Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja), Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B., atsakovės C. B. apeliacinius skundus, atsakovės I. R. pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės C. B. apeliacinio skundo ir trečiojo asmens notarės V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovams C. B., I. R., K. B., tretiesiems asmenims D. B., Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarei V. P., Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarui D. G., VĮ Registrų centras, „Beazley Lioyds Syndicate AFB“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nepagrįsto praturtėjimo ir teisinės registracijos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

-pripažinti niekine ir negaliojančia 2010-07-20 tarp J. B. ir C. B. sudarytą rentos sutartį (reg. Nr. 2-2953);

-nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančias 2010-09-24 dovanojimo sutartį reg. Nr. 2-2194, kuria atsakovė C. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo savo dukteriai atsakovei I. R.;

-nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančiais 2010-10-11 pirkimo - pardavimo sutartį reg. Nr. 2-2378, kuria I. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė K. B. ir šio buto priėmimo - perdavimo aktą reg. Nr. 2-2381;

-panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2010-10-12 teisinę registraciją K. B. vardu;

-panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2010-09-24 teisinę registraciją I. R. vardu;

-panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2010-07-22 teisinę registraciją C. B. vardu;

- taikyti restituciją. Nesant galimybės grąžinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), įstatyminiams įpėdiniams - priteisti solidariai iš atsakovių C. B., I. R. ir K. B. 74 400 Lt ieškovui J. B.;

-priteisti iš atsakovės C. B. ieškovui J. B. 3 680,99 Lt. bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2010-08-10;

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas ne tik kad nepateikė jokių motyvų, kodėl priteisė iš atsakovių C. B. ir I. R. solidariai 37 200 Lt, tačiau net nenurodė kokio įstatymo pagrindu šią atsakomybę taiko. Neargumentavo, kuo pasireiškia, pavyzdžiui, atsakovių neteisėti veiksmai, t. y. kokius veiksmus atliko atsakovės, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, kokią pareigą atsakovės pažeidė, ir jei taip, tai ar atsakovės galėjo ir privalėjo žinoti CK 6.442 str. nuostatą. Taip pat teismas privalėjo išsiaiškinti kaltės bei kaltės laipsnio buvimą, o būtent kiek dėl susidariusios situacijos kaltos kiekviena iš atsakovių ir tretieji asmenys. Atsakovėms nebuvo pagrindo manyti, kad jos atlieka neteisėtus veiksmus, kadangi tretieji asmenys (VĮ Registrų centras ir notaras) nematė jokių kliūčių sandoriams sudaryti ar juridiniams faktams, ribojantiems nuosavybę, išregistruoti. Būtent šie asmenys ir suklaidino atsakoves, kadangi nei vienas trečiasis asmuo šios sąlygos nežinojo ir nemato savo kaltės. Sprendime iš viso nebuvo tirtos civilinės atsakomybės sąlygos – nei priežastinis ryšys, nei žala (jos dydis). Teismas, neturėdamas byloje dokumentų, nurodė, kad 3 000 Lt suma yra per didėlė ištuokos bylai šalių susitarimu, tačiau turėdamas galimybę nustatyti kokio dydžio išlaidas patyrė mirusysis, subjektyviai įvertino išlaidas už teisinę pagalbą. Apeliantė nurodo, kad perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškovui pateikus papildomą ieškinį, jame nurodant dar vieną reikalavimą, teismas, papildomą ieškinį priėmė, ko rezultate buvo pažeistos apeliantės teisės į tinkamą teismo procesą ir nepasiektas vienas iš CPK 2 str. įtvirtintų civilinio proceso tikslų – tinkamai taikyti įstatymus, nagrinėjant civilines bylas.

Atsiliepimai į apeliacinius skundus

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl rentos sutarties

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad 2010-07-20 tarp A. B., mirusio 2010-08-10 ir C. B. 2010-07-20 sudaryta rentos sutartis (reg. Nr. 2-2953) (I t., b.l. 14-18) yra niekinė ir negaliojanti. Pagal šią sutartį rentos gavėjas A. B. perdavė rentos mokėtojai C. B. butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), o rentos mokėtoja įsipareigojo asmeniškai, nepakeičiant į periodines pinigines įmokas, iki gyvos galvos išlaikyti rentos davėją, teikti jam materialinio aprūpinimo, priežiūros, reikiamas pagalbos paslaugas, tame tarpe, tinkamą aprūpinimą gyvenamąja patalpa, drabužiais ir kitokia apranga, patalyne, maitinimu, medicininiu aptarnavimu. Medikamentais ir slaugos priemonėmis, asmens priežiūra ir slauga; jį palaidoti, apmokėti palaidojimo išlaidas bei tinkamai prižiūrėti jo kapą (I t., b.l. 14-18 ). Taigi, šalys sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuri yra rentos porūšis ir kuriai būdingi bendrieji rentos sutarties ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnis). Pagal bendrąsias rentos nuostatas reglamentuojančią CK 6.442 straipsnio 4 dalį, sutartis, kurioje nustatytas rentos mokėjimas asmeniui, kuris miršta praėjus ne daugiau kaip trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo, negalioja. A. B. mirė 2010-08-10, t.y. praėjus 20 dienų po išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo, todėl šis sandoris pagal įstatymą yra negaliojantis. Pagal CK 1.78 straipsnį sandoris laikomas niekiniu, nes dėl tokių sandorių prigimties niekiniu jį vertina įstatymas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, CK 6.442 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismo sprendimas pripažinti jį niekiniu ar negaliojančiu nereikalingas, tačiau galimas. Tai išplaukia iš CPK 5 straipsnio, nes asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos jo teisės, t. y. jis gali prašyti teismo išspręsti ginčą dėl konkretaus sandorio, kurį ieškovas traktuoja niekiniu, o atsakovas šią nuostatą ginčija (dėl nevienodo aiškinimo, ar įstatymo nuostata yra imperatyvioji, ar kt.). Kaip tik nagrinėjamu atveju ir susiklostė tokios aplinkybės. Ieškovas pateikė papildomą ieškinį ir prašė pripažinti sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos niekine ir negaliojančia, nes atsakovės bei tretieji asmenys nesutiko su ieškovo aiškinimu dėl niekinio sandorio. Tai, kad papildomas ieškinys buvo priimtas po teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teisme (CPK 233 straipsnis), nebuvo suvaržytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės, kuomet pasiruošti bylos nagrinėjimui jie turėjo pakankamai laiko (CPK 141 straipsnio 2 dalis, b.l. 22-25, 69-73). Pažymėtina, kad absoliutaus sutarties negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes gali konstatuoti teismas ex officio (savo iniciatyva) (CK 6.227 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.443 straipsnio 1 dalį, rentos sutartis turi būti notarinės formos. Būtent tokia forma ir buvo sudaryta ginčijama sutartis, kuri iš šios sutarties rentos mokėtojai atsiradusias teises ir pareigas rentos gavėjui sukūrė nuo jos sudarymo, todėl kolegija laiko teisiškai nereikšmingais atsakovės C. B. bei trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentus dėl iki rentos sutarties sudarymo tarp atsakovės ir rentos gavėjo susiklosčiusius teisinius santykius ir dėl šių argumentų daugiau nepasisako. Kolegija pažymi, kad niekinis sandoris nesukuria sandoriu siekiamų padarinių, tačiau tai nereiškia, kad dėl jo iš viso negali atsirasti ir apskritai neatsiranda jokių teisinių padarinių. Tokių padarinių gali atsirasti dėl niekinio sandorio vykdymo, tačiau šiuo aspektu byloje nebuvo pareikšti suinteresuoto asmens savarankiški reikalavimai, todėl teismas neturėjo pagrindo tirti ir pasisakyti dėl atsakovės pareigų pagal niekinį sandorį vykdymo padarinių, kurie nagrinėjamu atveju nėra restitucijos objektu ir dėl jų gali būti sprendžiama atskiroje civilinėje byloje.

Dėl dovanojimo sutarties

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad C. B. 2010-09-24 dovanojimo sutartimi (reg. Nr. 2-2194) butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris jai buvo perduotas rentos gavėjo, padovanojo savo dukteriai atsakovei I. R.. Ieškovas šį sandorį laikė negaliojančiu dėl dovanotojos, kadangi pastaroji neturėjo nuosavybės teisių į šį turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinio pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005). Ieškovas ieškinyje šio sandorio atžvilgiu nurodė tik faktines aplinkybes, todėl nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu reikalavimą reiškia ieškovas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškovo nurodytas aplinkybes dėl dovanojimo sandorio negaliojimo, kuomet šį sandorį pripažino negaliojantį, kaip sudarytą dėl akių (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Apeliantai pagrįstai nurodė, kad ieškovas tokio nei faktinio, nei teisinio ieškinio pagrindo nenurodė. Ieškinio bei byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dovanotoja C. B. nebuvo dovanos savininkė, todėl tokia dovanojimo sutartis yra negaliojanti kaip neatitinkanti įstatymo (CK 6.470 straipsnio 3 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis), t.y. šis sandoris taip pat yra niekinis, kuomet išlaikymo iki gyvos galvos sutartis negaliojanti, todėl atsakovė C. B. pagal šią sutartį neįgijo nuosavybės teisių į jos vėliau padovanotą butą.

Asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pastatų teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas ir atlieka tik nuosavybės teisių išviešinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. VĮ Valstybės turto fondas ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2010; kt.). Pagal ieškovo iškeltą civilinio teisinio pobūdžio ginčą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ir ieškovo nesieja civiliniai turtiniai santykiai ir šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl VĮ Registrų centro atsakomybės (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl notarinės formos sandorių teisėtumo, todėl atsakovės C. B. bei trečiojo asmens notarės V. P. apeliacinio skundo argumentai jog šioje byloje turėjo būti tiriamos aplinkybės, susijusios su daiktinių teisių įregistravimu, suvaržymų išregistravimu ir jų išviešinimu, nustatinėjama atsakovių, trečiųjų asmenų VĮ „Registrų centras“ ir notarės atsakomybės aplinkybės yra nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje A. B. ir C. B. 2010-07-20 sudaryta rentos sutartis (reg. Nr. 2-2953) tapo negaliojanti dėl teisės normų, reglamentuojančių jos galiojimą (CK 6.442 straipsnio 4 dalis) pažeidimo, o ne dėl jos sudarymo pagrindų, todėl notarės V. P. argumentai dėl šį sandorį patvirtinusio kito notaro veiksmų netyrimo šioje byloje skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui paneigti yra teisiškai nereikšmingi. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, bet įstatymo nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas), su kuria siejama civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ir pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje V. D. ir kt. v. P. V. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1158/2003), todėl kolegija nesutinka su apeliantės trečiojo asmens notarės V. P. apeliaciniu skundu, jog pirmosios instancijos teismas sprendime be pagrindo nurodė apeliantės skundžiamus motyvus: „Šiuo atveju trečiasis asmuo notarė V. P., sudarydama dovanojimo sutartį turėjo patikrinti, ar nėra kliūčių ją sudaryti. Notarė turėjo galimybę du kartus patikrinti sudaromų sandorių teisėtumą, nes pirkimo-pardavimo sutartis taip pat buvo sudaryta ir patvirtinta notarės V. P.“. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, o kaip pagrįstai nurodė apeliantė, pagal Notariato įstatymo 40 str. yra numatyta, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Kolegija sprendžia, jog skundžiamu motyvu pirmosios instancijos teismas ir siekė pažymėti, kad tvirtinant sandorį notaras turėjo siekti pirmiau paminėto įstatymo tikslų.

Dėl pirkimo-pardavimo sutarties

Apeliantas J. B. nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kurioje buvo atmestas jo ieškinys dėl 2010-10-11 pirkimo - pardavimo sutarties reg. Nr. 2-2378, kuria I. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė K. B. ir šio buto priėmimo - perdavimo aktą reg. Nr. 2-2381 pripažino negaliojančiais tuo aspektu, kad pirkėja buvo nesąžininga, nes ji nepateikė sutarties su agentūra dėl buto pirkimo, atsakovė C. B. buvo pažįstama su pirkėjos motina, nes pastaroji dirbo Ryšininkų mokykloje, kur dirbo ir pirkėjos motina. Pirmiausia kolegija nesutinka su apeliantu, kad atsakovė K. B. turėjo pareigą įrodyti savo sąžiningumą. Pripažinus negaliojančiu dovanojimo sandorį ir taikyti restituciją, turto išreikalavimo iš trečiojo asmens K. B., įgijusio jį pagal pirkimo–pardavimo sandorį, klausimas turėjo būti sprendžiamas taikant CK 6.153 straipsnį, kuriame nustatyti restitucijos padariniai tretiesiems asmenims. CK 6.153 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį nekilnojamasis daiktas gali būti išreikalautas tik iš nesąžiningo įgijėjo, o tuo atveju, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, – ir iš sąžiningo įgijėjo. Pažymėtina, kad šiuo atveju, nustatant atsakovės K. B. sąžiningumą ar nesąžiningumą, netaikytinos CK 6.67 straipsnio normos, kuriose įtvirtintos kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijos. K. B. sąžiningumas preziumuojamas, todėl apeliantas J. B. turėjo įrodyti aplinkybes, paneigiančias šią prezumpciją, tame tarpe, įrodinėdamas aplinkybes, nurodytas CK 6.67 straipsnyje, kurios tretiesiems asmenims gali būti taikomos kaip sąžiningumo matas, bet ne kaip išankstinis teisinis vertinimas, lemiantis įrodinėjimo naštos paskirstymą. Apeliantas pirmiau nurodytais argumentais niekaip nepaneigė atsakovės nesąžiningumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį dėl sandorio nuginčijimo atmetė. Kolegija pažymi, kad apeliantė C. B. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, jog ieškovo argumentai dėl jos pažinties su Kauno ryšininkų mokykloje dirbusia buto pirkėjos motina Z. B. yra išgalvoti, nes toks asmuo mokykloje nedirbo ir nedirba, ką patvirtina prie atsiliepimo prideda Kauno ryšininkų mokyklos 2012-01-01 pažymos originalas. Vienok tokia pažyma prie atsiliepimo nepridėta, tačiau kolegija sprendimo dėl pirkėjos sąžiningumo ji nekeičia.

Dėl restitucijos

Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. Š. v. antstolė L. U. D., J. B., kt., bylos Nr. 3K-3-356/2010; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S., M. K., kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Taigi, daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-149/2011(S). Išreikalauti ginčo turtą iš sąžiningos jo įgijėjos atsakovės K. B. nėra teisinio pagrindo. Atsakovė K. B. paaiškino, o atsakovė I. R. pripažino, kad pinigai už parduotą butą jai buvo sumokėti pervedimu į banko sąskaitą (II t., b.l. 144), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl restitucijos būdo, nesant galimybės restituciją atlikti natūra, ją nusprendė atlikti sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas, laikantis CK 6.147 straipsnio 2 dalies nuostatų, pagal 2010-10-11 pirkimo - pardavimo sutarties dieną buvusią turto rinkos vertę – 74 400 Lt. Vienok kolegija laiko, kad 74 400 Lt piniginiu ekvivalentu restitucija taikytina tik sandorio šalių atžvilgiu (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju negalint išreikalauti turto iš pirkėjos K. B., restitucija taikytina kitos sandorio šalies – pinigus už butą gavusios atsakovės I. R. atžvilgiu, kuri ginčo turtą iš rentos mokėtojos gavo neatlygintinai dovanojimo sandorio pagrindu, todėl tokia restitucija jos padėties nepagrįstai ir nesąžiningai nepablogins (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Restitucijos aspektu apeliantės atsakovės C. B. apeliacinis skundas pagrįstas, todėl sprendimas šioje dalyje pakeistinas. Ši atsakovė nebuvo sandorio šalimi, byloje nėra duomenų, kad ji būtų gavusi pinigus už parduotą butą, todėl ji pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė, kad toks restitucijos būdas gali reikšti sprendimą dėl žalos atlyginimo, o ne restituciją.

Mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą apibrėžiamas paveldėjimo samprata (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu, o įpėdiniai, tiek įstatyminiai, tiek testamentiniai, kad palikimą įgytų, turi jį priimti. Pažymėtina, kad įpėdinis nuosavybės teisę į paveldėtą turtą įgyja nuo palikimo priėmimo momento ir būdamas paveldėto turto savininku turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas, o palikimo priėmimo faktas sukuria įpėdiniui nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Nagrinėjamu atveju be ieškovo, palikėjo A. B. palikimą priėmė ir trečiasis asmuo nepilnametė K. B.. Skolininkės pagal restituciją I. R. atžvilgiu tiek vienas, tiek abu kartu turi reikalavimo teisę į palikėjo kreditorę, kadangi neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdiniai, priėmę palikimą už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu (CK 5.52 straipsnio 1 dalis). Tuomet ir palikėjo skolininkų atžvilgiu jų reikalavimo teisė yra solidari (CK 6.17 straipsnis). Tuomet ieškovui pareiškus ieškinį dėl palikėjo turto priteisimo, pirmosios instancijos teismas taikydamas restituciją, turėjo iš I. R. ekvivalentą pinigais priteisti ieškovui, kuris, gavęs iš skolininkės įvykdymą, turės pareigą trečiajam asmeniui D. B. atlyginti jai priklausančią dalį (CK 6.18 straipsnio 4 dalis). Dėl šių motyvų sprendimo dalis dėl restitucijos pakeistina ir iš I. R. priteista restitucija 37 200 Lt piniginiu ekvivalentu padidintina iki 74 400 Lt. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl teisinės registracijos panaikinimo

Apeliantas J. B. nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu dalyje, kurioje buvo atmestas jo reikalavimas panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2010-10-12 teisinę registraciją K. B., I. R. ir C. B. vardu. Teisėjų kolegija nurodo, kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija savaime negali pažeisti kito suinteresuoto asmens teisių, nes tai yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis). Nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotą daiktą ir daiktines teises, todėl net ir nenurodžius teismo sprendime motyvų dėl šių reikalavimų, kurie buvo pertekliniai, atmetimo motyvų, teismo sprendimą pripažinti neteisėtu nėra pagrindo (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl piniginių lėšų priteisimo

Ieškovas J. B. pareiškė ieškinį priteisti iš atsakovės C. B. 3 680,99 Lt be teisinio pagrindo įgytų lėšų (CK 6.240 straipsnis). Nurodė, kad šios lėšos buvo nuimtos nuo palikėjo A. B. sąskaitos bankuose laikotarpyje nuo 2010-07-31 – 2010-08-11 (I t., b.l. 54-58). Kaip žinia, palikėjas mirė 2010-08-10. AB banko SNORAS išrašas patvirtina, kad šiuo laikotarpiu buvo nuimta nuo palikėjo kortelės 1160,99 Lt, iš jų po palikėjo mirties - 600 Lt. (I t., b.l. 55). Iki palikėjo mirties nuo sąskaitos AB DnB NORD buvo nuimta 2270 Lt, o iš „Swedbank“ AB – 250 Lt. Atsakovė C. B. nurodė, kad palikėjo kartele disponavo šiam gulint ligoninėje (nuo 2010-08-02), o iki to 120,99 Lt. iš AB banko SNORAS 2010-07-31 palikėjas pats nuėmė. Taip pat nurodė, kad 3 000 Lt atidavė kaip palikėjo skolą A. S.. Pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikta rašytinė paskolos sutartis (CK 6.871 straipsnio 1dalis), o liudytojas A. S. paliudijo, kad buvo tik žodinis susitarimas dėl 3 000 Lt paskolos 2000 m. (II t., b.l. 90). Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktui įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), o teismas gali netaikyti šio draudimo tik pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kolegija laiko, kad byloje nebuvo nuostatų, leidžiančių remtis šio liudytojo parodymais paskolos sandorio sudarymui bei jo įvykdymui patvirtinti. Ir sąskaitos išrašai nepatvirtina atsakovės C. B. parodymų, kad paskolos grąžinimui ji nuėmė būtent 3 000 Lt sumą, todėl jos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šiuo aspektu yra neįrodyti, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė disponuodama palikėjo kortele be pagrindo įgijo lėšas, kuomet pagal sudarytą rentos sutartį ji turėjo vykdyti rentos mokėtojos pareigas nuo sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl niekinio sandorio vykdymo pasekmių, nesant suinteresuoto asmens reikalavimo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad C. B. be teisinio pagrindo įgijo 3 680,99 Lt palikėjo A. B. piniginių lėšų (CK 6.240 straipsnis). Ieškovas, priėmęs A. B. palikimą, kaip ir D. B., dėl jau pirmiau, sprendžiant dėl restitucijos, nurodytų motyvų yra solidarieji kreditoriai C. B. atžvilgiu (CK 6.18 straipsni), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui J. B. priteisė iš atsakovės C. B. tik ½ dalį nuo 3 680,99 Lt jos be pagrindo įgytų piniginių lėšų, todėl tenkinus ieškovo apeliacinį skundą šioje dalyje, sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas J. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su skundžiamu sprendimu dėl 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovėms C. B. ir I. R., kuomet pastaroji nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Sutartys dėl teisinių paslaugų Nr. 110/2010 ir 119/2010 (I t., b.l. 123, 124, 143, 144, II t., b.l. 57, 83, 84) patvirtina, kad atsakovės C. B. ir I. R. buvo atstovaujamos profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai advokatų. Pateiktas pinigų priėmimo kvitas ir ataskaita patvirtina, kad 4 000 Lt išlaidos yra susidarę pagal sutartį Nr. 110/2010, kuri buvo sudaryta su atsakove C. B.. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad duomenų apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovė I. R. nepateikė, todėl skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo pastarajai atsakovei yra neteisėtas, todėl šioje dalyje panaikintinas. Ieškovo reikalavimas atsakovės C. B. dalyje dėl restitucijos piniginiu ekvivalentu priteisimo ir perteklinis reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo buvo atmestas, todėl jo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti sprendimo dalį dėl 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš ieškovo šiai atsakovei (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

Be to, ieškovas laiko, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu turėjo būti priteistos tik iš atsakovių. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovo ieškinys buvo pagrįstas tik iš dalies, todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš jo pagrįstai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovo ieškinio suma 78080,99 Lt (74 400 Lt + 3680,99 Lt.), ieškinys turėjo būti apmokėtas 2342 Lt žyminiu mokesčiu. Ieškovas ieškinį apmokėjo tik 100 Lt žyminiu mokesčiu, o nuo 2242,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleistas (I t., b.l. 64). Teikdamas papildomą ieškinį ieškovas dar primokėjo 100 Lt žyminį mokestį (II t., b.l. 26), kuris nekeitė ieškinio sumos, todėl šis žyminis mokestis jam grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 p.). Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, patenkinus tris iš keturių arba 75 % ieškovo reikalavimų, iš atsakovių jam priteistas žyminis mokestis sumažintinas iki 75 Lt arba iš kiekvienos atsakovės C. B. ir I. R. po 38 Litus. Iš šių atsakovių priteistas po 406,50 Lt žyminis mokestis padidintinas iki po 841 Lt iš kiekvienos (2242,00 Lt x 75% : 2). Dėl procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme buvo patirta 134,60 Lt išlaidų (86,08 Lt + 48,60 Lt išlaidų, kurios taip pat paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: atsakovės lygiomis dalimis turi atlyginti 100,95 Lt, todėl teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas ir priteistos išlaidos padidintinos nuo 33,67 Lt iki po 50,48 Lt iš kiekvienos atsakovės, o iš ieškovo priteistos 67,34 Lt išlaidos, sumažintinos iki 33,64 Lt.

Dėl žodinio proceso

Apeliantė C. B. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnis įtvirtina bendrąją apeliacinio skundo nagrinėjimo taisyklę – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad apeliantė savo prašymo dėl žodinio proceso nemotyvavo.

Apeliantas J. B. apeliacinį skundą, kurio ginčijama suma 39040,50 Lt., apmokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (III t., b.l. 18, 26), o nuo 1 071,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei buvo atleistas (III t., b.l. 51). Atsakovės C. B. atžvilgiu jo apeliacinis skundas buvo patenkintas 1840,50 Lt (5%), o atsakovės I. R. atžvilgiu 37200,00 Lt. (95%), todėl 95 Lt. žyminis mokestis apeliantui už apeliacinį skundą priteistinas tik iš pastarosios atsakovės (CPK 93 straipsnio 1,4 dalys).

Apeliantė C. B. apeliacinį skundą, kurio ginčijama suma 39 040,50 Lt turėjo apmokėti 1 171 Lt žyminiu mokesčiu, tačiau apmokėjo tik 300 Lt (III t., b.l. 10), o nuo 871 Lt buvo atleista (III t., b.l. 13). Jos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (37 200 Lt. arba 95 %), todėl iš apelianto J. B. priteistina šiai atsakovei 285 Lt žyminio mokesčio už apeliantės C. B. apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 88, 93 straipsniais,

nutaria:

ieškovo J. B. ir atsakovės C. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, trečiojo asmens notarės V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės C. B. ieškovui J. B. buvo priteista 37 200,00 Lt. ir šioje dalyje iš atsakovės I. R. priteistą 37 200,00 Lt sumą padidinti iki 74 400,00 Lt.

Padidinti iš atsakovės C. B. ieškovui J. B. priteistą 1840,50 Lt sumą iki 3680,99 Lt. ir 5 % metinių palūkanų skaičiuoti nuo priteistos 3680,99 Lt. sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-10-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimą kitoje ieškinio dalyje palikti nepakeistą.

Iš atsakovių C. B. ir I. R. ieškovui J. B. priteistą po 151,50 Lt žyminį mokestį sumažinti iki po 38 Lt iš kiekvienos atsakovės.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo J. B. atsakovei I. R. buvo priteista 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovių C. B. ir I. R. priteistą po 405,50 Lt žyminį mokestį valstybei padidinti iki 841 Lt iš kiekvienos atsakovės.

Iš ieškovo J. B. priteistas valstybei 67,34 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sumažinti nuo 67,34 Lt iki 33,64 Lt, o iš atsakovių C. B. ir I. R. priteistas šias išlaidas padidinti nuo po 33,67 Lt iki po 50,48 Lt iš kiekvienos atsakovės.

Sprendimą kitoje bylinėjimosi išlaidų dalyje palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovui J. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 100 (vieną šimtą) litų žyminio mokesčio, įmokėto Swedbank AB 2011-05-11 įmokos mokėjimo kvitu.

Priteisti iš atsakovės I. R. ieškovui J. B. 95 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovo J. B. atsakovei C. B. 285 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.