Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3196-849/2015 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui P. P. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo P. P. priešieškinį ieškovui A. V. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 75 Eur nuostoliams atlyginti, bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 7 191,64 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi nutraukė bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl nuostolių priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, tačiau, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir atsižvelgęs į CPK 313 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Ieškovas nesutikimą su nurodyta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju taikos sutarties sąlygų netinkamo vykdymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal vykdymo procesą reglamentuojančias normas. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 str. 3 d., 629 str. 1 d. 2 p.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1, 2 d.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, prieš tvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Tačiau vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 1 d.). Vienu iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 str. 1 p.). Teismų sprendimai ir nutartys gali būti vykdomi tik po to, kai jie įsiteisėja (CPK 588 str. 1 d.). CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-265-470/2015 pagal ieškovų D. V. ir A. V. ieškinį atsakovui P. P. dėl pažeistų teisių gynimo tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis. Taikos sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad augalai (paprastosios eglės) ar jų gyvatvorė, augantys ties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), riba, būtų neaukštesni kaip 2 metrai, o šių augalų šakos ir šaknys neįsikištų į ieškovams priklausančių žemės sklypų ribas. Taikos sutarties 2 punktu atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sutarties pasirašymo dienos, o vėliau ne rečiau kaip 1 kartą per pusmetį nugenėti augalus ar jų gyvatvorę, esančius ties žemės sklypų riba pagal taikos sutarties 1 punkte nustatytus reikalavimus, ieškovų žemės sklypų pusėje sutvarkyti nugenėtų augalų šakas ir išgabenti genėjimo atliekas. Taikos sutarties 4 punktu buvo sutarta, kad jei atsakovas nevykdys taikos sutarties 1 ir 2 punktuose numatytų įsipareigojimų, ieškovai privalo įspėti atsakovą dėl taikos sutarties nevykdymo, o pastarajam per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos neįvykdžius įsipareigojimo, ieškovai turi teisę taikos sutarties 1 ir 2 punktuose numatytus darbus atlikti patys, išsiieškodami darbų vykdymo išlaidas iš atsakovo. Šalys susitarė, kad tokių darbų minimali kaina (vertė) 75 Eur. Šalių sudaryta taikos sutartis buvo patvirtinta Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi. Šiai nutarčiai įsiteisėjus, taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad vykdytini yra tie teismo sprendimai, kurie gali būti vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, t. y. kai teismo sprendimo teisinis efektas gali būti pasiekiamas ir jis įgyvendintas atsakovui atlikus veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotas įpareigojimas, ir kai atsakovui neatlikus šių įpareigojimų gali būti taikomos CPK numatytos priverstinės teismo sprendimo vykdymo priemonės. Šalių sudarytos taikos sutarties 2 ir 4 punktuose yra nurodyti konkretūs veiksmai (atitinkamų darbų įvykdymas, jų apmokėjimas), kuriuos atsakovas įpareigotas atlikti, todėl teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, turi vykdytinumo požymį, dėl ko jos nevykdant gali būti taikomos priverstinio vykdymo priemonės (CPK 624 str. 2 d. 8 p.).

Vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytų prievolių (CPK 646 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, vertina, ar yra įvykdytos taikos sutartyje nurodytos sąlygos, ir dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies suinteresuoto asmens prašymu išduoda vykdomąjį raštą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė atlikęs taikos sutartyje numatytus medžių genėjimo darbus, todėl pagal taikos sutarties 4 punktą atsakovas jam turi sumokėti numatytą 75 Eur sumą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų vykdymo (dėl medžių genėjimo darbų išlaidų atlyginimo). Taigi ieškovas turėjo teisę kreiptis į taikos sutartį patvirtinusį teismą, kad šis išduotų vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (CPK 634 str. 1, 2 d., Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.), todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismui dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išdavus vykdomąjį raštą, jis turi būti perduotas vykdyti antstoliui, kuris vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas atlieka vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso VI dalies normomis, jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Sprendimų vykdymo instrukcija ir kitais norminiais teisės aktais. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje paminėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, nesudaro pagrindo spręsti, kad bylos nutraukimo klausimas buvo išspręstas netinkamai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį.