Telšių apylinkės teismo sprendimas

2017-02-13 · Civilinė byla Nr. 2-39-671/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-13
Bylos Nr.
2-39-671/2017
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01769-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audronė Alčauskienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
UAB „Aušrevel“
Trečiasis asmuo
„MS Trading“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-39-671/2017Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01769-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.39.2.5.5; 3.2.6.6.2 (S)
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 13 d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė, sekretoriaujant I. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB „Aušrevel“, trečiajam asmeniui „MS Trading“, UAB dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 932 Eur nuostolių atlyginimą, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-11-12 Belgijoje dėl nenustatyto asmens, vairavusio transporto priemonę „Iveco Stralis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė UAB „Aušrevel“ buvo nurodytos transporto priemonės naudotojas pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „Iveco Stralis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybės narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse. Atsižvelgiant į tai, kad įvykis įvyko Belgijoje ir kad jo metu žala padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet neapdrausta transporto priemone, vadovaujantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio valstybės – Belgijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė ieškovui reikalavimą 932 Eur sumai. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 str. 5 d., atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Belgijos nacionaliniam draudikų biurui 932 Eur. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 str., raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti Belgijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 932 Eur. Atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad prievolė sumokėti išmokos sumą regreso tvarka atsiranda TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. pagrindu, o atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų turinys yra nustatomas remiantis atitinkamos užsienio valstybės teisės normomis ir pagal šios valstybės teisę nustatytomis aplinkybėmis. Ieškovas neįrodė, kad tarp atsakovės ir žalą patyrusio asmens apskritai susiklostė civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kadangi nenustatytas atsakovės valdomos transporto priemonės dalyvavimas eismo įvykyje. Ieškovo pateikti rašytiniai dokumentai (elektroninių laiškų kopijos, Belgijos automobilių draudikų biuro raštai), atsakovo nuomone, patvirtina vien faktą, kad Belgijos karalystės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo įmonei „BVBA Geuns Aluminium“ žalos atlyginimą už sunaikintą gyvatvorę, bet jokiu būdu nepagrindžia ir neįrodo, kad žala šiai įmonei buvo padaryta atsakovės valdoma transporto priemone. Asmuo, įvykio metu vairavęs transporto priemonę, kuria buvo padaryta žala, nenustatytas, o vien tas faktas, kad atsakovės valdoma transporto priemonė eismo įvykio metu buvo/galėjo būti įmonės „BVBA Geuns Aluminium“ teritorijoje, savaime, nesant kitų objektyvių duomenų, nepagrindžia atsakovės valdomos transporto priemonės dalyvavimo eismo įvykyje. Atsakovės valdoma transporto priemonė, kaip būtent ta transporto priemonė, kuria padaryta žala, įvardinta tik Belgijos automobilių draudikų biuro 2015-06-25 reikalavime atlyginti žalą, adresuotame ieškovei. Tačiau dokumente apsiribota tik lakoniška nuoroda į atsakovės valdomos transporto priemonės valstybinį numerį bei nurodyta mokėtina suma. Minėtame dokumente nėra nei duomenų apie Belgijos Karalystėje galiojančią tvarką įforminant eismo įvykį ir nustatant eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę bei dėl eismo įvykio kaltą asmenį, nei duomenų, liudijančių, kad ši tvarka/procedūra būtų taikoma atsakovės atžvilgiu, todėl tokio pobūdžio dokumentas negali būti laikomas tinkamu įrodymu atsakovės kaltei dėl eismo įvykio pagrįsti. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų dėl taikomos užsienio teisės turinio. Belgijos Karalystės draudikų biuro raštuose nenurodytas šioje valstybėje civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų turinys, jų taikymo praktika, nėra duomenų apie konkrečias Belgijos Karalystės teisės normas, taikytas įforminant eismo įvykį ir nustatant kaltininką, įvertinant bei apskaičiuojant padarytos žalos dydį. Be to, neaišku, kodėl vietoje 2 sunaikintų gyvatvorės krūmų buvo pasodinti 8 krūmai, duomenų, kad įmonės „BVBA Geuns Aluminium“ atstovai būtų patikslinę eismo įvykio metu sunaikintų gyvatvorės krūmų skaičių, nepateikta.

Atsakovės atstovas direktorius P. S. į teismo posėdį neatvyko, 2017-01-17 pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes nuo 2017-01-20 iki 2017-02-10 atostogaus. Atsakovės atstovui šaukimas į teismo posėdį įteiktas 2016-12-27. Atostogos nelaikoma svarbia priežastimi, dėl kurių gali būti atidėtas bylos nagrinėjimas (LR CPK 246 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pateikė praėjus 20 dienų po šaukimo į teismo posėdį įteikimo, nepasirūpino tinkamu atstovavimu, jo prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo netenkintinas ir byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo MS Trading, UAB atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nėra nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2013-11-12, nes pirmasis įmonės „BVBA Geuns Aluminium“ atsiliepimas dėl padarytos žalos buvo gautas 2013-11-14. 2013-11-12 jokių veiksmų nebuvo imtasi, nėra policijos raporto, taip pat duomenų, kas vairavo transporto priemonę, kuriuo paros metu atsirado žala. Su įmone LVB b.v.b.a. pagal sutartį vykdė pervežimą. Kadangi įmonė neturi savo transporto, pasamdė UAB „Aušrevel“, kuri atliko pervežimą. Pervežimo vykdymui buvo gauti numeriai (duomenys neskelbtini), įmonė LVB b.v.b.a. kitos informacijos (vairuotojo duomenų) nereikalavo, dėl to nežino ir neklausė, kas vairavo transporto priemonę. 2013-11-15 iš įmonės LVB b.v.b.a. gavo elektroninį laišką dėl padarytos žalos ne kroviniui, ne iškrovimo vietos turtui, o trečiajai šaliai - įmonei „BVBA Geuns Aluminium“. Iš patirties, atsižvelgiant į nuotraukas ir padarytą žalą, norint išvengti problemų su užsakovu, įmonei „BVBA Geuns Aluminium“ ir užsakovui pasiūlė 80 Eur žalos atlyginimą. Jiems nesutikus, „BVBA Geuns Aluminium“ kreipėsi į draudimo biurą, kuris kreipėsi į MS „Trading“. Kadangi įvykis yra nesusijęs su įmone, perdavė UAB „Aušrevel“ duomenis.

Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013-11-12 transporto priemonės „Iveco Stralis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja pagal lizingo sutartį buvo atsakovė UAB „Aušrevel“ (I t., 4 b. l.). Iš į bylą pateiktų iš anglų ir nyderlandų kalbų verstų elektroninių laiškų matyti, kad 2013-11-14 „BVBA Geuns Aluminium“ kreipėsi į „LVB b.v.b.a.“ nurodydami, kad įmonės krovininis automobilis sugadino gyvatvorę (I t. 26 b. l.). 2013-11-15 „LVB b.v.b.a.“ kreipėsi į MS Trading, UAB dėl to, kad 2013-11-12 įmonei vykdant pakrovimą Belgijoje, „Europark“ Houthalene, sunkvežimio vairuotojas atlikdamas manevrą, kad įvažiuotų į kliento pastatą, nematė aikštėje, prieš kliento pastatą, esančių medžių (I t., 27, 28 b. l.). 2013-12-09 „BVBA Geuns Aluminium“ buvo pateiktas atsodinimo kainos pasiūlymas, pagal kurį kelionės išlaidų, sugadintų augalų (gyvatvorės) pašalinimo, įskaitant atliekų išvežimą ir sunaikinimą, sodinimo vietos paruošimo, 8 krūmų (dydis 100/125) pristatymo ir pasodinimo bei tiekimo ir transportavimo išlaidų bendra suma sudaro 732 Eur (I t., 19, 20 b. l.). Iš 2014-02-25 el. laiško matyti, kad trečiasis asmuo MS Trading, UAB pasiūlė „LVB b.v.b.a.“ ir „BVBA Geuns Aluminium“ 80 Eur žalos atlyginimą, tačiau nukentėjusioji „BVBA Geuns Aluminium“ pasiūlymo nepriėmė (I t., 27, 28, II t. 4, 31, 32, 33 b. l.). 2014-04-04 „BVBA Geuns Aluminium“ teisinės pagalbos išlaidų draudiko atstovas kreipėsi į Belgijos eismo saugos biurą informuodamas, kad „BVBA Geuns Aluminium“ patyrė žalą, nes buvo apgadinta gyvatvorė, eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonė, valstybinis Nr. BN971 (I t., 17, 18 b. l.). 2015-06-15 Belgijos nacionalinis draudikų biuras kreipėsi į ieškovą dėl 932 Eur žalos atlyginimo (732 Eur kompensacija ir 200 Eur administravimo mokestis), kuri pagal 2015-04-21 susitarimą buvo išmokėta „BVBA Geuns Aluminium“ (I t., 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15 b. l.). Iš 2014-05-20 ir 2015-03-25 pranešimų matyti, kad ieškovas siūlė atsakovei bendradarbiauti žalos administravimo procese (I t., 131, 132 b. l.). 2015-07-24 ieškovas Belgijos nacionaliniam draudikų biurui išmokėjo 2776,34 sumą, iš kurių 932 Eur dėl transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. 33, 34, 52 b. l.). Ieškovas 2016-02-10 pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl 932 Eur žalos atlyginimo (I t. 53 b. l.).

1946-01-25 Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio rekomendacijoje pasiūlyta Vyriausybėms sudaryti sąlygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos šalies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo. Šios rekomendacijos pagrindu sukurta žaliosios kortelės sistema, kuri užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. Žaliosios kortelės sistema yra papildyta Europos Sąjungos antriniuose teisės šaltiniuose įtvirtintomis motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatomis. 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos TPVCAPDĮ. Pagal TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p. nuostatas, nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Bendradarbiavimo nuostatų 3 str. 4 d. nuostata, Biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu (net kai remiamasi kitoje šalyje taikomomis teisės aktų nuostatomis) ir žalos sureguliavimu, tačiau esant aiškiai išreikštam prašymui informuoja draudiką arba atitinkamą draudimo biurą prieš priimdamas galutinį sprendimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmoką dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 str. 5 d.). Įstatymu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui nustatyta pareiga išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą, jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta (TPVCAPDĮ 17 str. 6 d. 2 p.). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 str. 1 d., Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei ji išmokėta pagal TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-02-13 nutartis Nr. 3K-3-24/2014; 2014-11-13 nutartis Nr. 3K-3-495/2014).

Atsakovė UAB „Aušrevel“ nesutinka su ieškiniu, nurodydama, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės valdoma transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovės valdomos transporto priemonės vairuotojo kaltės, kad prašomos priteisti žalos dydis yra per didelis ir nepagrįstas ir kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl taikytos užsienio teisės turinio.

LR CK 6.280 str. reglamentuoja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, kuris numato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį asmenį regreso teisę (atgręžtinio reikalavimo teisę) tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymas nenustato kitokio dydžio. Pagal savo esmę regreso teisė (atgręžtinio reikalavimo teisė) priskirtina deliktinei atsakomybei, kuriai atsirasti ir ją taikyti būtinas civilinės atsakomybės sąlygų visetas (LR CK 6.246-6.249 str.). Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Civilinė atsakomybė gali atsirasti tik esant įstatymu nustatytoms sąlygoms: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Šiuo atveju be bendrųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų yra svarbus ir LR CK 6.270 str. taikymas: asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių naudojimas) privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Byloje nustatyta, kad 2013-11-11 trečiasis asmuo MS Trading, UAB pagal sutartį su įmone „LVB b.v.b.a.” vykdė pervežimą. MS Trading, UAB pasamdė atsakovę UAB „Aušrevel“, kuri su transporto priemone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atliko pervežimą. 2013-11-15 „LVB b.v.b.a.“ kreipėsi į MS Trading, UAB informuodami, kad 2013-11-12 krovinio iškrovimo vietoje, Belgijoje, „Europark” Houthlene, įmonės sunkvežimis įvažiuodamas į kliento pastatą nepastebėjo prieš pastatą esančių medžių ir juos kliudė. Tokiu būdu buvo padaryta žala nukentėjusiajai „BVBA Geuns Aluminium“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad trečiasis asmuo MS Trading, UAB nukentėjusiajai šaliai pasiūlė 80 Eur žalos atlyginimą, tačiau įmonė nesutiko su pasiūlymu. Kai Belgijos nacionalinis draudikų biuras kreipėsi į MS Trading, UAB, įmonė nurodė, kad transporto priemonė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei UAB „Aušrevel”. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Eismo įvykis įvyko Belgijoje, todėl žalą Belgijos nacionalinis draudikų biuras administravo savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiesiems asmenims. Kaip minėta, pagal Bendradarbiavimo nuostatų 3 str. 4 d., Biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu. Belgijos nacionalinis draudikų biuras nurodė, kad policija į eismo įvykį neatvyko, nes tai nebuvo privaloma, nes eismo įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės. Be to, sutikimas atlyginti žalą reiškia atsakomybės priėmimą. Kadangi ieškovo atgręžtinis reikalavimas pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdžiusiam asmeniui yra grindžiamas Lietuvos nacionaline teise (TPVCAPDĮ 23 str. 1 d.) ir užsienio teisė byloje nėra taikoma, bylą nagrinėjančiam teismui nekyla poreikio savo iniciatyva aiškintis užsienio teisės turinį (LR CK 1.12 str.), tačiau faktinę aplinkybę, kad išmokos kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui sumokėtos atsižvelgiant į tos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, kaip ieškinio faktinį pagrindą, turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-13 nutartis Nr. Nr. 3K-3-495/2014). Nagrinėjamoje byloje Belgijos nacionalinis draudikų biuras ieškovui nurodė ir pateikė teisės aktus, kuriais vadovaujantis buvo nustatyta eismo įvykio dalyvio kaltė (I t., 100-125, II t., 3, 4, 34, 35, 49, 50 b. l.). Teismas neturi pagrindo abejoti dėl Belgijos nacionalinio draudikų biuro padarytų išvadų dėl eismo įvykio aplinkybių ir kaltininko. Kita vertus, atsakovės atstovas 2016-10-03 parengiamojo teismo posėdžio metu nepaneigė, kad jo valdoma transporto priemonė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-11-12 pagal trečiojo asmens MS Trading, UAB užsakymą vykdė krovinio pervežimą eismo įvykio vietoje Belgijoje. Be to, atsakovė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos valdomos transporto priemonės vairuotojo kaltės nebuvimą dėl eismo įvykio, nepateikė. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis Nr. 3K-3-396/2011; 2011-10-25 nutartis Nr. 3K-3-415/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis Nr. 3K-3-340/2011). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, Belgijos nacionalinio draudikų biuro pateiktą informaciją dėl kaltės nustatymo, jų teisės aktų taikymo praktiką, darytina išvada, kad įrodymų visetas patvirtina, kad 2013-11-12 eismo įvykis Belgijoje įvyko dėl transporto priemonės, valstybinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kaltės. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d.). 2013-11-12 eismo įvykio metu Belgijoje transporto priemonės „Iveco Stralis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lizingo sutarties pagrindu naudotoja buvo atsakovė UAB „Aušrevel“, todėl atsakovei kyla civilinė atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (LR CK 6.270 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nagrinėjamo pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-03 nutartis Nr. 3K-3-24/2014; 2014-03-19 nutartis Nr. 3K-3-100/2014), kada ieškovas – Transporto priemonių draudikų biuras – sumokėjęs išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pareiškia atgręžtinį reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, vien ieškovo pateikti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta. Nagrinėjamos kategorijos bylose pareiga įrodyti žalos dydį ir priežastinį ryšį tenka regresinį reikalavimą reiškiančiam ieškovui. Bendradarbiavimo nuostatai reguliuoja tik nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius ir nėra tiesiogiai taikytini nacionalinių draudikų biurų ir trečiųjų asmenų santykiams. Nei TPVCAPDĮ, nei kitų teisės aktų nuostatose nenurodyta, kad, atlyginus kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui šio išmokėtą žalą, Transporto priemonių draudikų biurui iš žalą padariusio asmens šios sumos būtų priteistos nevertinant jų pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas Belgijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo 932 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 732 Eur žalos atlyginimo nukentėjusiajai suma ir 200 Eur pagal Bendradarbiavimo nuostatus privalomas žalos administravimo mokestis. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR CPK 185 str. 1 d.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Žalos dydį ieškovas grindžia Belgijos nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija, nukentėjusiajai „BVBA Geuns Aluminium“ pateiktu augalų atsodinimo kainos pasiūlymu, pagal kurį kelionės išlaidų, sugadintų augalų (gyvatvorės) pašalinimo, įskaitant atliekų išvežimą ir sunaikinimą, sodinimo vietos paruošimo, 8 krūmų (dydis 100/125) pristatymo ir pasodinimo bei tiekimo ir transportavimo išlaidų bendra suma sudaro 732 Eur. Iš į bylą pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad neaišku ir tiksliai nenustatyta, kiek gyvatvorės krūmų buvo sugadinta ir kokia žala padaryta 2013-11-12 eismo įvykio Belgijoje metu. Nurodytuose susirašinėjimuose minima „buvo apgadinta gyvatvorė“ (I t. 18 b. l .), „krovininis automobilis pervažiavo 2 gyvatvorės krūmus“ (I t. 24 b. l.), „sugadino gyvatvorę“ (I t. 26 b. l.). Belgijos nacionalinis draudikų biuras ieškovui nurodė, kad sakinys „krovininis automobilis pervažiavo 2 gyvatvorės (2 kolommen) krūmus“ reiškia, kad buvo pervažiuotos dvi krūmų eilės, taigi 8 krūmai (2 eilės po 4 krūmus) (I t. 134 b. l.). Pagal į bylą pateiktą vertimą, „2 kolommen“ gali būti verčiamas kaip „dvi krūmų eilės“ (I t. 140 b. l.). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento išvadoje nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti įmonės privačioje teritorijoje augantys krūmai – gyvatvorė, sudaryta iš dviem eilėm po 4 susodintus krūmus (I t. 92 b. l.). Tačiau iš į bylą pateiktos vienintelės fotonuotraukos matyti, kad kairėje šaligatvio pusėje, prieš įvažiavimą į dešinėje pusėje esantį pastatą, yra du gyvatvorės krūmai, kurie, nors ir nežymiai, yra apgadinti (II t. 36 b. l.), todėl teismas vertina, kad kainos pasiūlyme nurodytas 8 krūmų pristatymas ir pasodinimas yra perteklinis. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiajai įmonei „BVBA Geuns Aluminium“ žalos atlyginimas išmokėtas pagal 2013-12-09 pateiktą augalų atsodinimo kainos pasiūlymą 732 Eur sumai, tačiau duomenų, kad nukentėjusiajai buvo išrašyta sąskaita ir ji sumokėjo nurodytą sumą, byloje nėra. Kaip jau minėta, ieškovas turi pagrįsti/įrodyti žalos dydį, o ne besąlygiškai Belgijos nacionaliniam draudikų biurui išmokėtą draudimo išmoką siekti prisiteisti iš atsakovės. Sprendžiant dėl iš atsakovės priteistinos žalos dydžio, būtina įvertinti tiek bylos duomenis, tiek atsižvelgti į teisingumo, protingumo kriterijus. Draudikų biurų, draudiko bei jo atstovo tarpusavio bendradarbiavimas, dėl kurio biuras, draudikas pasitiki kitos valstybės narės biuro, draudiko atstovo atliktu žalos administravimu, jo atliktu eismo įvykio šalies teisės aktų taikymu ir dėl to automatiškai atlygina visas mokėtinas sumas, negali būti besąlygiškai išplėstas dėl trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių šiuose tarpusavio santykiuose. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovas visa apimtimi neįrodė padarytos žalos dydžio. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad „BVBA Geuns Aluminium“ teritorijoje esantiems gyvatvorės krūmams padarytos žalos dydis mažintinas iki 2 krūmų atsodinimo kainos dydžio, t. y. 183 Eur (732 Eur : 8 (krūmai) = 91,50 Eur x 2 (krūmai) = 183 Eur). Be tiesiogiai gyvatvorės atsodinimui išmokėtos sumos, ieškovas patyrė nuostolius, sumokėdamas 200 Eur administravimo mokestį pagal Bendradarbiavimo nuostatus. Ši suma yra pagrįsta ir įrodyta, todėl priteistina iš atsakovės. Taigi iš atsakovės ieškovui priteistina 383 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise (LR CK 6.263 str., 6.270 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.281 str. 1 d., TPVCAPDĮ 23 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovės priteistinos ieškovui 6 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-08-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas byloje iš viso patyrė 194,37 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 28 Eur žyminis mokestis ir 166,37 Eur vertimo išlaidos. Tenkinus ieškinį iš dalies (ieškinys patenkintas 41 procentu) ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistinos 80 Eur bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 2 d.).

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės priteistinos 4,22 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo priteistinos 6,07 Eur išlaidos valstybei, ryšium su procesiniu dokumentų įteikimu (LR CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš UAB „Aušrevel“, kodas 300579931, priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kodas 125709291, nuostolių atlyginimą regreso teise 383 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris Eur), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-08-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 80 Eur (aštuoniasdešimt Eur).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kodas 12570929, priteisti valstybei 6,07 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Iš atsakovės UAB „Aušrevel“, kodas 300579931, priteisti valstybei 4,22 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Alčauskienė