, jog tvoros segmentas yra atremtas į šalims priklausančio namo fasadą, jokių sugadinimų, kurie neleistų tvoros naudoti pagal paskirtį nėra nustatyta, o tvoros segmento natūralus nusidėvėjimas vyksta nepriklausomai nuo to ar ji yra eilėje su visa tvora ar yra išimta ir atremta į namo sieną, kadangi abejais atvejais tvora yra lauke ir yra vienodai veikiama oro veiksnių (lietaus, saulės ir kt.).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kadangi su vyru L. V. yra neįgalūs, todėl 2015-03-26 kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos miesto savivaldybės direktorę su prašymu išduoti leidimą neįgalumo ženklui stovėjimui automobiliui Renault Trafic. Teigia, jog jos pareiškimas 2015-04-10 sprendimu buvo patenkintas ir buvo leista (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste įrengti kelio ženklą su papildomomis lentelėmis Nr. 846 „Neįgalieji“ ir lentele, nurodančia kelio ženklo galiojimo zoną, bei atlikti horizontalųjį žymėjimą. Už ženklą ir jo įrengimą sumokėjo 187,50 Eur (I tomas, b.l. 20). 2015-05-28 pastebėjo, kad A. A., vykdant kieme statybos darbus, nutrintas automobilio parkavimo horizontalusis kelio ženklinimas, skirtas neįgaliesiems, bei sugadintas kelio ženklas su lentele „Neįgalusis“. Teigia, jog patyrė 187,50 Eur žalą dėl tokių atsakovo veiksmų.

Atsakovai tuo tarpu nurodo, jog ieškovė horizontalų kelio ženklinimą, skirtą neįgaliems asmenims, užsakė nederinusi su bendraturčiais (atsakovais). Ieškovė nors ir buvo gavusi Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą atlikti kelio ženklinimą, tačiau jį atliko bendro naudojimo kieme nederinusi su bendraturčiais (atsakovais) bendraturčių teises pažeidžiančiu būdu (dėl kelio ženklinimo ir ieškovės statomų automobilių atsakovams yra užkertamas kelias tinkamai naudotis kiemu, t.y. ieškovės automobiliai blokuoja kelią atsakovams transporto priemonėmis patekti į jų teisėtai valdomą žemės sklypo dalį). Tokiu būdu ieškovė iš esmės apgaule (t.y. neinformavus ir nederinus su bendraturčiais) gavusi Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą atliko neteisėtą ir atsakovų teises pažeidžiantį kelio ženklinimą bendro naudojimo kieme.

Teismo posėdžių metu ieškovė nurodė, kad leidimą iš savivaldybės kelio ženklui statyti gavo kreipusis į savivaldybę ir pateikusi reikiamus dokumentus. Ieškovės atstovas advokatas J. Š. nurodė, kad ieškovė pateikė savivaldybei dokumentus dėl kelio ženklo, tačiau savivaldybės nebuvo informtuota apie papildomų dokumentų pateikimą. Teigia, jog viską atliko pagal teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovas A. A. neteisėtai išėmė ieškovei priklausantį kelio ženklą bei jį sugadino. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad su kaimynais atsakovai A. nebendrauja ir ženklo statymo vietą derino su savivaldybe. Atsakovas A. A. 2016-11-15 teismo posėdžio metu nurodė, kad atliekant verandos statybos darbus atvažiavo pora vyrų ir nurodė, kad statys kelio ženklą su lentele „Neįgalusis“, tačiau jis paaiškino jiems, kad yra prieš šio ženklo statymą, kadangi jie yra namo bendraturčiai ir su jais nebuvo derinta kelio ženklo statymo vieta. Kadangi kelio ženklas vis tiek buvo pastatytas nesuderinus su jais, kaip bendraturčiais, atsakovas A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad nebuvo galima sunkiajai technikai privažiuoti atlikti verandos statybos darbus, jis ištraukė kelio ženklą, kuris apačioje buvo užlenktas ir pastatė šalia iškastos duobės. Paaiškino, jog horizontalusis ženklinimas galimai buvo nutrintas Bobcat sunkiajai technikai važiuojant prie verandos atlikti statybos darbus. Ieškovė nurodė, jog kelio ženklas su lentele „Neįgalusis“ stovi prie rūsio.

Ieškovė nurodo, kad yra neįgali, jai nustatyti specialūs poreikiai. Teigia, jog dėl atsakovų veiksmų turėjo dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų ir visa tai įvertina 3000,00 Eur suma.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ( CK 6.250 str.). Neturtinei žalai atlyginti turi būti nustatytos visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Atsakovai priešieškinyje teigia, jog atsakovai pagal priešieškinį savavališkai, neįspėję bendraturčių A. ir J. A., ir be jų sutikimo 2014-05-28 ant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sienų įrengė dvi vaizdo stebėjimo kameras su įrašymo įrenginiais, bei 2015 m. balandžio mėnesį ant namo sienos įrengė dvi vaizdo kameras ir dar vieną vaizdo kamerą įrengė ant ūkinio pastato stogo. Tiek anksčiau - iki 2014-06-10 buvusios dvi, tiek šiuo metu tebeesančios trys vaizdo kameros yra nukreiptos ir filmuoja namo bendro naudojimo teritoriją (kiemą), žemės sklypo plane pažymėtą A (žalsva spalva), kuria naudojosi/naudojasi ne tik V., bet ir A. su savo dviem nepilnamečiais vaikais K. A. ir A. A. (I tomas, b.l. 141, 142). Teigia, jog, trečioji vaizdo kamera, įrengta ant ūkinio pastato stogo, apima ne tik bendro kiemo vaizdą, bet į jos filmavimo lauką patenka nepilnamečių vaikų kambario langas, A. nuomojamo žemės sklypo dalis. Tokiu būdu A. ir J. A. ir jų nepilnamečiai vaikai yra nuolat stebimi, V. asmeniniams poreikiams tenkinti neteisėtai renka ir tvarko duomenis apie A. ir J. A. ir jų vaikų asmeninį gyvenimą. Ieškovė teigia, kad vaizdo stebėjimo kameros buvo įrengtos siekiant užtikrinti jos ir jos sutuoktinio saugumą. Toks ieškovės tikslas nėra proporcingas A. ir J. A. bei jų nepilnamečių vaikų privataus gyvenimo ribojimui, nes į ieškovė anksčiau dviem, šiuo metu net trimis vaizdo kameromis, esančiomis skirtingose vietose, filmuojamą skirtingomis kryptimis vaizdą patenka ne tik šalių bendrai naudojama žemės sklypo dalis - bendras kiemas, bet ir galimai visi asmenys, gyvenantys name, bei į namą ateinantys pašaliniai asmenys. Ieškovė, atsakovų nuomone, nepateikė įrodymų, kad savo saugumo ji negalėtų pasiekti išvengiant A. ir J. A. privataus gyvenimo gerbimą ribojančių priemonių arba, jei tai objektyviai neįmanoma, jas padarant proporcingomis siekiamam tikslui, t.y. vaizdo kameras įrengiant taip, kad jos fiksuotų tik atsakovams pagal priešieškinį priklausančius objektus (atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo kameros tiek anksčiau, tiek šiuo metu yra pastatytos ir skirtos filmuoti išimtinai tik bendrai naudojamą žemės sklypo dalį bei galimai dalį ieškovų nuomojamo žemės sklypo, tuo tarpu V.A. ir L. V. nestato vaizdo kamerų, nukreiptų filmuoti jų naudojamos sklypo dalies, gatvės ir pan.). Šiuo atveju ieškovė vaizdo stebėjimo kameras bendrai teritorijai stebėti be atsakovų

sutikimo ir jų neinformavusi įrengė net du kartus: dvi vaizdo kameros ant gyvenamojo namo sienų

buvo įrengtos ir veikė nuo 2014-05-28 iki 2014-06-10 bei trys stebėjimo kameros buvo įrengtos 2015

m. balandžio mėnesį ir veikia iki šiol. Taigi, A. su nepilnamečiais vaikais buvo stebimi

sistemingai, ilgą laiką, dėl ko jautėsi nesaugiai, patyrė dvasinius išgyvenimus, patyrė nepatogumus,

nes turėjo vengti pasikviesti į namus gimines, draugus bei kitus pašalinius asmenis, dėl to sumažėjo

ir buvo apribotos bendravimo galimybės. Atsakovai nežinojo ir iki šiol nežino kokiems tikslams itin

priešiškai nusiteikusių ir konfliktiškų atsakovų pagal priešieškinį yra panaudojama arba gali būti panaudota (paviešinta) vaizdo kameromis užfiksuota medžiaga apie jų privatų gyvenimą, dėl ko nuolat kamuoja nežinomybės, nesaugumo jausmas, baimė dėl nepilnamečių vaikų interesų galimų pažeidimų. Juolab, kad vaizdo kameros, įrengtos ant ūkinio pastato stogo, fiksavimo vaizdas galimai apima ne tik bendro naudojimo teritoriją, bet ir privatų gyvenamąjį A. šeimos

būstą, vaikų gyvenamąsias patalpas. V. A. V. ir L. V. recidyvuojantį neteisėtą elgesį pažeidžiant bendraturčių privatų gyvenimą - „pomėgį“ slapta juos filmuoti ne tik stebėjimo kameromis, bet ir kitokia filmavimo įranga (galimai mobiliaisiais telefonais), įrodo byloje ieškovės pateiktų vaizdo įrašų padarymo faktas.

Ieškovė teigia, jog priešieškinyje nurodytos vaizdo stebėjimo kameros yra pritvirtintos prie jai valdomo gyvenamo namo 2 aukšto ir jos valdomo ūkinio pastato. Yra neįgali ir priversta tokiu būdu saugoti tiek savo nuosavybę, tiek savo sveikatą. Ieškovai A. ir J. A., pasinaudodami mano neįgalumu, ne vieną kartą yra panaudoję jos ir jos vyro L. V. atžvilgiu smurtą. Vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja vaizdą bendro su ieškovais naudojimosi vietoje. Vaizdo stebėjimo kameros nefiksuoja privataus ieškovų gyvenimo. Viena kamera prie namo antro aukšto yra muliažas ir nieko nefiksuoja.

Atsakovams teigiant, jog ieškovei priklausančios vaizdo kameros, pritvirtintos prie šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, jų nuomone, sukinėjasi, bei paaiškinus, jog nežino ar visos vaizdo kameros yra veikiančios, bei ieškovei nurodžius, kad vaizdo kameros fiksuoja tik nuotraukose pateiktą vaizdą bei nesisukinėja, viena iš kamerų yra muliažas, 2016-11-15 teismo posėdžio metu teismas pasiūlė šalims apsvarstyti galimybę atlikti ekspertizę byloje siekiant nustatyti vaizdo kamerų filmavimo vaizdo apimtį, bei išsiaiškinti ar visos filmavimo kameros yra veikiančios (Civilinio proceso kodekso 159 straipsnio 1 dalis). Prašymų dėl ekspertizės byloje skyrimo nebuvo pateikta. Ieškovė į bylą pateikė UAB „Eksinta“ 2016-11-28 pažymą dėl vaizdo stebėjimo kamerų. Pažymoje nurodoma, kad 2015-10-22 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo sumontuotos dvi vaizdo stebėjimo kameros. Lauko kupolinė stebėjimo kamera su naktiniu pašvietimu sumontuota antrame aukšte virš lango ir nukreipta į V. A. V. priklausančią teritoriją, t.y. kiemą, kuriame yra laikomas automobilis ir jai priklausantį ūkinį pastatą. Kamera prie sienos pritvirtinta stacionariai, ir yra nevaldoma bei fiksuoja vaizdą kampu, kuris buvo nustatytas montavimo metu (1 kameros vaizdas foto lentelė Nr. 1) (II tomas, b.l. 43, 44). Antra lauko vaizdo stebėjimo kamera su pašvietimu sumontuota ūkinio pastato palėpėje, objektyvą iškišant per skylę stoge. Pažymi, kad kamera nukreipta į bendro naudojimo kiemą ir įvažiavimą į šį kiemą iš K. gatvės. Kamera stacionariai pritvirtinta prie ūkinio pastato stogo konstrukcijos (gegnės). Kamera stacionari ir nevaldoma nei nuotoliniu nei rankiniu būdu ir fiksuoja vaizdą kampu, kuris buvo nustatytas montavimo metu (2 kameros vaizdas foto lentelė Nr. 2). Trečia kamera yra neveikianti, prie jos nėra prijungti laidai. Kamera pritvirtinta prie sienos virš lango iš kiemo pusės. Į bylą pateikta 2015-10-22 PVM sąskaita-faktūra, kuri patvirtina, kad V. A. V. iš pardavėjo UAB „Eksinta“ įsigijo 2 vaizdo stebėjimo kameras (b.l. 46). Tai, kad ieškovė nurodytomis dvejomis vaizdo filmavimo kameromis fiksuoja UAB „Eksinta“ nurodomą vaizdo lauką patvirtino ir pati ieškovė į bylą pateikdama fotonuotraukas su vaizdo kameros fiksavimo lauku, bei pažymėjo, jog trečia filmavimo kamera yra muliažas. Atsakovai, teigdami, jog vaizdo stebėjimo kameros pritvirtintos prie šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo namo sukinėjasi ir galimai fiksuoja jų vaikų kambarį, nepateikė į bylą tai patvirtinančių įrodymų, bei nenuginčijo UAB „Eksinta“ 2016-11-28 pažymoje dėl vaizdo stebėjimo kamerų pateiktos informacijos. Ieškovė paaiškinimuose pripažino jog ant namo sumontuotos vaizdo kameros fiksuoja, t.y. įrašo, kaupia, saugo ir pan. stebimą vaizdo signalą, kad ieškovė turi vaizdo signalą saugantį ir atvaizduojantį įrenginį, t.y. kad jos namuose yra vaizdo stebėjimo bei įrašymo įranga, fiksuojanti vaizdą bei jį sauganti atitinkamose laikmenose.

2016-03-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu (iš dalies pakeistu 2016-08-30 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu) buvo priskirta bendrai naudotis valstybinės žemės esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 329 kv. m ploto dalies, pažymėtos indeksu „A“, ir nustatytos šalims priklausančio bendrai naudojamame plote dydžiai. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Iš byloje esančių duomenų bei 2016-08-30 Klaipėdos apygardos teismo nutarties nustatyta, jog naudojimosi valstybei priklausančiu žemės sklypu tvarka nenustatyta, t.y. šalims yra priskirta bendrai naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 329 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „A“. Iki 2016-03-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo (iš dalies pakeisto 2016-08-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi) šalys 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 329 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „A“ naudojosi bendrai, teismo sprendimu tik buvo nustatytos priklausančios naudotis žemės sklypo dalys. Šalys teismo posėdžių metu taip pat nurodė, jog joms po ½ dalį priklausančio namo po ½ dalį naudojimosi joms priklausančiomis namo dalimis realių dalių nėra nustatyta. Pagal susiklosčiusią tvarką, ieškovė gyvena namo antrame aukšte, atsakovai namo pirmame aukšte.

Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 2.23 straipsnis, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kuriuo įgyvendinta 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – Direktyva 95/46). Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas.

CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas ir pan. (straipsnio 2 dalis); 4 dalyje nurodyta, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčo šalys yra gyvenamojo namo bendraturčiai, tačiau ieškovai neturėdami atsakovų sutikimo įsirengė stebėjimo kameras ant gyvenamojo namo sienos (fasado) bei ūkinio pastato, kuris tarp šalių taip pat nėra padalintas. Kamerų stebėjimo vaizdas apima šalių bendrai naudojamą valstybės nuosavybei priklausantį žemės sklypą 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 329 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „A“. Stebėjimo kamerų įrengimo teisėtumas svarstytinas atsižvelgiant tiek į atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo proporcingumo principą, tiek į teisingos abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyros vertinimą pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškovė teigia, jog įrengtos stebėjimo sistemos paskirtis – jos turto ir sveikatos apsaugos funkcija, kurios, kaip ji teigia, poreikis atsirado po to, kai kaimynai atsakovai A. ne vieną kartą yra panaudoję jos ir jos vyru atžvilgiu smurtą. Ieškovė pripažįsta, kad vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja vaizdą bendroje su ieškovais naudojimosi vietoje. Pažymėtina, kad ginčo šalių bendrai naudojama žemės sklypo dalis – šalių kiemas nėra vieša vieta. Taigi atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų privataus gyvenimo gerbimo ribojimas turi teisėtą tikslą, susijusį su reikšmingu Konvencijoje įtvirtintu ieškovės ginamu interesu apsaugoti savo turtą (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis (nuosavybės apsauga). Pripažinus, kad atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų privataus gyvenimo gerbimo ribojimas turi teisėtą tikslą, vertintinas ieškovės privataus gyvenimo ribojimo proporcingumas. Konstatuotina, jog nuolatiniu filmavimu, nors ir atviru, kurį būtų galima pripažinti mažesne apimtimi ribojančiu asmens privatumą, sudaromas pagrįstas nuolatinio stebėjimo išėjus iš namų pojūtis. Atsakovai teigia, kad jie ir jų nepilnamečiai yra nuolat stebimi, kaip ir pas juos ateinantys asmenys. Taigi būtina įvertinti, ar to paties teisėto tikslo (atsakovo turto apsaugos) nebūtų galima pasiekti mažiau atsakovų privataus gyvenimo gerbimą ribojančiomis priemonėmis. Vadovaudamasi CK 4.82 straipsnio 1 dalimi pažymėtina, kad gyvenamojo namo sienos ir ūkinio pastato stogas yra ieškovės ir atsakovų bendroji dalinė nuosavybė. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o atsakovai nebuvo davę sutikimo įrengti stebėjimo kameras ant gyvenamojo namo sienų ir ūkinio pastato stogo, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė stebėjimo kameras įrengė neteisėtai, pažeisdama CK 4.75 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės panaudojimo. Ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti namų valda nėra vieša vieta, todėl atsakovai ir jų nepilnamečiai vaikai šalims priklausančiame kieme gali būti fotografuojami, filmuojami vaizdo ar stebėjimo kameromis tik esant jų sutikimui. Kadangi žemės sklypas priklauso valstybei ir plane pažymėta dalis „A“ šalių yra naudojama bendrai, iš to seka, jog dėl bendrai naudojamos namų valdos filmavimo stebėjimo kameromis turi susitarti visi sklypo savininkai. Byloje nepateikta įrodymų, kad nėra galimybių kamerų sumontuoti taip, kad jos fiksuotų tik ieškovei 2016-03-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu jai ir jos vyrui L. V. priskirta naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 345 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „C“ žemės sklypo dalyje esančius ir ieškovės bei atsakovo L. V. saugomus objektus, taigi darytina išvada, kad nesant tokią galimybę paneigiančių įrodymų ieškovės bei atsakovo L. V. turi galimybę kameromis stebimos teritorijos apimtis nustatyti į jiems priskirtos žemės sklypo 345 kv. m ploto dalį, pažymėtą indeksu „C“, pasiekdami tą patį teisėtą tikslą, taip pat išvengiant atsakovų bei jų nepilnamečių vaikų privataus gyvenimo gerbimą ribojančių priemonių arba, jei tai objektyviai neįmanoma, jas padarant proporcingomis siekiamam tikslui. Nenustatęs byloje pagrindo riboti atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų privataus gyvenimo gerbimą, atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalių namų valda (kiemas) nėra vieša vieta, teismas daro pagrįstą išvadą, kad ieškovė ir atsakovas L. V., negavę atsakovų A. sutikimo ir namų valdoje įrengę stebėjimo kameras, nepagrįstai apribojo atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų teisę į privataus gyvenimo gerbimą, stebėjimo kamerų įrengimas neatitiko teisingos ginčo šalių interesų pusiausvyros principo, nebuvo užtikrinta asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Pažymėtina, kad egzistuoja svari vaizdo stebėjimo sistemos valdytojo pareiga gerbti savo kaimynų ir kitų asmenų (patenkančių į stebimo atskiro įėjimo, laiptinės, automobilių stovėjimo aikštelės ir pan. sritį) teises. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad į V. A. ir L. V. vaizdo kameromis filmuojamą vaizdą patenka šalių bendrai naudojama žemės sklypo dalis, kiemas, asmenys, gyvenantys name, bei į namą ateinantys pašaliniai asmenys, taip pat į tai, kad namų valda nėra vieša vieta, o V. A. ir L. V. nepateikė įrodymų, jog kamerų įrengimo tikslas (apsaugoti savo turtą nuo sugadinimo) yra proporcingas siekiui riboti A. ir J. A. ir jų vaikų privatų gyvenimą, darytina išvada, kad V. A. ir L. V. vykdomas vaizdo stebėjimas neatitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos 19 str. 1 d. nuostatų tiek stebimos teritorijos, tiek renkamų vaizdo duomenų apimčių prasme, neatitinka teisingos šalių interesų pusiausvyros principo, yra pažeista Konvencijoje įtvirtinta A. ir J. A. šeimos teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl atsakovų pažeistos asmens duomenų apsaugos teisės gintinos įpareigojant ieškovę ir atsakovą L. V. pašalinti visas stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato. Ieškovė ir atsakovas L. V. įpareigojamas stebėjimo kameras pašalinti per 5 dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 271 str. 1 d.).

Priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (Civilinio proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į konfliktišką ginčo šalių elgesį ir siekiant užtikrinti operatyvų ir realų teismo sprendimo įvykdymą, tikslinga numatyti sprendimo neįvykdymo pasekmes - V. A. ir L. V. neįvykdžius teismo nurodyto įpareigojimo per nustatytą terminą, nustatyti teisę atsakovams A. ir J. A. pašalinti dvi veikiančias stebėjimo kameras, nurodytas UAB „Eksinta“ pažymoje (II tomas, b.l. 43-47) nuo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Pažymėtina, kad atsakovų reikalavimas pašalinti stebėjimo kameras V. A. V. ir L. V. lėšomis ir nustatyti teisę šias išlaidas iš jų išsiieškoti CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka spręstinas vykdymo proceso metu, jeigu atsakovas nevykdys teismo sprendimo reikalavimų, todėl reikalavimas tai nurodyti sprendime netenkinamas.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus). Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su atsakovo neteisėtais veiksmais privalo įrodyti ieškovas. Ieškovas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik ieškovo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). CK 2.23 straipsnio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas asmens stebėjimas. Minėta, kad asmens duomenų rinkimo teisėtumą galima konstatuoti esant ne tik teisėtam tikslui, bet ir taikomų asmens duomenų apsaugos ribojimo priemonių proporcingumui. Taigi šios bylos kontekste konstatuotas teisėtas ieškovės tikslas, taip pat nustatytas neproporcingas asmens duomenų apsaugos ribojimo priemonių taikymas, todėl pripažintinas CK 2.23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ieškovės privataus gyvenimo pažeidimas. Asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.23 straipsnio 4 dalis).