Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi klausimą dėl daiktinių įrodymų saugojimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-218-506/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-218-506/2015 A. Ž. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 ir 2 dalis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis – 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjęs.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2022 m. spalio 21 d. daiktinių įrodymų saugyklų patikros ir juose esančių objektų apskaitos patikrinimo akte nustatyta, kad byloje Nr. 1-218-506/2015 nėra priimtas procesinis sprendimas, kuriuo būtų išspręstas saugomų daiktų likimo klausimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2022 m. gruodžio 28 d. įsakymu dėl akto patvirtinimo Nr. V-455-2022 baudžiamųjų ir administracinių bylų specialistės įpareigotos registruoti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, be kita ko, teikimą spręsti klausimą dėl daiktų saugojimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-218-506/2015.

Prašymų ir atsiliepimų negauta.

Teikimas tenkintinas.

BPK 94 straipsnyje nustatytos priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktą dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu. Minėtos dalies 4 punkte numatyta, kad daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

BPK 361 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl daiktinių įrodymų, jei jų klausimas nebuvo išspręstas teismo nuosprendyje.

Šiuo atveju Kompaktinė laikmena, turėjusi reikšmės minėtai baudžiamajai bylai nagrinėti, t. y. vokas su kompaktine laikmena buvo ir yra saugoma Vilniaus miesto apylinkės teismo archyvo saugyklos patalpose. Šio daiktinio įrodymo klausimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendyje nebuvo aptartas.

Taigi, įvertinus, kad minėtos baudžiamosios bylos saugojimo terminas dar nesuėjo, byla saugoma archyve, todėl minėtą daiktinį įrodymą tikslinga palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą (BK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 361 ir 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo teikimą tenkinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti daiktą – kompaktinę laikmeną, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.