Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-06-18 · Civilinė byla Nr. e2S-1121-513/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-06-18Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-08-30Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2017-04-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-18
Bylos Nr.
e2S-1121-513/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05096-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Ieškovas
A. A., J. A.
Atsakovas
Valerijai A
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto, Neringos skyrius
Teisėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. e2S-1121-513/2015

Teisėja Elena Pauliukienė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05096-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 110.1; 122.2; 122.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. birželio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. A. ir J. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-30 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. A. ir J. A. ieškinį atsakovams Valerijai A. V., L. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir kt., trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai teismui pateikė ieškinį, juo prašė:

1. Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: 1.1. Ieškovams priskirti naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 345 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „B“; 1.2. Atsakovams priskirti naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 345 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „C“; 1.3. Ieškovams bei atsakovams priskirti bendrai naudotis 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 329 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurioje atsakovams priklausanti valdyti žemės sklypo dalis šiame užstatytame ir bendrai naudojamame plote yra 165 kv. m, ieškovams priklausanti naudotis žemės sklypo dalis yra 164 kv. m; 2. Pripažinti ieškovams teisę atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektavimo darbus pagal projektuotojo R. V. 2015 m. projektinius pasiūlymus, jų pagrindu gauti projektavimo sąlygas, parengti techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo / pritarimo; 3. Pripažinti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo / pritarimo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Taip pat ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovams sudaryti bet kokias kliūtis ieškovams automobiliu patekti / išvažiuoti iš 2015-03-12 UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodytos žemės sklypo 345 kv. m ploto dalies, pažymėtos indeksu „B“, bei žemės sklypo 329 kv. m ploto dalies, pažymėtos indeksu „A“, taip pat uždrausti bet kokiais kitais būdais atsakovams sudaryti kliūtis ieškovams naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „B“ ir „A“.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-30 nutartimi ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Teismas motyvavo, jog dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 1, 3 dalys). Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, dar neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo, nes jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Nustatęs, jog šiuo atveju teismui pritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jų keliami reikalavimai iš dalies būtų patenkinti dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, todėl būtų pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu apeliantai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-30 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nesutinka su teismo išvadomis ir teigia, jog teismas visiškai neatsižvelgė į ieškinyje nurodytus prašymo motyvus bei kasacinio teismo praktiką, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra prašoma siekiant laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Paaiškina, kad ieškovai nurodė, kad atsakovai ne tik gera valia nesutinka nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarkos bei duoti sutikimo namo rekonstrukcijai, bet piktybiškai kenkia ir neleidžia ieškovams naudotis bendru namo kiemu, įvažiavimu į kiemą. Pateiktos byloje fotonuotraukos patvirtina, kad dviem automobiliais atsakovai yra užstatę įvažiavimą į kiemą, dėl ko ieškovų galimybė naudotis bendru kiemu yra visiškai apribota: ieškovai negali įvažiuoti į kiemą, išsivežti statybinio laužo, negali tinkamai tvarkyti ir prižiūrėti sklypo. Dėl to ieškovai kelis kartus yra kreipęsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį policijos komisariatą. Ieškovai ginčo priemones prašė taikyti, siekdami užkirsti kelią atsakovų piktnaudžiavimui bei trukdymams naudotis bendro naudojimo žemės sklypu. Ieškovų prašymo tenkinimas jokiu būdu nereiškia ginčo situacijos išsprendimo, nes taikant šias priemones, naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatoma, o tiesiog uždraudžiama atsakovams piktnaudžiauti ir sudaryti kliūtis ieškovams patekti į bendrą kiemą bei sudaryti kliūtis naudotis žemės sklypo dalimis. Pritaikius prašomas priemones būtų laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, išspręsta ginčo situacija, užkirstas kelias konfliktams tarp šalių (kaimynų) kilti, užtikrintos šalių teisės ir interesai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamo jo pažeistų teisių ir (ar) teisėtų interesų atkūrimo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui, priėmus jo naudai teismo sprendimą, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galimai pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamam įvykdymui. CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgą Nr. AC-34-2, publikuotą „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011).

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ginčo pobūdį, reikalavimų turinį, prašytų (prašomų) taikyti laikinųjų apsaugos priemonių turinį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir konstatuoja, kad apeliantai nepateikė argumentų, jog nepritaikius ginčo priemonių nebus galima ateityje įvykdyti būsimo teismo sprendimo, jog šiuo metu yra daroma žala šalims (ar kuriai iš jų) ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų pozicija, jog laikinosios apsaugos priemonės nukreiptinos ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog prašomos taikyti priemonės savo turiniu negali būti priemone ipso facto (tuo pačiu) siekti ieškinio reikalavimų (ar jų dalies) tenkinimo iš anksto, t. y. dar nesant išnagrinėtai ginčo situacijai teisme.

Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ieškovas, teikdamas teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų ieškovai teismui nepateikė.

Atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip neįrodytus, o skundžiamą nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliantų atskirasis skundas atmestinas, todėl jie neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irma Čuchraj