Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-502-166/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-09-24Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-03-22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. T-31-270/2017Nutartis · 2017-01-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. T-422-506/2020Nutartis · 2020-04-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  5. T-129-1072/2023Nutartis · 2023-01-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  6. T-509-506/2024Nutartis · 2024-04-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-24
Bylos Nr.
1A-502-166/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00544-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Audrius Cininas, Ainora Kornelija Macevičienė
Nuteistasis
A. Ž. Ž.
Advokatai
Giedrė Cimbolienė
Kategorijos
Nuorašas

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-502-166/2015

Teisėjas R. Rainys Teisėja Lilija Tarčevskaja Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00544-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.;2.4.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Audriaus Cinino, Ainoros Kornelijos Macevičienės,sekretoriaujant Agnei Pancerovaitei, Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui,gynėjai advokatei Giedrei Cimbolienei,nuteistajam A. Ž. Ž.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Ž. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje bei 260 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas: pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dviem metams; pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir nustatyta A. Ž. Ž. galutinė subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į atliktos bausmės laiką įskaityta sulaikymo ir suėmimo trukmė nuo 2013-07-12 iki 2013-10-11.

Konfiskuoti A. Ž. Ž. pinigai 72,41 Eur (septyniasdešimt du eurai ir 41 euro centas) sumoje, kaip iš nusikalstamos veikos gauti pinigai. Išieškota iš A. Ž. Ž. konfiskuotino turto - automobilio Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonės, vertė pinigine išraiška - 4199,49 Eur (keturi tūkstančiai šimtas devyniasdešimt devyni eurai ir 49 euro centai).

Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. Ž. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti laikė narkotinę medžiagą ir ją pardavė:

jis, 2013-05-24, 23.39 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie J. L. g. 4, Vilniuje, pardavimo tikslu laikė ir už 250 litų (72,41 Eur) pardavė pagal NVI veikiančiam liudytojui Nr. 50, kuriam taikomas anonimiškumas, 0,9 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,6813 g narkotinės medžiagos - kokaino.

Šiais savo veiksmais A. Ž. Ž. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

A. Ž. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai, pardavimo tikslu laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų:

jis, turėdamas tikslą parduoti, automobilyje „Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė ir gabeno nenustatytomis aplinkybėmis gautas narkotines medžiagas - 99,4721 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 31,8311 g kokaino bei 1,2076 g kanapių dervos (hašišo), kol 2013-07-11, 23.30 val., Naugarduko ir Iešmininkų gatvių sankryžoje, Vilniuje minėtą jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir netrukus Birželio 23 - iosios g. 10 atliktos automobilio apžiūros metu minėtas narkotines medžiagas surado.

Šiais savo veiksmais A. Ž. Ž. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Ž. Ž. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendį panaikinti, ir priimti naują nuosprendį - apeliantą išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo duomenis pripažįstant įrodymais, teismo išdėstytų išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms, todėl yra naikintinas ir byla nutrauktina. Pasak apelianto teismas, pripažindamas jį kaltu, buvo šališkas, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, iš esmės rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais, kurie yra tendencingi, siekiant apkaltinti sunkaus nusikaltimo padarymu, bei prieštaraujantys kitiems byloje esantiems objektyviems duomenims, o teismas, nepatikrinęs, remdamasis ne įrodymais, o prielaidomis, atmetė apelianto nurodytas aplinkybes. Apeliantas nurodo, jog iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų dėl NVI sankcionavimo aplinkybių matyti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, rašydamas teikimą dėl NVl sankcionavimo, nedisponavo pakankama informacija apie jo galbūt daromas kokias nors nusikalstamas veikas. Iš bylos medžiagos matyti, jog tyrimą atliekantys pareigūnai neturėjo jokios konkrečios informacijos, kad apeliantas daro sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, t. y. platina narkotines medžiagas, ar, kad anksčiau buvo padaręs nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Pasak apelianto byloje nepateikta jokios objektyvios, teisminiu būdu patikrintos informacijos, rodančios, kad policijos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą įtarti jį prekiaujant psichotropinėmis medžiagomis arba esant linkusį padaryti tokią nusikalstamą veiką, nepateikta jokių įrodymų dėl ankstesnio apelianto dalyvavimo neteisėtoje psichotropinių medžiagų prekyboje. Pažymima, kad nagrinėjant bylą teisme reikšmingi įrodymai, susiję su NVI sankcionavimo pagrįstumu, nebuvo pateikti bylą nagrinėjusiam teismui ir patikrinti vadovaujantis rungimosi principu, nes NVI, ypač kiek tai susiję su tariamais įtarimais dėl ankstesnio apelianto elgesio, nebuvo jam atskleistas. Pasak apelianto konkrečios informacijos apie narkotinių medžiagų platinimą kitiems asmenims nebuvimas rodo, jog pagrindo taikyti jo atžvilgiu NVl šiuo atveju nebuvo. Pažymima ir tai, kad teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad jau pradėjus ikiteisminį tyrimą nebuvo tinkamai tikrinama turima medžiaga: nebuvo nustatinėjami ir apklausiami su apeliantu telefonu bendravę asmenys, o buvo kreiptasi į teismą ir gauta teismo nutartis dėl leidimo pareigūnams neatskleidžiant savo tapatybės atlikti slaptus, nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o pareigūnų veikla neatitinka baudžiamojo proceso kodekso 1 ir 2 straipsnių prasmės ir paskirties, kas reiškia, kad jos metu surinkti duomenys yra gauti neteisėtu būdu ir nelaikytini įrodymais. Atkreipiamas dėmesys, jog teismo nuosprendyje nėra tinkamos ir išsamios įrodymų analizės bei tai, kad nebuvo bandoma sulaikyti apeliantą nusikaltimo vietoje kartu su "tikraisiais" narkotinių medžiagų pirkėju ar pirkėjais, nebuvo bandoma sulaikyti net ir nusikalstamos veikos imitavimo metu. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apklausiamas liudytojas Nr. 50 visiškai nieko nebeprisiminė, o į visus pateiktus klausimus atsakinėjo "nežinau, nepamenu", dėl ko liudytojo parodymai neturėtų būti vertinami kaip įrodymai. Apeliantas nurodo, jog nusikalstamos veikos jis neįvykdė, t.y. narkotinių medžiagų nusikalstamos veikos imitavimo modeliui nepardavė bei tai, kad automobilyje rastos narkotinės medžiagos buvo ne jo. Pasak apelianto byloje yra pateikta žinučių, tačiau nei vienoje iš jų išvis nėra užsimenama apie pirkimus ar pardavimus. Apelianto manymu teismas pademonstravo savo išankstinį nusistatymą ir šališkumą, o atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tendencingai, siekiant bet kokia kaina patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kodėl šioje byloje (atliekant nusikalstamos veikos imitavimo modelį, sulaikant apeliantą) dalyvavo tie patys tyrėjai, kurie buvo tyrėjais kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje vienu iš kaltinamųjų yra apeliantas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Ž. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniu skundu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai padarė išvadą, jog A.Ž. Ž. veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymių, numatytų LR BK 260 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde pateikiama daug teorinio pobūdžio argumentų, tačiau iš esmės tai įrodymų vertinimo klausimas. Nors apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadomis, mano, kad jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jog apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis bei tendencingais policijos pareigūnų parodymais, o taip pat, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimų, tačiau teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus vertina kritiškai ir jie yra atmestini. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 str., 305 straipsnių nuostatos, nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis iš esmės motyvuotas, pakankamai išanalizuoti kaltinamojo, liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga, apelianto kaltė dėl paminėtų veikų įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais ir teismo nuosprendyje padarytos išvados, apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia. Skundo argumentai, jog teismo išvados paremtos vien prielaidomis, taip pat nepagrįsti, todėl atmetami. Vien apelianto nesutikimas su įrodymų vertinimu ir atitinkamu traktavimu teismo nuosprendyje nėra pagrindas tvirtinti buvus baudžiamojo proceso pažeidimams. Teisėjų kolegija ištyrusi bylos medžiagą, esminių pažeidimų- nenustatė. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu dėl teismo šališkumo. Byloje nėra jokių duomenų, kad teisėja būtų išreiškusi išankstinį priešiškumą prieš apeliantą, turėjo išankstinę nuomonę dėl jo kaltės, ar duomenų, kurie galėtų rodyti bent vieną iš bylą nagrinėjusios teisėjos asmeninį tendencingumą. Pastebėtina, jog apeliantas turėdamas abejonių dėl teismo šališkumo, turėjo visas galimybes pareikšti nušalinimą, tačiau to nepadarė.

Dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (narkotinių medžiagų laikymas ir pardavimas 2013-05-24)

Nuteistasis A.Ž. Ž. savo kaltės dėl narkotinių medžiagų laikymo ir pardavimo 2013-05-24 nepripažįsta, nurodo, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jis niekam narkotikų nepardavė. Nors nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažįsta, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad jo kaltė neginčijamai įrodyta byloje surinktais įrodymais, o būtent: liudytojų ONKT policijos pareigūno I. F., policijos pareigūno E. A., liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 50 parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t.y., 2013-05-24 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, specialisto išvada, kitais byloje esančiais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas pats narkotinės medžiagos pardavimo faktas. Tai užfiksuota ir 2013-05-24 vaizdo medžiaga, tai yra, kad NVI dalyvis J. L. gatvėje bendrauja su A. Ž. Ž., kurį nuseka iki pastarojo automobilio HUMMER. Užfiksuota, kad A. Ž. Ž., atidaręs HUMMER automobilio vairuotojo pusės keleivio dureles, palinksta į automobilio saloną, po to, atsisuka į NVI dalyvį ir jam kažką perduoda. NVI dalyvis perduoda A. Ž. Ž. keletą kupiūrų po 100 Lt (28,96 Eur), šis pinigus įsideda į piniginę, iš kurios ištraukia vieną kupiūrą 50 Lt (14,48 Eur) ir paduoda NVI dalyviui (1 tomas, b. 1. 16 - 17).

Tuo tarpu nuteistasis A.Ž. Ž. neigdamas kaltę dėl narkotikų pardavimo, iš esmės apeliuoja į tai, kad vaizdo įraše nėra matomas narkotikų perdavimas pirkėjui. Iš tiesų, iš vaizdo įrašo nėra matoma, kad A.Ž. Ž. perduota būtent narkotikus, vis tik užfiksuota apelianto veiksmų seka neprieštarauja kitiems byloje esantiems objektyviems duomenims, kurių visuma patvirtina narkotikų perdavimo faktą. Tai, kad vaizdo medžiaga atitinka įvykio aplinkybes, tai yra faktą, jog A.Ž. Ž. pardavė NVI dalyviui narkotinę medžiagą patvirtina paties NVI dalyvio parodymai. Minėtas liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apeliantą pažįsta, žino, kad jis pardavinėja kokainą po 250 litų (72,41 Eur) už gramą. Apie tai, kad apeliantas prekiauja narkotikais jis pranešė policijos pareigūnui Elvinui ir šis vėliau jam pasakė, kad yra sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimas dėl kokaino pirkimo iš Aro (apelianto). Iš liudytojo policijos pareigūno E. A. parodymų matyti, kad jis turėjo pakankamą kriminalinės žvalgybos informaciją, jog A.Ž. Ž. prekiauja kokainu, nes buvo stebimi pastarojo trumpi susitikimai su įvairiais asmenimis, buvo gaunama informacija, kad jis su tais asmenimis susitinka dėl narkotinių medžiagų pardavimo. Informacijai patikrinti buvo rastas asmuo, pažįstantis A.Ž. Ž., ir šis asmuo 2013 metų gegužę atliko iš pastarojo kokaino pirkimą. Iš anoniminio liudytojo parodymų matyti, kad 2013-05-24, apie 23 val. policijos pareigūnas Elvinas jam pasiūlė nuvykti prie Operos ir baleto teatro ir iš Aro už 250 litų (72,41 Eur) nupirkti kokaino, pastarajam sutikus, Elvinas jį instruktavo dėl kokaino pirkimo ir pasakė, kad visa tai bus fiksuojama garsą ir vaizdą fiksuojančiomis priemonėmis, o taip pat, kad pareigūnai stebės tiesiogiai, nuvykus prie Operos ir baleto teatro, kur tarnybiniame automobilyje pareigūnai jį apžiūrėjo tikslu įsitikinti, kad jis neturi narkotikų ir pinigų, pareigūnas Elvinas jam davė tris 100 litų kokaino pirkimui. Susitikus su Aru, trumpai pasikalbėjo, sužinojo, kad Aras turi kokaino, po ko Aras nuėjo prie automobilio, jis nuėjo paskui apeliantą, po ko Aras atidarė galines automobilio dureles ir iš salono ištraukė vieną maišelį su kokainu, kurį padavė jam į dešinę ranką. Iškart po to jis padavė Arui tris 100 litų kupiūras. Aras paėmė pinigus ir davė jam 50 litų grąžos. Po to jis nuėjo pas pareigūnus į iš anksto sutartą vietą ir automobilyje atidavė Elvinui maišelį su kokainu bei 50 litų, kuriuos kaip grąžą jam davė Aras (1 t, b. 1. 186). Nors minėtas liudytojas teisme nevisiškai detaliai prisiminė įvykio aplinkybes, tačiau tai natūrali reakcija į prieš du metus vykusius įvykius. Tačiau liudytojas Nr. 50 patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teismas pagrįstai jais vadovavosi. Taip pat liudytojas E. A. parodė, jog prieš sandorį pirkėjas buvo supažindintas su nusikalstamos veikos imitavimo ribomis, patikrintas, ar neturi pinigų, narkotinių medžiagų pirkimui jam buvo įduoti 300 Lt iš VRM spec. sąmatos, tai yra pinigų suma, reikalinga vieno gramo kokaino pirkimui, taip pat jis buvo aprūpintas vaizdo įrašymo priemonėmis. Toliau NVI dalyvis buvo stebimas vizualiai ir visą laiką buvo jo (liudytojo) akiratyje. Jis matė, kaip NVI dalyvis susitiko su A.Ž. Ž. prie pastarojo automobilio, tačiau ką juodu tiksliai darė, iš stebėjimo vietos jis nematė. Netrukus grįžęs NVI dalyvis pateikė narkotinę medžiagą. Galimai A.Ž. Ž. NVI dalyviui davė 50 Lt grąžos. Liudytojas - ONKT policijos pareigūnas I. F. iš esmės davė analogiškus parodymus. Nors apeliantas nurodo, jog pareigūnų parodymai yra tendencingi ir teismas nepagrįstai jais vadovavosi, tačiau pareigūnų parodymai apeliacinės isntancijos teismui abejonių nekelia, juolab, kad jie sutampa su kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis. 2013-07-03 Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvada Nr. 11-1566 (13), patvirtina, kad policijos pareigūnams liudytojo Nr. 50 pateiktame polietileniniame maišelyje esantys baltos spalvos milteliai yra narkotinės medžiagos - kokaino milteliai, kokaino miltelių svoris yra 0,9 g, juose yra 0,6813 g (75,7%) gryno kokaino (1 tomas, b. 1. 21 -22). Taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į veiksmų seką, teisėjų kolegijai abejonių dėl A.Ž. Ž. kaltės, pardavus narkotinės medžiagos – nėra.

Pastebėtina, kad nuteistasis apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria NVI sankcionavimo pagrįstumui. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto argumentai dėl NVI sankcionavimo nepagrįstumo ar jo atžvilgiu padarytos provokacijos nepagrįsti. Byloje yra Vilniaus apskrities VPK ONTV vyresniojo tyrėjo E. A. 3012-05-23 tarnybinio pranešimo Nr. 10-3-(DS)-2285RN iš dalies įslaptintas išrašas, kuriame nurodoma, kad buvo gautas pranešimas apie A. Ž. Ž. vykdomą prekybą narkotine medžiaga kokainu ir kad kokainą jis parduoda po 300 Lt už vieną gramą (t. 1, b.1. 11). Teisinis NVI taikymo pagrindas - Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT Vyriausiojo prokuroro 2013-05-23 šešiems mėnesiams nuo 2013-05-23 sankcionuotas NVI. Juo leista NVI vykdytojams, įgijus A. Ž. Ž. ir jo bendrininkų pasitikėjimą, atlikti LR BK 259 str. 1 d. ir 2 d. numatytus nusikalstamus veiksmus (t. 1, b.l. 9-10). Teisėjų kolegija susipažinusi su iš dalies išslaptintu įrašu daro išvadą, jog ši informacija apie galimai daroma sunkų nusikaltimą iš esmės buvo pakankama, jog būtų patikrinta NVI priemonėmis. Šiuo gi atveju pareigūnai turėjo pagrįstos informacijos apie A.Ž. Ž. galimai daromas sunkias nusikalstamas veikas. Kadangi gauti papildomų duomenų apie A.Ž. Ž. vykdomas neteisėtas veikas kitais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais galimybiu nėra, nes A.Ž. Ž. susipažinęs su kriminalinės žvalgybos veikla ir laikosi konspiracijos, buvo pagrindas manyti, kad naudojant NVI bus gauta papildomų duomenų apie šio asmens nusikalstamas veikas bei joje dalyvaujančius asmenis. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas Nr. 50, kuriam taikomas anonimiškumas, padarė kokius nors nusikalstamus veiksmus A.Ž. Ž. atžvilgiu. Priešingai minėtas liudytojas parodė, kad A. Ž. pažįsta, žino, kad jis pardavinėja kokainą po 250 litų už gramą, bei tai, kad pats apeliantas jam apie tai pasakė ir pats pasiūlė kreiptis, jei reikės. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, jog nusikalstamą veiką, už kurią šioje byloje nuteistas A.Ž. Ž., būtų padaręs ir be valstybės pareigūnų įsikišimo, nes iš bylos duomenų matyti (liudytojo Nr. 50 parodymų, žvalgybinės informacijos), kad neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis jam buvo įprasta veikla. Taikant NVI šioje byloje apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia nuteistojo atžvilgiu padaryto spaudimo, aktyvaus skatinimo ar kurstymo padaryti veiką, kurios prieš tai jis neketino daryti. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu A.Ž. Ž. išprovokuotas nebuvo, apeliacinės insatncijos teismas provokacinių veiksmų nenustatė, todėl pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BPK 20 str. pagrįstai įrodymais pripažino duomenis informaciją, gautus NVI priemonėmis.

Nors nuteistasis ir neprisipažįsta narkotinių medžiagų pardavimo 2013-05-24 fakto, tačiau tokia jo pozicija paneigta pardavimo sandorį kontroliavusių liudytojo E. A., I. F., sandorį vykdžiusio liudytojo Nr. 50 parodymais, vaizdo medžiaga, kurios pagrįstumą sutvirtina minėti liudytojų parodymai ir kiti rašytiniai duomenys. Šiuo atveju apylinkės teismas apeliantą kaltinančius įrodymus vertino ne atsietai, o visumoje, kurie susieti į vientisą loginę grandinę leido suformuoti teismo vidiniam įsitikinimui dėl A.Ž. Ž. kaltumo, jam padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d. Su šia apylinkės teismo išvada aukštesnės instancijos teismas sutinka.

Dėl nuteisimo dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo ir gabenimo

Nuteistasis A.Ž. Ž. taip pat nepripažįsta savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 2 d. padarymo, nurodo, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jis narkotine medžiaga nedisponavo, kokaino automobiliu nevežė. Tačiau tokią nuteistojo poziciją apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą bei siekį išvengti atsakomybės už šį nusikaltimą, kadangi tai prieštarauja byloje surinktiems ir priešingai nei teigia apeliantas, jo kaltę patvirtinantiems įrodymams. Liudytojas policijos pareigūnas E. A. parodė, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl 2013-05-24 narkotikų išplatinimo įvykio, atliekant elektroninių ryšių informacijos kontrolę, buvo klausomasi pokalbių tarp A.Ž. Ž. ir kitų asmenų, buvo stebimi gausūs ir ypač trumpi A.Ž. Ž. susitikimai su kitais asmenimis. Nustojus pastarajam aktyviau bendrauti su tais asmenimis, buvo padaryta prielaida, kad pasibaigė narkotinė medžiaga, o liepos 11 d. buvo pastebėta, kad dingo ryšys ir negalima buvo kontroliuoti A.Ž. Ž. telefoninių pokalbių, todėl buvo įtarta, kad A. Ž. įsigijo didelį kiekį narkotinės medžiagos. Dėl šios priežasties jis buvo sulaikytas važiuojant automobiliu Mercedes Benz, po ko automobilyje buvo rastas kokainas, taip pat ir augalinės kilmės tamsios spalvos medžiaga, mobilaus ryšio blokatorius, svarstyklės. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytojas I. F., bei pareigūnai G. M., S. P. dalyvavę automobilio, kuriuo važiuojant buvo sustabdytas A.Ž. Ž., apžiūroje. Liudytojai parodė, jog automobilyje buvo rasta pagalvėlė su narkotikais. Kad A.Ž. Ž. vežė narkotinę medžiagą patvirtina ir automobilio “Mersecedes Benz” apžiūros vaizdas, tai yra, jog apžiūrint automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta medžiaginė pagalvė su užvalkalu, o joje - du polietileniniai maišeliai, viename iš jų baltos spalvos sukietėjusi medžiaga, ant kito - užklijuotas popierinis lipdukas su užrašu „100", jame rastos svarstyklės Digital Scale, ant kurių matomi baltos spalvos milteliai, tamsios spalvos gabaliukas įvyniotas į plėvelę. Po priekine vairuotojo sėdyne rasta 100 Lt (28,96 Eur) kupiūra, daiktadėžėje tarp sėdynių rasti ir paimti 3 juodos spalvos elektroniniai įrenginiai (1 tomas, b. 1. 48-67). Iš 2013-07-26 Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvados Nr. 11-1983 (13) matyti, jog tirti pateikta balta kieta medžiaga yra narkotinė medžiaga - kokainas. Šios medžiagos svoris - 99,4721 g, joje yra 31,8311 g (20%) gryno kokaino. Tirti pateikta tamsiai ruda kieta medžiaga yra narkotinė medžiaga - kanapių derva (hašišas). Tirti pateikta 1,2076 g kanapių dervos (hašišo). Tirti pateiktame maišelyje ir ant tirti pateiktų elektroninių svarstyklių yra narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakų (1 tomas, b. 1. 71-72). Tuo tarpu apelianto versija, kad narkotikai automobilyje galėjo atsirasti atsitiktinai, tai yra, kitiems asmenims į automobilį padavus pagalvėlę su kokainu ir ją palikus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu visiškai neįtikinama. Iš emės pastebėtina, kad šiame epizode priešpastatomi policijos paeigūnų parodymai ir apelianto iškelta versija, kurią patvirtina tik liudytoja J. G., kuri kartu gyvena su A.Ž. Ž. ir kuri akivaizdu, jog yra suinteresuota bylos baigtimi, dėl ko jos parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai sukritikavo. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai sukritikavo ir liudytojų J. G., M. L.-Jankovskos, V. P. parodymus, kurie yra apelianto artimos aplinkos asmenys bei liudytojo M. J. parodymus. Tuo tarpu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų duotais parodymais, kurie yra nuoseklūs, be to sutampantys su byloje esančiais objektyviais duomenimis. Nėra duomenų, jog liudytojai policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, norėtų apeliantą apkaltinti nebūtų nusikaltimo padarymu ar kitaip pakenkti apeliantui. Be to pareigūnai duodami parodymus teisme, prisiekė už žinomai melagingų parodymų davimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą suteikė policijos pareigūnų parodymams. Tai, kad minėti pareigūnai dalyvavo ir anksčiau sulaikant A.Ž. Ž. nepaneigia jo kaltės. Abejones, dėl apelianto iškeltos versijos apie kitų asmenų automobilyje paliktą pagalvėlę su narkotikais, sutvirtina ir tai, jog pareigūnų sulaikytas, jis apie tai nieko neužsiminė, priešingai, iš pareigūnų parodymų matyti, jog dar prieš randant narkotikus apeliantas siūlė "susitarti, pasikalbėti, nedaryti kvailų žingsnių", kas parodo, jog apeliantui apie narkotkus buvo žinoma, o vėliau - aptikus narkotines medžiagas, pastarasis atrodė sugniuždytas, prašė leisti paskambinti, sakė: „viską sutvarkysim". Pareigūnai taip pat nurodė, jog A.Ž. Ž. neminėjo, kad pagalvėlę jo mašinoje kažkas paliko, pamiršo ar "pakišo". Tuo tarpu versija apie pagalvėlę, atsiradusią po apsilankymo pajūryje, iškelta tik teisminio nagrinėjimo metu. Be to, automobilyje, kuriuo aptariamomis aplinkybėmis važiavo apeliantas, buvo rastas mobilaus ryšio blokatorius, kas atitinka pareigūnų parodymus, jog dingus ryšiui ir nebegalint kontroliuoti A.Ž. Ž. telefoninių pokalbių, buvo įtarta, kad A.Ž. Ž. įsigijo didelį kiekį narkotinės medžiagos. Būtent sulaikius apeliantą ši informacija pasitvirtino. Apelianto kaltės nepaneigia ir jo nurodomos aplinkybės, jog automobilyje nebuvo rasti pirštų anspaudai. Šiuo atveju pripažinti A.Ž. Ž. kaltu pakako kitų byloje esančių įrodymų.

Pastebėtina, jog pagrįstam nuteisimui svarbu nustatyti ne tik disponavimo medžiaga faktą, tačiau ir tikslą šią narkotinę medžiagą platinti.

Nagrinėjamu atveju duomenų, jog A.Ž. Ž. narkotikus laikė ir juos gabeno pardavimo tikslu – pakanka. Iš liudytojų E. A., I. F. parodymų, žvalgybinės informacijos matyti, kad apeliantas kurį laiką buvo stebimas, kaip prekeivis narkotikais. Sulaikant nuteistąjį automobilyje „Mercedes Benz" buvo rastas didelis kiekis narkotinių medžiagų, svarstyklės, ant kurių buvo kokaino pėdsakų. Tuo tarpu 2013-07-15 automobilio Hummer, kuriuo naudojosi ir A.Ž. Ž. (šiuo automobiliu jis atvyko į susitikimą su liudytoju Nr. 50), po kojų kilimėliu po vairuotojo sėdyne rasta iš viso 184 polietileniniai 73 x 37 mm dydžio užspaudžiami maišeliai. Tokiame maišelyje kaltinamasis 2013-05-24 pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 50 kokainą. 2013-05-24 buvo užfiksuotas narkotinės medžiagos - kokaino ( ta pati medžiaga rasta ir pagalvėlėje) pardavimo faktas anoniminiam liudytojui, leidžia daryti išvadą, kad tai buvo neatsitiktinis pardavimas, o sisteminė veikla. Tokią išvadą leidžia daryti ir trumpi, konspiruoto turinio telefoniai pokalbiai ir SMS žinutės. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos kontrolės metu nustatyta, kad A.Ž. Ž. su tyrimo nenustatytais asmenimis tarėsi dėl susitikimų (t. 1, b.l. 130-137, 138-145, 173-174), davė nurodymą nenustatytam asmeniui dėl telefono pakeitimo, kad jų SMS neskaitytų (t. 1, b.l. 175-176). Kad telefoniniai pokalbiai buvo maskuojami, patvirtina ir tai, jog tiek siuntėjų, tiek gavėjų žinutės užsibaigdavo raide “i”, kas leidžia daryti išvadą, jog tai ne apelianto nurodoma neva komunikacijų klaida, o sutartiniai ženklai. Taip pat, tai, kad telefoniniai pokalbiai buvo maskuojami, patvirtina ir automobilyje „Mercedes Benz", rasti įrenginiai skirti trikdyti viešojo judriojo telefono ryšių tinklais tiekiamas paslaugas, kas paprastai normaliomis aplinkybėmis automobiliuose nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus klaidų nepadarė, įrodymus vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą kartu su kitais bylos duomenimis, todėl teisingai nustatė nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės. Bausmė pakirta tinkama. Apeliacinės instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nenustatė. Šiuo atveju išteisinti nuteistojo A.Ž. Ž. nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti pilna apimti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo A. Ž. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Stasys PunysTeisėjai (parašai) Audrius CininasAinora Kornelija MacevičienėNuorašas tikras: Kolegijos pirmininkas Stasys Punys