Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovui A. K. R., jos atstovei advokato padėjėjai I. Š., atsakovei I. R., jos atstovei advokato padėjėjai I. G., suinteresuotam asmeniui J. B., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. R. ieškinį atsakovei I. R. suinteresuotam asmeniui J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas Ž. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas yra jo draugas, jį pažįstą apie 15 metų, pas jį apsistodavo ieškovas, kai pradėjo nesutarti su atsakove. Liudytojas nurodė, kad ieškovas su atsakove negyveno apie 6-7 metus. Šalys išsiskyrė, kai išėjo žmona, ieškovas gyveno pas anytą, paskui pas draugą.

Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad neatsimena, kada paskutinį kartą matė ieškovą, tačiau tarp jos ir ieškovo santykiai nėra konfliktiški, ieškovas skambina teiraujasi apie savo dukrą. Liudytoja patvirtino, kad jos dukra, I. R., su ieškovu nesutarė, nuo 2007 m. kartu negyvena. J. B. teigimu, butą, esantį (duomenys neskelbtini) dovanojo savo dukrai –I. R., o ne jos šeimai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kas šalių santuoka įregistruota 1987-09-03 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 3055). Santuokoje šalys susilaukė dukters, kuri yra pilnametė.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas vienas kito kaltę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys nesutarė, konfliktavo, jiems nepavykdavo susikalbėti. Kaip paaiškino pati ieškovė, nematydama perspektyvos su atsakovu gyventi, nenorėdama konfliktuoti, pati išėjo iš jų gyvenamojo būsto. Todėl teismas vertina, kad pagal nurodytas aplinkybes buvo akivaizdu, kad šalims išsaugoti šeimyninių santykių praktiškai neįmanoma. Pati atsakovė pripažino, kad dar 2007 m. paliko ieškovą ir dukrą, susirado kitą vyrą, paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus ja nesirūpina. LR CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ją nesirūpina. Išklausius liudytojų parodymus, įvertinus tai, kad atsakovė niekada nevertino ieškovo, kaip savo sutuoktinio, nesitarė su juo, priimdama svarbius savo gyvenimo sprendimus, nuomonės, nesitarė dėl savo svarbiausių gyvenimo įvykių, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. LR CK (CK 3.60 str., 3.61 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos iki santuokos turėtos santuokinės pavardės, ieškovui – R., atsakovei – R. (CK 3.69 str.).

Šalys viena iš kitos nereikalauja sau išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl sutuoktinių turtinėms teisėms teisinių pasekmių kilimo.

Ieškovas ieškiniu ir atsakovė pateiktame atsiliepime teismui prašė nustatyti, kad ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007-06-01, t.y. nuo tada, kai ieškovė su atsakovu nustojo faktiškai kartu gyventi. Tiek ieškovė, tiek atsakovas, liudytojų paaiškinimai teismo posėdžių metu patvirtino, kad faktiškai šalys pradėjo kartu negyventi nuo 2007 m., kai atsakovė paliko šeimą. Abi šalys teismo posėdžių metu pripažino, kad neveda bendro ūkio nuo 2007-06-01, todėl remiantis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, nustatytina, kad ieškovas su atsakove faktiškai nustojo gyventi nuo 2007-06-01. Tokiu atveju vieno sutuoktinio (išskyrus tą, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo) prašymu teismas gali nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Kadangi teismas pripažino, jog šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovo prašymas, nustatyti, kad ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007-06-01, t.y. nuo tada, kai ieškovas su atsakove nustojo faktiškai kartu gyventi, tenkintinas.

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Santuokoje šalys įgijo automobilinę priekabą (markė nenustatyta) LEDI2003, valstybinis Nr. KZ872, 1990 m. laidos (200,00 Lt vertės) ir lengvąjį automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. CFC757, 1191 m. laidos (500,00 Lt vertės), viso turto už-700,00 Lt. Minėtos transporto priemonės registruotos ieškovo A. K. R. vardu (b. l. 12). Nutraukiant santuoką, ieškovas prašo minėtas transporto priemones pripažinti jo asmenine nuosavybės teise, o ieškovei 350,00 Lt kompensacijos nepriteisti, kadangi atsakovė pardavė santuokos metu įgytą lengvąjį automobilį VOLVO S40, valstybinis Nr. CCC465, 1996 m. laidos, kuris buvo registruotas atsakovės vardu, už jį gauti pinigai pervesti kreditoriui J. B.. Atsakovė neprieštaravo, kad transporto priemonės automobilinė priekaba (markė nenustatyta) LEDI2003, valstybinis Nr. KZ872, 1990 m. laidos (200,00 Lt vertės) ir lengvasis automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. CFC757, 1191 m. laidos (500,00 Lt vertės) po santuokos nutraukimo atitektų ieškovui, jų vertės neginčija, tačiau prašo už ieškovui likusius daiktus priteisti 350,00 Lt kompensaciją. Suinteresuotas asmuo J. B. su ieškovo A. K. R. patikslintu ieškiniu dėl transporto priemonių pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe nesutiko. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė pardavė jos vardu registruotą transporto priemonę VOLVO S40, valstybinis Nr. CCC465, 1996 m. laidos be ieškovo sutikimo dėl ko teismas galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismo nuomone, ieškovo siūlomas santuokoje įgyto turto padalinimo variantas prieštarauja atsakovės interesams, todėl šis ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies. Santuokoje įgytos automobilinė priekaba (markė nenustatyta) LEDI2003, valstybinis Nr. KZ872, 1990 m. laidos (200,00 Lt vertės) ir lengvasis automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. CFC757, 1191 m. laidos (500,00 Lt vertės), po santuokos nutraukimo natūra atitenka ieškovui A. K. R., o atsakovei I. R. už likusias ieškovui transporto priemones priteistina 350,00 Lt (trijų šimtų penkiasdešimties Lt) dydžio piniginė kompensacija.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Ieškovas ieškinyje prašo prievolę kreditoriui J. B. pripažinti asmenine atsakovės prievole. Atsakovė pripažįsta, kad prievolė kreditoriui J. B. yra jos asmeninė prievolė, apie jos sudarymą ieškovui nebuvo žinoma. Suinteresuotas asmuo tiek procesiniuose dokumentuose tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad toks reikalavimas pažeidžia kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Teigia, kad dar 2010 m. ieškovas dalyvavo suinteresuoto asmens tėvo laidotuvėse, tačiau vien dalyvavimas suinteresuoto asmens tėvo laidotuvėse, nepagrindžia prielaidos, kad ieškovas žinojo apie savo anytos ir jos draugo sudarytą rentos sutartį ir to, kad ieškovas ir atsakovė gyveno šeimoje. Liudytoja J. B. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad santykiai su dukters sutuoktiniu yra draugiški. Suinteresuotas asmuo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė neturi jokio turto iš kurio gali būti patenkinamas jo kreditorinis reikalavimas, tačiau atkreiptinas suinteresuoto asmens dėmesys, kad santuokoje įgytą turtą teismas padalino lygiomis dalimis, transporto priemones ieškovui palikdamas naudotis natūra, o atsakovei už tai priteisiant piniginio dydžio kompensaciją, o kito registruotino turto nei ieškovas nei atsakovė neturi, todėl ieškovo turtinė padėtis nėra geresnė nei atsakovės ir šis trečiojo asmens argumentas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje, Nr. 2A-624-254/2012, kurioje iš I. R. priteistą 37 200,00 Lt sumą padidino iki 74 400,00 Lt, kas įrodo, kad prasidėjus ginčui tarp kreditoriaus ir atsakovės bei jos motinos, ieškovas nedalyvavo teisminiame procese (nebuvo įtrauktas bylos šalimi) ir ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad ieškovui nebuvo žinoma apie atsakovės prievolę suinteresuotam asmeniui J. B.. Be to, pats kreditorius J. B. nereiškė prašymo, įtraukti atsakovės sutuoktinį į bylą proceso šalimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje, Nr. 3K-P-186/2010.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, t. y. kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendra, pastaruoju atveju - solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismui nenustačius bendros sutuoktinių prievolės, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą prieš prievolėje nedalyvavusį sutuoktinį. LR CK 3.111 str. numato, kad jei vienas sutuoktinis gauna dovanų ar palikimą, iš to kylančios prievolės negali būti tenkinamos bendru turtu, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas. Liudytoja J. B. teismo posėdžių metu patvirtino, kad butą, esantį Kovo 11-osios g. 61-32, Kaune padovanojo savo dukrai I. R., o ne jos šeimai. Pati atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu paaiškino, kad, kai gavo butą iš mamos dovanų, jį pardavė, jai buvo reikalingi pinigai pragyvenimui, verslui, kadangi su ieškovu atsakovė jau nebegyveno, pinigus atsakovė išleido savo asmeniniams poreikiams tenkinti, gyvenamojo ploto remontavimui, dalį pinigų skyrė mamos gydymui. Ieškovas taip pat nurodė, kad apie skolą J. B. sužinojo tik 2012 m. liepos pradžioje, ir viena iš priežasčių paskatinusi ieškovą nutraukti santuoką su atsakove ir buvo nenoras būti susituokus su žmogumi, kuris gyvena savo gyvenimą, prisiima turtinius įsipareigojimus apie kuriuos ieškovui nėra žinoma, bet dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo ieškovui taip pat tenka atsakyti (santuokos metu įgytas turtas areštuotas) (b. l. 61). Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pinigai gauti už butą galimai buvo naudojami šeimos interesams, tačiau tai yra tik suinteresuoto asmens prielaidos, deklaratyvūs pamąstymai, kadangi kilnojamasis turtas (automobiliai) ieškovo A. K. Romaškos vardu įregistruoti 2001-01-31 ir 2006-11-21 (b. l. 12), kai dovanojimo sandoris dar nebuvo įvykęs. Byloje nėra pateikta duomenų, kad po buto, esančio Kovo 11-osios g. 61-32, Kaune pardavimo sandorio, ieškovas ir atsakovė įsigijo kitą turtą. Remiantis proceso šalių, jų atstovų ir liudytojų paaiškinimais teismo posėdžiu metu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, remiantis objektyviu bylos aplinkybių vertinimu, LR CK 1.5 str. įtvirtintais protingumo ir sąžiningumo principais, nustatyta, kad ieškovas įrodė, kad prievolė J. B. yra asmeninė I. R. prievolė, priešingų įrodymų byloje nepateikta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį iš dalies (86 procentus), iš ieškovo ir atsakovės proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė bylinėjimosi išlaidas: 216,00 Lt dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ( b. l. 8-114,00 Lt, b. l. 20-72,00 Lt). Suinteresuotas asmuo J. B. patyrė 690,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą.

Valstybė šioje byloje patyrė 22,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovės priteistina valstybei 19,00 Lt (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str., 99 str.). Iš ieškovo A. K. R. pašto išlaidos 3,00 Lt, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei nepriteistinos, kadangi iš šalies išieškotina suma yra mažesnė už 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (10 Lt.) (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką įregistruotą 1987-09-03 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (Nr. 3055), tarp I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovės I. R. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. K. R. palikti pavardę – R., atsakovei I. R. – R.

Pripažinti, kad ieškovo A. K. R. ir atsakovės I. R. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007-06-01, kai ieškovas ir atsakovė faktiškai nustojo kartu gyventi.

Po santuokos nutraukimo, asmeninės nuosavybės teise paskirti ieškovui A. K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) automobilinę priekabą LEDI2003, valstybinis Nr. KZ872 ir lengvąjį automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. CFC757.

Už tenkančias transporto priemones ieškovui, atsakovei I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovo A. K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) Motiejūnų (duomenys neskelbtini) 350,00 Lt (trijų šimtų penkiasdešimt litų) dydžio kompensaciją.

Kreditorinį įsipareigojimą suinteresuotam asmeniui J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje, Nr. 2A-624-254/2012, (74 400,00 Lt) pripažinti asmenine I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovo A. K. Romaškos, a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 367,00 Lt (tris šimtus šešiasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 186,00 Lt (vienas šimtas aštuoniasdešimt šeši litai) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. K. Romaškai a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 593,00 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti 19,00 Lt (devyniolika litų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank” (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 3 dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, VĮ „Regitra“.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.