Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Robertas Ročys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos P. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo jį pradėjus faktiškai valdyti – nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, L. M., A. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

5.1. S. Š. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Šeiminė padėtis: Sutuoktinė P. Š., gimusi (duomenys neskelbtini). Vaikai: A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), L. M., gimusi (duomenys neskelbtini). Broliai: G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), P. G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). Vaikiaičiai: B. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), R. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), D. M., (duomenys neskelbtini), U. G. K., (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7, 51);

5.2. P. Š. ir S. Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 31);

5.3. 2015 m. gruodžio 2 d. bendrajame sutuoktinių testamente nurodyta, kad tiek P. Š., tiek S. Š. po savo mirties vienas kitam palieka visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų (el. b. l. 9, 37–38).

6. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

7. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, vertinamas tokio įpėdinio elgesys – ar jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja P. Š. yra palikėjo sutuoktinė, kuri paveldi pagal įstatymą kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė (CK 5.13 straipsnis). Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio S. Š. mirties P. Š. perėmė pareiškėjai ir palikėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 29–30), kuriuo naudojosi kaip savininkė savo nuožiūra, mokėjo mokesčius už bute sunaudotą elektros energiją, vandenį, šilumos tiekimą (el. b. l. 24–28). Jokių ginčų dėl palikėjo S. Š. palikimo priėmimo nebuvo ir nėra, išskyrus P. Š., niekas kitas į palikėjo S. Š. palikimą nepretendavo ir nepretenduoja, suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl palikimo priėmimo byloje nepareiškė.

9. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, daroma išvada, jog pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės įrodytos, todėl konstatuojama, kad P. Š. po savo sutuoktinio S. Š. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą 3 mėnesių terminą pradėjo valdyti sutuoktinio S. Š. turėtą turtą kaip savą juo naudodamasi, rūpindamasi ir valdydama kaip savo. Jokių duomenų ar įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, ar duomenų apie ginčus dėl palikėjo palikimo tarp pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų ar kitų asmenų byloje nėra ir teismui tokie faktai nėra žinomi. Duomenų apie kitus galimus į bylą neįtrauktus paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 178, 185 straipsniai).

10. Palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po palikėjo S. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė P. Š. faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio S. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.