- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- II-14-363/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00276-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. M.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Laurynas Vainoras
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam E. M., jo atstovui advokato padėjėjui Laurynui Vainorui,
nutarimą priėmusios institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK Plungės r. PK) atstovui Vaidui Kurmiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. M. skundą dėl 2019-10-29 Klaipėdos AVPK Plungės r. PK nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1836-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019-10-29 Klaipėdos AVPK Plungės r. PK nutarimu administracinio nusižengimo byloje E. M. paskirta 950,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 15 mėnesių pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2019-10-23 20.57 valandą Plungėje, J. Tumo-Vaižganto gatvėje vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas lengvas 0,47 promilių neblaivumas.
Šalies argumentai
E. M. teismui pateikė skundą dėl 2019-10-29 nutarimo, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir administracinį persekiojimą nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties, o teismui manant, jog egzistuoja administracinio nusižengimo sudėtis, jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir pakeisti nutarimą pritaikant mažesnę nei minimali sankcijoje numatyta nuobauda. Nurodė, kad ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė rašytinius įrodymus, t. y., kad ligoninės alkotesteriu Lion Alcometer AD-400 Nr. NR.063003 D. 2019-10-23 21.35 valandą alkoholio kiekis jo iškvepiamame ore buvo 0,32 promilės, gauta specialisto išvada Nr. T-A 7198/2019(01) patvirtino, jog 2019-10-23 21.30 valandą (praėjus 33 minutėms nuo fiksuoto pažeidimo) paimtame kraujyje etilo alkoholio koncentracija buvo 0,35 promilės. Teigė, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas neatsižvelgė į jo prašymą nutraukti administracinį jo persekiojimą, nesant administracinio nusižengimo sudėties, o skundžiamas nutarimas motyvuotas 16 metų senumo faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad prieš blaivumo fiksaciją, alkoholis (alus) buvo pavartotas prieš 5 minutes - vakarienės metu, ne siekiant svaigintis, o atsigaivinti, tad buvo įsitikinęs, jog alkoholio kiekis kraujyje negali viršyti leistinos normos, nejautė jokių fiziologinių pakitimų. Žinojo, jog nuo alaus atsigėrimo iki policijos fiksavimo buvo praėję ne daugiau 5-7 minučių, todėl nesutikdamas su policijos alkotesterio parodymais, per 30 minučių fiksavo alkoholio kiekį kraujyje ir iškvepiamame ore. Atsižvelgiant į Lietuvos aukščiausio teismo išaiškinimus (nutartis Nr. 2AT-51-746/2016), grįstus moksliniais tyrimais, dėl alkoholio kiekio kraujyje mažėjimo per valandą tendencijų (vidutiniškai 0,1- 0,2 promilės/valandą), akivaizdu, kad policijos fiksacijos metu jo kraujyje negalėjo ir realiai nebuvo ne tik 0,47 promilės, bet nebuvo ir negalėjo būti 0,4 promilių normą viršijančio alkoholio kiekio. Pažymėjo, jog vienintelis pajamų šaltinis yra darbo pajamos, dirba vairuotoju, iš banko yra pasiėmęs kreditą, jokio realaus turto, kuris generuotų pajamas neturi. Mano, kad esant aprašytoms aplinkybėms ir nustatytiems faktams dėl jo realios būsenos 2019-10-23 dieną, teisių vairuoti transporto priemonės atėmimas nepagrįstai sukeltų neproporcingai dideles neigiamas pasekmes - darbo praradimą, negalėjimą laiku vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriui, automobilio praradimą bei tapimą finansine našta valstybei.
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK Plungės r. PK atsiliepime į skundą nurodė, kad su E. M. skundu nesutinka. Bylos nagrinėjimo metu E. M. buvo supažindintas su ANK 577 straipsnyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis, jo pateikti dokumentai buvo prijungti prie administracinio nusižengimo bylos. E. M. su padarytu nusižengimu nesutiko, pateikė žodinį prašymą neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Prašymas neatimti teisės vairuoti transporto priemones buvo atmestas, nes jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje. Iš bylos duomenų, E. M. transporto priemonės dėl neblaivumo vairuoti negalėjo, nes pareiškėjui buvo nustatytas 0,47 promilės neblaivumas, tą patvirtina ir pateikta specialisto išvada Nr. T-A 7198/2019(01), kad jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,35 promilės etilo alkoholio. Įvertinus, kad dėl oksidacijos ir medžiagų apykaitos procesų, žmogaus organizme alkoholio kiekis mažėja proporcingai praėjusiam laikui (vidutiniškai 0,16-0,2 promilės/valandą, todėl 20.57 valandą policijos pareigūnams fiksuojant 0,47+-0,02 promilės (po paklaidos taikymo 0,45 promilės) akivaizdu, kad vairavimo metu jo neblaivumą leistina 0,4 promilės norma buvo viršyta, nes alkoholio kiekis per 33 minutes objektyviai sumažėjo 0,1 promilės. Nebuvo nustatyta, jog E. M. būtų prievarta, nusikalstamu būdu apsvaigintas alkoholiu ir priverstas vairuoti transporto priemonę, pats E. M. nurodė alkoholinius gėrimus (alų) vartojęs savo valia vakarienės metu, siekdamas atsigaivinti, kaip nebuvo būtinumo jam kažkur vykti, jis turėjo pasitelkti kitų asmenų turinčių teisę vairuoti pagalbą ar pasinaudoti visuomeninio transporto, taksi paslaugomis. Pažymėjo, kad E. M. atstovas Laurynas Vainoras skunde jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti švelninama pareiškėjo atsakomybė taip pat nenurodė, todėl prašė skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu E. M. prašė panaikinti nutarimą arba sušvelninti paskirtą nuobaudą. Nurodė, kad po vakarienės su draugais išgėrė dvi skardines alaus, važiavo namo nuo Plungės parko ir po 4-5 minučių buvo sustabdytas pareigūnų tikrintis neblaivumo. Nesutiko su tikrinimo rezultatais, todėl po patikrinimo per 30 minučių nuvyko į ligoninę. Teigė, jog policijai sakęs, kad yra neseniai gėręs alkoholinį gėrimą, bet pareigūnai nekreipė dėmesio, o nagrinėjant nusižengimo bylą nebuvo išklausytas. Kadangi draugė prašė skubiai grįžti namo, o grįžti kitaip, kaip vairuoti pačiam, neturėjo galimybės, kitų asmenų pasitelkti nebandė. Teigė nesijautęs neblaivus, todėl ir vairavo transporto priemonę.
E. M. atstovas advokato padėjėjas Laurynas Vainoras nurodė, jog skundas surašytas nesutinkant su policijos veiksmais, atsižvelgiant į apygardos teismo praktiką. E. M. administracinio nusižengimo protokole privalėjo būti nurodytas neblaivumo laipsnis po paklaidos, t. y. 0,45 promilės. Teigė, kad E. M. pareigūnams prieš tikrinimą atskleidė, jog yra gėręs alkoholį prieš 5 minutes, tačiau pareigūnai į tai neatsižvelgė. Teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas V. M. nedalyvavo pareiškėjo neblaivumo tikrinime, pareigūnas S. R. teigė, jog E. M. prieš tikrinimą nesakė, kad buvo gėręs, tačiau pats E. M. teigia, kad buvo tą nurodęs, tad esant parodymų prieštaravimams, turi būti žiūrima administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. E. M. nesutikęs su alkotesterio rodmenimis, per 30 minučių nuvyko į ligoninę, kur jam nustatytas 0,32 promilės neblaivumas, esant tokiems duomenims, pareigūnų alkotesterio duomenys neatitinka realybės. Pagal apygardos teismo praktiką (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-22-107/2011), alkotesterių paklaida yra 1,7 procento, o kas mėnesį nuo alkotesterio patikros atlikimo jo jautrumas mažėja po 0,6 procento. E. M. neblaivumas nustatytas alkotesteriu, kuris tikrintas beveik po 2 mėnesių, todėl jo neblaivumas negalėjo viršyti leistinos normos. Pareigūnai nurodė, jog žino apie alkotesterių rodmenų netikslumus, tačiau patys nesivadovavo alkotesterio naudojimo instrukcija. Prašė nutraukti administracinę teiseną, o jeigu teismas mano, jog E. M. neblaivumas pagrįstas, vadovautis Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų priimta nutartimi Nr. II-338-404/2018, kurioje asmeniui sušvelninta nuobauda, nes analogiškos faktinės aplinkybės, o taip būtų užtikrintas teismų sprendimų pastovumas. E. M. dirba kurjeriu, moka mokesčius, o pareigūnai pažeidimą vertino formaliai , todėl prašo nuobaudą švelninti.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu policijos komisariato atstovas nurodė, jog E. M. kaltė dėl administracinio nusižengimo įrodyta, jis negalėjo vairuoti transporto priemonės, nustatytas neblaivumas – po paklaidos 0,45 promilės, todėl viršijo leistiną normą. Skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė adekvačios pažeidimo padarymui, nes nebuvo E. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, anksčiau buvo baustas 19 kartų. Nurodė, jog E. M. nesutiko su pažeidimu, tik patikrinus neblaivumą nurodė gėręs, todėl visos jo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip gynybinė taktika. Gynėjo minėta apygardos teismo praktika akcentuoja ne promilių, o alkotesterio procentinę paklaidą. Nusižengimas įrodytas, E. M. daug kartų baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jis negali būti lyginamas su asmeniu iš minėto Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų priimto nutarimo, nes skiriasi asmenų charakteristikos. Mano, jog priimtas nutarimas yra pagrįstas, todėl skundas turėtų būti atmestas.
Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad vykdant prevencinę priemonę J. Tumo – Vaižganto gatvėje buvo tikrinamas vairuotojų blaivumas. Jo kolega į tarnybinį automobilį parsivedė vairuotoją, nes jam nustatė neblaivumą, jis surašė pažeidėjui protokolą. Teigė, jog tik pildant protokolą vairuotojas prisipažino prieš vairavimą gėręs alaus. Žino, kad asmens neblaivumą tikrinti reikia praėjus 15 minučių po alkoholio vartojimo, vadovaujasi alkotesterio naudojimo instrukcija. E. M. nurodė, jog du kartus tikrinti neblaivumo alkotesteriu negali, tokia tvarka taikoma tik įpūtus daugiau kaip 1,5 promilės, todėl nurodė jam per valandą nuvykti į ligoninę. Alkotesterio duomenys yra su paklaida 0,017 promilės, pareigūnai nieko neskaičiuoja, programa tą atlieka automatiškai.
Liudytojas policijos pareigūnas S. R. teismo posėdžio metu parodė, kad vykdė prevencinę vairuotojų blaivumo kontrolę prie „Papračio“ parduotuvės Plungėje. Sustabdžius ir patikrinus E. M., jam buvo nustatytas neblaivumas. Nurodė, kad vairuotojas iškart neatskleidė, kad neseniai yra gėręs alkoholio, tik papūtus į alkotesterį pasakė apie tai, jog neseniai yra gėręs alaus. Pamena, jog buvo daugiau nei 0,4 promilės, vairuotojo neblaivumo požymių nesimatė. Nurodė, jog važiuoti nuo nurodytos E. M. buvimo vietos, t. y. Oginskio parko iki jų vykdymo kontrolės vietos galimai reikia iki 5 minučių. Sustabdžius E. M. jo neklausė ar buvo prieš tai gėręs, jo darbo praktikoje nebuvo atvejų, kai vairuotojas prieš blaivumo tikrinimą pasisakytų, kad yra vartojęs alkoholį.
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas E. M. surašytas už tai, kad jis 2019-10-23 20.57 valandą Plungėje, J. Tumo-Vaižganto gatve vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 0,47 promilės girtumas (įvertinus paklaidą 0,45 promilės).
Pareiškėjas E. M. nurodo, jog jam administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta nesant nusižengimo sudėties, nes pareigūnams nustatant jo girtumą, gauta specialisto išvada dėl jo kraujo tyrimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl alkoholio kiekio mažėjimo skaičiavimų žmogaus organizme, realiai leistina 0,4 promilių nebuvo ir negalėjo būti viršyta. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad vakarienės metu išgėrė 2 skardines alaus, prieš pareigūnams fiksuojant jo neblaivumą, alkoholį buvo vartojęs prieš 5 minutes, tačiau jį sustabdęs pareigūnas neklausė jo ar jis buvo gėręs, nurodė, jog pareigūnams sakėsi neseniai gėręs alaus. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžiu metu teigė, jog E. M. pasakė pareigūnams prieš tikrinimą, jog neseniai gėrė alaus, todėl pareigūnai, pagal alkotesterio naudojimo instrukciją, turėjo laukti mažiausiai 15 minučių ir tik tada tikrinti jo neblaivumą.
Iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų nustatyta, kad pareigūnas V. M. pareiškėjo neblaivumo tikrinime nedalyvavo, jam tik surašė administracinio nusižengimo protokolą. Teigė, kad E. M. pasisakė gėręs alaus tik po patikrinimo. Liudytojas S. R. sustabdęs pareiškėjo automobilį ir tikrinęs jo neblaivumą, patvirtino, kad prieš tikrinimą neklausė E. M. ar jis buvo gėręs alkoholio. Matomai pareigūnui pareiškėjo išvaizda ir elgesys nesukėlė jokių įtarimų dėl jo neblaivumo, juolab, jog pats E. M. teigė jautęsis gerai, neapgirtęs, jo ir neklausė ar jis yra vartojęs alkoholio, be to teisės aktai neįtvirtina tokios pareigūnų pareigos.
Vadovaujantis Drager Alcotest 7510 alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matuoklio naudojimosi instrukcija (toliau – alkotesterio naudojimo instrukcija), nuo alkoholio oralinio vartojimo momento turi praeiti ne mažiau kaip 15 minučių. Pareiškėjas teigė pareigūnams nurodė, kad iki jo neblaivumo tikrinimo gėrė prieš 5 minutes. Vis dėlto iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų nustatyta, kad vairuotojas pripažino gėręs alaus tik tada, kai jau buvo fiksuotas jo neblaivumas alkotesteriu, taip pat administracinio nusižengimo protokole esančiame pareiškėjo paaiškinime nurodyta, jog pats E. M. nesitikėjo, kad išgertas alkoholio kiekis viršys leistiną normą. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duotais parodymais, nes liudytojų parodymai šiuo atveju sutampa, abu nurodė, kad E. M. pasisakė gėręs alaus tik po neblaivumo tikrinimo. Teismui nenurodytos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių liudytojais apklausti pareigūnai V. M. ir S. R. turėtų siekį apkalbėti ar būti nusistatę prieš E. M., taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nurodyti asmenys būtų šališki ir suinteresuoti nepagrįstai jį apkaltinti nebūto nusižengimo padarymu.
Kadangi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, todėl pagal šią normą, asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-12-2013, Nr. 2AT-4-2014).
Pareiškėjas ir jo atstovas ginčija blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatus. Nurodo, kad E. M. buvo nustatytas 0,47 promilės, jam nesutinkant su tokiais rodmenimis, jis nuvyko į ligoninę, kur po 33 minučių nuo pirmojo tikrinimo buvo nustatytas tik 0,35 promilės (kraujo tyrimas), o praėjus 38 minutėms gydymo įstaigos alkotesteris tefiksavo 0,32 promilės. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl alkoholio kiekio kraujyje mažėjimo per valandą tendencijų, policijos fiksacijos metu jo kraujyje negalėjo ir realiai nebuvo ne tik 0,47 promilės, bet nebuvo ir negalėjo būti 0,4 promilių normą viršijančio alkoholio kiekio. Pažymėjo, kad pagal apygardos teismo praktiką, kas mėnesį nuo alkotesterio patikros atlikimo jo jautrumas mažėja po 0,6 procento, o pareiškėjui neblaivumas tikrintas praėjus beveik 2 mėnesiams nuo alkotesterio patikros, todėl jo neblaivumas niekaip negalėjo viršyti leistinos normos.
Byloje esanti alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 Nr. ARKA-0054 panaudojimo registracijos žurnalo kopija patvirtina, kad E. M. įvykio vietoje 2019-10-23 20.57 valandą buvo nustatytas 0,47 promilės (+- 0,017 promilės) girtumas.
Teismas pažymi, jog įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas E. M. neblaivumas sustabdymo vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai būtų nesivadovavę Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau - Taisyklės) byloje nesurinkta. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-2014). Papildomos priemonės naudojamos, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių.
Iš bylos medžiagoje esančio alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKA-0054 patikros sertifikato Nr. 1087112 matyti, kad alkotesteris, kuriuo tikrintas pareiškėjo neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, sertifikato galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs, patikra galioja iki 2020-03-09. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad siekiant įvertinti alkotesterio duomenų patikimumą, būtina vadovautis apygardos teismo praktika (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-22-107/2011), kurioje nurodyta, kad vienkartinio matavimo tikslumui, jei matavimo rodmenys neviršija 1 promilės, taikoma 1,7 procento paklaida, o papildomai per mėnesį matuoklis netenka 0,6 procentų savo jautrumo. Minėtas prietaiso matavimo tikslumas yra nurodytas ir byloje esančioje alkotesterio naudojimo instrukcijoje. Akcentuotina, jog alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARKA-0054 tinkamumas naudoti yra patvirtintas Lietuvos metrologijos inspekcijos specialistų patikros sertifikatu, todėl pagrindo abejoti, jog minėtu prietaisu nustatytas alkoholio kiekis yra klaidingas ar netinkamas, šiuo atveju nėra. Atsižvelgiant į alkotesterio rodmenų reikšmę kilti administracinei atsakomybei, suprantama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra akivaizdžiai suinteresuotas paneigti blaivumo patikrinimo rezultatus.
Vadovaujantis Taisyklių 29 punkto nuostata, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis.
Pareiškėjas E. M., nesutikdamas su neblaivumo nustatymo rezultatais nuvyko į VĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninę. Testo alkoholiui protokolas Nr. 570 patvirtina, kad 2019-10-23 21.35 valandą E. M. nustatytas 0,32 promilių neblaivumas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvadoje Nr. T-A 7198/2019 (01) nustatyta, jog E. M. kraujyje, paimtame 2019-10-23 21.30 valandą, nustatyta mažiausia koncentracija 0,35 promilės etilo alkoholio. Atkreiptinas dėmesys, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, o asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Įprastai suaugusio žmogaus kraujyje alkoholio koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 – 0,2 proc. promilės per valandą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-68-648/2017, AN2-235-360/2018). Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo organizmo po 33 minučių galėjo pasišalinti dalis alkoholio, tai parodė ir atliktas kraujo tyrimas bei ligoninėje atliktas neblaivumo patikrinimas alkotesteriu, nes per 33 minutes E. M. alkoholio koncentracija sumažėjo 0,1 promile, kas atitinka nurodytą alkoholio kiekio mažėjimo tendenciją.
Kaip buvo minėta, įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, ne medicininės apžiūros metu, atliekamos praėjus tam tikram laikui, nes nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Įvertinus laiko tarpą, skiriantį pirmąjį patikrinimą alkotesteriu įvykio vietoje ir medicinos įstaigoje, taip pat policijos pareigūnų alkotesteriu nustatytą E. M. neblaivumą – po paklaidos 0,45 promilės, ir medicininės apžiūros akto rezultatus, darytina išvada, kad nustatytas alkoholio kiekis objektyviai atspindi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo laipsnį transporto priemonės vairavimo metu, o alkotesteriu nustatytas neblaivumas nėra paneigtas atlikto kraujo tyrimo rezultatais. Vadinasi, vairavimo metu E. M. visgi buvo neblaivus, ką patvirtina ir byloje esanti VĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 570 kopija iš kurios matyti, kad E. M. tuo metu vairuoti negalėjo.
E. M. prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, atsižvelgti į bendruosius teisės protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, bei šiuo konkrečiu atveju paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nurodė dirbantis kurjeriu, turi pasiėmęs kreditą. Teigė, kad teisių atėmimas sukeltų neproporcingas neigiamas pasekmes, nes prarastų darbą, automobilį, negalėtų išmokėti paskolos ir tektų prašyti iš valstybės pašalpų, socialinių išmokų. Atkreipė dėmesį, kad Plungės apylinkės teismo byloje Nr. II-338-404/2018 buvo vadovautasi ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostata, kai nustatytas asmens girtumas 0,52 promiles ir nebuvo kitokių įrodymų, paneigiančių girtumo laipsnį ar nurodančių kitokį - mažesnį girtumo laipsnį, todėl sumažino formaliais pagrindais paskirtą vidurkį 15 mėnesių teisių atėmimo terminą iki mažesnio nei minimalus terminas, konkrečiai 8 mėnesiams.
Bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos AVPK Plungės r. PK 2019-10-29 nutarimu E. M., padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskirta vidutinė nuobauda - 950,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 15 mėnesių.
Vadovaujantis ANK 22 straipsniu, administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skirta atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016).
Pažymėtina, kad teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai, nes ANK 34 straipsnio 5 dalyje reglamentuota norma yra dispozityvi ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Pareiškėjo nurodytais motyvais galima būtų daugelyje bylų neskirti administracinio poveikio priemonės ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, paneigtų taisyklės esmę. Įstatymo leidėjas už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų.
Įvertinus byloje esančius duomenis, teigtina, kad E. M. administracinio nusižengimo byloje išskirtinių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio net ir nežymiai viršijant įstatyme numatytą leistiną normą, tačiau tokiu savo elgesiu sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, padaryto pažeidimo nepripažino. Nuo 2003 metų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas 19 kartų, 2004-08-12 vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau atitinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Nurodė, kad vienintelės pajamos yra iš vairuotojo darbo, yra pasiėmęs kreditą automobilio įsigijimui, bet tokios gyvenimiškos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Pareiškėjas iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga norint dirbti kurjeriu, turėti pastovias pajamas, susimokėti skolas ir pan., vis dėlto minėtos aplinkybės nebuvo pakankamas pagrindas, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Paminėtina, jog pareiškėjo skunde bei teismo posėdžio metu minėtos bylos Nr. II-338-404/2018 faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamam atvejui, todėl teismas ja nesivadovauja.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad E. M. paskirta vidutinio dydžio nuobauda su administracinio poveikio priemonė vidutiniam terminui, yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga, todėl taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pagrindo nėra.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Vaido Kurmio 2019-10-29 nutarimas Nr. 78-ANR_N-1836-2019 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu, o E. M. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Vaido Kurmio 2019-10-29 nutarimą Nr. 78-ANR_N-1836-2019 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.