- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- ATP-22-107/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00069-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubausto S. R. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarimo, kuriuo S. R., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį nubaustas 2500 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. R. nubaustas už tai, kad 2011-01-28, apie 0 val. 45 min., būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,85 promilės), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, (duomenys neskelbtini), K. J. gatvėje, vairavo automobilį „Audi 100“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliaciniame skunde S. R. teigia, kad teismo nutarimas yra neteisėtas, apeliuoja į ATPK 257 straipsnio nuostatas, kurios reikalauja, kad kiekvienas organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. N-9-990/2006, atkreipia dėmesį į tai, kad patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę privalo įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad apylinkės teismas šių reikalavimų nepaisė, todėl surinktus įrodymus vertino šališkai, surašiusios administracinio teisės pažeidimų protokolą institucijos naudai.
Su teismo nutarimo teiginiais, kad sulaikymo kelyje metu policijos pareigūnams prisipažino, kad automobilį vairavo neblaivus, dėl to gailėjosi ir sutiko su alkotesterio rodmenimis, o girtumą pradėjo neigti tik tada, kai byla pateko į teismą ir susitiko su advokatu, apeliantas nesutinka. S. R. tvirtina, kad policijos pareigūnams nesakė, jog vairavo neblaivus, bet sakė, kad yra išgėręs alaus, o ant alkotesterio kvito tik buvo liepta pasirašyti, kad su matavimo rezultatais yra susipažinęs. Kadangi pareigūnai tvirtino, kad nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl apeliantas ir pareiškė, kad dėl padaryto nusižengimo gailisi, nors buvo įsitikinęs, kad 1,85 promilių girtumas yra akivaizdžiai neteisingas, nors tokių abejonių teigti pareigūnams neišdrįso.
Kaip teisingai pastebėta teismo nutarime, 1,85 promilių girtumą apeliantas pradėjo neigti po susitikimo su advokatu, kai paaiškėjo, jog pareigūnai pažeidė alkotesterio „Drager“ naudojimo instrukcijų reikalavimą, kad ką tik išgėrusio asmens testavimą galima pradėti tik palaukus bent 15 minučių. Nesilaikant šio nurodymo, burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti alkotesterio rodmenis. Pareigūnai šio reikalavimo nesilaikė. Sustabdę automobilį, policijos pareigūnai apskritai nepasidomėjo, prieš kiek laiko ir kiek buvo išgėręs alaus ar kitokio alkoholio. Šią svarbią aplinkybę įrodo 2011-01-28 paaiškinimas, kurį surašė policijos pareigūnas A. K.. Teismo nuomone, pats nubaustasis kaltas dėl to, kad nepasisakė policijos pareigūnams, kad gėrė alų. Toks teismo pripažintos svarbia aplinkybės vertinimas surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą institucijos naudai įrodo teismo neobjektyvumą ir šališkumą. „Drager“ alkotesterio naudojimo taisyklės buvo žinomos policijos pareigūnams, todėl jie ir privalėjo šių taisyklių laikytis, o nubaustasis apie tokias taisykles nežinojo nieko apskritai.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi iš administracinės bylos akivaizdu, kad policijos pareigūnai neišsiaiškino svarbių bylai aplinkybių, kurios turėjo įtakos alkoholio koncentracijos tikrinimo rezultatams, teismas negalėjo objektyviais įrodymais paneigti apelianto paaiškinimo, duoto teisme, kad nuo butelio alaus išgėrimo momento iki patikrinimo alkotesteriu praėjo tik 5–6 minutės, kad dėl to 2011-01-28 0 val. 59 min. alkotesteriu atspausdinto kvito duomenys apie matavimo rezultatus parodė ne alkoholio kiekį organizme, bet garų koncentraciją burnos ertmėje. Todėl patikimų įrodymų, kad alkoholio koncentracija apelianto organizme, jeigu būtų buvę patikrinta praėjus 15 minučių po to, kai buvo išgertas butelis 5,2 procento stiprumo alus, būtų buvusi didesnė negu 0,41 promilių, byloje nėra.
Byloje esančiame administracinio sulaikymo protokole užfiksuota, kad apeliantas buvo sulaikytas 2011-01-28 0 val. 45 min., o išblaivėjimo laikas, praėjus 4 valandoms ir 30 minučių, nurodytas 2011-01-28 5 val. 30 min. Jeigu būtų galima tikėti, kad buvo nustatyta 1,85 promilių alkoholio koncentracija organizme, žinant, kad per 1 val. organizme alkoholio koncentracija sumažėja 0,14 promilių, alkotesteriu patikrinus 5 val. 30 min., turėjo būti užfiksuotas lengvas girtumas – apie 1 promilė. Kadangi pareigūnai tokio matavimo dėl kažkokių priežasčių neatliko, buvo atimta apelianto galimybė įrodyti, kad patikrinimo metu 2011-01-28 0 val. 59 min. alkoholio koncentracija jo organizme 0,41 promilės nesiekė. Policijos pareigūnų aplaidumas turėjo būti traktuojamas nubaustojo naudai.
Teismas padarė prielaidą, kad nuo alkoholio pavartojimo iki patikrinimo praėjo 18–19 minučių, tokį laiko skaičiavimą atliko remdamasis įrašu administracinio teisės pažeidimo protokole, kad apelianto automobilis buvo sustabdytas 2011-01-28 0 val. 45 min., o neblaivumas alkotesteriu patikrintas 2011-01-28 0 val. 59 min., t. y. po 14 minučių. Alkotesteriu atspausdintas laikas 2011-01-28 0 val. 59 min. yra neginčytinas, tas laikas negali būti pakoreguotas, o laikas administracinio teisės pažeidimo protokole gali būti koreguojamas priklausomai nuo situacijos. Apeliantas rašo, kad jo automobilio sustabdymo laikas nėra tikslus. Policijos pareigūnų A. K. ir P. A. tarnybiniuose pranešimuose, Z. A. paaiškinime, kurį surašė policijos pareigūnas, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas automobilio sustabdymo laikas – 0 val. 45 min. – yra priderintas prie alkotesterio rodmenų užfiksavimo laiko, teismas tokias policijos pareigūnų manipuliacijas pateisino ir nusprendė, kad problema išspręsta, kad policijos pareigūnams pasidomėti, kiek ir prieš kiek laiko buvo gertas alus, nebuvo būtina.
Apelianto nuomone, jeigu būtų galima tikėti, kad jo automobilis buvo sustabdytas 0 val. 45 min., o patikrinimas atliktas po 14 minučių, tai turėjo būti nurodyta policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Sustabdžius apelianto automobilį, tarp jo ir policininkų jokių konfliktų nekilo, viskas vyko sklandžiai, todėl neįtikėtina, kad patikrinimas alkotesteriu truko 14 minučių. Teismui dėl to turėjo kilti tam tikrų abejonių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neobjektyviai vertino policijos pareigūno P. A. parodymus, jis tarnybiniame pranešime nurodė, kad prie sustabdyto automobilio patikrinti dokumentų nuėjo vyr. patrulis A. K., o teisme P. A. parodė, kad prie automobilio nuėjo jis pats, o ne A. K..
Z. A., kurio paaiškinimą surašė policijos pareigūnas, paaiškinime laiko 2011-01-28 0 val. 45 min. nurodyti negalėjo, nes tuo metu įvykio vietoje nebuvo, atvyko tik po neblaivumo nustatymo, t. y. po 0 val. 59 min. Policijos pareigūnas Z. A. paaiškinime surašė tai, kas buvo naudinga pačiam pareigūnui.
Abiejų policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra identiški, tik pasirašyti skirtingų asmenų, todėl P. A. parodymai teisme nuo tarnybinio pranešimo turinio skyrėsi. Tokie tarnybiniai pranešimai turėtų būti vertinami kritiškai. P. A. teisme parodė, kad apelianto automobilį stabdė todėl, kad buvo vėlus paros metas, o tarnybiniuose pranešimuose teigiama, kad automobilis buvo stabdomas dėl įtartino važiavimo. Tokie prieštaravimai, nors ir nėra esminiai, tačiau parodo pareigūnų nesąžiningumą. Abejotini ir pareigūnų teiginiai, kad, eidamas link policijos automobilio, apeliantas svirduliavo į šonus, o jo kalba buvo nerišli. Tokias aplinkybes tarnybiniame pranešime nurodė tik A. K., bet teisme šias A. K. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes paminėjo ir P. A..
Teismo išvada, kad versija, susijusi su alaus butelio išgėrimu, yra išgalvota siekiant išvengti atsakomybės, kelia nusistebėjimą. Teismui sukėlė nepagrįstą įtarimą tai, kad nubaustasis po administracinės bylos iškėlimo konsultavosi su advokatu, tačiau, apelianto nuomone, pasinaudodamas savo teisėmis, numatytomis ATPK 272 straipsnyje, jis tuo jokio pažeidimo nepadarė. Administracine tvarka nubaustas S. R. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarimą panaikinti ir administracinio pažeidimo bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato laikinai einančio viršininko pareigas A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą rašoma, kad S. R. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų parodymais ir byloje surinkta rašytine medžiaga, kad Šilalės rajono apylinkės teismas 2011-03-02 pažeidimo aplinkybes išaiškino visapusiškai ir priėmė teisingą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, apylinkės teismo nutarimas naikintinas (ATPK 250 str. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 99 punkte nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 4523 (toliau tekste Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (Taisyklių 3 p.). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 p.). Šiomis taisyklėmis neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 p.).
Policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (paminėtų Taisyklių 6. p. 6.1. p., 6.3. p., 9. p., 9.1. p., 9.3. p.).
Administracine tvarka nubaustas S. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai jo gailėjimąsi dėl nustatyto girtumo palaikė sutikimu su alkotestesterio rodmenimis ir tuo grindė nubaustojo kaltę.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo turinio, apylinkės teismas, teigdamas, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas S. R. prisipažino vairavęs automobilį neblaivus ir sutiko su alkotesterio rodmenimis, rėmėsi Kelių policijos poskyrio patrulio P. A. 2011-01-28 tarnybinio pranešimo turiniu (b. l. 6), alkotesterio „Alkotest 6810“, kurio Nr. ARBH 0011, rodmenimis (b. l. 8), nubaustojo S. R. parodymais. Tačiau, kaip matyti ne tik iš policijos patrulio P. A., bet ir iš vyriausiojo patrulio A. K. (b. l. 5) tarnybinio pranešimo turinio duomenų apie tai, kad S. R. sutiko su alkotesterio rodmenimis, nėra. Apie tai, kad S. R. sutiko su alkotesterio rodmenimis, pripažino juos teisingais, kad prisipažino, jog buvo girtas, liudytojas P. A. neparodė ir teismo posėdyje (b. l. 32–33, 76). Apie S. R. gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo, bet ne dėl sutikimo su alkotesterio rodmenimis, pažymėta kompiuteriu S. R. vardu 2011-01-28 spausdintame paaiškinime (b. l. 9). Apylinkės teismo posėdyje šios sąvokos prasmė buvo išsiaiškinta. Į teisėjo klausimą S. R. paaiškino, kad jeigu tai teisybė, kad į alkotesterį įpūtė 1,85 promilės, tai dėl to prisipažino ir gailėjosi (b. l. 32–33). Todėl neigti apeliacinio skundo argumentą, kad S. R. 2011-01-28 paaiškinimo formuluotė „dėl padaryto pažeidimo labai gailiuosi“ nėra tas pats, kas alkotesterio rodmenų pripažinimas teisingais, pagrindo nėra.
Iš policijos pareigūnų A. K., P. A. tarnybinių pranešimų turinio matyti, kad 2011-01-28, vidurnaktį, Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato viršininko buvo prašoma leisti uždaryti S. R. išblaivinti, nes su juo neįmanoma išsiaiškinti pažeidimo aplinkybių ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Tuo ar kitu pretekstu, sulaikius S. R. (duomenys neskelbtini), beveik prie jo namų (S. R. parodymais iki namų buvo likę apie 100 m, b. l. 75–76), patikėjus S. R. automobilį parvairuoti S. R. kaimynui Z. A., gyv (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 27), pats S. R. iš (duomenys neskelbtini) buvo vežamas į Šilalės policijos komisariatą (16 km).
Vadovaujantis iki 2011-01-28 galiojusiu ATPK 263 straipsniu (2006-06-15 įstatymo Nr. X-691 redakcija), administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, kai jo negalima surašyti pažeidimo padarymo vietoje, o protokolas būtinas, policijos pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį galėjo pristatyti į policiją, jeigu šis neturėjo asmenį paliudijančių dokumentų ir nebuvo liudytojų, galinčių pateikti reikalingus duomenis apie jį.
Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.V-505 ir suderinta su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-412 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 ,,Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo (punktai 99, 100) nustatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Nustačius šiuos požymius, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl vairuojančiojo sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“; ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs); taikomos greito tyrimo priemonės (testai ir panašiai).
Policijos pareigūnų A. K. ir P. A. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad prie S. R. automobilio buvo nuėjęs vyr. patrulis A. K.. Iš A. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis S. R. automobilio salone užuodė stiprų alkoholio kvapą, paprašė S. R. pateikti dokumentus, S. R. eidamas link automobilio svirduliavo, jo kalba buvo nerišli (b. l. 5). P. A. tarnybiniame pranešime užsiminta tik apie tai, kad nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Teismo posėdyje liudytojas P. A. tvirtino, kad tai jis buvo priėjęs prie S. R. automobilio (b. l. 76).
Kaip matyti iš bylos aplinkybių, pats S. R. policijos pareigūnams pateikė savo ir automobilio dokumentus, pateiktuose jam pasirašyti dokumentuose pasirašė lygia neiškraipyta rašysena ne blogiau negu apeliaciniame skunde, sugebėjo pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu, paskambino telefonu Z. A., sugebėjo jam paaiškinti, kur šis turi atvykti ir iš kur paimti jo automobilį. Tai, kad su S. R. nebuvo galima susikalbėti, kad jo kartu su automobiliu nebuvo galima perduoti Z. A., kelia abejonių. Tai, kad S. R. eisena galėjo būti netvirta ir dėl slidžios kelio dangos (b. l. 32–33), skundo argumentai nepaneigti. Apie kokių nors kitokių apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje numatytų būdų taikymą, išskyrus kvapo, kalbos, eisenos vertinimą, duomenų byloje nėra, nes jie taikyti nebuvo. Yra pagrindo manyti, kad S. R. į Šilalės rajono policijos komisariatą buvo pristatytas ne dėl jo neblaivumo, negalėjimo su juo susikalbėti, bet dėl kitų priežasčių. Tvirtinimai tarnybiniuose pranešimuose apie tai, kad su S. R. neįmanoma išsiaiškinti pažeidimo aplinkybių, gali reikšti ne ką kitą, bet tai, kad S. R. su alkotesterio rodmenimis nesutiko, teisinosi, kad gėrė alų (tai paminėta S. R. 2011-01-28 paaiškinime), teisinosi, kad leistino neblaivumo ribos viršyti negalėjo (tai aiškino teismo posėdyje). Tokią aplinkybę patvirtina ir alkotesterio kvito duomenys. Alkotesterio kvite žodžiu „Sutinku“ S. R. alkotesterio duomenų nepatvirtino. Spausdintuvu atspausdintame kvite apie alkotesterio rodmenis tėra tik S. R. parašas, kuris patvirtina tik tai, kad su alkotesterio rodmenimis S. R. buvo supažindintas (b. l. 8).
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kaip ir kokiu būdu buvo nustatyta, kad S. R. iš girto (buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,85 promilės) jau 2011-1-28 5 val. 30 min. tapo blaivus (netaikant specialių išblaivinimo priemonių), lieka be atsako. Greitas S. R. išblaivėjimas patvirtina apeliacinio skundo argumentą, kad S. R. neblaivumas buvo nustatytas neteisingai. Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. paruoštoje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ (Kauno priklausomybės ligų centras 2006-12-13) rašoma, kad žmogaus kraujyje alkoholis išlieka palyginti ilgai – vyrų organizme per valandą sudega 0,1 g/1 kg kūno svorio, moterų – 0,085 g/1 kg kūno svorio (imant vidutinį kūno svorį – 70 kg) absoliutaus alkoholio, kad asmenims, kurių medžiagų apykaita normali, po pokylio ar kitokio išgėrimo nedera pradėti vairuoti bent 15 valandų.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintą medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką (p. 5.), kad bendras asmens būklės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 valandą nuo asmens atvykimo į ASPĮ, atsižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo NR. 660 ,,Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo 101.4. p., kad transporto priemonės vairuotojui prireikus atlikti medicininę apžiūrą, išrašyti siuntimą (3 priedas) ir pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tai turi būti padaryta ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo, dėl sulaikymo policijos komisariate, tai pažymėta apeliaciniame skunde, S. R. prarado galimybę laiku pasitikrinti blaivumą gydymo įstaigoje.
S. R. tvirtinimas, kad prieš važiuojant automobiliu jis išgėrė 0,5 litro alaus, o ne didesnį jo kiekį ar kitokio alkoholio, gali kelti tam tikrų abejonių, bet tokie jo parodymai objektyviais ir neginčytinais administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nepaneigti. Tai, kad gėrė alaus, paminėta S. R. 2011-01-28 paaiškinime, parodymuose teismo posėdyje. Dėl to, kad paaiškinimas nebuvo paimtas S. R. sustabdymo ir neblaivumo patikrinimo metu, S. R. kaltinti nėra pagrindo, nes, pristačius jį į Šilalės rajono policijos komisariatą, surašyti paaiškinimą, dar kartą patikrinti blaivumą, atlikti specialius jau paminėtus testus neblaivumui (blaivumui) patikrinti, pristatyti į sveikatos patikrinimo medicininę įstaigą niekas netrukdė, tai buvo galima padaryti bet kokiu S. R. sulaikymo momentu. Pakartotinis patikrinimas nors ir tuo pačiu alkotesteriu būtų buvęs labiau reikšmingas ir informatyvus, negu bet koks sulaikyto ir nubausto S. R. paaiškinimas ar policijos pareigūnų pranešimai ir paaiškinimai.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijoje šalia kitų patrulių veiklai užtikrinti priskirtų priemonių, padedančių nustatyti Kelių eismo taisyklių ar kitokius teisės pažeidimus, yra paminėti ir matavimo prietaisai – alkoholio kiekio matuokliai (p. 7.3.). Šio įsakymo 9.4. punktu reikalaujama, kad policijos patruliai būtų susipažinę su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis, o jais naudotis būtų pavesta tik išlaikiusiems įskaitą ir mokantiems šiais prietaisais naudotis.
Administracinio teisės pažeidimo byloje yra alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARBH-0011, kuriuo buvo matuojamas S. R. neblaivumas 2011-01-28, patikros sertifikatas Nr. 0718342, iš kurio matyti, kad šio matuoklio patikra galiojo tik iki 2011-02-01, kad iki to laiko jis turėjo būti ruošiamas naujai patikrai (b. l. 4, 17).
Iš apylinkės teismui pateiktos alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos matyti, kad alkotesteris skirtas mobiliam naudojimui, skirtas išmatuoti alkoholio koncentracijai žmogaus iškvėptame ore (b. l. 4, 39–72), matuoklio naudojimo instrukcijų reikalaujama laikytis griežtai (b. l. 3). Jei nuo kalibravimo datos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, prietaisas turi būti iš naujo kalibruojamas arba pateikiamas „Drager Service“ ar kitoms įgaliotoms organizacijoms (b. l. 4, 63). Instrukcijoje nurodyta, kad vienkartinio matavimo tikslumui, jei matavimo rodmenys neviršija 1 promilės, taikoma 1,7 procento paklaida, o papildomai per mėnesį matuoklis netenka 0,6 procentų savo jautrumo (b. l. 68). Matuoklis „Drager Alcotest 6810“ iki 2011-01-28 buvo naudojamas beveik 6 mėnesius laiko (iki naujos patikros buvo likusios tik 4–5 dienos). Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. paruoštoje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ (Kauno priklausomybės ligų centras 2006-12-13) rašoma apie tai, kad alkotesterio parodymai gali įvairuoti net nuo –30 proc. iki +60 proc., nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai. Vilniaus metrologijos centro Fizikinių ir cheminių matavimų laboratorijos technikos vadovės N. N. teigimu, „pagal nurodytus parametrus „Lion“ nėra blogesni už vokiškus „Drager“, jų paklaida tokia pati – 5 procentai“.
Žemesnės instancijos teismas
Alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcija teigia, kad matavimai šiuo alkotesteriu gali būti atliekami praėjus bent 15 min. po to, kai buvo išgerta alkoholio, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti rodmenis. Burnos skalavimas vandeniu arba nealkoholiniais gėrimais nurodyto laukimo laiko nesutrumpina (b. l. 14). Nurodytas laikas bent 15 minučių reiškia ne ką kitą, o tai, kad abejonėms dėl matavimo tikslumo išvengti reikėtų palaukti šiek tiek ilgesnį negu 15 minučių laiką.
Administracine tvarka nubaustas S. R. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo girtumas buvo pradėtas matuoti nesilaikant alkoholio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos, t. y. anksčiau negu praėjo 15 min. po to, kai jis išgėrė 0,5 litro 5,2 procentų stiprumo alaus.
Ir P. A., ir A. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad S. R. automobilis buvo sustabdytas apie 0 val. 45 min. (b. l. 5, 6). Tokį pat laiką į S. R. paaiškinimą įrašė vyr. patrulis A. K., nors teismo posėdyje S. R. parodė, kad savo automobilio sustabdymo laiko nefiksavo (b. l. 75). Toks paaiškinimas reiškia, kad S. R. paaiškinime automobilio sustabdymo laikas įrašytas ne S. R. iniciatyva ir ne pagal jo parodymus. S. R. automobilį sutikusio parvairuoti Z. A. paaiškinime (b. l. 9) ne be policijos pareigūnų iniciatyvos įrašytas toks pat S. R. sulaikymo laikas – apie 0 val. 45 min., nors Z. A. nematė nei S. R. automobilio stabdymo momento, nei S. R. neblaivumo matavimo, nes atvyko jau po to, kai nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo S. R. telefonu paprašė atvykti paimti jo automobilį (b. l. 7, 33).
Teismo posėdyje liudytojas P. A. patvirtino, kad konkretaus automobilio sustabdymo laiko jis nurodyti negali, kiek laiko praėjo nuo S. R. automobilio sustabdymo iki girtumo patikrinimo, neprisiminė (b. l. 76). Skundžiamame nutarime administracine tvarka nubausto S. R. parodymų, duotų teismo posėdyje, interpretacija netiksli. Teismo posėdžio protokole S. R. parodymuose neužfiksuota pasakymo, jog jis „policininkams prisipažino, kad vairavo neblaivus“, „kad jis negalėjo įpūsti 1.89 promilių“. S. R. teismo posėdyje parodė, kad 0,5 litro 5,2 procentų stiprumo alaus išgėrė per minutę laiko, o kai jį sustabdė, kol patikrino girtumą galėjo praeiti dvi, trys, keturios minutės, manė, kad važiavo negirtas, kodėl į alkotesterį įpūtė 1,85 promilės, nežino, turėjo įpūsti iki 0,4 promilės (b. l. 75, 80). S. R. apylinkės teismo posėdyje parodė, kad išgėrė alų paskubomis, per minutę ar mažiau laiko, kol sušilo automobilio variklis, o buvo sustabdytas, kai nuvažiavo apie 700–800 m, nuo alaus išgėrimo iki jo automobilio sustabdymo praėjo apie 3–5 minutes. Po automobilio sustabdymo 2 minučių laikotarpiu pūtė į alkotesterį. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų turinio, iš liudytojo P. A. parodymų teisme matyti, kad apie tai, kada, kur, kiek ir ko S. R. gėrė, niekas nesidomėjo, nes tai buvo neaktualu, todėl netikėti apeliacinio skundo argumentais, kad patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas skubotai, nepaneigtinas. Alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcija patvirtina, kad šį alkotesterį pirmam matavimui paruošti pakanka apie 6 sekundžių laiko (b. l. 68).
Remdamasis konkretumą neužtikrinančiais duomenimis, esant griežtiems alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos reikalavimams, apylinkės teismas negalėjo vadovautis savo apytiksliais laiko skaičiavimais, kurie vertintini tik kaip prielaidos, kad alkoholio koncentracija S. R. iškvėptame ore buvo pradėta matuoti praėjus 15 min. nuo to momento, kai S. R. išgėrė alkoholio. Niekuo nepaneigtas S. R. aiškinimas, kad jo blaivumas (girtumas) buvo patikrintas tuoj pat, kai policijos pareigūnai jo automobilį sustabdė, kad iki to laiko nuo tada, kai jis išgėrė alaus, 15 minučių nepraėjo. Susumavus S. R. nurodytus laikus, kiek truko alaus išgėrimas, važiavimas iki sustabdymo, patikrinimas alkotesteriu, matyti, kad S. R. nurodytas laikas nuo alkoholinio gėrimo išgėrimo iki patikrinimo alkotesteriu sudaro ne daugiau kaip 8 min. laiko ir yra žymiai trumpesnis negu apylinkės teismo nutartyje nurodytas laikas – apie 18–19 minučių.
Vienintėlis ir nekeliantis abejonių laikas yra 2011-01-28 0 val. 59 min., kai buvo patikrintas S. R. neblaivumas (blaivumas), o kitoks apylinkės teismo nutarime paminėtas laikas (apie 3–4 min., apie 5–6 min., apie 2–3, apie 15 min., apie 18–19 min.) yra labai apytikris, teismo nustatytas subjektyviai, todėl tapo vienu iš apeliacinio skundo argumentų, teigiančių, kad teismas buvo šališkas (ne todėl, kad teismo nutarime vietoje 1,85 promilių nurodomas 1,89 promilių girtumas), nesant objektyvų laiką patvirtinančių duomenų, teismas laiką pakoregavo administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos naudai. Teismo prielaidomis dėl laiko trukmės tenka suabejoti ir todėl, kad iš bylos dokumentų matyti, jog policijos pareigūnai, sulaikę S. R., įvykio vietoje nedelsė, nes vos tik 0 val. 59 min. buvo gauti alkotesterio rodmenys, 1 val. 5 min. buvo surašytas pranešimas apie S. R. nušalinimą nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7, 8).
Skubindamiesi vykdyti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-412 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 ,,Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo 101.1. punkto reikalavimą – nedelsiant alkoholio kiekio matuokliu patikrinti, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), nepagrįstai tikėdamiesi, kad tikrinamasis S. R. nepasinaudos išmanančio patikrinimo alkotesteriu metodika žiniomis ar advokato pagalba, policijos patruliai į griežtus alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos reikalavimus neatsižvelgė.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis), kuriais yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus, kaip pagrįstai pastebėta apeliaciniame skunde, renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).
Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas), o šiuo atveju ir teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444?4788/2009).
Įvertinus ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatą ir ATPK 216 straipsnį, nustatantį organus (pareigūnus), įgaliotus nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, darytina išvada, jog rinkti įrodymus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai.
Nagrinėjant S. R. administracinio teisės pažeidimo bylą ištirtos ir įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Pripažintina, tai teigiama ir apeliaciniame skunde, kad byloje yra prieštaringų faktinių duomenų, bet teismas pagal išgales ėmėsi priemonių tiems prieštaravimams pašalinti, išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus, bet abejonės dėl administracine tvarka nubausto S. R. kaltės nepašalintos neabejotinais, neginčytinais įrodymais, kad S. R. neblaivumas nustatytas nepažeidžiant alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos reikalavimų, kad jo neblaivumas viršijo 0,4 promilės, kad jis pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nubaustas pagrįstai, neįrodyta. Patikrinimas alkotesteriu atliktas pažeidžiant jo naudojimo instrukcijos reikalavimus, o kitu neblaivumo nustatymo būdu, kurį numato Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 4523, 4 punktas – pristatyti S. R. į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą – pasinaudota nebuvo.
Asmens neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, vadovaujantis Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.V-505 ir suderinta su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-412 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 ,,Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo (punktai 99, 100), laikomi tik požymiais, kuriems esant tik galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, ir laikomi tik pretekstu įtartiną asmenį patikrinti.
Išnaudojus visas galimybes šiame nutarime paminėtoms abejonėms pašalinti, laikantis administracinių teisės pažeidimų teisenos nuostatos, kad visos abejonės tokiu atveju vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, vadovaujantis tuo, kad Lietuvos Respublikos ATPK 1, 7 straipsniuose numatyti teisėtumo uždaviniai gali būti įgyvendinti tik neabejotinais, pagrįstais ir teisėtais teismų sprendimais, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.), skundžiamas Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimas kaip neteisėtas ir nepagrįstas naikintinas, o S. R. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 302-12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarimą, kuriuo S. R. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-106-220/2011 nutraukti.
Nutartis neskundžiama.