Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei G. R. dėl mirusiojo sutuoktinio dalies nustatymo pergyvenusio sutuoktinio vardu registruotame turte bei mirusiojo sutuoktinio dalies nustatančio liudijimo išdavimo be pergyvenusio sutuoktinio sutikimo, trečiasis asmuo notarė V. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl skundžiamo nutarties (ne)teisėtumo

10. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį iš esmės motyvuojant tuo, jog ieškinio reikalavimų tenkinimas sudarytų turtines pasekmes, kas reiškia, jog reikalavimai yra turtinio pobūdžio (reikalavimų suma 293 859,8 Eur), todėl byla teisminga Kauno apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ginčą kvalifikavo kaip turtinį, nurodo, kad byloje turtinių reikalavimų nereiškė. Akcentavo, jog reiškiamas reikalavimas ir jo galimas patenkinimas nesukels turtinių pasekmių ieškovui, o tik sudarys galimybę notarui vykdyti pareigas paveldėjimo byloje išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.

12. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o būtent suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1375-370/2021).

14. Teismingumas yra laikomas viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.

15. CPK IV skyriaus normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Remiantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. CPK 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.

16. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 kt.). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

17. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2008). Pagal formuojamą teismų praktiką turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-334/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009).

18. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu bei nėra galimybės reikalavimo įvertinti konkrečia pinigine išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-518-330/2021).

19. Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinumą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.

20. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą kasacinio teismo praktiką, nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne)turtiniu, esminis vertinimo kriterijus padariniai – turtinio ar neturtinio pobūdžio, kurie atsiranda ginčo išsprendimo atveju. Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu ieškovas reiškia reikalavimą nustatyti mirusiojo A. R. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pripažįstant jam ieškinyje įvardytą ½ Turtą.

21. Kaip minėta, ieškovas reiškia reikalavimą dėl mirusiojo sutuoktinio dalies nustatymo pergyvenusio sutuoktinio vardu registruotame turte. Tuo atveju, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu tokie ieškinio reikalavimai patenkinami, būtų nustatyta mirusiojo sutuoktinio dalis pergyvenusio sutuoktinio vardu registruotame turte. Nors turtas realiai teismo sprendimu nebūtų priteisiamas, pasikeistų (pagerėtų) ieškovo turtinė padėtis, nes nesant kitų paveldėtojų (kartu su kitais paveldėtojais), iš esmės teisę paveldėti turtą (ar jo dalį) įgytų ieškovas.

22. Atkreiptinas dėmesys, jog pateiktame ieškinyje ieškovas pats nurodo, jog per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą priėmė palikimą, tačiau jam neišduodamas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Mirusiojo A. R. dalis santuokoje įgytame turte nėra nustatyta, todėl siekdamas paveldėti po tėvo mirties likusį turtą, yra priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu, kad nustatyti mirusiojo A. R. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine G. R..

23. Taigi, ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl mirusiojo sutuoktinio dalies nustatymo pergyvenusio sutuoktinio vardu registruotame turte vertintinas kaip turtinis. Atsižvelgiant į pirmiau minėtas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ginčas yra turtinio pobūdžio, dėl šios priežasties ieškinys apmokamas žyminiu mokesčiu pagal reiškiamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ieškovas neginčija, jog reiškiami turtiniai reikalavimai, kurių suma yra 293 859,80 Eur, todėl pagal teismingumo taisykles, ieškinys yra teismingas Kauno apygardos teismui.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors ieškovas ieškinyje yra nurodęs, jog ieškinys reiškiamas dėl mirusiojo sutuoktinio dalies nustatymo pergyvenusio sutuoktinio vardu registruotame turte bei mirusiojo sutuoktinio dalies nustatančio liudijimo išdavimo be pergyvenusio sutuoktinio sutikimo, tačiau nurodydamas ieškinio reikalavimus, reikalavimo dėl mirusiojo sutuoktinio dalies nustatančio liudijimo išdavimo be pergyvenusio sutuoktinio sutikimo nereiškia.

25. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.