Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės A. D. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-07-17 nuosprendžio, kuriuo A. D., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduota pagal laidavimą Z. D., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu A. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, konfiskuotas A. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantis automobilis ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės atleista už tai, kad ji 2017-05-05, apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini) 162 kilometre, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (jos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,67 promilės etilo alkoholio), vairavo kelių transporto priemonę - nuosavą automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės A. D. ir jos gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės A. D. apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-07-17 nuosprendį galioti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės A. D. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-07-17 nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai A. D., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukė.

Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės A. D. savo apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, ji nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jai paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – draudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir automobilio ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, prašo sutrumpinti jai uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą ir nekonfiskuoti jai priklausančio automobilio. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise termino (Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnis)

Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Apeliaciniu skundu neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo A. D. teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jo trukme – uždraudimu vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, prašant taikyti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejų) metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios A. D. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jos asmenybę. Nors apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės uždraudė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, t. y. nustatė A. D. ilgesnį vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą, nei A. D. buvo skirta Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-06-08 teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėtina, kad teismas taip elgtis gali, nes jis nėra saistomas prokuroro siūlymo ar teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės rūšies ar jos taikymo termino tuomet, kai baudžiamasis procesas dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo Lietuvos Respublikos BPK 422 str. nustatyta tvarka tampa bylos nagrinėjimu teisiamajame posėdyje bendra tvarka.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. D. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (jos kraujyje rasta 2,67 promilės etilo alkoholio), dėl ko jos veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos ANK, bet pagal Lietuvos Respublikos BK nuostatas. Nors dėl neteisėtų A. D. veiksmų nebuvo padaryta jokia žala ir nebuvo sužaloti jokie asmenys, tačiau teisėjų kolegija neabejoja, kad neteisėti A. D. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltininkės sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. D. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. A. D. yra teisiama pirmą kartą, bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, charakterizuojama teigiamai, yra išsiskyrusi, turi du vaikus, pačios A. D. teigimu, ji dirba užsienio šalyse. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė A. D. 2 (dvejų) metų vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Pagrindo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą nėra.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Žmogaus teisių laikymasis baudžiamojo proceso metu garantuojamas ne vien tik įstatymuose nustatant kokios priemonės, kokiais atvejais gali būti taikomos, bet ir kiekvienu konkrečiu prievartos priemonių taikymo atveju, vadovaujantis proporcingumo principu. Žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau išdėstytas A. D. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas trumpesniam nei dvejų metų laikotarpiui, neabejotinai neatitiktų ir aptarto proporcingumo principo reikalavimo, dėl ko keisti Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį šioje dalyje A. D. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)

Apeliaciniu skundu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės A. D. taip pat nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat paimti turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, dėl to ginčo byloje ir nėra, kad A. D. vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,67 promilės etilo alkoholio. Taigi neginčytina, kad A. D. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkei vairuojant automobilį „Toyota Avensis“, kuris nuosavybės teise priklauso jai pačiai.

Pažymėtina, kad nors automobilis ir yra padidinto pavojaus šaltinis, tačiau tai dar nereiškia, kad jis negali būti konfiskuotas. Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio ir Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kai asmuo, padaręs Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė – automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismo konfiskuotas buvo visiškai pagrįstai. Apeliaciniame skunde A. D. nurodytos aplinkybės – tai, kad jos turtinė padėtis nėra gera, kad ji yra bedarbė, registruota darbo biržoje, tačiau dirba užsienio šalyse, nes turi išlaikyti du vaikus, kad automobilis „Toyota Avensis“ yra jos vienintelė turima transporto priemonė, kurią įsigijo, sunkiai dirbdama užsienio šalyse, kad netekusi teisės vairuoti, ji ketino automobilį parduoti, jog turėtų lėšų pragyvenimui, nes nuolatinio darbo neturi, pragyvena tik iš atsitiktinių darbų, kad savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi, kad nusikalto pirmą kartą, praeityje nėra teista – nesuteikia pagrindo sutrumpinti jai uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą ir nekonfiskuoti jai priklausančio automobilio.

Atsižvelgus į visa tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės A. D. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 68 ir 72 straipsnių nuostatas, teisės normų taikymo pažeidimų nepadarė, todėl atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės A. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės A. D. apeliacinį skundą atmesti.