Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-1132-460/2016

2016 m. rugpjūčio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų J. A. ir A. A. bei atsakovės V. A. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. A. ir A. A. ieškinį atsakovams V. A. V. ir L. V., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kt.,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas.

Atsakovų apeliacinis skundas atmesttnas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių teisę atlikti namo rekonstrukcijos darbus, dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. ir J. A. nuosavybės teise pagal 2013-11-15 mainų sutartį, kurią ieškovai įregistravo 2013-11-28, priklauso ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini). To paties 2013-11-28 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta ir V. A. V. nuosavybės teisė į ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atsakovei perėjo 2000-01-05 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, o nuosavybės teisė viešajame registre išviešinta nuo 2001-04-13. Ieškovai teismui pateikė 2015-02-17 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš jo matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė – Lietuvos Respublika.

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, jog bylos duomenys neabejotinai patvirtina, tą nurodo ir pačios proceso šalys, kad šalių tarpusavio santykiai konfliktiškai, šalys neranda sprendimo būdų, priimtinų visiems.

Dėl atsakovų apeliacinio skundo

Atsakovai skunde nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas suteikia ieškovams išimtinę teisę naudotis namo pagerinimu, o atsakovams prievolę apmokėti namo dalies pagerinimo išlaidas, nors jie faktiškai pagerinimo nepajustų. Kolegijos nuomone, šie atsakovų teiginiai nepagrįsti. Pažymėtina, kad ieškovų reikalavimas pripažinti jiems teisę atlikti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektavimo darbus iš esmės sąlygotas ne siekiant ieškovų patogumui pagerinti bendrąją nuosavybę, o esant objektyviai būtinybei užtikrinti tinkamą naudojimui bendrąja nuosavybe esančio pastato būklę – nugriauti avarinės būklės verandą ir ją atstatyti, apšiltinti namo pamatus bei pirmojo aukšto sieną. Svarstant klausimą dėl būsimo priestato, ieškovai, nurodo, kad už jo statybą jokių mokėjimų iš atsakovų nereikalaus. Tai suprantama, kadangi šį priestatą ieškovai ruošiasi statyti išimtinai savo asmeninio naudojimo reikmėms. Kitas svarbus aspektas yra tas, kad privalomos bendraturčių pareigos, kylančios iš prievolės visiems bendraturčiams išlaikyti bendrą daiktą ir jį prižiūrėti, vykdymas negali būti traktuojamas kaip bendraturčių teisių pažeidimas. Juolab, kad šiuo atveju ginčas kyla ne dėl nereikalingų pagerinimų, o dėl būtinų darbų bendram turtui išlaikyti (CK 4.76 straipsnis).

Atsakovai skunde spėlioja, kas galėtų atsitikti atliekant rekonstrukcijos darbus: tikina apie būsimus įtrūkimus sienose bei pamatuose, ir kad šie pažeidimai bus tokie dideli, kad kels grėsmę jų sveikatai ir gyvybei, statinio sugriuvimui. Teisėjų kolegija mano, kad tokios atsakovų spėlionės visiškai nepagrįstos ir niekaip nėra susijusios su teismo sprendimu pripažinti ieškovams teisę atlikti statybos darbus. Neleidus ieškovams atlikti statybos darbų remiantis atsakovų prielaidomis apie galimą žalos padarymą nekokybiškais darbais, būtų pažeistos CK normos, reglamentuojančios bendraturčių pareigas išlaikant bendrą daiktą bei ieškovų teises jiems priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje pasistatyti priestatą. Aktualu ir tai, kad atsakovai savo abejonių niekaip nepagrindė ir nepaaiškino, nors tokia pareiga tenka būtent jiems (CPK 12, 178 straipsnis). Remiantis atsakovų logika, tokio tipo namuose, kaip jų, statybos darbai visiškai negalimi. Kitas aspektas tas, kad jei atsakovai patirtų žalą, jie turės teisę reikalauti iš ieškovų žalos atlyginimo.

Atsakovai nurodo, kad ieškovams pastačius priestatą bus užstatytas pro antro aukšto langus atsiveriantis vietovaizdis, todėl jiems bus padaryta žala, nes sumažės turto vertė. Kolegijos nuomone, šie atsakovų argumentai nepagrįsti, nes pagal projektą priestatas bus statomas vieno aukšto, todėl negali būti užstatytas vietovaizdis, žiūrinti iš atsakovų naudojamo antrojo aukšto. Taigi, priestato pastatymas visiškai jokios įtakos antrojo aukšto gyventojų regimam vietovaizdžiui ar turto vertei, reikšmės neturės.

Nepagrįstas atsakovų argumentas, kad leisti ieškovams atlikti rekonstrukcijos darbus galima būtų tik tuomet, kai gyvenamasis namas bus atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės proporcingai bendraturčių turimoms dalims ir viešame registre bus įregistruoti du atskiri butai. Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, jog nagrinėjant bylą nekilo ginčo dėl susiklosčiusios gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos – ieškovai naudojasi pirmuoju namo aukštu, o atsakovai naudojasi antruoju namo aukštu. Sutiktina su ieškovais, kad pastačius priestatą, naudojimosi namu tvarka išliktų nepakitusi – atsakovai neįgytų daugiau naudojamo namo ploto, bei tokio ploto jiems nesumažėtų. Dėl šios priežasties nuosavybės dalių pasikeitimas niekaip neįtakotų atsakovų faktiškai valdomos namo dalies apimties bei atitinkamai niekaip nepažeistų jų teisių ir interesų.

Atsakovai nurodo, kad ieškovų statomas priestatas pakenks jų interesams, nes ties jų langais pastačius stogą, susidarys kliūtys langų, palangių valymo ir keitimo darbams, fasado priežiūrai ir remontui. Kolegija mano, kad minėti atsakovų argumentai deklaratyvūs, nes langų valymui priestato pastatymas jokių kliūčių nesudarys. Suprantama, kad antro aukšto langų atsakovai iš lauko pusės nevalys lipdami kopėčiomis – langai, palangės lengvai iš abiejų pusių nuvalomi juos atidarius, o keičiami priėjus iš vidaus, o ne iš išorės.

Nepagrįstas atsakovų argumentas, kad priestatas sudarys problemas jiems parkuoti kieme automobilį bei manevruoti ir todėl bus pažeisti jų interesai. Priestatas bus statomas žemės sklypo dalyje, skirtoje naudotis ieškovams. Iš žemės sklypo plano, kuriame yra pažymėtos šalių naudojamos sklypo dalys, labai aiškiai matyti, kad atsakovams tam, kad parkuoti savo automobilį, nebus būtinybės įvažiuoti (patekti) į ieškovų žemės sklypo dalį, o juo labiau tam tikslui negali kliudyti toje dalyje stovėsiantis priestatas.

Sutiktina su ieškovais, kad dėl natūralaus statybos darbų proceso kilsiantis triukšmas, dulkės ir panašūs laikini nepatogumai negali būti pagrindu atmesti ieškovų reikalavimus. Atsakovai nurodo, kad pastačius priestatą bus užstatytas jų naudojamos rūsio patalpos Nr. 0-4, kurioje yra dujų įranga, langas, dėl to kiltų pavojus namui, jo gyventojų sveikatai ir gyvybei. Toks atsakovų teiginys yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, jog atsakovai naudojasi ne rūsio patalpa, pažymėta Nr. 0-4, o patalpa, pažymėta Nr. 0-3 (pastaba: atsakovai patalpų numerius nurodo pagal seną planą, kai pagal VĮ Registrų centre esantį namo planą atsakovų nurodomos patalpos Nr. 0-4, numeris yra R-4, patalpos Nr. 0-3, numeris yra R-3). Dėl to numatytas pagal projektą statyti priestatas uždengs būtent ieškovų naudojamos rūsio patalpos langą, tuo tarpu gretimai esančios patalpos R-3, kurią naudoja atsakovai, lango priestatas neuždengs. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad atsakovų aukščiau nurodytas argumentas visiškai nepagrįstas.

Pagal viešoje erdvėje esančius VĮ Registrų centro duomenis, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,1019 ha. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir CK 4.262 straipsnyje Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir viešo registro duomenis, atsakovų argumentai apie tariamai didesnį žemės sklypo plotą – 0,1033 ha, nepagrįsti.

Atsižvelgdama į anksčiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija mano, jog atsakovų apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-30 sprendimo panaikinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl ieškovų apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog skundžiamame sprendime apylinkės teismas nurodė, kad dėl UAB „Vakarų valda“ plane nurodytos žemės sklypo dalies „A“, ant kurios stovi gyvenamasis namas, naudojimosi tvarkos nustatymo ginčo tarp ieškovų ir atsakovų nėra, nes ieškovai prašo nustatyti jiems 164 kv. m naudojamo žemės sklypo ploto, su tuo sutinka ir atsakovai, o 165 kv. m - atsakovams. Konstatavęs, kad nėra ginčo dėl priklausomo naudoti žemės sklypo dalies ploto dydžio, jo naudojimosi tvarką teismas paliko spręsti tarpusavio tvarka ir todėl ieškovų reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką sklype „A“ teismas netenkino (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Su tokiu teismo argumentu kolegija nesutinka. CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Šiuo atveju ieškovai kreipėsi į teismą ieškiniu būtent dėl to, kad su atsakovais jokios galimybės bendru sutarimu nusistatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu buvo atskleista, kad tarp bendraturčių ieškovų ir atsakovų nuolat kildavo konfliktai dėl žemės sklypo naudojimo. Tai, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu iš esmės neprieštaravo ieškovų reikalavimui nustatyti naudojimosi tvarką sklype „A“, visiškai nereiškia, kad ateityje nekils ginčų. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog siekiant užtikrinti teisinę taiką tarp šalių, tikslingas viso žemės sklypo naudojimosi tvarkos išsprendimas, kaip tai ir numato CK 4.75 straipsnio 1 dalis. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apylinkės teismo sprendimas ginčą dalies žemės sklypo, pažymėtos simboliu „A“, palikimas spręsti šalims „tarpusavio tvarka“, yra nepagrįstas, nes programuoja ne taikų šalių susitarimą, o tik naujus ginčus ateityje.

Apylinkės teismas skundžiamoje sprendimo dalyje taip pat nurodė, jog kadangi ieškovams priklauso pirmasis gyvenamojo namo aukštas, o atsakovams – antrasis, nustatant žemės sklypo, esančio po gyvenamuoju namu, naudojimosi tvarką būtų pažeistas ne tik proporcingumo principas, bet ir kitų bendraturčių teisės ir teisėti interesai, nes naudojimosi tvarka būtų nustatoma pagal naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu virš žemės sklypo, tvarką. Ieškovams, kaip pirmojo aukšto savininkams tektų visa teisė naudotis žeme, esančia po gyvenamuoju namu, o atsakovai, kaip antrojo aukšto savininkai, liktų be tokios teisės. Sutiktina su ieškovais, jog toks teismo argumentas visiškai nepagrįstas, nes, nepaisant kuriame namo aukšte gyvena atsakovai, šiam namui stovint ant žemės, akivaizdu, kad ne tik pirmojo, bet ir antrojo namo aukšto gyventojai užstatyta žemės sklypo dalimi naudojasi. Abiejų namo aukštų gyventojai turi teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi namas. Nesuprantama kokiu būdu bus pažeistos atsakovų teisės, jei jiems bus nustatyta teisė naudotis žemės sklypu, esančiu po gyvenamuoju namu. Juolab, kad tokiam reikalavimui, kaip nurodė pats teismas, atsakovai iš esmės neprieštaravo. Pažymėtina, jog žemės sklypu, esančiu po gyvenamuoju namu, naudotis kitokiais būdais nėra jokios galimybės, nes šis žemės sklypo plotas yra užstatytas.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-30 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas ieškovams bei atsakovams priskirti bendrai naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 329 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurioje atsakovams priklausanti valdyti žemės sklypo dalis šiame užstatytame ir bendrai naudojamame plote yra 165 kv. m ieškovams priklausanti naudotis žemės sklypo dalis yra 164 kv. m panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – minėtą ieškinio reikalavimą tenkinti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti atsakovų apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau, vertinant ieškovų pateiktus argumentus, yra pagrindas jį pakeisti, todėl ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ieškovams bei atsakovams priskiriant bendrai naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 329 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurioje atsakovams priklausanti valdyti žemės sklypo dalis šiame užstatytame ir bendrai naudojamame plote yra 165 kv. m, ieškovams priklausanti naudotis žemės sklypo dalis yra 164 kv. m ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į procesinę apeliacinio skundo baigtį, konstatuotina, kad ieškovų ieškinys tenkintinas visa apimtimi, dėl to perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina 500 Eur dydžio išlaidas už A. A. suteiktas teisines paslaugas bei 500 Eur dydžio išlaidas už J. A. suteiktas teisines paslaugas. Be to, ieškovai sumokėjo 62 Eur žyminį mokestį. Ieškovų teisinė pagalbos išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 ir LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo maksimalaus dydžio rekomenduojamą priteisti užmokesčio, dėl to ieškovams iš atsakovų priteistina po 531 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovas A. A. patyrė 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 31 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus apeliacinį skundą, atsižvelgus į tai, kad teisinės pagalbos išlaidų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 ir LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo maksimalaus dydžio rekomenduojamą priteisti užmokesčio, ieškovui iš atsakovų priteistina po 515,50 EUR, iš viso 1 031 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą pakeisti:

sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas ieškovams bei atsakovams priskirti bendrai naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 329 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurioje atsakovams priklausanti valdyti žemės sklypo dalis šiame užstatytame ir bendrai naudojamame plote yra 165 kv. m, ieškovams priklausanti naudotis žemės sklypo dalis yra 164 kv. m, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškovams J. A. ir A. A. bei atsakovams V. A. V. ir L. V. priskirti bendrai naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 329 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurioje atsakovams priklausanti valdyti žemės sklypo dalis šiame užstatytame ir bendrai naudojamame plote yra 165 kv. m, ieškovams priklausanti naudotis žemės sklypo dalis yra 164 kv. m.

Ieškovams A. A. ir J. A. priteisti iš atsakovų V. A. V. ir L. V. po 531 Eur, iš viso 1 062 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Ieškovui A. A. priteisti iš atsakovų V. A. V. ir L. V. po 515,50 EUR, iš viso 1 031 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.