Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. Z. paskirta galutinė 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta V. Z. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 1 d.;

- konfiskuota automobilio „Ford Focus C-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 2070 Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, pradėjus bausmės vykdymą nuspręstą panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. Z. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. sausio 29 d., apie 11.00 val., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo B. Z. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Ford Focus C-Max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0409 nustatytas mažiausias 1,82 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismas įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatavo, kad V. Z. pareikšti kaltinimai yra įrodyti ir jo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra visų įstatymo reikalaujamų sąlygų, leidžiančių kaltinamojo atžvilgiu taikyti laidavimo institutą. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo manyti, kad V. Z. net ir perdavus jį mamos V. Z. atsakomybei pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas skirdamas V. Z. bausmę, atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padarytas vienas nesunkus baigtas tyčinis nusikaltimas, į tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, todėl teismas sprendė, jog V. Z. skirtina baudos bausmė.

3. Nuteistasis V. Z. skundžia Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – nutraukti baudžiamąją bylą ir V. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant V. Z.. Taip pat prašo leisti 2070 Eur sumą už automobilio vertę, sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4. Nagrinėjant bylą baudžiamąja tvarka, teismo posėdyje nuteistasis V. Z. ir jo gynėjas advokatas K. D. prašė apeliacinį skundą tenkinti, jame išdėstytais motyvais. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas neginčija kaltės, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar bausmės, paskirtų baudžiamojo poveikių priemonių, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis šioje dalyje. Todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei prašoma paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Ford Focus C-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vertę atitinkančią konfiskuotą pinigų sumą – 2070 Eur leisti sumokėti per 10 mėnesių. Taigi, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik dėl skunde išdėstytų reikalavimų.

Dėl BK 40 straipsnio

6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo gautas V. Z. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą V. Z. atžvilgiu pagal laidavimą be užstato ir paskirti ją sūnaus V. Z. laiduotoja.

8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės šioje baudžiamojoje byloje, padarė išvadą, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytos visos BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, t. y. esant pagrįstų abejonių, kad V. Z. sugebės laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

9. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be kita ko, gali pagrįsti byloje nustatyti administracinių nusižengimų padarymo atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

10. Visų pirma, nuteistasis skunde teigia, jog apylinkės teismo nuosprendis nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju, jis atitiko visu BK 40 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl ko nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui jo atžvilgiu netaikyti laidavimo instituto. Atsakant į šį skundo argumentą, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018). Teisėjų kolegija, sutinka, jog nagrinėjamu atveju V. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jis yra neteistas. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka nuteistasis pateikė sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą, jog yra išklausęs privalomuosius mokymus apie alkoholio ir psichotropinių medžiagų poveikį žmogaus organizmui (2 t., b. l. 19) bei pateikęs MB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, kurį pasirašė pats V. Z., kuriame prašoma, atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą, kadangi V. Z. kaip įmonės vadovo turimas teistumas, gali turėti neigiamos įtakos dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Visgi, šios nuteistojo nurodytos aplinkybės, nelaikytinos pakankamomis, leidžiančiomis nagrinėjamu atveju nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą. Apygardos teismas sprendžia, jog šių aplinkybių nepakanka laidavimo instituto taikymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui.

11. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad V. Z. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kėlusį realią grėsmę kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, kadangi nuteistasis automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu, pirmuoju tikrinimu nustatytas 1,82 promilių girtumas. Vertinant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pažymėtina, jog pakartotiniu tikrinimu, V. Z. buvo nustatytas kiek didesnis – 1,92 promilių girtumas. Nors nuteistasis teikdamas paaiškinimus teismui parodė, jog alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro, t. y. naktį iš penktadienio į šeštadienį, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog V. Z. policijos pareigūnų buvo sulaikytas 2023 m. sausio 29 d. 11.00 val., antruoju tikrinimu alkotesteriu, jam nustatytas didėjantis girtumo laipsnis. Taigi aptartos aplinkybės, leidžia manyti, jog alkoholis buvo vartotas ne tik prieš tai buvusios dienos vakare. Nuteistasis galimai būdamas neseniai iki pradėjimo važiuoti pavartojęs alkoholio, tai suprasdamas, vis tik sąmoningai sėdo pats vairuoti automobilio, neturėdamas jokios rimtos priežasties (nuteistojo teigimu, draugai paprašė nuvežti į parduotuvę). Toks nuteistojo elgesys neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir aplinkybes, reikšmingas BK 40 straipsnio nuostatų taikymui.

12. Sutiktina su skundo argumentais, jog nuteistasis V. Z. neteistas, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau šių aplinkybių nepakanka laidavimo instituto taikymui. Pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, jog V. Z. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto reikalavimo, pažymi, kad teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis.

13. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, jog V. Z. Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau iš to paties išrašo matyti, jog net kelis kartus buvo baustas užsienio valstybėse dėl to, jog vairavo neblaivus arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 105–119). Pirmasis pažeidimas padarytas dar 2009 m. gruodžio 1 d. Didžiojoje Britanijoje. Išties kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, minėtas pažeidimas padarytas ganėtinai seniai, šiuo metu jau yra praėję kiek daugiau nei 10 metų, tačiau visgi tai nebuvo vienintelis padarytas pažeidimas susijęs su transporto priemonės vairavimu apsvaigus. Matyti, jog toks nuteistojo elgesys buvo sistemingas ir pasikartojantis, kadangi 2011 m. rugsėjo 4 d. bei 2014 m. rugpjūčio 26 d. analogiškas pažeidimas buvo padarytas pakartotinai. Vertinant nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, atkreiptinas dėmesys, jog užsienio valstybėse V. Z. buvo baustas ir už kitus nusikaltimus, susijusiais su lytiniais nusikaltimais, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu, nusikaltimais valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus, muitų teisės pažeidimais. Nors kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje nebuvo išsamiau aptariamos šių pažeidimų aplinkybės, tačiau konstatuotina, jog šių duomenų pakanka, siekiant įvertinti V. Z. asmenybę.

14. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog praeityje nuteistojo padaryti pažeidimai užsienyje padaryti ganėtinai seniai, nuteistasis tuomet buvo išties jauno amžiaus. Šiuo metu V. Z. yra įgijęs daugiau gyvenimiškos patirties, bei yra brandesnė asmenybė. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ir paskutiniu metu nuteistojo elgesys nėra nepriekaištingas. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog V. Z. nekartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. 2020 m. kovo 29 d. viršijo leistiną greitį bei negaliojo vairuotojo pažymėjimas. Nutarimas priimtas 2022 m. kovo 14 d., tačiau informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 102–103). Be to, 2021 m. sausio 21 d. vairuodamas automobilį, esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. Z. pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies, padarymo. Nors ši baudžiamoji byla ir nėra išnagrinėta, byloje nėra priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis, todėl sprendžiant dėl laidavimo instituto taikymo tai neturėtų esminės reikšmės, tačiau atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra reali tikimybė, jog asmuo ateityje tinkamai nesilaikys įstatymų ir gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra galimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymas.

15. Nenustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, išsamiau dėl pasirinkto tinkamo laiduotojo nepasisako, kadangi šiuo atveju jokios reikšmės tai neturi, juolab, kad jokie argumentai neišsakyti ir apeliaciniame skunde. Net ir vertinant pasirinkto laiduotojo tinkamumą, pažymėtina, jog teismui nekyla abejonių dėl to, jog nuteistojo mama yra verta teismo pasitikėjimo, tačiau manytina, jog ji negalės daryti teigiamos įtakos savo sūnui, jog jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta V. Z. parodė, kad apie sūnaus teistumus užsienio valstybėje nieko nežinojo.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad laidavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į šios veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus, tokio pobūdžio bylose net ir esant formalioms sąlygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų būti daugiau išimtis, o ne taisyklė tam, kad šiuo atveju būtų realiai formuojama ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumo praktika.

17. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir nenustačius BK 40 straipsnio sąlygų visumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatleido V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokiai teismo išvadai, remiantis išdėstytais argumentais, pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl konfiskuotinos vertės išieškojimo termino

18. Apeliaciniame skunde V. Z. taip pat prašo transporto priemonės vertę atitinkančią konfiskuotiną pinigų sumą leisti sumokėti per 10 mėnesių, kadangi neturi realios galimybės iš karto sumokėti tokio dydžio – 2070 Eur, sumą. Toks nuteistojo prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas. Nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti asmeniui skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (tam tikros sumos turto konfiskavimo) vykdymą dalimis ar nustatyti tokio sumokėjimo terminą pagal jo prašymą. BVK 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. Turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas), kaip baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti prilyginama baudos bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to, asmeniui, kuriam byla nutraukta, neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis galės kreiptis į antstolį dėl skolos mokėjimo išdėstymo vykdomojoje byloje. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio skundo prašymas dėl priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo išdėstymo negali būti tenkinamas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinio proceso tvarka

19. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

20. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gegužės 10 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant V. Z. sudaro 81,67 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam V. Z. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau nors bylos duomenimis, V. Z. ir dirba, tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, jog skundžiamu nuosprendžiu, V. Z. paskirta 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda. Be to, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2070 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus V. Z. turtinę padėtį bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už V. Z. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš V. Z. valstybės naudai 81,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gegužės 10 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.