Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – L. Š. ),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi teismą su skundu prašydama panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (SK-11, 2022) SPR- 51 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad Sprendimas buvo priimtas dėl L. Š. skundo, kuris buvo pateiktas dėl to, kad Facebook paskyroje „D. Š. “ buvo pažeidžiamas asmens duomenų tvarkymas – įraše be sutikimo buvo skelbiamas L. Š. nepilnametės dukros atvaizdas. Sprendimu buvo nuspręsta, kad buvo pažeistas Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies (f) punktas.

Pagrįsdama Sprendimo neteisėtumą nurodo, kad remiantis Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) nuostatomis, pareiškėja, kaip socialinio tinklo Facebook paskyros D. Š. valdytoja, nėra viešosios informacijos rengėja bei skleidėja, todėl jai rašant ir viešai skleidžiant informaciją savo socialinio tinklo Facebook paskyroje, negali būti taikomos šio įstatymo nuostatos, numatančios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigas ir atsakomybę.

Pareiškėja kritiškai vertina Sprendimo argumentus, kad pareiškėjos veiklai yra taikomos VIĮ nuostatos, numatančios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigas ir atsakomybę. Nurodo, kad Sprendime nėra konkrečiai nenurodyta, kokią veiklą pareiškėja vykdo ir, ar iš tos veiklos pareiškėja gauna atitinkamą užmokestį. Nurodo, kad pareiškėja nevykdo jokios veiklos, susijusios su viešosios informacijos rengimu ir skleidimu, todėl jai negali būti taikomos VIĮ nuostatos, numatančios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigas ir atsakomybę, nes ji nėra nei viešosios informacijos rengėja, nei skleidėja ir neatitinka VIĮ 2 straipsnio reikalavimų dėl jos asmens priskyrimo viešo asmens kategorijai ir kitiems nurodytiems reikalavimams.

Dėl Sprendime minimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-444-70/2009 nurodo, kad jame yra pasisakoma dėl viešo asmens, t. y. Seimo nario Vytauto Juozapaičio pasisakymo savo Facebook asmeninėje paskyroje. Pareiškėja nėra viešas asmuo ir nėra viešos informacijos rengėja ir skleidėja, nes neatitinka VIĮ 2 straipsnyje nurodytų įstatymo sąvokų išaiškinimų (74, 76, 77, 81 punktai). Mano, kad Tarnyba turėjo atsisakyti priimti nagrinėti L. Š. skundą dėl nepilnametės dukters atvaizdo paviešinimo socialiniame tinkle, nes pareiškėjos asmeninė Facebook paskyra neatitinka VIĮ nurodytų kriterijų ir kitų reikalavimų.

Dėl skelbiamos informacijos Facebook paskyroje nurodo, kad kadangi nėra viešas asmuo, todėl Tarnyba neturi jokios kompetencijos ar įgaliojimų spręsti, kokio pobūdžio informaciją ji gali ir turi teisę skleisti savo asmeninėje Facebook paskyroje. Jeigu L. Š. dukros nuotraukos buvo patalpintos pažeidžiant Asmens duomenų apsaugos įstatymą, L. Š. turi teisę kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, bet ne į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.

Dėl vaiko nuotraukos paviešinimo nurodo, kad norint viešinti fotografijas ar vaizdo įrašus iš mokykloje vykstančių renginių, mokykla turėtų gauti nors vieno iš tėvų / globėjų ir/ar paties vaiko sutikimą. Galima manyti, kad L. Š. buvo davusi sutikimą mokyklai dėl savo dukros nuotraukų viešinimo Mažeikių raj. ,,Žiburėlio“ pradinės mokyklos socialiniame tinkle Facebook. Pradinės mokyklos Facebook paskyroje buvo įjungta funkcija „Bendrinti“, o tai absoliučiai visiems asmenims suteikia galimybę dalintis socialinio tinklo visomis naujienomis, nuotraukomis ar kita informacija.

Dėl pareiškėjos Facebook paskyroje patalpintų nuotraukų nurodo, kad L. Š. dukros nuotrauka buvo pasidalinta ne iš asmeninės L. Š. ar jos dukros Facebook paskyros, o buvo pasidalinta ,,Žiburėlio“ pradinės mokyklos Facebook paskyros nuotraukomis. Pažymi, kad paimta nuotrauka (-os) buvo naudojama ne tam, kad konkrečiai atskleisti nuotraukoje esančių asmenų duomenis, bet kaip iliustracija, paimta iš viešai prieinamo šaltinio – ,, Žiburėlio“ pradinės mokyklos Facebook paskyros, o pareiškėjos paviešinimas buvo galimam administracinių teisės aktų nusižengimui. Nurodo, kad Facebook paskyroje paviešino, kaip mokykloje netaisyklingai vaikai nešioja kaukes arba būna visai be kaukių, siaučiant pasaulinei pandemijai, kai Sveikatos apsaugos ministro teisės aktu buvo griežtai reglamentuota dėl kaukių turėjimo ant veido. Pareiškėja pateikė informaciją apie daroma nusižengimą, o ne atskleidė kieno nors asmens duomenis.

Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ji, skelbdama informaciją socialinio tinklo Facebook paskyroje „D. Š. “, nėra laikytina viešosios informacijos rengėja (skleidėja). Taip pat nesutiktina su pareiškėjos argumentais, jog Tarnyboje gautas skundas turėjo būti nagrinėjamas Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje.

Pažymi, kad Tarnyboje gautas trečiojo suinteresuoto asmens skundas priskirtinas Tarnybos kompetencijai, nes pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 7 straipsnio 2 dalį, atsakovas stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir ADTAĮ, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Socialinio tinklo Facebook paskyra tiek turinio, tiek formos aspektu nors ir nėra tradicinė visuomenės informavimo priemonė, skirta informuoti visuomenę ją dominančiomis ir aktualiomis temomis, tačiau VIĮ reikia aiškinti plačiai, apimant ne tik tradicines, bet ir šiuolaikines, nors tiesiogiai ir nereglamentuotas elektroninių visuomenės informavimo priemonių formas, dėmesį kreipiant ne į formaliuosius tokių informavimo priemonių organizavimo požymius, o į jų realiai vykdomas funkcijas. Pagal tokius požymius, kaip informacijos viešumas, jos sklaida ir prieinamumas, veiklos metodas ir galimybė kontroliuoti informaciją, konkreti socialinio tinklo paskyra atitinka informacinės visuomenės informavimo priemonės kriterijus. Nepaisant to, kad socialinio tinklo paskyros ir jos valdytojo (naudotojo) veikla bei teisinis statusas nėra specifiškai reglamentuoti VIĮ, tai nesudaro pagrindo teigti, jog socialinio tinklo paskyros valdytojas (naudotojas) apskritai yra eliminuojamas iš teisinio reguliavimo sferos, arba, kad toks asmuo, pagal vykdomą veiklą, negali būti prilyginamas viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), o jo valdoma paskyra, kuria teikiama tam tikro turinio informacija visuomenei - visuomenės informavimo priemonei.

Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad atsakovė neturi teisės nagrinėti skundų dėl socialinio tinklo Facebook paskyrų valdytojų skelbiamos informacijos. Taip pat nesutinka su pareiškėjos samprotavimais, kad Sprendime nėra nurodyta, kokią veiklą vyko pareiškėja, ir, ar iš tos veiklos gauna atitinkamą užmokestį. Pažymi, kad pareiškėja rengia ir viešai skleidžia informaciją socialinio tinklo Facebook paskyroje „D. Š. “, todėl šis pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Negalima viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) sąvokos susiaurinti iki tiek, kad viešosios informacijos rengėju (skleidėju) laikytinas tik žurnalistas profesionalas, gaunantis užmokestį už profesinę veiklą. Tai patvirtina ir jau minėta teismų praktika, kurioje iš esmės konstatuota, kad viešosios informacijos rengėjais (skleidėjais) pripažįstami ir socialinio tinklo Facebook paskyrų valdytojai, rengiantys ir viešai skleidžiantys informaciją socialiniuose tinkluose.

Pažymi, kad Sprendime pareiškėjos statusas nebuvo vertintas ir nebuvo nustatytas. Sprendime dėl pareiškėjos, kaip socialinio tinklo Facebook paskyros valdytojos viešai skleidžiamos informacijos, ji buvo pripažinta viešosios informacijos rengėja (skleidėja), tačiau ne viešuoju asmeniu. Atsižvelgus į VIĮ nuostatas, asmuo, rengiantis ir skleidžiantis informaciją viešai pripažįstamas viešosios informacijos rengėju (skleidėju) pagal savo vykdomą veiklą (rengiant ir viešai skleidžiant informaciją), tačiau ne pagal tai, ar jis yra viešasis asmuo ar ne. Atsakovas nesiima veiksmų, kurie būtų suvokiami kaip tiesioginis kišimasis į visuomenės informavimo priemonių veiklą, taip pat negali drausti šios veiklos ar kaip nors ją riboti.

Pabrėžia, kad atsakovė Sprendime vertino pareiškėjos skelbiamos informacijos atitiktį VIĮ, ADTAĮ, Reglamento (ES) 2016/679 nuostatoms ir nustačiusi pažeidimus, pagrįstai įspėjo pareiškėją dėl Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų pažeidimo.

Kaip nurodoma atsakovės Sprendime, ADTAĮ 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Pažymi, kad vertinamu atveju trečiojo suinteresuoto asmens dukros atvaizdas neabejotinai laikytinas asmens duomenimis Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkto prasme. Nagrinėjamu atveju Sprendime taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad būtų gavusi trečiojo suinteresuoto asmens sutikimą skelbti jos nepilnametės dukros asmens duomenis. Asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, jei tvarkyti reikia dėl teisėtų interesų, kurių siekia duomenų valdytojas arba trečioji šalis (šalys), kurioms atskleidžiami duomenys, išskyrus atvejus, kai duomenų subjekto, kuriam reikalinga apsauga, teisės ir laisvės yra viršesnės nei šie interesai. Todėl atsakovė Sprendime analizavo, ar pareiškėja, paskelbdama nepilnamečių asmenų atvaizdus, siekė teisėtų interesų ir, ar trečiojo suinteresuoto asmens teisės nėra viršesnės. Sprendimu buvo nustatyta, kad nors pareiškėja savo socialinio tinklo Facebook paskyroje „D. Š. “ skelbė informaciją apie kaukių dėvėjimo tvarką ugdymo įstaigose ir neabejotina, kad tokia aptariama informacija yra aktuali ir svarbi nepilnamečių tėvams, tačiau buvo nutarta, kad šio įrašo tikslas galėjo būti pasiektas ir neiliustruojant nepilnamečių nuotraukų. Ypatingai neturint šių vaikų tėvų sutikimo skelbti jų vaikų nuotraukas. Šiuo atveju Sprendime pagrįstai buvo nurodyta, kad neegzistavo joks realus ir pagrįstas visuomenės interesas skelbti trečiojo suinteresuoto asmens nepilnametės dukros atvaizdo, kadangi tokio pobūdžio informacija neatskleidžia jokių visuomeniškai svarbių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo pareigą atidžiai kontroliuoti ketinamą skelbti ir paskelbtą informaciją, įsitikinti, kad rengiama ir viešai skelbiama informacija nepažeis asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų.

Pažymėtina, kad susipažinus su pareiškėjos socialinio tinklo Facebook paskyroje paskelbta informacija akivaizdu, kad nuotraukos buvo išsaugotos ir paskelbtos iš naujo, o ne bendrintos iš kitos socialinio tinklo Facebook paskyros.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Tarnybos 2022 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (SK-11, 2022) SPR- 51 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Sprendimas buvo priimtas trečiojo suinteresuoto asmens 2022 m. sausio 12 d. skundo pagrindu. Trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi su skundu į Tarnybą, kuriame buvo teigiama, kad D. Š. Facebook paskyroje buvo paskelbtas įrašas, kuris yra negatyvaus ir įžeidžiančio turinio ir kuriame be leidimų buvo panaudotos iš ugdymo įstaigų Facebook tinklapių mažamečių vaikų, tame tarpe ir trečiojo suinteresuoto asmens dukros nuotraukos. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė nustatyti, ar buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių asmens (nepilnamečio) duomenų tvarkymą, reikalavimai bei, esant pagrindui, taikyti pareiškėjai poveikio priemones.

Atsakovė, išnagrinėjusi surinktą medžiagą, priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėją pripažino pažeidusią Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies (f) punkto reikalavimus, t. y. pripažino, kad nesant teisėtumą patvirtinančios sąlygos (teisėto intereso buvimo), pareiškėja neteisėtai tvarkė (atskleidė) trečiojo suinteresuoto asmens nepilnametės dukros asmens duomenis (atvaizdas).

Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Dėl Tarnybos kompetencijos nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens skundą

Iš skundo argumentų visumos matyti, kad, pareiškėjos manymu, Tarnyba L. Š. dėl pateikto skundo turėjo pasiūlyti kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir VDI) arba pati Tarnyba turėjo gautą skundą persiųsti į VDI.

VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) nurodyta, kad Inspektorius, inter alia (be kita ko), atlieka šias funkcijas: 1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; 2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; 3) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų asmens duomenų tvarkymo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; 4) pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos; 5) vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų; <...>; 11) atlieka viešosios informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos programų stebėseną. Taigi, pagal VIĮ Tarnyba prižiūri iš esmės visos viešosios informacijos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse, nepriklausomai nuo to, kas yra jos rengėjas (skleidėjas).

Šiuo atveju nepilnamečio asmens atvaizdas buvo patalpintas socialinio tinklo Facebook paskyroje „D. Š. “, todėl, nagrinėjamu atveju, svarbu atsižvelgti į VIĮ pateiktas sąvokas.

VIĮ 2 straipsnio 77 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos skleidėjas – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, retransliuotojas, asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Visuomenės informavimas – viešosios informacijos teikimas visuomenei (VIĮ 2 straipsnio 80 dalis). Visuomenės informavimo priemonė– laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija (VIĮ 2 dalies 81 dalis).

Vertinant pareiškėjos šiuo aspektu išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad įstatyme apibrėžtos visuomenės informavimo sąvokos esmė pirmiausiai suprantama kaip informacijos skleidimas viešai. Kaip matyti, įstatyme pateiktas visuomenės informavimo priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl vertinant, ar tam tikra priemonė, atitinka visuomenės informavimo priemonę, neturėtu būti atsižvelgiama vien tik į jos formą. Teismo vertinimu, pareiškėjos Facebook viešai paskelbta informacija, kartu panaudojant ginčo nuotraukas, prilygsta informacijos paskleidimui visuomenės informavimo priemonėse, o tokios informacijos paskleidimo viešai teisėtumo priežiūra patenka į Tarnybos kompetenciją (VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 3, 4 11 punktai). Pabrėžtina, kad informacijos skleidimas viešai yra siejamas su įpareigojimu informacijos skleidėjui (viešai skelbiantis informaciją) visais atvejais paisyti įstatymų nuostatų, tame tarpe ypač įpareigojančių gerbti žmogaus teises į privatumą ir pan., ir šis įpareigojimas be išimties taikytinas visiems viešai informaciją skleidžiantiems subjektams. Taigi, vadovaujantis viešosios informacijos skleidėjo sąvoka, darytina išvada, kad asmuo, jo valdomoje visuomenės informavimo priemonėje viešai paskleidęs tam tikrą informaciją, yra atsakingas už jos teisėtumą. Minėta, kad Tarnyba prižiūri iš esmės visos viešosios informacijos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), nepriklausomai nuo to, kas yra jos rengėjas (skleidėjas), todėl pareiškėjos argumentai, kad trečiojo suinteresuoto asmens skundo nagrinėjimas nepriskirtinas Tarnybos kompetencijai, vertintini nepagrįstais.

Dėl duomenų (nuotraukų) panaudojimo savo nuomonės pareiškimui

Pareiškėja skunde nurodo, kad savo nuomonės pareiškimui panaudojo nuotraukas, publikuotas pačios pradinės mokyklos puslapyje „Facebook“, kurios yra viešai prieinamos. Pareiškėjos nuomone, būtent mokykla turėjo pareigą kontroliuoti duomenis, t. y. išjungti funkciją „Bendrinti“, kad kitiems asmenims nebūtų galimybės dalintis pateikta informacija, o be to, manytina, kad pati L. Š. yra davusi sutikimą mokyklai dėl savo dukros nuotraukų viešinimo mokyklos socialiniame tinkle Facebook.

Kaip atsiliepime yra nurodžiusi atsakovė, atlikus pareiškėjos Facebook paskyroje pateiktos informacijos tyrimą buvo nustatyta, kad ginčo nuotraukos buvo išsaugotos ir paskelbtos iš naujo, o ne bendrintos iš mokyklos socialinio tinklo Facebook. Šių aplinkybių pareiškėjai priešingai neįrodžius, teismas neturi šios informacijos vertinti kaip neteisingos, tuo labiau, kad skunde pareiškėja taip pat yra nurodžiusi, kad nuotraukos buvo paimtos iš mokyklos Facebook socialinio puslapio. Taigi, pareiškėja savo nuomones pareiškimui panaudojo duomenis, publikuotus mokyklos puslapyje Facebook, kuris yra viešai prieinamas.

VIĮ 2 straispnio 39 dalyje pateikta privatus gyvenimo sąvoka– asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro žmogaus gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias žmogus naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, laisvalaikiui, poilsiui, taip pat kitos žmogaus privataus gyvenimo sritys, kuriose jis pagrįstai gali tikėtis privatumo, žmogaus psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, žmogaus fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie žmogaus sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, žmogaus pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. VIĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka (2 dalis). 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 6 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtinta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jei tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.

Sistemiškai aiškinant minėtas teisės nuostatas, darytina išvada, kad informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą galima skelbti tik esant jo sutikimui. VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kai tokią informaciją galima skelbti be žmogaus sutikimo. Nors pareiškėja nurodo, kad nuotraukas į savo valdomo socialinio tinklo Facebook paskyrą įkėlė pati, nuspręsdama, kad jas galima rodyti viešai, nes galimai leidimą skelbti vaiko nuotraukas mokyklos Facebook paskyroje yra suteikusi ir pati L. Š., tačiau, teismo vertinimu, tai niekaip nepaneigia VIĮ įtvirtinto reikalavimo informaciją apie privatų žmogaus gyvenimą skelbti tik esant jo sutikimui (šiuo atvejų tėvų sutikimui) ir nepašalina pareiškėjos, kaip viešosios informacijos rengėjos (skleidėjos), pareigos gauti sutikimą viešinti tokią informaciją. Tuo labiau, kad, nagrinėjamu atveju, nėra nė vieno iš VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje pateiktų pagrindų.

Pareiškėjos socialiniame tinkle Facebook paskelbtos nuotraukos, su trečiojo suinteresuoto asmens dukters atvaizdu, neabejotinai patenka į privataus gyvenimo sąvokos apibrėžimą, o skelbti informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą galima, kaip jau minėta, tik gavus jo (ar jo tėvų, globėjų) sutikimą. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo L. Š. pareiškėjai būtų davusi sutikimą jos (pareiškėjos) Facebook paskyroje skelbti savo dukters nuotraukas, kurios buvo patalpintos ir mokyklos socialinio tinklo Facebook paskyroje. Tikėtina, kad vienas iš tėvų yra davęs sutikimą publikuoti jų dukters nuotraukas, tačiau toks sutikimas buvo duotas (jei buvo duotas) būtent mokyklai, o duomenų, kad toks sutikimas buvo išduotas pareiškėjos atžvilgiu, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Tarnyba pagrįstai įvertino, kad šiuo atveju pareiškėjai savo socialinio tinklo Facebook paskyroje viešai reiškiant nuomonę dėl kaukių dėvėjimo, jos nagrinėtos temos (kaukių dėvėjimas) aktualumas nebūtų mažiau reikšmingas, jei pateikiant viešą nuomonę nebūtų naudojamos ginčo nuotraukos, tuo labiau, kad nebuvo gautas leidimas tokias nuotraukas publikuoti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nubausta už tai, kad padarė BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. trečiojo asmens dukters duomenys buvo tvarkomos nesant teisėtumą patvirtinančios sąlygos, t. y., kad pareiškėja būtų siekusi teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų. Nagrinėjamu atveju būtent tai ir buvo esminga nustatyti, t. y., ar, nagrinėjamu atveju, egzistavo tokios aplinkybės, kad pareiškėjos atlikti veiksmai buvo sąlygoti tokių aplinkybių, kad nebūtų reikalaujama įrodyti, jog šiuo atveju pareiškėjos interesai yra viršesni už trečiojo suinteresuoto asmens dukters interesus ar jos pagrindines teises ir laisves. Įvertinus pareiškėjos viešai pateiktos informacijos turinį, nekvestionuojant temos aktualumo, tokių aplinkybių pagrįstai nebuvo nustatyta, todėl darytina išvada, kad Tarnyba savo kompetencijos ribose pilnai ištyrusi pareiškėjos viešai pateiktą informaciją, turėjo pagrindą pripažinti, kad pareiškėja savo Facebook paskyroje publikuodama nuotraukas su vaikais (paimtas iš mokyklos Facebook puslapio) pažeidė BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto reikalavimus. Tarnyba teisingai pripažino, kad teisėto pagrindo tvarkyti nuotraukas nebuvo, todėl pagrįstai nusprendė, kad trečiojo suinteresuoto asmens dukters duomenys (atvaizdas) buvo tvarkomi neteisėtai.

Apibendrinus, darytina išvada, kad Tarnyba teisingai vertino pareiškėjos veiksmus asmens duomenų apsaugą užtikrinančių principų kontekste, išsamiai išnagrinėjo ginčo faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kurio naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos D. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.