- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-207-634/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42495-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. gynėjos advokatės K. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 51 MGL (2550 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. A. paskirta 34 MGL (1700 Eur) bauda.
R. A. paskirtai baudai sumokėti nustatytas 2 metų sumokėjimo terminas.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
R. A. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl šios transporto priemonės konfiskavimo.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, panaikintos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo jį vykdyti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. A. nuteistas už tai, kad jis vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2019 m. spalio 4 d. apie 22:24 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. A., patikrinęs jo blaivumą alkoholio matavimo prietaisu – alkotesteriu „Alcotest 7510 ARKA-0033“ Nr. 1088714, 2019 m. spalio 4 d. 22.42 val. nustatė mažiausią iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją – 1,91 prom. girtumą. Veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:
2.1. byloje esantys įrodymai, kurie gauti teisėtu būdu, patvirtina, kad R. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
2.2. nors R. A. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytus reikalavimus laidavimui taikyti, tačiau jo motina N. Č. negali būti pripažįstama tinkama laiduotoja, kadangi nėra pagrindo manyti, kad ji turės realias galimybes daryti teigiamą įtaką R. A.
2.3. kadangi nuteistasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl atsižvelgus į jo padaryto Kelių eismo taisyklių pavojingumą, jo asmenybę, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams.
2.4. nors nuteistasis ir liudytojas L. T. teigė, kad R. A. pastarajam 2019 m. rugsėjo 27 d. pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė automobilį „VW Passat“, tačiau jie nedėjo jokių pastangų jį perregistruoti. Pirkimo - pardavimo sutartyje nenurodyti automobilio defektai, o R. A. ir toliau naudojosi automobiliu. Kadangi automobilis pirkėjui nebuvo perduotas, sandoris nebuvo užbaigtas, todėl pateikta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis nelaikytina įrodymu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, ir ja nesivadovaujama. Automobilis „VW Passat“ konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos darymo priemonė.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. A. gynėja prašo: 1) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria R. A. paskirta bausmė – bauda, ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; 2) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio) konfiskavimas. Skunde nurodo šiuos motyvus:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl laiduotojo netinkamumo šioje byloje. Teismas, spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, be pagrindo įvertino veiką, už kurios padarymą R. A. teisiamas šioje byloje ir nurodė, kad laiduoti ketinantis asmuo jau šiuo atveju nepadarė teigiamos įtakos nuteistajam, todėl negalės jos daryti ir ateityje. Be to, teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad N. Č. tik teisiamojo posėdžio metu sužinojo, jog praeityje nuteistasis buvo kaltinamas Didžiojoje Britanijoje vairavęs neblaivus. N. Č. nurodytą situaciją žinojo, tik kitokia versija, jog sūnus buvo sulaikytas neblaivus stovinčiame automobilyje sėdėdamas keleivio vietoje. Šis pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, bet ne kaip laiduotojo negalėjimas daryti teigiamą įtaką.
3.2. teismo paskirta bausmė – bauda yra neadekvati ir prieštaraujanti teisingumo principui. R. A. pripažino kaltę ir gailėjosi. Be to, jis yra neįgalus, jo turtinė padėtis yra sudėtinga, kadangi pragyvena tik iš gaunamos neįgaliojo pašalpos, kuri sudaro apie 220 Eur, o susirasti darbą dėl patirtos galvos traumos sudėtinga. Be to, jis išlaiko nepilnametę dukterį D. A., kuriai priteistas 58 Eur išlaikymas. Jam finansiškai padeda motina N. Č..
3.3. kadangi prašoma atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tokiu atveju taikyti konfiskavimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Atsižvelgiant į nuteistojo sunkią finansinę padėtį, sveikatos būklę, ši baudžiamojo poveikio priemonė jam taikyta nepagrįstai ir prieštarauja teisingumo principui.
3.4. teismas, taikydamas turto konfiskavimą, pažeidė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. 2019 m. rugsėjo 27 d. R. A. ir L. T. sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią L. T., kuris nelaikytinas nuteistojo artimuoju giminaičiu BK prasme, įsigijo iš jo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sandoris nebuvo deklaruotas ir jos savininkas nebuvo pakeistas, kadangi dar nebuvo suėję terminai tai padaryti. Minėta sutartis yra galiojanti, nes nebuvo nuginčyta. Nuosavybės teisė siejama su sutarties sudarymu, o ne teisine registracija, kuri reikalinga tik sandoriui išviešinti prieš trečiuosius asmenis. Įvertinus tai, net ir taikant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš R. A. galėtų būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri, įvertinus automobilio techninę būklę, galėtų būti ne didesnė nei jos pardavimo kaina – 200 Eur.
4. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą negauta.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
7. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama R. A. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti R. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), taip pat dėl baudžiamojo poveikio priemonės –turto (automobilio) konfiskavimo.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
8. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja prašo atleisti nuteistąjį R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo laiduotoją pripažinti motiną N. Č. Nurodė, kad motina galės daryti jam teigiamą įtaką, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė laidavimo instituto.
9. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytų sąlygų visumai.
10. Atskirai pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad R. A. padarytas nesunkus nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, jis tamsiu paros metu judrioje gatvėje vairavo transporto priemonę, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,91 promilės etilo alkoholio, tuo sukeldamas didelį pavojų visuomenės saugumui.
11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti R. A. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, iš esmės baudžiamo įstatymo taikymo klaidos, dėl kurios reikėtų keisti nuosprendį, nepadarė. Atsisakymas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą skundžiamame teismo nuosprendyje grindžiamas tuo, kad nuteistojo motina N. Č. nėra tinkama laiduotoja. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendimas netaikyti laidavimo instituto turi būti grindžiamas ne tinkamo laiduotojo nebuvimu, bet nebuvimu visų BK 40 straipsnyje numatytų būtinų sąlygų, reikalingų kaltininko atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
12. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis. Sutiktina su apeliantu, kad N. Č. pagal teismui pateiktus duomenis yra teigiamai charakterizuojama, nepriekaištingos reputacijos asmenybė (neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti), tačiau tai atskleidžia tik jos asmenines savybes ir pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ji turės akivaizdžią ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
13. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad R. A. 2012 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini) yra baustas už vairavimą, esant neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (b. l. 37-38). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarimu R. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį 1000 litų (289,62 Eur) bauda ir jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams, už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (0,87 promilės alkoholio). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Šie faktai tuo pačiu patvirtina, kad jokios teigiamos įtakos sūnaus elgesiui negali padaryti ir jo motina N. Č.
14. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra visų įstatymo reikalaujamų sąlygų, leidžiančių nuteistojo atžvilgiu taikyti laidavimo institutą. Visuma aukščiau aptartų aplinkybių bei nuteistąjį charakterizuojantys duomenys lemia kolegijos sprendimą netaikyti R. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis R. A., net ir perdavus N. Č. atsakomybei pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
15. Taigi apygardos teismas, įvertinęs visas aplinkybes dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymo pagrįstumo, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos visos BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, todėl apelianto gynėjos prašymas atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atmetamas, kaip nepagrįstas.
Dėl turto konfiskavimo
16. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria R. A. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, motyvuojant tuo, kad nuteistasis dar iki nusikalstamos veikos padarymo perleido šį turtą kitam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas vertina šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.
17. BK 72 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuteistasis R. A. vairuodamas neblaivus padarė nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, yra nusikaltimo padarymo priemonė, todėl BK 72 straipsnio prasme ji turi būti konfiskuojama. Teismas sprendė, kad automobilis pirkėjui nebuvo perduotas, sandoris nebuvo užbaigtas, todėl pateikta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis nelaikytina įrodymu, atitinkančiu BPK 20 straipsnio reikalavimus.
19. Byloje pateikta 2019 m. rugsėjo 27 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią R. A. pardavė automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) L. T. už 200 Eur. Kolegija konstatuoja, jog ši sutartis nelaikytina įrodymu, patvirtinančiu turto pardavimo faktą.
20. Nuteistasis R. A. parodė, kad automobilis priklauso ne jam, nes jis su dukros vyru L. T. dar prieš nusikalstamos veikos padarymą sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Nurodė, kad automobilis turėjo sankabos ir variklio defektų, tačiau šių trūkumų sutartyje nenurodė. Automobilio VĮ „Regitra“ neperregistravo, nes žentas jam leido naudotis automobiliu, kol nusipirks kitą. Vėliau teigė, kad automobilio neperregistravo, nes planavo tai padaryti kitą dieną, tačiau vartojo alkoholinius gėrimus ir nenuvyko į VĮ „Regitra“.
22. Kaip matyti iš bylos duomenų minėtos transporto priemonės nuteistasis R. A. neperdavė L. T., o pats ir toliau faktiškai ja naudojosi. Taip pat sudarę pirkimo – pardavimo sutartį, šalys neperregistravo automobilio VĮ „Regitra“, nors tam turėjo pakankamai laiko. Privalomą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandorio registraciją numato Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalis numato, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikta, į bylą ji pateikta tik 2019 m. spalio 11 d., t. y. jau po bylos perdavimo nagrinėti teismui.
23. Byloje surinkti šie duomenys: 2019 m. spalio 9 d. tarnybinis pranešimas dėl iš saugojimo aikštelės atiduoto automobilio, kuriame R. A. nurodytas kaip automobilio savininkas bei pakvitavimas, kuriuo automobilis buvo atiduotas būtent jam (b. l. 20, 16); 2019 m. spalio 8 d. d. VĮ „Regitra“ pateikta informacija apie kelių transporto priemones, kurioje R. A. yra nurodomas automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (b. l. 31); VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas, kuriame nurodyta, kad automobilio savininkas yra R. A. (b. l. 33).
24. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra nuteistasis R. A., o pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuodamas jam priklausantį automobilį, įstatymo reikalavimų nepažeidė.
22. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. A. gynėjos advokatės K. R. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.