Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja susipažino su Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020-03-25 nutarimu Nr. 59-32 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistojo asmens byla, ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų teikimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – komisija) 2020-03-25 priėmė nutarimą Nr. 59-32 taikyti A. Ž. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

A. Ž. Ž. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-29 nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš A. Ž. Ž. konfiskuoti pinigai 72,41 euro, kaip pinigai, gauti iš nusikalstamos veikos, ir išieškota konfiskuoto turto – automobilio Mercedes Benz ML 320, kaip nusikalstamos veikos priemonės, vertė – 4199,49 euro. Be to, A. Ž. Ž. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-17 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 307 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), ir jam paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-11 nutartimi nuteistajam A. Ž. Ž. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-17 nuosprendžiu skirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, taikant dalinio sudėjimo principą, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-29 nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. Ž. Ž. skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai (nuo 2008-02-21 iki 2008-03-21 ir nuo 2013-07-12 iki 2013-10-11) bei atlikta bausmė pagal 2015-04-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį iki 2017-01-11.

Bausmės pradžia 2015-12-30, bausmės pabaiga 2024-12-01. Pusę paskirtos bausmės atliko 2020-04-16. Neatliktos bausmės dalis 2020-03-19 yra 4 metai 8 mėnesiai 12 dienų.

Nutarime nurodoma, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi komisijos posėdžio, įvykusio 2020-03-19 Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-8 bei vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, nutarė taikyti nuteistajam A. Ž. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir siūlyti teismui nustatyti nuteistajam intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Nutarime taip pat nurodoma, kad A. Ž. Ž. komisijai pristatomas pirmą kartą, sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Jis ankščiau teistas vieną kartą. Teisminio proceso metu kaltės nepripažino. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nusikaltimams būdingas finansinio pasipelnymo modelis. Į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus atlikti laisvės atėmimo bausmės perkeltas 2019-01-14. Bausmės atlikimo metu skatintas keturis kartus, baustas tris kartus, galiojančių nuobaudų neturi. 2019-01-12 Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nuteistajam buvo nustatytas 0,10 promilės girtumas ir skirtas papeikimas. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Lietuvos (duomenys neskelbtini) universitete įgijo ekonomikos bakalauro laipsnį, VšĮ (duomenys neskelbtini) centre įgijo želdinių tvarkytojo specialybę. Iki nuteisimo dirbo pagal verslo liudijimą – užsiėmė nekilnojamojo turto nuoma. Pusiaukelės namuose dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. A. Ž. Ž. dalyvauja Pusiaukelės namų organizuojamose veiklose, palaiko santykius su artimaisiais. Lygtinio paleidimo atveju turi gyvenamąją vietą. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019-12-17 pažymoje Nr. 42-43 nurodoma, kad vykdomųjų raštų nuteistasis neturi. Nuteistojo nuostatos į visuomenę pozityvios, jis reiškia pagarbų požiūrį bendruomeninėms bei visuomeninėms pažiūroms, vertybėms, kitų asmenų teisėms bei asmeninėms nuomonėms. Komisija taip pat atsižvelgė į A. Ž. Ž. žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 26 taškai, iš kurių statinių veiksnių taškai 5, dinaminių – 21.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. Ž. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtinamas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

A. Ž. Ž. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo atitinkamose socialinės reabilitacijos, elgesio korekcijos programose, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog, atlikus vertinimą OASys metodika, A. Ž. Ž. nustatoma žema 26 taškų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau joje vis dar gana reikšmingas dinaminių svertinių taškų skaičius (net 21 taškas), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Spręstina, kad jo pažanga pataisos proceso metu turėtų būti labiau akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, tai yra, ar gali būti konstatuotas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, įvertindamas ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalies dydį, ankstesnius teistumus ir kt.

Nagrinėjamu atveju jau minėta, kad nuteistasis yra atlikęs pusę bausmės. A. Ž. Ž., be kita ko, nuteistas už nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, ir už sunkaus tyčinio nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Dėl padarytų nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę, A. Ž. Ž. teisme kaltės nepripažino. Teismo nuomone, ši aplinkybė sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu, nors taip pat teismas vertina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis šiuo metu suvokia savo nusikaltimo pasekmes.

Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju devynerius metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo, kadangi, skirdamas bausmę, teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

Ar nuteistojo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, sprendžiama iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog A. Ž. Ž. tebėra neatlikęs itin ženklios bausmės dalies – ji žymiai viršija ketverius metus.

Motyvuojamoji dalis

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto ne tik nuteistojo prašymą, bet ir socialinio tyrimo išvadą.

A. Ž. Ž. socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, apie tai pažymėta ir komisijos nutarime. Per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka A. Ž. Ž. net tris kartus buvo baustas, galiojančių nuobaudų neturi, keturis kartus paskatintas, bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, gali palikti pataisos įstaigos teritoriją be sargybos ar be palydos. Iš aptartų duomenų matyti, jog stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgsenos pokyčiai, jo pastangos integruotis į visuomenę, tačiau, teismo vertinimu, šių duomenų nepakanka taikyti lygtinį paleidimą. Minėta, jog individualus socialinės reabilitacijos planas apibrėžia bausmės atlikimo tvarką, kurios nuteistasis turi laikytis siekdamas reabilitacijos, kad A. Ž. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau OASys metodika nustatomų dinaminių (kintančių) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos taškų skaičius (21) yra gana ženklus, o būtent dinaminių veiksnių pokytis priklauso išimtinai nuo nuteistojo elgesio ir jo pastangų juos sumažinti, tad šiuo metu nėra pagrindo spręsti, jog nuteistojo pažanga net ir esant žemai rizikai jau yra pakankama.

Viena iš bausmės paskirčių – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. Ž. Ž. iki bausmės atlikimo, kaip pats teigia, neturėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2019-01-12 jam buvo nustatytas 0,10 promilės neblaivumas. Nuteistasis vienišas, emocijos stabilios, tinkamai bendrauja su personalu, tačiau kartais matoma nesantaika su kitais Pusiaukelės namų nuteistaisiais. Vertinant mąstymą ir elgesį konstatuota, kad nuteistasis linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Šios aplinkybės teismui kelia abejonių, kad nuteistojo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri, nes socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys kriminogeniniai veiksniai yra pažymėti mastymas ir elgesys.

Įvertinęs visų aptartų aplinkybių visumą teismas sprendžia, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos įstaigoje Pusiaukelės namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Kadangi dar nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog A. Ž. Ž. pasitaisė, yra tvirtai motyvuotas keisti gyvenimo būdą ir ateityje lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui, taip pat – ir daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiai dienai jau yra pasiekti, ir nuteistasis visuomenei nebepavojingas, o jį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teismas sprendžia, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo, teisingumo principo įgyvendinimo bei visuomenės interesų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

atsisakyti tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2020-03-25 nutarimą Nr. 59-32 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. Ž. Ž..

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.