Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, VĮ „Registrų centras“, Trakų rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad Pareiškėja J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), duktė ir pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. Iš Trakų rajono savivaldybės administracijos Rūdiškių seniūnijos 2024-10-09 Pažymos apie statinius matyti, kad Rūdiškių apylinkės tarybos 1991-1995 m. ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre minėtas nekilnojamasis turtas ir daiktinės teisės į jį neįregistruotos. Taigi, A. B. mirties dieną - (duomenys neskelbtini) atsirado palikimas – Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Gyvenamasis namas). Mirus tėvui, pareiškėja į notarą nesikreipė, tačiau toliau nurodytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad tėvo palikimą pareiškėja priėmė pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja kartu su tėvu nepertraukiamai gyveno Gyvenamajame name ir yra deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 1972-09-(duomenys neskelbtini). Gyvenamajame name ji liko gyventi ir po tėvo mirties, iki šiol pareiškėja Gyvenamajame name gyvena su sūnumi. Po tėvo mirties pareiškėja perėmė visus asmeninius jo daiktus (nuotraukas, dokumentus ir kt.), kaip savo nuosavybe naudojasi tiek Gyvenamuoju namu, tiek jame esančiais baldais, namų apyvokos daiktais, nuo palikimo atsiradimo dienos nuolat rūpinasi Gyvenamojo namo išlaikymu, moka už komunalines ir kitas paslaugas, yra atlikusi einamąjį remontą. Po palikimo atsiradimo 6 mėn. laikotarpiu, t. y. 1992 m. vasario mėnesį, paveldėjimo tikslu ji kreipėsi į tuometį Vilniaus teritorinį valstybinį inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą „Valda“ dėl informacijos apie Gyvenamąjį namą, jai buvo išduota 1992-02-05 pažymėjimas. Gyvenamojo namo adresu pareiškėjai siunčiama visa pašto korespondencija. Darytina išvada, kad pareiškėja įstatymo nustatytu terminu yra atlikusi aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į po tėvo mirties likusį paveldimą turtą. Pirmiau išdėstytos įrodymais pagrįstos aplinkybės, kad J. Š. po tėvo A. B. mirties liko gyventi Gyvenamajame name, juo kartu su savo šeimos nariais nuo palikimo atsiradimo dienos naudojasi, rūpinasi šiuo turtu kaip nuosavu, jį prižiūri, išlaiko, remontuoja, naudojasi šiuo adresu teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, moka už jas mokesčius, gauna šio namo adresu pašto korespondenciją, patvirtina, kad J. Š. tėvo A. B. palikimą, nuo jo atsiradimo dienos, priėmė pradėjusi faktiškai valdyti mirusiajam priklausiusį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – A. B. turto paveldėjimas.

5. Suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

6. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo tarpu iki naujojo (2000 m.) CK įsigaliojimo, tokiems veiksmams atlikti buvo skirtas 6 mėnesių terminas (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Pareiškėja J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), duktė ir pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (2024-07-08 Gimimo įrašą liudijantis išrašas). Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, A. B. gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodas Be papildomų duomenų asmens nustatyti negalima, mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – nevedęs, duomenų apie tėvą nėra, duomenų apie motiną nėra. Vaikai: J. Š., gimė (duomenys neskelbtini) (2024-10-10 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis).

9. Iš Trakų rajono savivaldybės administracijos Rūdiškių seniūnijos 2024-10-09 Pažymos apie statinius matyti, kad Rūdiškių apylinkės tarybos 1991-1995 m. ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Pastatas įrašytas ūkinėje knygoje iki 1991 m. liepos 25 d. Byloje pateiktas Rūdiškių apylinkės tarybos 1991-1995 m. ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. vardu, išrašas. Nekilnojamojo turto registre minėtas nekilnojamasis turtas ir daiktinės teisės į jį neįregistruotos (VĮ Registrų centras 2024-10-11 raštas ,,Dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą“, atsiliepimas į pareiškimą).

10. Byloje esančio Mirties liudijimo duomenimis A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis A. B. testamentų sudaręs nebuvo, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

11. Palikėjo mirties dieną atsirado palikimas – Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Gyvenamasis namas) (pareiškimo priedas Nr. 11 ,,Namų valdos techninės apskaitos byla“).

12. Pareiškėja kartu su tėvu gyveno Gyvenamajame name ir yra deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 1972-09-14 adresu (duomenys neskelbtini) (Rūdiškių seniūnijos 2005-10-10 pažyma apie šeimos sudėtį, 2024-10-10 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis). Pareiškėja pareiškime nurodė, kad Gyvenamajame name ji liko gyventi ir po tėvo mirties bei iki šiol Gyvenamajame name gyvena su sūnumi. Po tėvo mirties pareiškėja perėmė visus asmeninius jo daiktus (nuotraukas, dokumentus ir kt.), kaip savo nuosavybe naudojasi tiek Gyvenamuoju namu, tiek jame esančiais baldais, namų apyvokos daiktais, nuo palikimo atsiradimo dienos nuolat rūpinasi Gyvenamojo namo išlaikymu, moka už komunalines ir kitas paslaugas (pareiškimo priedas Nr. 12). Po palikimo atsiradimo 6 mėn. laikotarpiu, t. y. 1992 m. vasario mėnesį, paveldėjimo tikslu pareiškėja kreipėsi į tuometį Vilniaus teritorinį valstybinį inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą „Valda“ dėl informacijos apie Gyvenamąjį namą, jai buvo išduota 1992-02-05 pažymėjimas (pareiškimo priedas Nr. 10). Gyvenamojo namo adresu pareiškėjai siunčiama visa pašto korespondencija (pareiškimo priedai Nr. 13-14).

13. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais duomenimis, kad J. Š. po tėvo mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo rūpindamasi kaip savo. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pareiškėjos pateikti minėti dokumentai, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po A. B. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Darytina išvada, kad pareiškėja įstatymo nustatytu terminu yra atlikusi aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į po tėvo mirties likusį paveldimą turtą.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad J. Š. palikimą, atsiradusį po palikėjo A. B. mirties, priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad J. Š. priėmė palikimą po tėvo A. B. mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

15. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

16. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po tėvo A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.