- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- 2S-142-1042/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) J. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų (anksčiau Kelmės rūmai) 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-91-496/2025 (anksčiau Nr. 2-3923-496/2024) pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui A. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir pagal atsakovo A. Š. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovo A. Š. laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete (duomenys neskelbtini) N. Š., t. y. nustatyti, kad nuo 2024 m. gruodžio 27 d. iki bylos išnagrinėjimo atsakovas su (duomenys neskelbtini) praleidžia ketvirtąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimdamas (duomenys neskelbtini) sutartoje vietoje Lietuvos Respublikos teritorijoje penktadienį 19 val. ir grąžindamas (duomenys neskelbtini) motinai sutartoje vietoje Lietuvos Respublikos teritorijoje sekmadienį 19 val.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Nustatė, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. iki bylos išnagrinėjimo atsakovas A. Š. su (duomenys neskelbtini) N. Š. praleidžia ketvirtąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimdamas (duomenys neskelbtini) sutartoje vietoje Lietuvos Respublikos teritorijoje penktadienį 19 val. ir grąžindamas (duomenys neskelbtini) motinai sutartoje vietoje Lietuvos Respublikos teritorijoje sekmadienį 19 val. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai.
3. Teismas pažymėjo, kad šalių nepilnamečio vaiko raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, o ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Teismas vertino, kad abu tėvai turi lygias galimybes bendrauti su vaiku, byloje nėra duomenų, kad vaiko tėvo elgesys būtų priešingas vaiko interesams, o atsakovo siūloma tėvo ir vaiko bendravimo tvarka pakankamai aiški, įvertinanti didelį atstumą tarp vaiko tėvų gyvenamųjų vietų. Teismas pažymėjo, kad nustačius laikiną bendravimo tvarką su tėvu, šalių nepilnamečiui vaikui bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tėvu bylos nagrinėjimo laikotarpiu, o bendravimo su nepilnamečiu vaiku laikinos tvarkos nustatymas yra tik preliminari priemonė, kuria nėra išsprendžiama byla iš esmės. Teismas akcentavo, kad šalys gali geranoriškai susitarti dėl kitokios atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos, ar kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimas užtruko ilgą laiką, per kurį šalims nepavyko susitarti dėl realių vaiko susitikimų su tėvu, todėl sprendė, kad atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas, tačiau atsižvelgęs į tai, kad prašymas buvo pateiktas prieš pat šventinį laikotarpį - gruodžio 18 dieną, o šalys gyvena skirtingose valstybėse, suplanuoti kelionę per kelias dienas, o dar šventiniu laikotarpiu yra sunku, todėl laikiną bendravimo tvarką nustatė nuo 2025 m. sausio 1 dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė J. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį arba laikinąsias apsaugos priemones pakeisti – nustatyti, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. iki bylos išnagrinėjimo atsakovas su nepilnamečiu vaiku N. Š. praleidžia ketvirtąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimdamas (duomenys neskelbtini) iš jos gyvenamosios vietos J. K. penktadienį 19 val. ir grąžindamas nepilnametį vaiką į jos gyvenamąją vietą motinai, t. y. ieškovei, į nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą J. K. sekmadienį 19 val.
5. Atskirajame skunde teigė, kad pirmos instancijos teismo išvados nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, ieškovė yra sudariusi sąlygas atsakovui bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis ir (ar) atsakovui atvykstant į vaiko gyvenamąją vietą, tačiau atsakovas tuo nesinaudoja. Nurodė, kad atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti jo ir vaiko bendravimo tvarką, siekia išvengti išlaikymo vaikui teikimo. Apeliantė nesutinka su nutartyje nurodoma vaiko perdavimo vieta. Pažymėjo, kad atsakovas pats davė sutikimą, kad vaikas gyventų užsienyje su mama, o dažni skrydžiai (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikui neatitinka vaiko interesų. Ieškovė taip pat nurodė, kad šiuo metu ieškovės ir nepilnamečio vaiko pasai yra paimti dėl vizos išdavimo, ši procedūra gali trukti 6-8 mėnesius, todėl ieškovė su nepilnamečiu vaiku negali išvykti iš J. K., dėl ko negalimas ir nutarties vykdymas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepdamas į ieškovės atskirąjį skundą, atsakovas A. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių teisinių argumentų, įrodymų, kurie paneigtų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl to priimtos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Pažymėjo, kad tarp šalių yra ginčas dėl tėvo bendravimo tvarkos su vaiku, nes ieškovė neleidžia susitikti tėvui su (duomenys neskelbtini), o tik žada ir iki šiol atsakovui nepavyko su ja susitikti. Toks ieškovės elgesys pažeidžia vaiko teisę bendrauti su tėvu ir išsaugoti tėvo ir vaiko ryšį. Atsakovas taip pat nurodė, kad jam lankyti vaiką vaiko gyvenamojoje vietoje būtų sudėtinga, nes jis J. K. neturi gyvenamųjų patalpų, transporto priemonės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus - 2024 m. spalio 15 d. „P.“ aptarnavimo ir palaikymo centro rašytinę informaciją, bei 2025 m. sausio 22 Šiaulių apygardos teismui pateikė 2025 m. sausio 20 d. „R. l.“ ribotos atsakomybės bendrijos rašytinę informaciją.
9. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui 2024 m. spalio 15 d. „P.” aptarnavimo ir palaikymo centro informacijos vertimą bei SMS žinutes 2024 m. gruodžio 25-27 dienomis; sąskaita už vertimą, mokėjimo nurodymą.
10. Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).
11. Teismo vertinimu, tiek ieškovė, tiek atsakovas nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teismui, nesuformulavo prašymo priimti šiuos įrodymus ir neįrodė šių įrodymų pateikimo pirmosios instancijos teismui stokos, nes būtent šis teismas iš esmės nagrinės šalių ginčą ir vertins šalių reikalavimų pagrįstumą, todėl tai nėra pagrįsta būtinybė juos priimti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui, o jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 314 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, teismas nevertina ieškovės ir atsakovo pateiktų naujų įrodymų.
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
15. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nuo 2025 m. sausio 1 d. iki bylos išnagrinėjimo, nustatant, kad atsakovas A. Š. su (duomenys neskelbtini) N. Š. praleidžia ketvirtąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimdamas (duomenys neskelbtini) sutartoje vietoje Lietuvos Respublikos teritorijoje penktadienį 19 val. ir grąžindamas (duomenys neskelbtini) motinai sutartoje vietoje Lietuvos Respublikos teritorijoje sekmadienį 19 val., atkreipė dėmesį į tai, kad šalių nepilnamečio vaiko raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, taip pat ir žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Teismas pažymėjo, kad ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad vaiko tėvo elgesys būtų priešingas vaiko interesams, o atsakovo siūloma tėvo ir vaiko bendravimo tvarka pakankamai aiški ir įvertinanti didelį atstumą tarp vaiko tėvų gyvenamųjų vietų. Teismas pažymėjo, kad nustačius laikiną bendravimo tvarką su tėvu, šalių vaikui būtų užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tėvu bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nes bendravimo su vaiku laikinos tvarkos nustatymas yra tik preliminari priemonė, kuria nėra išsprendžiama byla iš esmės.
16. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės atskirąjį skundą pažymi, kad jog tarp šalių iš esmės kyla ginčas ne dėl skyriumi gyvenančio tėvo teisės bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tačiau dėl organizacinių susitikimo bei bendravimo su vaiku klausimų.
17. Apeliantė neprieštarauja atsakovo prašymui nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tačiau nesutinka, kad nepilnamečio vaiko ir atsakovo susitikimai vyktų Lietuvoje, o ne vaiko gyvenamojoje vietoje. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įpareigodamas ieškovę ketvirtąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį vaiką perduoti atsakovui Lietuvoje neatsižvelgė į vaiko amžių ir jo galimybes keliauti.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė atskirajame skunde nepaneigė prieš tai nurodytų pirmosios instancijos teismo motyvų ir nepateikė teismui jokių papildomų duomenų apie tai, kodėl teismo nustatyta laikina vaiko ir atsakovo bendravimo tvarka yra negalima.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
20. Atmestini kaip nepagrįsti, apeliantės skundo teiginiai dėl vaiko perdavimo vietos netinkamumo, kadangi iš skundžiamos teismo nutarties turinio nustatyta, jog teismas akcentavo, kad šalys turi teisę geranoriškai susitarti dėl kitokios atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos ir gali tarpusavio sutarimu parinkti labiau jiems tinkamą ir patogią vaiko perdavimo vietą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad atsakovui daug lengviau aplankyti nepilnametį vaiką, nes jo finansinė padėtis gera, todėl jis turi lankyti nepilnametį vaiką, o ne nepilnametis vaikas keliauti pas skyrium gyvenantį tėvą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad nepilnametis vaikas yra išvykęs gyventi į J. K., savaime nesudaro pagrindo perkelti atsakovui pareigos vykti pas nepilnametį vaiką, nes nepilnametis vaikas išvyko ieškovės iniciatyva. Ieškovė, planuodama vykti gyventi į užsienio valstybę su nepilnamečiu vaiku žinojo savo pajamas ir išlaidas, taip pat turėjo suvokti, kad vaikas turi teise bendrauti su tėčiu, o vaikui susitikti su tėčiu, su juo bendrauti, jis turės vykti į Lietuvos Respubliką, dėl ko ieškovė prisiėmė riziką dėl to patirti papildomas išlaidas bei nepatogumus keliauti. Šiuo atveju, dėl ieškovės sprendimo vykti gyventi į užsienio valstybę, išsivežant nepilnametį vaiką, atsakovas patirtų papildomas išlaidos (kelionės išlaidos į J. K., būsto nuomos išlaidas), o tai neatitiktų proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Todėl, šiuo konkrečiu atveju laikytina, kad skundžiama nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su vaiku yra pakankama bei labiausiai atitinkanti mažamečio vaiko interesus. Akcentuotina ir tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nustatoma tik laikina skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, o nuolatinė bendravimo tarka bus nustatyta pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus.
21. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Byloje nustatyta, kad civilinės bylos pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui A. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir pagal atsakovo A. Š. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo nagrinėjimas nėra baigtas.
24. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
25. Nors atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 750 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą, 12,10 Eur ir 13,31 Eur išlaidas už vertimo paslaugas, tačiau esant prieš tai minėtoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta paskirstoma šalims, be kita ko, atsižvelgiant į bylos rezultatą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje bylinėjimosi išlaidos negali būti skirstomos šalims.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės J. D. atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.