Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. gynėjo advokato A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-01-30 nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 167 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, nustatyta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6, 7, 8 punktais, E. Š. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikoma intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant E. Š. laikytis nustatytos dienotvarkės: būti gyvenamojoje vietoje nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (sveikatos priežiūra), bei įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariate saugomus pistoletą „EKOL P29“ Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausantį A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei 12 vnt. šovinių, konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui, o oranžinės spalvos dviratis – konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn.

Nuosprendžiu iš E. Š. nukentėjusiajam R. J. priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. Š. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, ne vėliau kaip iki 2022-07-18, iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) , garažo, savavališkai paėmė žmonai A. Š. priklausantį pistoletą „EKOL P29“ Nr. (duomenys neskelbtini) , skirtą šaudyti dujiniais ir garsiniais šoviniais, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamą „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams ir 7 pramoninės gamybos, iš kurių 9 mm kalibro dujinius ir 4 garsinius šovinius, skirtus šaudyti iš įvairių 9 mm kalibro dujinių pistoletų, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamus „C“ kategorijos šaudmenims, šį ginklą ir šaudmenis neteisėtai įgijo ir nešiojo iki 2022-07-18 apie 13.06 val., kai automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ginklu pagrasino, demonstratyviai nukreipdamas jį į R. J., sėdintį automobilyje „Toyota Rav 4“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) .

2. Be to, E. Š. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą sistemingai bauginti nukentėjusįjį, naudodamas psichinę prievartą ir rinkti informaciją apie R. J., jo judėjimo automobiliu „Toyota Rav 4“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) , maršrutą, nukentėjusiojo buvimo vietą ir tokią informaciją panaudoti, sistemingai bauginant pastarąjį, per tris kartus atliko bauginančio pobūdžio veiksmus: nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, į R. J. automobilį „Toyota Rav 4“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), slapta įmontavo GPS sekimo įrenginį „TKSTAR TK905-2G-V5.0“ su jame esančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Pildyk“ SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini) , skirtą mobilaus objekto vietai nustatyti realiu laiku ir iki 2022-07-25, 8.45 val. nuolat sekė R. J. judėjimo maršrutą ir buvimo vietą, kol 2022-07-25, apie 13:00 val. GPS įranga buvo rasta po nukentėjusiojo automobiliu ant galinio traverso (tilto), kas nukentėjusiajam R. J. sukėlė nerimą ir nesaugumo jausmą. Tęsdamas nusikalstamas veikas, E. Š. įmontuoto GPS įrenginio pagalba turėdamas informaciją apie R. J. automobilio judėjimo maršrutą bei sustojimo vietas bei siekdamas nukentėjusiajam R. J. sukelti stresą, nerimą ir baimę, 2022-07-18 apie 13.06 val., pasekęs R. J., kuris automobiliu „Toyota Rav 4“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , iš galinės pusės artėdamas prie automobilio, kuriame sėdėjo nukentėjusysis, ant veido užsidėjo veido kaukę, o galvą užsidengė sportinio megztinio gobtuvu bei priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio, stipriai patraukė priekinių keleivio pusės užrakintų durelių rankeną, tačiau nepavykus jų atidaryti, E. Š. iš rūbų kišenės išsitraukęs C kategorijos neteisėtai įgytą pistoletą „EKOL P29” Nr. (duomenys neskelbtini) , ir pirštą laikydamas ant nuleistuko, demonstratyviai nukreipęs jį per automobilio langą į nukentėjusįjį, ginklu trinktelėjo į langą, taip pagrasino nukentėjusiajam padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, tačiau R. J., išsigandęs įjungė automobilio atbulinę pavarą ir išvažiavo iš automobilio stovėjimo aikštelės. Po ko, E. Š. toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir siekdamas sistemingai įbauginti nukentėjusįjį, 2022-07-23 apie 14.34 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nusiuntė R. J. grasinančio turinio SMS žinutę su tekstu: „Dazniau dairaisi per peti dabar?“. Tokiu būdu E. Š., neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą bei sąmoningai versdamas nukentėjusįjį R. J. bijoti, nerimauti ir jaustis nesaugiai, sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartą bei terorizavo, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

3. Nuteistojo E. Š. gynėjas advokatas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį ir E. Š. priimti išteisinamąjį nuosprendį, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.

3.1. Nurodo, kad nuosprendis pagrįstas prielaidomis, išvestiniais įrodymais, nesant E. Š. kaltę patvirtinančių tiesioginių įrodymų.

3.2. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tendencingai atmesdamas teisinančius įrodymus, tarp kurių liudytojų V. M., G. Š., A. Š. teisme duoti parodymai, kad 2022-07-18 dieną visi nurodyti asmenys buvo kartu su nuteistuoju (duomenys neskelbtini) , motyvuodamas tuo, kad nurodyti liudytojai yra susiję su E. Š. giminystės ryšiais ir parodymai gali būti šališki. Tačiau nurodyti asmenys yra nepriekaištingos reputacijos, prisiekė teisme ir davė teisingus parodymus. Teismo nurodytas motyvas, kad nuteistasis galėjo turėti tikslą keršyti nukentėjusiajam, yra nesuprantamas, kadangi E. Š. yra dirbantis, turintis mažamečių vaikų, asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, todėl teismo inkriminuotų jam veikų darymas galėjo sukelti neproporcingai sunkius padarinius.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas be jokių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų pripažino E. Š. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio l dalyje. Byloje atliktos ekspertizės pateikė išvadą, kad asmuo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), negali būti nustatytas, kaip ir dviratis, kuris, priešingai nei nurodyta nuosprendyje, paimtas iš nuteistojo, buvo oranžinės, o ne raudonos spalvos, ekspertizė negalėjo atsakyti į klausimą, ar filmuotoje medžiagoje fiksuotas daiktas, panašus į ginklą, išvis yra ginklas, o jei taip, tai koks. Nerealu, kad su dviračiu E. Š. būtų važiavęs daugiau nei 20 km nuo namų iki aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) ir atgal. Byloje nebuvo jokių įrodymų, kad nuteistasis buvo 2022-07-18 automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėjo ginklą, įmontavo sekimo įrenginį nukentėjusiojo automobilyje Toyota „Rav 4“ (ekspertizė to nenustatė), siuntė grasinančio pobūdžio žinutę, nurodytą nuosprendyje. Nurodytų aplinkybių visuma nesuteikė teismui teisės atmesti tiesioginius teisinančius E. Š. įrodymus ir taikyti kaltinančius netiesioginius įrodymus, iš kurių vienintelis 2023-12-08 tarnybinis pranešimas, kad GPS sekimo įrenginys buvo pildomas 2022-08-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) E. Š. priklausančia banko kortele. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės buvo prieštaringos, nesutapo filmuotame vaizdo įraše ir tarnybiniame pranešime nurodytos datos, prokuroras nurodytų aplinkybių prieštaravimų nepašalino, todėl išvis nebuvo galima vadovautis nurodytu įrodymu.

3.4. Kaip teigiama apeliaciniame skunde, liudytojai V. M., G. Š. nurodė, kad jie nuolat 2022-07-18 buvo kartu su nuteistuoju ir jis niekur išvykęs nebuvo, tačiau teismas vadovavosi prielaida, kad „galimai ne visą laiką nurodyti liudytojai turėjo tiesioginį kontaktą su kaltinamuoju“ ir, kad neva jų parodymai gali būti tik gynybinė pozicija. Teismas privalėjo vadovautis, nesant nei vieno tiesioginio asmens kaltę įrodančių įrodymų, in dubia pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎

6. Nuteistojo E. Š. gynėjo advokato apeliaciniame skunde nesutinkama su E. Š. pripažinimu kaltu, prašoma išteisinti, nes asmuo nuteistas nepagrįstai. Tačiau apygardos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo E. Š. kaltės, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, manant, jog įrodymai turėjo būti įvertinti kitaip, nereiškia nuosprendžio nepagrįstumo ar neteisėtumo. Šiuo atveju kolegija sutinka su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo E. Š. pripažintas kaltu pagrįstai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jo kaltę įrodo ne prielaidos, ne pavieniai duomenys, o būtent įrodymų visuma.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti teismui padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi aptartų reikalavimų, išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą, nustatydamas jų tarpusavio ryšius, atkūrė logišką ir nuoseklią nusikaltimų aplinkybių grandinę.

9. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. Š. nuteistas dėl to, kad ne vėliau kaip iki 2022-07-18, iš namo garažo savavališkai paėmė žmonai A. Š. priklausantį atitinkamą pistoletą, šį ginklą ir šaudmenis neteisėtai įgijo ir nešiojo iki 2022-07-18 apie 13.06 val., kai automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ginklu pagrasino, demonstratyviai nukreipdamas jį į R. J., sėdintį automobilyje. Be to, E. Š. nuteistas ir dėl to, kad, turėdamas tikslą sistemingai bauginti nukentėjusįjį, naudodamas psichinę prievartą, ir rinkti informaciją apie R. J., jo judėjimo automobiliu maršrutą, nukentėjusiojo buvimo vietą ir tokią informaciją panaudoti, sistemingai bauginant pastarąjį, per tris kartus atliko bauginančio pobūdžio veiksmus: nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, į atitinkamą R. J. automobilį slapta įmontavo GPS sekimo įrenginį „TKSTAR TK905-2G-V5.0“ su jame esančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Pildyk“ SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini) , skirtą mobilaus objekto vietai nustatyti realiu laiku ir byloje nustatytą laiką nuolat sekė R. J. judėjimo maršrutą ir buvimo vietą, kol GPS įranga buvo rasta po nukentėjusiojo automobiliu ant galinio traverso (tilto), be to, 2022-07-18 apie 13.06 val., pasekęs R. J., kuris automobiliu sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš galinės pusės artėdamas prie automobilio, kuriame sėdėjo nukentėjusysis, ant veido užsidėjo veido kaukę, o galvą užsidengė sportinio megztinio gobtuvu bei priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio, stipriai patraukė priekinių keleivio pusės užrakintų durelių rankeną, tačiau nepavykus jų atidaryti, E. Š. iš rūbų kišenės išsitraukęs neteisėtai įgytą pistoletą, demonstratyviai nukreipęs jį per automobilio langą į nukentėjusįjį, ginklu trinktelėjo į langą, taip pagrasino nukentėjusiajam padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, po ko, E. Š. toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus 2022-07-23 apie 14.34 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nusiuntė R. J. grasinančio turinio SMS žinutę su tekstu: „Dazniau dairaisi per peti dabar?“.

10. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog byloje nebuvo įrodymų, kad nuteistasis buvo 2022-07-18 automobilių stovėjimo aikštelėje, turėjo ginklą, įmontavo sekimo įrenginį nukentėjusiojo automobilyje, siuntė grasinančio pobūdžio žinutę, nurodytą nuosprendyje, nuosprendis pagrįstas prielaidomis, išvestiniais įrodymais, nesant E. Š. kaltę patvirtinančių tiesioginių įrodymų, motyvuojant giminystės ryšiais atmesti E. Š. teisinantys įrodymai, tarp kurių liudytojų V. M., G. Š., A. Š. parodymai, ir taikyti netiesioginiai kaltinantys įrodymai. Kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir laiko juos pasirinkta gynybine pozicija, kurią paneigia byloje ištirtų įrodymų visuma. Teismų praktikoje yra pripažinta, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti nuosprendžio, taip pat ir apkaltinamojo, netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje būtų sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog itin išsamiai aptarta įrodymų grandinė, pagrįsta įrodymų tarpusavio ryšiais ir sąsajomis, leidžiančiais pagrįstai spręsti, jog E. Š. nėra niekuo dėtas dėl inkriminuotų nusikaltimų, kaip tai įrodinėja apeliaciniame skunde. Kolegija nemato pagrindo nepritarti išsamiems apylinkės teismo argumentams.

11. Iš bylos duomenų matyti, jog E. Š. savo kaltės procese nepripažino, teigė, jog iš namų įvykio dieną išvykęs nebuvo. Tokią nuteistojo poziciją atitinka ir nuteistojo sutuoktinės A. Š., pastarosios mamos V. M. ir jos draugo G. Š. parodymai, jog įvykio dieną E. Š. buvo namuose, dėl darbo eidavo į antrą namo aukštą, dienos metu visi kartu pietavo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog liudytojai susiję artimais šeiminiais ir giminystės ryšiais, todėl turi aiškų suinteresuotumą bylos baigtimi. Nors apeliaciniame skunde pažymima, jog liudytojai prisiekė teisme, yra geros reputacijos, tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog dėl liudytojų asmeninių ryšių su nuteistuoju, jie gali būti neobjektyvūs dėl bylai reikšmingų aplinkybių, o byloje esama duomenų, leidžiančių spręsti, jog E. Š. įvykio dieną visgi kuriam laikui buvo išvykęs iš namų. Kita vertus, kaip teisingai atkreiptas dėmesys skundžiamame nuosprendyje, liudytojai, kurie užsiėmė ir savo darbais (dirbo lauke, gamino pietus, bendravo ir pan.), nuolat šalia E. Š. nebuvo, jis išeidavo dirbti atskirai į darbo kambarį antrame aukšte.

12. Nukentėjusysis R. J. procese nuosekliai pasakojo savo užpuolimo aplinkybes, kai prie jo, sėdinčio automobilyje automobilių stovėjimo aikštelėje, priėjo vyriškis su kauke ant veido, kapišonu ant galvos, ir bandė atidaryti keleivio pusės priekines automobilio dureles, to nepavykus padaryti, išsitrauktu ginklu demonstratyviai trinktelėjo į durelių stiklą. Nukentėjusiojo parodymus atitinka byloje esantys vaizdo įrašai iš įvairių šaltinių (vaizdo registratoriaus automobilyje, vaizdo kamerų iš netoliese įvykio vietos buvusių pastatų vaizdo kamerų), kuriuose pagal atitinkamus vaizdo kampus fiksuoti užpuoliko veiksmai (artėjimas prie nukentėjusiojo automobilio, kaukės, kapišono užsidėjimas, daikto, panašaus į ginklą laikymas rankoje, pasišalinimas ir pan.). Tačiau nukentėjusysis nematė užpuoliko dėl pastarojo užsimaskavimo, vaizdo įrašuose užfiksuoti vaizdai nepakankami identifikuoti užpuoliką. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamomis aplinkybėmis teismas be jokių įrodymų pripažino E. Š. padarius ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio l dalyje, atkreipiamas dėmesys į ekspertizių rezultatus, jog asmuo automobilių stovėjimo aikštelėje, dviratis, ginklas negali būti nustatyti, tačiau apeliaciniame skunde savaip interpretuojami bylos duomenys. Iš 2023-01-03 specialisto išvados matyti, jog specialistai nurodė, kad nustatyti, ar vaizdo įrašuose fiksuoti ir lyginamuosiuose vaizduose esantys asmuo, dviratis yra tie patys, negalima, o kaip matyti iš tiriamosios dalies aprašymo, jog nepakanka vaizdo fiksavimo techninių charakteristikų, fizinės informacijos išryškinti charakteringus ir individualizuojančius požymius, dėl pridengimo nesimato fiksuoto asmens galvos ir veido elementų. Taigi specialistams tikslesnei išvadai iš esmės nepakanka esamų duomenų, tačiau jie nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų dėl E. Š. inkriminuotų kaltinimų pagrįstumo. Nukentėjusysis R. J. įsidėmėjo, jog užpuolikas nuvažiavo raudonos spalvos dviračiu. Kratos metu pas E. Š. namuose buvo rasti pistoletas bei oranžinės – raudonos spalvos dviratis. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog dviratis oranžinis ne raudonas, tačiau, kaip galima spręsti ir iš daiktų apžiūros protokolo, spalva akivaizdžiai panaši, kaip be kita ko ir pats dviratis bei rastas ginklas, į fiksuotus vaizdo įrašuose bei nupasakotus nukentėjusiojo. Nors apeliaciniame skunde keliama abejonė, kad su dviračiu E. Š. būtų važiavęs daugiau nei 20 km nuo namų iki aikštelės, kurioje pagal bylos duomenis užpultas nukentėjusysis, ir atgal, tačiau tiek pats nuteistasis, tiek ir jo sutuoktinė A. Š. teisme užsiminė, jog abu sportuoja, važinėja dviračiais, kaip nurodė pats E. Š., dažniausias maršrutas (duomenys neskelbtini). Taigi važinėjimas dviračiu ir netgi ilgais maršrutais E. Š. nebuvo nereali veikla.

13. Bylos duomenimis pas E. Š. namuose rastam ginklui įsigyti ir laikyti (nešioti) yra reikalingas leidimas, o E. Š. toks leidimas buvo panaikintas 2022-04-06. Tiek iš E. Š., tiek iš jo sutuoktinės A. Š. parodymų matyti, jog nuteistajam buvo žinoma ginklo laikymo vieta (garaže), ginklas anksčiau priklausė pačiam nuteistajam, tik dėl teistumo panaikinus leidimą ginklas buvo perrašytas sutuoktinei. Taigi pas nuteistąjį kratos metu rasti ir paimti daiktai leidžia vertinti, jog nuteistasis turėjo ir realias galimybes atlikti kaltinime nurodytus veiksmus. Visų bylos duomenų kontekste, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta ir aplinkybė, jog asmuo, užpuolęs nukentėjusįjį, pagal kūno sudėjimą, atitinka nuteistojo požymius.

14. Iš bylos medžiagos matyti, jog yra surinkta pakankamai duomenų, kurie, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, leidžia E. Š. susieti ir su sekimo įrenginiu, rastu po nukentėjusiojo automobiliu. Nors E. Š. neigė pirkęs sekimo įrangą, tačiau įrodymų visuma tokią nuteistojo gynybinę versija patikimai paneigia. Kratos metu iš E. Š. paimtame viename telefonų interneto naršyklės duomenyse, kaip nustatė specialistas (2022-12-13 specialisto išvadoje) rastas įrašas apie 2022-06-06 naršyklės žymių juostoje išsaugotą nuorodą į skelbimą apie parduodamus GPS seklius su magnetu „TKSTAR“ bei įrašas apie paskutinį apsilankymą šiame skelbimo tinklapyje 2022-06-06, nustatyta, kad tyrimui pateiktame telefone 2022-06-06 buvo įdiegta programa „TKSTAR GPS“, kuri išdiegta 2022-11-08. Kaip patvirtina apžiūros protokolas, autoservise po nukentėjusiojo automobiliu rasta pritvirtinta plastikinė kvadratinė dėžutė, kuri, kaip matyti iš 2022-08-09 specialisto išvados, yra GPS sekimo įrenginys „TIKSTAR“ TK905-2G-V5.0, kurį galima įsigyti lietuviškuose skelbimų portaluose, tokiuose kaip „(duomenys neskelbtini)“ arba Kinijos elektroninėse parduotuvėse, o įrenginio buvimo vietos istoriją galima peržiūrėti prisijungus prie paskyros internetiniame puslapyje - „(duomenys neskelbtini)“ (reikalingas įrenginio ID ir slaptažodis) arba mobilaus telefono aplikacijoje (programėlės: WINNESGPS, TKSTAR GPS), valdant įrenginį SMS žinutėmis. Tyrimo metu buvo nustatytas asmuo, pardavęs pas nukentėjusįjį rastą sekimo įrenginį. Liudytojas M. P. nurodė prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės pardavęs įrenginį asmeniui, atvykusiam raudonu automobiliu „Mercedes Benz“. Bylos medžiaga patvirtina, jog E. Š. gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat turį raudoną „Mercedes Benz“ automobilį. Duomenys iš liudytojo M. P. ir nuteistojo E. Š. telefonų patvirtina, jog asmenys bendravo, o M. P. paiškino, jog su pirkėju, kuris skambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (pagal bylos aplinkybes šiuo numeriu naudojosi ne kas kitas, o nuteistasis), bendravo tik dėl GPS įrangos įsigijimo ir perdavimo.

15. Bylos duomenimis kortelė su Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta įdėta į sekimo įrenginį, kuris rastas pritvirtintas prie nukentėjusiojo automobilio. Iš specialisto A. R. paaiškinimų procese matyti, kad atliekant tyrimą pastebėta, kad įrenginyje įstatyta SIM kortelė yra aktyvi, todėl buvo nuspręsta šią kortelę įdėti į tarnybinį mobilaus ryšio telefoną ir tokiu būdu pabandyti nustatyti, kas valdo GPS sekimo įrenginį, 2022-08-06 11.35 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo gautas skambutis, į kurį specialistas neatsiliepė, o 11.37 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gauta SMS žinutė su tekstu „tavo sąskaita papildyta 2 eurų suma, dabar tavo sąskaitoje 9 eurai 77 centai“. Dar už 1 minutės iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) gauta SMS žinutė su tekstu „(duomenys neskelbtini) “; šios SMS žinutės tekstas atitinka GPS sekimo įrenginio SMS komandą, kurią reikia siųsti, norint gauti GPS įrenginio buvimo vietos koordinates. Taigi, papildęs sąskaitą, asmuo netrukus iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) išsiuntė SMS žinutę su GPS sekimo įrenginio valdymo komanda (duomenys neskelbtini). Specialisto paaiškinimu, šios SMS žinutės būdingos GPS sekimo įrenginių valdymui SMS komandomis.

16. Tyrimo metu išsiaiškintos aplinkybės leidžia pagrįstai vertinti, jog sekimo įrenginio SIM kortelės sąskaitą papildė ne kas kitas, o E. Š.. Operatoriaus pateiktais duomenimis GPS įrenginyje įdėta UAB (duomenys neskelbtini) SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), buvo pildoma 2022-08-06 kodo Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis, Pildyk papildymo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta 2022-08-06, 11.24 val. atitinkamoje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje ir apmokėta E. Š. banko kortele, o kitomis dviem papildymo kortelėmis su kodais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įsigytais 2022-08-06 11.30 val. ir 11.32 val. papildyta telefono (duomenys neskelbtini), kuris buvo naudojamas iš sekimo įrenginyje buvusios SIM kortelės duomenų gavimui, sąskaita. Pagal banko „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis 2022-08-06 11.24 val. atitinkamoje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje , atsiskaityta už 6 Eur su E. Š. vardu išduota banko kortele. Byloje gauti bei teisiamajame posėdyje peržiūrėti vaizdo įrašai iš šios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės patvirtina, kad 2022-08-06 E. Š. (kuris pats patvirtino, kad tai jis) šioje parduotuvėje iš savitarnos terminalo pirko papildymus, nes, kaip matyti, gauna tik terminalo atspausdintus čekius. Nors apeliaciniame skunde užsimenama, kad nesutapo filmuotame vaizdo įraše ir tarnybiniame pranešime nurodytos datos, prokuroras nurodytų aplinkybių prieštaravimų esą nepašalino, tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Bylos medžiaga patvirtina, jog informaciją apie vaizdo įrašo datą (kad tai yra 2022-08-06), patikslino UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos valdymo vadybininkė (t. 5, b. l. 71-76). Taigi, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, pagal duomenų visumą būtent E. Š. pirko telefonų sąskaitų papildymus ir netrukus po to pildė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ir buvo naudojamas iš sekimo įrenginyje buvusios SIM kortelės duomenų gavimui. Be to, būtent tuo pačiu metu E. Š. pirktais ir kitais papildymais pildytas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio 2022-07-23 apie 14.34 val. R. J. siųsta grasinančio turinio SMS žinutę su tekstu: „Dazniau dairaisi per peti dabar?“, o taip pat, siųstos užklausos į nukentėjusiojo automobilyje rastą sekimo įrenginį.

17. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia patikimai spręsti, jog E. Š. įsigijo sekimo įrangą, kuri buvo rasta nukentėjusiojo automobilyje, turėjo galimybes nustatyti nukentėjusiojo automobilio buvimo vietą. Skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai pastebėtos ir aplinkybės dėl ankstesnio nei nagrinėjamas nuteistojo ir nukentėjusiojo susidūrimo kitomis aplinkybėmis, pasibaigusiomis 2021-11-08 apkaltinamojo nuosprendžio E. Š. priėmimu, taigi E. Š. žinojo arba turėjo galimybę sužinoti tam tikrus duomenis apie nukentėjusįjį (pvz. automobilį, gyvenamąją vietą ir pan.). Be to, dėl ankstesnės konfliktinės situacijos, kilusios tarp tų pačių asmenų, visiškai realu, jog nuteistasis turėjo priešiškumą nukentėjusiajam, galėjusį paskatinti imtis šioje byloje nagrinėjamų neteisėtų veiksmų prieš R. J.. Visuma aptartų E. Š. veiksmų (grasinimas ginklu, sekimo įrangos panaudojimas, gąsdinančios SMS žinutės siuntimas), kuriais buvo neteisėtai renkama informacija apie R. J. privatų gyvenimą bei jis terorizuojamas ir sistemingai bauginamas, naudojant psichinę prievartą, pagrįstai pripažinti kaip atitinkantys BK 145 straipsnio 2 dalies, 167 straipsnio 1 dalies bei 253 straipsnio 1 dalies nusikaltimų sudėtis. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia įrodymų visuma paremtų, motyvuotų skundžiamo nuosprendžio išvadų.

18. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, kad pašalinus visas protingas abejones, įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog ne kas kitas, o E. Š. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl to, kas aptarta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. Š. gynėjo advokato A. S. apeliacinį skundą atmesti.