Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, ieškovams A. A., J. A., ieškovų atstovui – advokatui R. G., atsakovams V. A. V. ir L. V., atsakovės atstovui – advokatui V. A., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. A. ir A. A. ieškinį atsakovams V. A. V. ir L. V., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir kita,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pirmiausia, teismas nurodo, kad ginčas kilo dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Šalys pateikė teismui rašytinius įrodymus, kuriais remiantis nustatyta, kad A. A. ir J. A. nuosavybės teise pagal 2013-11-15 mainų sutartį, kurią ieškovai įregistravo 2013-11-28, priklauso ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini). To paties 2013-11-28 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta ir V. A. V. nuosavybės teisė į ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atsakovei perėjo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, o nuosavybės teisė viešajame registre išviešinta nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovai teismui pateikė 2015-02-17 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio konstatuotina žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė – Lietuvos Respublika. Rašytinė medžiaga patvirtina juridinį faktą, t. y. įregistruotą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir J. A. bei A. A.. Kiti juridiniai faktai neužfiksuoti. Teismas atkreipia dėmesį, jog ginčo objektas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Iš pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovai žemės sklypu naudojasi panaudos pagrindais, nors jokie oficialūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantys šią aplinkybę, nepateikti (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje aiškiai įtvirtintas reikalavimas, numatantis pareigą panaudos gavėjui per tris mėnesius nuo panaudos sutarties sudarymo dienos įregistruoti sudarytą Valstybinės žemės panaudos sutartį Nekilnojamojo turto registre. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Civilinio kodekso 4.253 straipsnio 2 dalis numato pareigą registruoti nekilnojamuosius daiktus ir pagal prigimtį kilnojamuosius daiktus, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato įstatymai, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridinius faktus, viešame registre. Iš pateikto 2015-02-17 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo darytina išvada, kad sklypo naudotojai (atsakovai) panaudos sutarties neįregistravo, todėl akivaizdu, kad V. A. V. ir jos sutuoktinis L. V. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojasi neįteisinę savo teisės.

Kaip ir minėta, pateiktas 2013-11-28 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas pagrindžia aplinkybę, kad atsakovė paveldėjo nuosavybės teisę į ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad perėjus nuosavybės teisei į daiktą, kuris yra ant valstybinės žemės sklypo, turėjo būti aptarta ir naudojimosi žemės sklypu tvarka. Visgi, ką teismas konstatavo ir anksčiau, atsakovai nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių jų teisę naudotis ginčo objektu. Tačiau atsižvelgiant į esamą teismų praktiką bei siekiant rasti teisinę taiką tarp šalių, teismas pripažįsta atsakovų faktinę teisę naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, kaip žemės sklypo savininkės atstovas, teismui atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp ieškovų ir atsakovų nustatymui. Suprantama, kad žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Šioje byloje nustatyta, kad bendraturčiai gera valia, taikiai, dėl objekto naudojimo bendro sutarimo neranda, tokiu būdu naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, teismas taip pat privalo įvertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

Teismui ieškovai pateikė Žemės sklypo planą, kuris atitinka Nekilnojamojo turto registre įtvirtintą faktą, kad žemės sklypo plotas 0,1019 hektaro bei, žemės sklypas suformuotas 2014-11-12 atlikus kadastrinius matavimus. Pabrėžtina, kad atsakovai būtent ir ginčijo žemės sklypo plotą, t. y. kad jo dydis – 1033 kvadratiniai metrai (0,1033 hektaro). Atsakovams išaiškintina, kad teismas, nagrinėdamas šalių ginčą ir likdamas nešališkas, užtikrino visoms šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovai neįrodė, jog 2014-11-12 kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant teisės normas (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Svarbu paminėti, kad atsakovai su atsiliepimu pateikė ir 2015 m. gegužės 11 d. susirinkimo protokolą dėl nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. pavedimo Nr. 1PAV-112-(1.8.) „Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjui dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų ištaisymo“ vykdymo, kuriame nurodyta, kad atliekant kadastrinius sklypo matavimus, buvo nesilaikyta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų susirinkimo bei tikslinimo taisyklių, kurių pagrindu civilinė byla Nr. e2-167-122 buvo sustabdyta, tačiau procedūros neužbaigtos ir civilinė byla atnaujinta. Konstatuotų aplinkybių pagrindu teigtina, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas faktiškai yra 0,1019 hektaro.

Akcentuotina, kad nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, svarbu įvardinti ir ilgalaikę, nusistovėjusią ginčo objekto naudojimosi faktą. Ieškovai teismui pateikė 1962-06-19 pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto savininkai, naudosis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, esančia pietryčių pusėje, kas atitinka pateikto žemės sklypo plano „C“ dalį. Svarbu pažymėti, kad tokiai naudojimosi žemės sklypu tvarkai neprieštarauja ir V. A. V. bei L. V., bet atsakovai nesutinka su užstatyto žemės sklypo dalies „A“ paskirstymu. Pabrėžtina, kad atsakovė nurodė, jog jai priklausančios „A“ dalies plotas – 165 kvadratiniai metrai, o ieškovams – 164 kvadratiniai metrai. Atsakovė patvirtino, kad 1992-06-23 plane aiškiai nurodyta, kad po pusę dalies priklausė ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad 1992 m. birželio 23 d. planas yra preliminaraus pobūdžio, kuris nebuvo patikslintas ir teisiškai įregistruotas. Pažymėtina, kad UAB „Vakarų valda“ plane nurodytoje žemės sklypo dalyje „A“ stovi statinys, t. y. gyvenamasis namas. Dėl namo užstatyto sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ginčo tarp ieškovų ir atsakovų nėra, nes ieškovai prašo nustatyti jiems 164 kv. m naudojamo žemės sklypo ploto, su tuo sutinka ir atsakovai, o 165 kv. m - atsakovams. Vis dėlto, ieškovai teikia teismui reikalavimą nustatyti žemės sklypo, kuris yra po gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais naudojimosi tvarką. Kaip žinia, ieškovams priklauso pirmasis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), aukštas, atsakovams – antrasis. Tokiu būdu, nustatant žemės sklypo, esančio po gyvenamuoju namu, naudojimosi tvarką būtų pažeistas ne tik proporcingumo principas, bet ir kitų bendraturčių teisės ir teisėti interesai, nes naudojimosi tvarka būtų nustatoma pagal naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu virš žemės sklypo, tvarką. Taigi J. A. ir A. A., kaip pirmojo aukšto savininkams tektų visa teisė naudotis žeme, esančia po gyvenamuoju namu, o atsakovai, kaip antrojo aukšto savininkai, liktų be tokios teisės. Be to, patys ieškovai nurodo, jog jiems, pagal nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką priklauso 164 kvadratiniai metrai užstatyto žemės sklypo „A“. Visgi, atkreipiant šalių dėmesį į Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį, nesant ginčo dėl priklausomo naudoti žemės sklypo dalies ploto dydžio, jo naudojimosi tvarka paliktina spręsti tarpusavio tvarka. Remiantis išdėstytu, ieškovų reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką sklype „A“ netenkintinas, ir toks reikalavimas atmestinas.

Ieškovai teismui pateikė ir dar vieną reikalavimą, t. y. pripažinti ieškovams teisę atlikti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcijos projektavimo darbus pagal projektuotojo R. V. 2015 m. projektinius pasiūlymus, jų pagrindu gauti projektavimo sąlygas, parengti techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo / pritarimo.

Pažymėtina, kad vienas teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, t. y. bendraturčių sutikimą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktas). Teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą rekonstruoti statinį suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo valią dėl rekonstrukcijos. Bendraturtis, kaip suinteresuotas asmuo, turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, bet atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš rekonstrukcijos darbų. Bendraturčio nesutikimas turi būti motyvuotas. Teismas išaiškina, kad esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, nagrinėjamos konkretaus atsisakymo priežastys. Atsakovai nurodė, kad suprojektuotas priestatas ateityje pakenktų jų interesams, nes tai trukdytų atlikti langų, palangių valymo ir keitimo darbus, fasado priežiūrą ir remontą. Stogas ties V. A. V. bei L. V. langais padidintų nesaugumo pojūtį, nes galimai būtų pritrauktas vagių dėmesys. Be to, priestatas yra suprojektuotas taip, kad atsakovams priklausančio rūsio dalyje esantis langas būtų užmūrytas, todėl ten įmontuota dujų įranga taptų pavojinga, nes sumažėtų patalpos ventiliacija.

Nustatytų aplinkybių pagrindu laikytina, kad atsakovų pateiktieji argumentai dėl langų ir palangių valymo darbų bei galimų vagysčių yra nepagrįsti, todėl atmestini, nes vien tai nesudaro pakankamo motyvo nesuteikti bendraturčiui sutikimo. Atsakovai ir šiuo atveju teismui nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų, jog projektuojamas priestatas gadintų paties gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būklę ar darkytų jo fasadą bei pastatytas priestatas būtų neigiamas veiksnys rūsyje esančiai įmontuotai dujų įrangai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad sutikimas rekonstrukcijai ieškovams nesuteikiamas dėl nepagrįstų priežasčių, todėl ieškovų prašymas atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcijos projektavimo darbus pagal projektuotojo R. V. 2015 m. projektinius pasiūlymus, jų pagrindu gauti projektavimo sąlygas, parengti techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo / pritarimo, tenkintinas. Be to, ieškovai prašė teismo ir pripažinti jų teisę be atsakovų sutikimo/pritarimo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl jų gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos. Teismas sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės pastebėjimais, kad Tarnybos sutikimas statant nuomojame žemės sklype statinius ar rekonstruojant esamus nereikalingas. Teismas pažymi, kad 2015-02-13 nuomos sutartis numato, kad žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, šiuo atveju kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą teisė nėra ribojama, vien kreipimuisi į instituciją atsakovų sutikimas nereikalingas, todėl ieškovų pateiktas reikalavimas, kaip minėta, vertintinas kaip perteklinis.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinių reikalavimų dalims. Atsakovai duomenų apie patirtas bylinėjimo išlaidas nepateikė. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina 500,00 Eur dydžio išlaidas už A. A. suteiktas teisines paslaugas, bei 500,00 Eur dydžio išlaidas už J. A. suteiktas teisines paslaugas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjų, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tuo pačiu patirtos ir 62,00 Eur dydžio išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti (Civilinio proceso kodekso 79, 80 straipsniai). Taigi, teismui patenkinus ieškinį iš dalies, t. y. 60 procentų, priteistina ieškovams J. A. ir A. A. 662,00 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms padengti iš atsakovų (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 93, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovų A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies:

ieškovams A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priskirti naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 345 kvadratinių metrų ploto dalimi, pažymėta indeksu „B“;

atsakovams Valerijai A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priskirti naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 345 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „C“;

pripažinti ieškovams A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcijos projektavimo darbus pagal projektuotojo R. V. 2015 m. projektinius pasiūlymus, jų pagrindu gauti projektavimo sąlygas, parengti techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo / pritarimo;

priteisti iš atsakovų Valerijos A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 331,00 Eur (trys šimtai trisdešimt vienas Eur ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovams A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.