Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorei Alginai Giniotienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas tris kartus, paskutinį kartą 2016 m. birželio 30 d., Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 231 straipsnio 1 dalį - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu, 2018 m. gegužės 29 d. paleistas atlikus bausmę, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis, 2018 m. liepos 1 d. apie 16:30 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 1 kilometre pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo V. M. priklausantį automobilį "Renault Megane" valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (specialisto išvada Nr. T-A 6508/2018 (01) kraujyje nustatyta 2,38 promilės etilo alkoholio).

Šiais savo veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje

Kaltinamasis G. K. apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2018 m. liepos 1 d., savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) su draugu vartojo alkoholį. Išgėręs prisiminė, kad žadėjo močiutei atvežti ant kapo, todėl nusprendė nuvažiuoti iki kapinių, esančių (duomenys neskelbtini). Į kapines važiavo automobiliu Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris registruotas ir priklauso jo sugyventinei V. M., kurį jai padovanojo, nes sugyventinė šiuo metu lanko vairavimo kursus ir turėjo artimiausiu metu išsilaikyti vairuotojo pažymėjimą. V. M. tą dieną jį atkalbinėjo važiuoti, liepė paskambinti taksi, tačiau jis neklausė ir pasiėmęs koridoriuje kabėjusius automobilio raktelius nusprendė važiuoti. Kartu su juo važiavo ir V. M.. Papilės miestelyje netoli kapinių, sustabdė policijos pareigūnai.. Anksčiau išgėręs alkoholio yra vairavęs keletą kartų automobilį. Alkoholis turėjo įtakos jo tokiam poelgiui, nes išsiblaivęs suvokė, kad pasielgė neapgalvotai. Dėl tokio poelgio dabar labai gailisi, supranta, kad pasielgė neatsakingai, padarė išvadas ir ateityje daugiau pasižada taip nesielgė, juolab, kad greit ruošiasi tapti tėvu. Neprieštarauja dėl automobilio konfiskavimo.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis G. K. yra jos sugyventinis su kuriuo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, šiuo metu jie laukiasi vaikelio. 2018 m. liepos 1 d. dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, G. K. būdamas neblaivus sugalvojo nuvažiuoti į kapines, kurios yra (duomenys neskelbtini), pas močiutę. Ji, G. K. važiuoti neleido, tačiau pamatęs kur ji paslėpė raktelius, juos pasiėmė ir ruošėsi važiuoti. Jo palikti vieno nenorėjo, labai pergyveno, todėl nusprendė važiuoti kartu, manė, jog jai esant šalia jis bent jau važiuos ramiau. (duomenys neskelbtini), netoli kapinių sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino jo girtumą. Automobilis "Renault Megane" registruotas jos vardu, jį įsigijo už bendras abiejų lėšas. Šiuo metu neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau lanko vairavimo kursus. Žino, kad už transporto priemonių vairavimą neblaiviam numatyta ir transporto priemonės konfiskavimas, neprieštarauja, kad jos vardu registruotas automobilis būtų konfiskuotas.

2018 m. liepos 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo užfiksuota, jog 2018 m. liepos 1 d. apie 16:30 val. kelyje (duomenys neskelbtini) 1 km. buvo sustabdyta transporto priemonė Renault Megane valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią vairavo G. K., nustatytas 2,43 prom. neblaivumas. Vairuotojas sulaikytas tolimesniems procesiniams veiksmams atlikti. Kartu su G. K. toje pačioje transporto priemonėje važiavo ir transporto priemonės savininkė V. M., kuri perdavė transporto priemonę vairuoti G. K.. (b. l. 1-2).

2018 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele, dokumentų kopijomis), kuriuose užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), kur buvo sustabdyta ir apžiūrėta transporto priemonė Renault Megane valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-19).

2018 m. liepos 1 d. priverstinio transporto priemonių nuvežimo aktu Nr. 209, kurio pagrindu automobilis „Renault Megane valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos vilkiku nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę Mažeikių rajone, Krucių kaime (b. l. 23).

Kelių transporto priemonių registro išrašu apie kelių transporto priemones, liudijančiu, kad automobilio Renault Megane valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra V. M. ( b. l. 25).

2018 m. liepos 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 6508/2018(01), kuria konstatuota, jog G. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,38 promilės etilo alkoholio (b. l. 45).

I. Dėl veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo G. K., liudytojos V. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo G. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo G. K. veikoje, visiškai įrodyta. Kaltinamojo G. K. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nekelia abejonių, jo kaltė vairavus automobilį apsvaigus nuo alkoholio, patvirtinama laboratoriniais kraujo tyrimais, todėl teismas konstatuoja, kad šių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, jog kaltinamasis G. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi kaltinamasis G. K. 2018 m. liepos 1 d. apie 16:30 val., kelyje (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KRT) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo V. M. priklausantį automobilį "Renault Megane" valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, specialisto išvada Nr. T-A 6508/2018 (01) kraujyje nustatyta 2,38 promilės etilo alkoholio. G. K. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

II. Dėl bausmės skyrimo

G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. K. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas tris kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, tik 2018 m. gegužės 29 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atlikus jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę po mėnesio vėl padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką (b. l. 47-52), daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat baustas ir už grubius KET pažeidimus (pakartotinai per metus transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti), paskirtų baudų nemoka (b. l. 83-87), nedirba (b. l. 88), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 89), duomenų apie įrašymą į psichikos sveikatos centro įskaitas nėra

Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą nustačius maksimaliam BK 287 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės dydžiui.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti.

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo galimybę G. K. atžvilgiu, teismas atkreipia dėmesį į tai, nors kaltinamasis G. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, vis dėl to teismas sprendžia, kad svarstant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, į tai, kad G. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, savo kaltę pripažino ir dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi, kas rodo, kad jis nesistengė sumažinti savo veikos apimties ir atsakomybės, teismo nuomone, atidėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju G. K. gali sulaikyti ir jį gali motyvuoti keisti gyvenimo būdą būtent laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, siekis neprarasti laisvės.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam G. K. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

G. K. 2018 m. liepos 2 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

III. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, įskaitant ir laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.

Kadangi nagrinėjamu atveju G. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio – nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,38 promilės alkoholio), transporto priemonę vairavo intensyvaus eismo metu (darbo dienos metu), ir nors dėl jo veiksmų nebuvo padaryta jokia žala ar sužaloti žmonės, tačiau neabejotina, kad neteisėti G. K. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko ir kartu su juo važiavusios jo sugyventinės V. M. sveikatai ar net gyvybei. Todėl, nustačius, kad G. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise. Nepaisant to, kad G. K. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti (tokios teisės jis nebuvo įgijęs) transporto priemonės, tačiau vien tik faktas, kad kaltininkas neturėjo teisės variuoti tos rūšies transporto priemonės, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Nustatydamas šio draudimo terminą teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padaryto KET pažeidimo pavojingumą, bei jo asmenybę. Spręsdamas šio draudimo termino nustatymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad G. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, būdamas sunkaus girtumo laipsnio, jam nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, be to, kaltinamasis nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes šios teisės nėra įgijęs, be to anksčiau dukart baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, neteisėti G. K. veiksmai kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, todėl, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. K. skirtinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones) taikymas įstatymo numatytam maksimaliam trejų metų terminui. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgus į teisingumo, teisėtumo bei proporcingumo principų derinimo reikalavimus, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones netaikymas ar taikymas trumpesniam nei įstatymo numatytam terminui nagrinėjamos bylos kontekste neabejotinai neatitiktų proporcingumo reikalavimo (Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose 2017 m. spalio 5 d. Nr. 1A-2600-744/2017, 2017 m. spalio 19 d. Nr. 1A-301-332/2017).

Taipogi, vadovaujantis BK IX skyriaus nuostatomis, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, iš kurių viena – turto konfiskavimas (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo priemonės (transporto priemonės) konfiskavimas pripažįstamas proporcinga baudžiamojo poveikio priemone, esant padarytai BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytai nusikalstamai veikai, kur nusikaltimo priemonė aiškiai įvardyta ir straipsnio dispozicijoje. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti savaime laikomas priemone, kuri varžo nusikaltimą padariusio asmens ar kitų asmenų teises labiau negu reikia, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2008 m. lapkričio 4 d. Nr. 2K-339/2008, 20011 m. lapkričio 15 d. Nr. 2K-463/2011, 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 2K-534/2011, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014).

Viena iš BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų kitam fiziniam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo taikymo sąlygų yra ta, kad perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad G. K. inkriminuotą nusikaltimą įvykdė vairuodamas kitam asmeniui – V. M. priklausantį automobilį "Renault Megane" valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Tiek iš paties kaltinamojo G. K., tiek iš liudytojos V. M. teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų parodymų nustatyta, transporto priemonės savininkė V. M. matė tą dieną G. K. vartojant alkoholinius gėrimus, ir, žinodama, kad G. K. yra neblaivus, leido jam vairuoti automobilį, bei pati važiavo kartu su juo. Taigi, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. M., perleisdama nuosavybės teise jai priklausantį automobilį vairuoti G. K., žinojo, kad pastarasis, būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį padarys įstatymo uždraustą veiką (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas), leido jam tai daryti, todėl kartu rizikavo ir prarasti savo turtą. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalimi, G. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - V. M. priklausančio automobilio "Renault Megane" valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu saugomo automobilių saugojimo aikštelėje Mažeikių rajone, Krucių kaime, konfiskavimas.

IV. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

2018 m. liepos 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu metu paimti daiktai ir dokumentai nuosprendžiui įsiteisėjus:

– automobilio „Renault Megane“ valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. H778470, saugomas baudžiamojoje byloje, perduotinas valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone;

– techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 601-0405807, saugoma voke prie bylos, perduotina Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijai „Transeksta.

V. Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Teismo vertinimu, negali būti išlaidos priteisiamos už didesnį laikotarpį, nei bus priimtas teismo nuosprendis, kitu atveju, nepagrįstai būtų priteisiamos per didelės išlaidos.

Remiantis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdymo organizavimo skyriaus vyresniosios specialistės 2018 m. liepos 4 d. pranešimu Dėl patirtų išlaidų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-31272-18 (b. l. 30) bei 2017 m. gegužės 25 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 86-ST2-26 su priedais kopija (b. l. 31-40), nustatyta, kad transporto priemonės transportavimo įkainis už Akmenės rajono savivaldybės ribų vykdomas pagal 1 km įkainį - 0,85 Eur su PVM, o transporto priemonių vienos paros saugojimo UAB „Autobastionas“ aikštelėje įkainis – 0,80 Eur, todėl šioje byloje Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas už automobilio „Renault Megane“ valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 23 d. (nuosprendžio priėmimo dienai) patyrė viso 82,15 Eur, tai yra 63,75 Eur už automobilio transportavimą (75 km x 0,85 Eur) ir 18,40 Eur už automobilio saugojimą (0,80 Eur x 23 d.) išlaidų. Šios išlaidos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1, 2 dalimis, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies, 5, 7, 8 ir 10 punktų reikalavimais, G. K. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant G. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

– pradėti dirbti, o netekus darbo registruotis darbo biržoje;

– neišeiti iš namų nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jeigu tai nesusiję su darbu;

– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 1 d. 16 val. 30 min. iki 2018 m. liepos 2 d. 13 val. 52 min. ir laikyti, kad jis yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, G. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant V. M. priklausantį automobilį "Renault Megane" valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 82,15 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų 15 ct) išlaidas už automobilio Renault Megane“ valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 23 d., t. y. teismo nuosprendžio priėmimo dienos, procesinėmis išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo G. K. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Išaiškinti G. K., kad šios priteistos procesinės išlaidos turi būti sumokėtos į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsikaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas.

Kaltinamajam G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilio „Renault Megane“ valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. H778470, saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone;

– techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. 601-0405807, saugomą voke prie bylos, perduoti Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijai „Transeksta.“

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.