Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-29 · Civilinė byla Nr. e2A-1735-232/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-07-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-10-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
e2A-1735-232/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14422-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
UAB „B2Kapital“
Atsakovas
R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1735-232/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14422-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „B2Kapital“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „B2Kapital“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „B2Kapital“ (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo R. K. (toliau – ir atsakovas) 1 443,02 Eur negrąžinto kredito, 1 036,49 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2018-08-30 iki 2020-04-21, 51,78 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo 1 443,02 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020-05-19, kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, 203,07 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019-11-17 iki 2020-05-15, 60 Eur žyminį mokestį, 5 proc. procesines palūkanas.

2. Nurodė, kad UAB „IPF Digital Lietuva“ (toliau – ir pirminis kreditorius) 2018-02-02 su atsakovu el. ryšio priemonėmis (interneto tinklapyje www.credit24.lt) sudarė paskolos sutartį Nr. 2770575 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 556 Eur vartojimo kreditas. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas, visą suteiktą paskolą grąžinti per 1 080 dienų laikotarpį. Laiku nesumokėjęs eilinės įmokos, atsakovas įsipareigojo pagal sutartį mokėti 0,05 procento dydžio netesybas/delspinigius už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Šios palūkanos už piniginių prievolių termino praleidimą yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais.

3. Paaiškino, kad 2017-10-31 pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210 pirminis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę ieškovui. Reikalavimas į atsakovo skolą ieškovui perleistas 2018-12-03, po to kai 2018-11-30 pirminis kreditorius su atsakovu nutraukė sutartį. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas raštišku pranešimu.

4. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovo prašymui, teismas sprendė, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 1 443,02 Eur kredito, 571,94 Eur palūkanų, 203,07 Eur delspinigių ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteisiamos 2 218,03 Eur sumos nuo 2020-05-20 bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo dienos. Priteisė ieškovui iš atsakovo 49,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad 2018-02-02 pirminis kreditorius ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 2770575, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 1 556 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas. Pradinis kreditorius sutartį nutraukė 2018-11-30. Atsakovas liko skolingas 1 443,02 Eur kredito, 1 036,49 Eur palūkanų. 2017-10-31 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teisę į nurodytas atsakovo skolas. Ieškovas 2018-12-04 išsiuntė atsakovui rašytinį pranešimą apie perleistą reikalavimo teisę. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė pareigą grąžinti kreditą, priteisė ieškovui iš atsakovo 1 443,02 Eur negrąžinto kredito ir 571,94 Eur palūkanų, susidariusių iki sutarties nutraukimo.

7. Teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atsižvelgiant į nurodytą praktiką ir į tai, kad pradinio kreditoriaus ir atsakovo sutartis nutraukta 2018-11-30, teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 464,55 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2018-11-30 iki 2020-04-24.

8. Atsižvelgiant į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai neviršija teisės aktuose nustatyto dydžio, ieškovui iš atsakovo teismas priteisė 203,07 Eur delspinigių.

9. Kadangi kredito sutartis nutraukta prieš terminą ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas, atmetė ieškovo reikalavimą dėl 51,78 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą.

10. Teismas tenkino ieškovo prašymą ir priteisė penkių procentų procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteisiamos 1 646,09 Eur sumos. Ieškinį tenkinus iš dalies (82,68 procento), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovui 49,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Ieškovas UAB „B2Kapital“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant ieškovą pašalinti trūkumus ar patikslinti ieškinį atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę.

12. Nurodė, kad ieškinys buvo pateiktas iki Lietuvos Aukščiausiajam Teismui suformuojant teisės aiškinimo taisyklę, todėl ieškovas, rengdama ieškinį, negalėjo į ją atsižvelgti ir prašyti taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę – priteisti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamąsias palūkanas iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Analogiškose bylose apeliantui pirmosios instancijos teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti, patikslinti ieškinį atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą naują teisės aiškinimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju teismas neprašė patikslinti ieškinio.

Atsiliepimas

13. Pažymėjo, kad ieškovas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo negalėjo pasinaudoti teise pakeisti ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindimą, nes ieškinys priimtas 2020-05-20 rezoliucija, pranešimas atsakovui pateikti atsiliepimą į priimtą ieškinį išsiųstas 2020-05-22, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo taisyklė suformuluota 2020-05-25. Tokiu atveju apeliantas dėl objektyvių ir nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo pasinaudoti teise pakeisti ieškinio pagrindimą ar patikslinti ieškinį, atsižvelgiant į kasacinio teismo nutartį, kuri buvo priimta vėliau, nei pateiktas ieškinys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

15. Apeliantas skunde nurodė, jog jis pateikė ieškinį iki kasaciniam teismui suformuojant teisės aiškinimo taisyklę, todėl negalėjo į ją atsižvelgti ir prašyti taikyti atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę – priteisti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio palūkanas iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Todėl, apelianto įsitikinimu, byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant ieškovą pašalinti trūkumus ar patikslinti ieškinį. Remiantis apelianto nurodytais argumentais, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ginčijamą teismo sprendimą bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

16. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, ne kartą pabrėžė, kad ši apeliacinės instancijos teismo teisė nėra absoliuti, nes yra ribojama įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais. Tai paaiškinama tiek apeliacijos prigimtimi, tiek siekiu užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę į bylos išnagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2004; 2004-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2004; 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-465/2006; 2007-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518; 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008, kt.). Tokie išimtiniai atvejai, kai apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, nustatyti CPK 327 straipsnyje bei CPK 329 straipsnio 1 dalyje. Pagal CPK 327 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: pirma, nustatomi šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas); antra, neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas); trečia, pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 327 straipsnio 2 dalis). CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kai yra pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2009).

17. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodytas argumentas, jog jis, atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, negalėjo patikslinti ieškinio reikalavimų, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ar aiškino procesines ir (ar) materialines teises normas, nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, ar nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Priešingai, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika (CPK 4 straipsnis), o argumentų, jog teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, apeliantas nepateikė ir šių aplinkybių iš esmės neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo taisyklė suformuluota 2020-05-25, sprendimas už akių priimtas 2020-07-29, todėl, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, ieškovas iki sprendimo už akių priėmimo turėjo galimybę pasinaudoti CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindimą, tačiau šia teise nesinaudojo.

19. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog aplinkybė, kad ieškovas ankstesnėje byloje neprašė taikyti visų jam įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jo teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu. Šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės tai, kad tiek ankstesnėje byloje pareikštas, tiek vėliau reiškiamas reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016). Taigi, priimtas sprendimas už akių neapribojo ieškovo teisių kreiptis į teismą su nauju reikalavimu.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio pagrindas arba dalykas gali būti keičiamas tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019; 2017-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017).

21. Nagrinėjamu atveju grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, siekiant ieškovui sudaryti galimybę pateikti pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ar dalyko keitimo, kuomet pats ieškovas CPK 141 straipsnio nustatyta tvarka tokio pareiškimo nebuvo teikęs, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų CPK 141 straipsnio tikslų bei sudarytų prielaidas pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), juo labiau, kad apeliantas nenurodė jokių argumentų, jog sprendimo už akių priėmimas apriboja jo teisę pateikti naują ieškinį dėl civilinės atsakomybės skolininkui taikymo.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, todėl sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui nėra atlyginamos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėLiuda UckienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė