- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- eA-1125-821/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01494-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
- Trečiasis asmuo
- L. Š.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo L. Š., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2022 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (SK-11, 2022) SPR-51 (skunde, patikslintame skunde ir pirmosios instancijos teismo sprendime klaidingai nurodoma Tarnybos sprendimo priėmimo data, turėtų būti – 2022 m. kovo 9 d.) (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja paaiškino, kad Sprendimas buvo priimtas dėl L. Š. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) pateikto skundo dėl to, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „D. Š.“ buvo pažeistas asmens duomenų tvarkymas, t. y. paskelbtame įraše be sutikimo buvo skelbiamas L. Š. nepilnametės dukters atvaizdas. Sprendimu nuspręsta, kad buvo pažeistas Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies (f) punktas.
3. Pareiškėja nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) nuostatomis, ji, kaip socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „D. Š.“ valdytoja, nėra viešosios informacijos rengėja bei skleidėja, todėl jai rašant ir viešai skleidžiant informaciją savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, negali būti taikomos šio įstatymo nuostatos, numatančios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų atsakomybę. Sprendime konkrečiai nenurodyta, kokią veiklą pareiškėja vykdo ir, ar iš tos veiklos gauna užmokestį.
4. Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-444-70/2009 pasisakoma dėl viešojo asmens, t. y. Seimo nario V. J. pasisakymo savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Pareiškėja nėra viešasis asmuo ir nėra viešosios informacijos rengėja ir skleidėja, nes neatitinka VIĮ 2 straipsnyje nurodytų įstatymo sąvokų išaiškinimų (74, 76, 77 ir 81 p.). Pareiškėjos nuomone, Tarnyba turėjo atsisakyti priimti nagrinėti L. Š. skundą dėl jos nepilnametės dukters atvaizdo paviešinimo socialiniame tinkle „Facebook“, nes pareiškėjos asmeninė socialinio tinklo „Facebook“ paskyra neatitinka VIĮ nurodytų kriterijų ir kitų reikalavimų.
5. Pareiškėja teigė, kad Tarnyba neturi kompetencijos ar įgaliojimų spręsti, kokio pobūdžio informaciją ji gali ir turi teisę skleisti savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Jeigu L. Š. dukters nuotraukos buvo patalpintos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą (toliau – ir ADTAĮ), ji turi teisę kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, bet ne į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.
6. Pareiškėja nurodė, jog norint paviešinti nuotraukas arba vaizdo įrašus iš ugdymo įstaigos vykstančių renginių, ugdymo įstaiga turėtų gauti vaiko, vieno iš tėvų arba globėjų sutikimą. L. Š. buvo davusi sutikimą ugdymo įstaigai viešinti jos dukters nuotraukas socialiniame tinkle „Facebook“. Ugdymo įstaigos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje buvo įjungta funkcija „Bendrinti“. Ši funkcija suteikia galimybę visiems asmenims dalintis naujienomis, nuotraukomis ar kita informacija.
7. Pareiškėja patvirtino, kad L. Š. dukters nuotraukomis dalinosi ne iš asmeninės L. Š. ar jos dukters, o ugdymo įstaigos socialinio tinklo „Facebook“ paskyros. Nuotraukos, paimtos iš viešai prieinamo šaltinio – ugdymo įstaigos paskyros, buvo panaudotos ne tam, kad atskleisti nuotraukoje esančių asmenų duomenis, bet iliustruoti asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pateiktą tekstą dėl ugdymo įstaigoje netaisyklingai dėvimų kaukių. Pareiškėja pateikė informaciją apie daromą pažeidimą, o ne atskleidė nuotraukoje užfiksuotų asmenų asmens duomenis.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
9. Atsakovas nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad ji, skelbdama informaciją asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „D. Š.“, nėra laikoma viešosios informacijos rengėja (skleidėja) ir, kad Tarnyboje gautas skundas turėjo būti nagrinėjamas Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje.
10. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnyboje gautas L. Š. skundas priskirtinas Tarnybos kompetencijai, nes pagal ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalį, atsakovas stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir ADTAĮ, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Atsakovas akcentavo, kad nors socialinio tinklo „Facebook“ paskyra tiek turinio, tiek formos prasme ir nėra tradicinė visuomenės informavimo priemonė, skirta informuoti visuomenę ją dominančiomis ir aktualiomis temomis, tačiau VIĮ reikia aiškinti plačiai, apimant ne tik tradicines, bet ir šiuolaikines elektroninių visuomenės informavimo priemonių formas. Pagal požymius informacijos viešumas, jos sklaida ir prieinamumas, veiklos metodas ir galimybė kontroliuoti informaciją, konkreti socialinio tinklo paskyra atitinka informacinės visuomenės informavimo priemonės kriterijus. Nepaisant to, kad socialinio tinklo paskyros ir jos valdytojo (naudotojo) veikla bei teisinis statusas nėra reglamentuoti VIĮ, tai nesudaro pagrindo teigti, jog socialinio tinklo paskyros valdytojas (naudotojas) yra eliminuojamas iš teisinio reguliavimo sferos, arba, kad tas asmuo, pagal vykdomą veiklą, negali būti prilyginamas viešosios infrmacijos rengėjui (skleidėjui), o jo valdoma paskyra – visuomenės informavimo priemonei.
11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja rengia ir viešai skleidžia informaciją asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „D. Š.“. Negalima viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) sąvokos susiaurinti iki tiek, kad viešosios informacijos rengėju (skleidėju) laikomas tik žurnalistas profesionalas, gaunantis užmokestį už profesinę veiklą. Tai yra patvirtina ir administracinių teismų praktikoje, kurioje išaiškinta, kad viešosios informacijos rengėjais (skleidėjais) pripažįstami ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyrų valdytojai, rengiantys ir viešai skleidžiantys informaciją socialiniuose tinkluose.
12. Atsakovas patvirtino, kad Sprendime pareiškėjos statusas nebuvo nustatytas ir vertinamas. Sprendime dėl pareiškėjos, kaip socialinio tinklo „Facebook“ paskyros valdytojos viešai skleidžiamos informacijos, ji buvo pripažinta viešosios informacijos rengėja (skleidėja), tačiau ne viešuoju asmeniu. Pagal VIĮ nuostatas, asmuo, rengiantis ir skleidžiantis informaciją viešai pripažįstamas viešosios informacijos rengėju (skleidėju) pagal savo vykdomą veiklą, tačiau ne pagal tai, ar jis yra viešasis asmuo ar ne.
Atsiliepimas
13. Atsakovas nurodė, kad jis Sprendime vertino pareiškėjos skelbiamos informacijos atitiktį VIĮ, ADTAĮ ir minėto Reglamento nuostatoms ir nustatęs pažeidimus, pagrįstai įspėjo pareiškėją dėl Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų pažeidimo.
14. Atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju L. Š. dukters atvaizdas laikomas asmens duomenimis Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkto prasme. Sprendime, be kita ko, buvo nustatyta, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtų gavusi L. Š. sutikimą skelbti jos nepilnametės dukters asmens duomenis (atvaizdą). Sprendime buvo nustatyta, kad nors pareiškėja savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje skelbė informaciją apie ugdymo įstaigoje netaisyklingai dėvimas kaukes, tačiau nuspręsta, kad šio įrašo tikslas galėjo būti pasiektas ir neiliustruojant jo nepilnamečių vaikų nuotraukomis. Pareiškėja turėjo pareigą atidžiai kontroliuoti ketinamą skelbti ir paskelbtą informaciją, įsitikinti, kad rengiama ir viešai skelbiama informacija nepažeis asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų. Be to, nuotraukos buvo išsaugotos ir paskelbtos iš naujo, o ne bendrintos iš ugdymo įstaigos socialinio tinklo „Facebook“ paskyros.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjos D. Š. skundą.
Šalies argumentai
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sprendimas buvo priimtas trečiojo suinteresuoto asmens 2022 m. sausio 12 d. skundo pagrindu. Trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi su skundu į Tarnybą, kuriame nurodė, kad D. Š. asmeninėje socialinio tinko „Facebook“ paskyroje buvo paskelbtas įrašas, kuris yra negatyvaus ir įžeidžiančio turinio, ir kuriame be leidimo buvo panaudotos iš ugdymo įstaigos asmeninės „Facebook“ paskyros paimtos mažamečių vaikų, įskaitant ir trečiojo suinteresuoto asmens dukters, nuotraukos. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė nustatyti, ar buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, reikalavimai bei, esant pagrindui, taikyti pareiškėjai poveikio priemones. Atsakovas, išnagrinėjęs surinktą medžiagą, priėmė Sprendimą, kuriuo pripažino pareiškėją pažeidusią Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies (f) punkto reikalavimus, t. y. pripažino, kad nesant teisėtumą patvirtinančios sąlygos, pareiškėja neteisėtai tvarkė ir atskleidė trečiojo suinteresuoto asmens nepilnametės dukters asmens duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad VIĮ apibrėžtos visuomenės informavimo sąvokos esmė suprantama kaip informacijos skleidimas viešai. Teismas išaiškino, jog VIĮ pateiktas visuomenės informavimo priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl vertinant, ar tam tikra priemonė, atitinka visuomenės informavimo priemonę, neturėtų būti atsižvelgiama tik į jos formą. Teismas vertino, kad pareiškėjos asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbta informacija, kartu panaudojant nepilnamečių vaikų nuotraukas, prilygsta informacijos skleidimui visuomenės informavimo priemonėse, o tokios informacijos paskleidimo viešai teisėtumo priežiūra patenka į Tarnybos kompetenciją.
18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą galima skelbti tik esant jo sutikimui. VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kai tokią informaciją galima skelbti be asmens sutikimo. Teismas nenustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo būtų davęs pareiškėjai sutikimą jos asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje skelbti jos dukters nuotraukas, net jeigu buvo gautas sutikimas publikuoti šias nuotraukas ugdymo įstaigos asmeninėje „Facebook“ paskyroje.
19. Teismas konstatavo, kad Tarnyba turėjo pagrindą pripažinti, kad pareiškėja savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje publikuodama nepilnamečių vaikų nuotraukas pažeidė BDAR 6 straipsnio 1 dalies (f) punkto reikalavimus. Tarnyba pagrįstai pripažino, kad trečiojo suinteresuoto asmens dukters duomenys buvo tvarkomi neteisėtai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.
III.
20. Pareiškėja D. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, panaikinant Tarnybos 2022 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (SK-11, 2022) SPR-51 (apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma Tarnybos sprendimo priėmimo data, turėtų būti – 2022 m. kovo 9 d.).
21. Pareiškėja, cituodama ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nurodo, kad ji nevykdė ir nevykdo jokios veiklos, susijusios su viešai skelbiamos informacijos rengimu ir jos skelbimu. Tarnyba teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja vykdė arba vykdo tokio pobūdžio veiklą.
22. Pareiškėja teigia, kad nepilnamečių vaikų nuotraukos buvo paskelbtos ugdymo įstaigos asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Šios nuotraukos buvo prieinamos kitiems asmenims, galėjo būti peržiūrimos. Pareiškėjos vertinimu, jeigu vienas iš tėvų davė sutikimą ugdymo įstaigai publikuoti jų dukters nuotraukas ugdymo įstaigos asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, tai ugdymo įstaiga ir turi prisiimti atsakomybę už netinkamai tvarkomus asmens duomenis.
23. Pareiškėja vertina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ginčui aktualius teisės aktus apie privataus asmens gyvenimo viešinimą, nes pareiškėjos asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtos nuotraukos buvo užfiksuotos ugdymo įstaigoje, todėl šiuo atveju nebuvo pateikta jokia informacija apie privatų asmens gyvenimą. Be to, atskleisti minėtų asmenų asmens duomenis, pagal kuriuos galima būtų identifikuoti asmenis. Pareiškėja tvirtina, kad jos pagrindinis tikslas buvo atkreipti visuomenės dėmesį ir prisidėti prie viešojo intereso diskusijos, kaip vaikai netaisyklingai dėvi kaukes ugdymo įstaigose.
Šalies argumentai
24. Pareiškėja nurodo, kad iš jos asmeninės socialinio tinklo „Facebook“ paskyros buvo pašalinta paskelbta informacija, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens skundą, tačiau Tarnyba vis vien nagrinėjo šį skundą.
Atsiliepimas
25. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
26. Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad informacijos skleidimas viešai visais atvejais yra siejamas su įpareigojimu viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) paisyti įstatymų nuostatų, ypač, įpareigojančių gerbti asmens teisę į privatumą, asmens duomenų apsaugą ir šis įpareigojimas taikomas visiems be išimties viešai informaciją skleidžiantiems subjektams bei, kad skleidžiant nepilnamečio asmens duomenis yra reikalingas nepilnamečio tėvų, globėjų ar rūpintojų sutikimas.
27. Atsakovas pritarė pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio asmens duomenys buvo tvarkomi nesant teisėtumą patvirtinančios sąlygos. Be to, Sprendime nebuvo nustatytas ir vertinamas pareiškėjos statusas.
Atsiliepimas
28. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Tarnyba, kaip kompetentinga institucija, atliko trečiojo suinteresuoto asmens skundo tyrimą ir teisingai nustatė, kad nebuvo jokio viešojo intereso skelbti L. Š. dukters asmens duomenų, todėl pareiškėja pagrįstai buvo pripažinta pažeidusi minėto Reglamento 6 straipsnio 1 dalies (f) punkto reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2022 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. (SK-11,2022) SPR-51, kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens L. Š. skundas dėl asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „D. Š.“ paskelbtos informacijos pripažintas pagrįstu, o pareiškėjai D. Š. pareikštas papeikimas dėl Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies (f) punkto pažeidimo, paskelbiant L. Š. dukters asmens duomenis, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
30. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus atmetė pareiškėjos skundą, priėjęs prie išvados, kad Tarnyba turėjo pagrindą konstatuoti, jog pareiškėja asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje publikuodama nepilnamečių vaikų nuotraukas, pažeidė BDAR 6 straipsnio 1 dalies (f) punkto reikalavimus. Teismas sprendė, kad Tarnyba priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, pripažinusi, jog L. Š. dukters duomenys buvo tvarkomi neteisėtai.
31. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Tvirtina, kad ji nevykdė ir nevykdo veiklos, susijusios su viešai skelbiamos informacijos rengimu ir jos skelbimu, be to, nepilnamečių vaikų nuotraukos buvo paskelbtos ugdymo įstaigos asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, jos buvo prieinamos visiems asmenims, todėl ugdymo įstaiga, o ne pareiškėja turi prisiimti atsakomybę už netinkamai tvarkomus asmens duomenis. Pareiškėja nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ginčui aktualius teisės aktus apie privataus asmens gyvenimo viešinimą, kadangi jos asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtos nuotraukos buvo užfiksuotos ugdymo įstaigoje ir tai nėra jokia privati asmens informacija, kurią būtų draudžiama viešai skelbti.
32. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.)., todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
33. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad informacijos viešas skleidimas visais atvejais yra siejamas su įpareigojimu viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) laikytis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, įpareigojančių gerbti asmens teisę į privatumą, duomenų apsaugą, ir šis įpareigojimas taikomas visiems viešai informaciją skleidžiantiems subjektams. Vaikams reikia ypatingos jų asmens duomenų apsaugos, nes jie gali nepakankamai suvokti su asmens duomenų tvarkymu susijusius pavojus, pasekmes ar apsaugos priemones ir savo teises, taigi, atsižvelgiant į ypatingą nepilnamečių vaikų apsaugos poreikį duomenų tvarkytojų tikslai yra ribojami jų interesų apsauga (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 konstatuojamosios dalies 38 p.).
34. Pareiškėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad ji nagrinėjamu atveju nėra viešosios informacijos rengėja (skleidėja), ji nevykdo veiklos, susijusios su viešos informacijos rengimu ir jos skleidimu.
35. Teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal VIĮ 2 straipsnio 76 dalį, viešosios informacijos rengėjas – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją. VIĮ 2 straipsnio 77 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos skleidėjas – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, retransliuotojas, asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
36. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad asmuo, rengiantis ir skleidžiantis informaciją viešai pripažįstamas viešosios informacijos rengėju (skleidėju) pagal savo vykdomą veiklą, tačiau ne pagal tai, ar jis yra viešasis asmuo ar ne.
37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, pažymima, kad Žurnalistų etikos inspektorius prižiūri iš esmės visos viešosios informacijos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse, nepriklausomai nuo to, kas yra jos rengėjas (skleidėjas). Interneto svetainė gali būti laikoma visuomenės informavimo priemone, tai iš esmės yra priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-854-602/2018, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2406-624/2020). Teismas, vadovaudamasis viešosios informacijos skleidėjo ir rengėjo sąvokomis, tuo pačiu įvertinęs informacinių technologijų plėtrą, jų vystymąsi ir šio proceso nulemtą visuomeninių santykių kaitą, išaiškino, kad konkreti socialinio tinklo paskyra atitinka informacinės visuomenės informavimo priemonės kriterijus, o pareiškėjas, viešai paskelbęs savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje informaciją, yra atsakingas už jos teisėtumą. Teismas pažymėjo, kad nors socialinio tinklo paskyros ir jos valdytojo (naudotojo) veikla bei teisinis statusas nėra specifiškai reglamentuoti VIĮ, tačiau socialinio tinklo paskyros valdytojas (naudotojas) negali būti eliminuojamas iš teisinio reguliavimo sferos.
38. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pagrįstai tiek Tarnybos, tiek pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta viešosios informacijos rengėja (skleidėja), o atlikdama asmens duomenų tvarkymo veiksmus – ir asmens duomenų tvarkytoja (valdytoja). Kadangi pareiškėja, būdama savo asmeninės paskyros, esančios socialiniame tinkle „Facebook“ valdytoja (naudotoja), parengė ir paskleidė viešąją informaciją (įrašą, iliustruojant jį nepilnamečių vaikų nuotraukomis), todėl ji, o ne ugdymo įstaiga, yra atsakinga už šios informacijos (įrašo su nuotraukomis) paskelbimo teisėtumą.
39. Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad asmens duomenys – tai bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai ar netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Reglamento 6 straipsnio 1 dalies (f) punkte numatyta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo ar trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai ar pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.
40. VIĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, o šio straipsnio 2 dalyje, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat, kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Taigi, pagal VIĮ 14 straipsnio 2 dalį, informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti skelbiama tik jeigu gaunamas to asmens sutikimas. Skelbiant nepilnamečio asmens duomenis būtina gauti nepilnamečio vaiko tėvų, globėjų ar rūpintojų sutikimą. Tik pats asmuo, o jeigu jis yra nepilnametis – jo tėvai (įtėviai, globėjai), gali spręsti dėl sutikimo naudoti asmens duomenis. Nepilnamečio vaiko įstatyminių atstovų diskrecija duoti tokį sutikimą ir jo paskirtis, tikslai yra ribojami vaiko interesų apsauga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje pažymima, kad privataus gyvenimo apsauga reiškia ir tai, jog asmuo turi teisę pats spręsti, kokią informaciją apie savo privatų gyvenimą ir kiek jos, taip pat kuriam tikslui atskleisti viešai (žr., pvz., LAT 2011 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2011).
41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuotraukos, kuriose buvo užfiksuoti ugdymo įstaigos moksleiviai, įskaitant ir trečiojo suinteresuoto asmens dukrą, buvo paskelbtos asmeninėje ugdymo įstaigos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Pareiškėja tvirtina, kad šios nuotraukos buvo prieinamos visiems, jas buvo galima bendrinti su kitais asmenimis. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėja būtų gavusi trečiojo suinteresuoto asmens sutikimą savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje publikuoti ugdymo įstaigos moksleivių, tarp kurių buvo ir trečiojo suinteresuoto asmens dukra, nuotraukas. Tai nėra tas atvejis, kai nereikia gauti paties asmens arba nepilnamečio vaiko vieno iš tėvų sutikimo, todėl nesant trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo, jo dukters asmens duomenų, t. y. atvaizdo, paviešinimas reiškia asmens teisės į teisėtai tvarkomų asmens duomenų pažeidimą. Šio vertinimo nekeičia ir tos aplinkybės, kad nuotraukos buvo paskelbtos asmeninėje ugdymo įstaigos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, ir, kad galbūt trečiasis suinteresuotas asmuo buvo davęs sutikimą publikuoti šias nuotraukas ugdymo įstaigos asmeninėje „Facebook“ paskyroje. Faktas, kad nuotraukos buvo užfiksuotos ugdymo įstaigoje, dar nereiškia, jog galimas jų tolesnis publikavimas negavus nepilnamečio vaiko tėvų sutikimo.
42. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog trečiojo suinteresuoto asmens dukters asmens duomenų (atvaizdo) paviešinimas yra neproporcingas siekiamam tikslui, kadangi pareiškėjos asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbto įrašo tikslas diskutuoti apie kaukių dėvėjimą ugdymo įstaigose, galėjo būti pasiektas ir neskelbiant perteklinių duomenų – nepilnamečių vaikų nuotraukų. Pareiškėjos sprendimas tam tikromis aplinkybėmis ir tikslu paskelbti nepilnamečių vaikų nuotraukas, nepanaikina šių duomenų apsaugos ir nepašalina pareiškėjos, kaip viešosios informacijos rengėjos (skleidėjos) pareigos privačią informaciją skelbti tik asmeniui ar jo tėvams davus sutikimą, atsižvelgiant tuo pačiu ir į asmens duomenų subjekto – nepilnamečio vaiko sustiprintą interesų apsaugą. Todėl Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėja savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą dėl netaisyklingo kaukių dėvėjimo ugdymo įstaigose ir iliustravo jį nepilnamečių vaikų (tame tarpe ir trečiojo suinteresuoto asmens dukters) nuotraukomis negavusi trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo bei be teisėto pagrindo tvarkė asmens duomenis, pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidusia BDAR 6 straipsnio 1 dalies (f) punktą.
43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.