Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta trečdaliu – penkiais mėnesiais.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėjus Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas M. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., iš viso 1 (viena) diena.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. K. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už tai, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą mažamečiui – 2022 m. rugpjūčio 30 d. apie 14.50 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,60 promilių neblaivumas) tyčia ranka sugriebė kartu gyvenančiai sutuoktinės R. K. mažametei dukrai I. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), kaklo – sprando srityje, ją smaugė bei pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į laiptų atitvarą, tuo nukentėjusiajai I. B. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos įbrėžimo dešiniame dilbyje bei sukeldamas fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. nesutinka su jam paskirta bausme, prašo ją mažinti. Nuteistojo vertinimu jam paskirta per didelė bausmė ir ji paskirta neatsižvelgus į svarbius faktus byloje. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo bei proporcingumo principų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimui niekas negali daryti įtakos ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, arba aiškiai per švelni.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be šių BK 54 straipsnyje nurodytų aplinkybių, skirdamas bausmę, teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011).

7. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

8. Pirmosios instancijos teismas, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą, M. K. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą, nustatydamas jos dydį – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius, kurį vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu – penkiais mėnesiais. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. K. teisiamas septintą kartą, jo padaryta nusikalstama veika yra tyčinis, smurtinis, nesunkus nusikaltimas, jis anksčiau teistas būtent už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tai yra, už smurtą artimoje aplinkoje, be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į M. K. atsakomybę lengvinančią (prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi) bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas), taip pat vertino tą aplinkybę, jog 2021 m. lapkričio 11 d. jis buvo nuteistas už smurtinius veiksmus prieš R. K., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistasis nevykdė teismo skirtų įpareigojimų tęsti gydymąsi nuo priklausomybės ligų ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dėl ko laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą teismas panaikino ir pasiuntė M. K. atlikti laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat pažymėjo, kad naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, M. K. padarė būdamas girtas.

9. Taigi, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė, kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek nustatytas bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai ir baustumai. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į M. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl antrą kartą vertinti tą pačią atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra pagrindo. Apelianto skunde nurodytas argumentas, kad skiriant bausmę teismas neatsižvelgė į tai, jog jis nenorėjo sukelti fizinio skausmo, ypač sužaloti savo podukrą I. B., nagrinėjamu atveju negali būti motyvas mažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio M. K. yra pripažintas kaltu tyčia, o ne dėl neatsargumo padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlęs fizinį skausmą mažametei I. B.. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje, yra dirbantis, neturi administracinių nuobaudų, nevartoja alkoholio ir ketina kreiptis dėl priklausomybės ligos į specialistus, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo paskirtos bausmės mažinimui. Šiame kontekste pažymėtina, kad naują nusikalstamą veiką M. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,60 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, besikartojantis jo nusikalstamo elgesio recidyvas, sistemingai daromi smurtinio pobūdžio nusikaltimai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirtoji bausmė negali būti mažinama. Pirmosios instancijos teismui teisingai taikius BK 54 straipsnio (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) nuostatas, M. K. paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, yra proporcinga tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek ir nuteistojo asmenybei, todėl mažinti ją apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

10. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. K. paskyrė teisingą bausmę ir tinkamai ją individualizavo, todėl skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.