Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Z. 2023 m. sausio 29 d., apie 11.00 val., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo B. Z. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Ford Focus C-MAX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE - 0409 nustatytas mažiausias 1,82 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. sausio 29 d. buvo neblaivus, nes vakare vartojo alkoholį, naktį iš penktadienio į šeštadienį buvo labai girtas, miegojo tik valandą. Draugai paprašė pavežti iki „Šilo“ parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jis pasiėmė brolio automobilį „Ford Focus“, valstybins numeris (duomenys neskelbtini) ir juo važiavo į parduotuvę. Žino, kad negalima vairuoti neblaiviam. Jis yra anksčiau – prieš maždaug 10 metų baustas už vairavimą neblaiviam. Daugiau neblaivus nevairuos.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Liudytojas Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos SPS specialistu. 2023 m. sausio 29 d. su kolegomis specialistais E. M. ir M. B. patruliavo nustatytame maršrute ir apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini)pastebėjo automobilį „Ford Focus C- max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris važiavo lėčiau nei leistinas greitis. Lėtesnis važiavimas sukėlė įtarimų, be to matėsi, kad automobilio viduje sėdi daugiau žmonių. Todėl privažiavo arčiau automobilio iš galo ir jį sustabdė, įjungus švyturėlius. Automobilį sustabdė ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sustabdžius automobilį matėsi, kad sustabdyto automobilio langai yra aprasoti iš vidaus. Kolega M. B. nuėjo prie vairuotojo, o jis su E. M. liko sėdėti tarnybiniame automobilyje. M. B. prie vairuotojo priėjo iš karto su alkotesteriu. Kai M. B. patikrino vairuotojo blaivumą ir nustatė jo girtumą, jis kartu su E. M. išlipo iš tarnybinio automobilio ir jis vairuotoją nuvedė į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Vairuotojas pirmu pūtimu įpūtė 1,82 promiles. Vairuotoją pasodinęs į automobilio laikino sulaikymo patalą, jam paaiškino, kad antrą kartą bus tikrinamas blaivumas po 15 minučių ir jį stebėjo. Antrą kartą patikrinęs blaivumą, nustatė 1,92 promilių girtumą. Jis blaivumą tikrino ir girtumą nustatė apie 11.18 val. Vairuotojas pasakė, kad vežė draugus, o alkoholį vartojo vakar. Nustačius vairuotojo girtumą, apie tai buvo informuotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas, kuris perdavė informaciją RV pareigūnams, kurie atvyko ir atliko tolimesnius veiksmus (b. l. 56–59).

Liudytoja V. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 29 d. vakare važiavo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su savo dvejais pilnamečiais sūnumis B. Z. ir V. Z.. Bevažiuojant namo, į mobilaus ryšio telefoną paskambino sūnus V. ir pasakė, kad prarado mašiną. Kai grįžo namo, V. pasakė, kad iš penktadienio į šeštadienį baliavojo ir sekmadienį, t. y. 2023 m. sausio 29 d. ryte važiavo automobiliu ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Sustabdžius, pareigūnai patikrino blaivumą ir nustatė girtumą bei prarado brolio Beno automobilį. Benas leidžia naudotis automobiliu. V. paprašė, kad būtų laiduotoja, kad jį galima būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Ji sutiko, kadangi V. yra jos sūnus, kartu gyvena ir jos, kaip mamos prisibijo. V. tėtis yra miręs, todėl V. ji yra pavyzdys. Po šio V. poelgio, jis jaučiasi prastai, dėl to labai pergyvena, supranta, ką padarė. Su V. apie tai turėjo rimtą pokalbį. V. dėl to išbarė. Su V. turi artimą ryšį, jis ją gerbia, todėl ji V. gali daryti teigiamą įtaką. Yra neteista ir nebausta administracine tvarka. Šiuo metu yra nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, ruošiasi išankstiniai pensijai. Prašo atleisti V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jos atsakomybėn (b. l. 150–152).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2023 m. sausio 29 d. 11:03 val. patikrinus vairuotoją V. Z. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0409, patikros sertifikato Nr. 1751896, pastarajam nustatytas 1,82 prom. neblaivumas, o pakartotiniu tikrinimu 2023 m. sausio 29 d. 11:18 val. 1,92 prom. neblaivumas. Automobilis „Ford Focus C-MAX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po apžiūros nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 60–61).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. sausio 29 d. 11:03 val. V. Z. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0409 nustatytas 1,82 prom. neblaivumas, o pakartotiniu tikrinimu 2023 m. sausio 29 d. 11:18 val. 1,92 prom. neblaivumas (b. l. 62–67).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), bei automobilis „Ford Focus C-MAX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–28).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Ford Focus C-MAX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas - valdytojas yra B. Z. (b. l. 33).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad „Ford Focus C-MAX“ 2004 m. gamybos vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2070 Eur (b. l. 36).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. Z. 2023 m. sausio 29 d., apie 11.00 val., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo B. Z. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Ford Focus C-MAX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE - 0409 nustatytas mažiausias 1,82 promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad iš vakaro buvo vartojęs didelį alkoholio kiekį, naktį mažai miegojo, o apie 11 val., draugų paprašytas važiavo automobiliu į parduotuvę. Liudytojas Ž. K. parodė, kad patruliuodamas su kolegomis E. M. ir M. B. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „Ford Focus C-max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris važiavo lėčiau nei leistinas greitis, dėl ko jiems kilo įtarimas. Pareigūnai sustabdė automobilį sustabdė ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius automobilį matėsi, kad sustabdyto automobilio langai yra aprasoti iš vidaus. Kolega M. B. nuėjo prie vairuotojo, o jis su E. M. liko sėdėti tarnybiniame automobilyje. M. B. prie vairuotojo priėjo iš karto su alkotesteriu. Kai pareigūnas patikrino vairuotojo blaivumą, vairuotojas pirmu pūtimu įpūtė 1,82 promiles. Antrą kartą patikrinęs blaivumą, nustatė 1,92 promilių girtumą. Neblaivumo duomenys užfiksuoti alkotesteriu. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2023 m. sausio 29 d. 11:03 val. patikrinus vairuotoją V. Z. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0409, patikros sertifikato Nr. 1751896, pastarajam nustatytas 1,82 prom. neblaivumas, o pakartotiniu tikrinimu 2023 m. sausio 29 d. 11:18 val. 1,92 prom. neblaivumas. Automobilis „Ford Focus C-MAX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po apžiūros nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo mamos V. Z. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. V. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji gyvena su sūnumi V. Z., jis turi dukrą. Sūnus neturi alkoholio vartojimo problemų. Jaunystėje jis buvo sulaikytas vairuojantis būdamas neblaivus. Dabar jis surimtėjo. Apie jo teistumus užsienyje nelabai žino. Sūnus yra geras, dirba, jos klauso, gali daryti jam teigiamą įtaką. Prašo atleisti sūnų V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstato prašo neskirti. Ji bedarbė, slaugo mamą, eis į išankstinę pensiją.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl V. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 105–119), tačiau, kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, jis Didžiojoje Britanijoje 2009 m. lapkričio 17 d., 2011 m. rugsėjo 4 d., 2014 m. rugpjūčio 26 d. teistas už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, o taip pat ir už eilę kitų teisės pažeidimų. V. Z. baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi.

Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Šie faktai tuo pačiu patvirtina, kad jokios teigiamos įtakos sūnaus elgesiui negali padaryti ir jo mama, su kuria kartu gyvena, nes pažeidimai daromi ir Lietuvoje, ir užsienyje.

Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-329/2013).

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra visų įstatymo reikalaujamų sąlygų, leidžiančių kaltinamojo atžvilgiu taikyti laidavimo institutą. Visuma aukščiau aptartų aplinkybių bei kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys lemia teismo sprendimą netaikyti V. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nėra pagrindo manyti, jog V. Z. net ir perdavus jį mamos V. Z. atsakomybei pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs visas aplinkybes dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymo pagrįstumo, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos visos BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, todėl prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atmetamas, kaip nepagrįstas. Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, pavyzdžiui Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-634/2020.

Kadangi teismas nenustatė visų sąlygų, numatytų BK 40 straipsnyje, leidžiančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė.

Dėl bausmės

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad V. Z. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaip jau minėta, anksčiau kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, pakaltinamas, nedirba. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta baudos bausmė, nustatant artimą minimaliam jos dydį.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad V. Z. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. Z. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2023 m. vasario 1 d. (b. l. 89–92).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad V. Z. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jo broliui B. Z. priklausantį automobilį „Ford Focus C-Max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tai yra automobilis priklauso trečiajam asmeniui ir nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkui, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Ford Focus C-MAX“ 2004 m. gamybos vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2070 Eur (b. l. 36). Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 2070 Eur išieškojimas bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.

Kaltinamajam V. Z. paskirtos kardomosios priemonės– rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, tai yra 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL, tai yra 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti V. Z. per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti V. Z. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 1 d.;

– konfiskuoti automobilio „Ford Focus C-Max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą– 2070 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.