Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, teistas:

1) 2017 m. gegužės 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams;

2) 2018 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams vienam mėnesiui;

3) 2022 m. gegužės 12 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį dvidešimties parų areštu, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas keturiems mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą bausmės vykdymo atidėjimo metu būti suderintoje su Lietuvos probacijos tarnyba gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. Bausmę atlikęs. Teistumas išnykęs.

4) 2024 m. balandžio 2 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausmę su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nustatant, kad per bausmės vykdymo laiką M. V. nuo 22 val. iki 6 val. turi būti suderintoje su Lietuvos probacijos tarnyba gyvenamojoje vietoje. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės apribojimo vieneriems metams. Bausmę atlieka nuo 2024 m. balandžio 22 d. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai buvo nustatyta daugiau kaip 1.5 promilių neblaivumas, o būtent jis:??

2024 m. liepos 28 d. apie 20 valandą 10 minučių, Ignalinos rajone, Vidiškių seniūnijoje, Vidiškių kaime, Sodų g., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį VW PASSAT, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam iškvėptame ore nustatytas 3.51 promilių neblaivumas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Esant visoms įstatymo numatytoms aplinkybėms ir pagrindams, įrodymų tyrimas byloje atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str. nustatyta tvarka.

2024 m. liepos 28 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad M. V. 2024 m.liepos 28 d. 20 valandą 14 minučių alkotesteriu nustatytas 3.79 promilių neblaivumas (girtumas). Antru pūtimu 20 valandą 32 minutės 3.51 promilių neblaivumas (I t., b.b.l. 26).

2024 m. liepos 29 d. VĮ REGITRA išraše užfiksuota, kad transporto priemonė VW PASSAT, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (kėbulo numeris) (duomenys neskelbtini), registruota T. R. vardu (I t., b.b.l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

24Iš BK 281¹ str. 1 d. nuostatų analizės matyti, kad šioje straipsnio dalyje nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs – vairavimas transporto priemonės, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; neblaivumo patikrinimo vengimas esant neblaivumo požymiams; alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aptartos alternatyvios nusikalstamos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena iš jų gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.

M. V. inkriminuota nusikalstama veika laikytina visiškai įrodyta, yra kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos dispoziciją.

Dėl bausmių skyrimo.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 d. 2 p.);

M. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 d. 13 p.)

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo M. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo M. V. padaryta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskirtina nesunkių nusikaltimų grupei (BK 11 str. 3 d.)); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai); kaltininko asmenybę (kaltinamasis M. V. įsidarbino ir pradėjo dirbti nuo 2024-08-19 (duomenys neskelbtini) (II t., b.b.l. 2-23), tačiau teistas keturis kartus (vieną kartą už analogišką nusikalstamą veiką), naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą), taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, jog inkriminuojamą veiką padarė praėjus dviem metams po nuteisimo už analogišką nusikalstamą veiką ir penkiems mėnesiams po paskutinės nusikalstamos veikos, pagal BK 140 str. 2 d. padarymo, ne kartą baustas administracine tvarka) ir mano, jog kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką nėra pagrindo skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų su laisvės atėmimu (su trumpalaikiu laisvės atėmimu) nesusijusių bausmių (nors kaltinamasis dirba, tačiau įsidarbino tik 2024-08-16, ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtos administracinės nuobaudos-baudos nėra sumokėtos (I t., b.b.l. 151-163) , beto, už ankstesnę analogišką nusikalstamą veiką paskirta arešto bausmė neatgrasė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo), todėl už padarytą nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ str. 1 d.), jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, nustatomas artimesnis bausmės vidurkiui.

Pagal nustatytas M. V. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl M. V. šiuo nuosprendžiu skirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę M. V. įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. liepos 28 d. 20 val. 20 min. iki 2024 m. liepos 29 d. 12 val. 37 min., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo diena (I t., b.b.l. 86-87, 98-99).

Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, M. V. teistas 2024 m. balandžio 2 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausme su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nustatant, kad per bausmės vykdymo laiką M. V. nuo 22 val. iki 6 val. turi būti suderintoje su Lietuvos probacijos tarnyba gyvenamojoje vietoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės apribojimo vieneriems metams (I t., b.b.l. 139-142). Bausmę M. V. atlieka nuo 2024 m. balandžio 22 d. Taigi, remiantis bylos duomenimis, naują nusikalstamą veiką M. V. padarė praėjus trims mėnesiams (2024-04-02 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė pradėta vykdyti 2024-04-22, naują nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė 2024-07-28) nuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vieneriems metams vykdymo pradžios, todėl laikytina, jog M. V. tik iš dalies atliko jam paskirtą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę. Taigi, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 64 straipsnio nuostatomis turėtų spręsti bausmių sbendrinimo klausimą, tai yra prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti neatliktos bausmės dalį. Tačiau, 2024 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus pažymoje nurodoma, kad M. V. nevykdė teismo jam paskirtų įpareigojimų: 2024-07-27 nebuvo namuose nuo 22 val. iki 23 val. 47 min. 2024-07-28 nebuvo gyvenamojoje vietoje. 2024-08-12, 02 val. 53 min. išvyko iš namų pasiėmęs elektroninio stebėjimo įrenginį. 2024-04-24 M. V. nukreiptas į visuomenės sveikatos biurą išklausyti elgesio pataisos programą. 2024-07-11 dėl programos išklausymo nesikreipė. Buvo įspėtas, įpareigotas išklausyti programą iki 2024-08-19. Neišklausė (I t., el.b.l. 150). Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas (teikimo Nr.T-472-949/2024), kuriuo prašoma M. V. (už piktybinį teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą) 2024-04-02 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę pakeisti į bausmę - areštą. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, siekiant, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, o nusikalstamą veiką padaręs ir kaltu pripažintas asmuo atliktų jam paskirtą bausmę, šiuo nuosprendžiu ir 2024 m. balandžio 2 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų baudžiamuoju įsakymu M. V. paskirtos bausmės nebendrintinos.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis).

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, jog M. V. kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, yra jauno amžiaus, turi nepilnamečių vaikų (I t., b.b.l. 127), dirbantis (II t., .b.l. 22-23), nurodė, jog pilnai suprato savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, ketina keisti gyvenimo būdą iš esmės (nustoti vartoti alkoholį, išlaikyti vaikus), tai galės padaryti tik būdama laisvėje, todėl esant pakankamam pagrindui manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu atidėtinas. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti kaltinamojo M. V. elgesį laisvėje.

Dėl Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio taikymo.

Baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. V. įvykio metu buvo neblaivus (3.51 promilių neblaivumas). Specialios teisės atėmimas gali būti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (prarado ar nebuvo įgiję). Sistemiškai aiškinant BK 68 str., 281¹ str., Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis Nr. 2AT-12-719/2018). Nagrinėjant bylą nustatyta, jog M. V. teisė vairuoti transporto priemonę buvo atimta, 2022 m. gegužės 12 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir šešiems mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 6 d. (I t., b.bl. 125, 143-147). Esant nurodytam teisiniam M. V. atžvilgiu taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d., 68 str.), terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 29 d.

2024 m. liepos 29 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. K. nutarimu M. V. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (I t., b.b.l. 120-121), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikintina.

Dėl turto konfiskavimo (Baudžiamojo kodekso 72 straipsnis).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalis nustato, kad kitam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Pažymoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš VĮ "Regitra" duomenų bazės užfiksuota, kad transporto priemonė VW PASSAT, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (kėbulo numeris) (duomenys neskelbtini), registruota T. R. vardu (I t., b.b.l. 33). 2024 m. liepos 29 d. liudytoju apklaustas T. R. paaiškino, kad buvusiai žmonai R. R. paskolino jam priklausantį automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 29 d. ryte iš R. R. sužinojo, kad M. V., būdamas neblaivus, vairavo jam priklausantį automobilį ir automobilis sulaikytas (I t., b.b.l. 46-49).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis Nr. 2K-80-511/2018). Taigi automobilis, kurį vairavo M. V., atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad T. R., perduodamas automobilį naudotis R. R., žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, todėl T. R. automobilis negali būti konfiskuotas. Pagal Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalį iš M. V. turi būti išieškota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. 2024 m. liepos 29 d. VšĮ EMPREKIS pažymoje užfiksuota, kad 2024 m. liepos mėnesio duomenimis automobilio VW PASSAT valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina yra 1 010 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu (I t., b.b.l. 39), todėl tokia suma iš M. V. turi būti išieškota.

Dėl daiktinių rodymų.

2024 m. rugpjūčio 22 d. pakvitavime užfiksuota, jog automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio raktelis grąžinti T. R. (I t., b.b.l. 83-84).

CD laikmena (kurioje vaizdo-garso įrašai daryti 2024-07-28 pareigūnų kūno kameromis, atvykus į įvykio vietą ir garso-vaizdo įrašas, darytas 2024 m. liepos 29 d. įtariamojo M. V. apklausos metu), pridėta prie bylos atskirame voke (I tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Prašymas dėl proceso išlaidų byloje nepateiktas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu M. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. V. galutinę bausmę – laisvės atėmimą keturiems (4) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę M. V. įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. liepos 28 d. 20 val. 20 min. iki 2024 m. liepos 29 d. 12 val. 37 min. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. V. atidėti dvejiems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skiriant M. V. šiuos įpareigojimus: 1) tęsti darbą ar mokslą; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, M. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant valstybės nuosavybėn 1010 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų 00 ct).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, M. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 29 d.

2024 m. liepos 29 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. K. nutarimu M. V. paskirą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

CD laikmeną (kurioje vaizdo-garso įrašai daryti 2024-07-28 pareigūnų kūno kameromis, atvykus į įvykio vietą ir garso-vaizdo įrašas, darytas 2024 m. liepos 29 d. įtariamojo M. V. apklausos metu), pridėtą prie bylos atskirame voke (I tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o esant suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.