- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-25
- Bylos Nr.
- B2-2341-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01116-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) G. S. skundą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ritorema“ 2014 m. liepos 9 d. įvykusio 1-ojo kreditorių susirinkimo nutarimo 3 darbotvarkės klausimu panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ritorema“ 2014 m. liepos 9 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimą 3 darbotvarkės klausimu ir įpareigoti administratorių patikslinti veiklos ataskaitos VI dalį „Dėl UAB „Ritorema“ nemokumo“ dalyje dėl nemokumo momento. Pareiškėjas nurodė, kad įmonės administratorius kreditoriams pateikė netikslią ir klaidinančią išvadą dėl įmonės nemokumo momento nustatymo nurodęs, kad jau 2011 metais įmonės skolos viršijo įmonės į balansą įrašytą turtą, o esant faktiniam nemokumui įmonės vadovas privalėjo inicijuoti veiksmus įmonės mokumui atkurti, arba šaukti akcininkų susirinkimą dėl veiklos nuostolių dengimo akcininkų sąskaita, arba inicijuoti bankroto bylą, ką jį daryti įpareigojo tiek ABI, tiek ĮBĮ, tačiau laiku tai nebuvo padaryta. Taip pat nurodė, kad pagal finansinės atskaitomybės duomenis galima daryti pagrįstą išvadą, kad dar nuo 2011 metų UAB „Ritorema“ pradelsti įsipareigojimai viršijo 1/2 turto, kas atitinka ĮBĮ apibrėžtą nemokumo sąvoką (ĮBĮ 2 str. 8 d.), todėl įmonė buvo nemoki ir jai buvo keltina bankroto byla. Ši jo išvada yra ne tik klaidinga bet ir prieštaraujanti prejudiciniam faktui, nustatytam tiek Kauno apygardos teismo 2011-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2196-413/2011, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2387/2011 dėl bankroto bylos kėlimo įĮmonei. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą motyvuodamas tuo, jog nesant išnagrinėtam ginčui kitoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1693-485/2011 tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės UAB „Ritorema“ nėra pagrindo laikyti, jog UAB „Ritorema“ yra nepajėgi atsiskaityti su ieškove UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra nemoki (CPK 185 str.). Lietuvos apeliacinis teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2012-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-622-485/2012 UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš įmonės priteisė iš viso 510.220,32 Lt ir procesines palūkanas. Tuo pačiu sprendimu teismas įmonės naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė iš viso 218.511,26 Lt ir procesines palūkanas. Ir tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2013-11-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1335/2013 palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą tapo aišku, jog įmonė yra nemoki. Dėl šios priežasties pareiškėjas, įvertinęs įmonės finansinę padėtį ir būdamas atidus, sąžiningas ir rūpestingas, 2013-12-14 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjui akivaizdu, kad įmonės nemokumo atsiradimo momentas yra sietinas išskirtinai tik su Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įsiteisėjimo data - 2013-11-11, kadangi tik nuo šio momento pareiškėjas galėjo sužinoti apie įmonės faktinį nemokumą. Administratorius, žinodamas šiuos faktus kreditoriams pateikė neteisingą informaciją, net ir įspėtas įmonės kreditorių „Advokatų profesinė bendrijos Viliušis ir Astromskis“ apie tai, todėl piktnaudžiavo savo padėtimi. Administratoriui tendencingai ir tikslingai nustačius neteisingą įmonės nemokumo momentą tikėtina, jog jis sieks inicijuoti teisminius procesus prieš numanomai atsakingus asmenis dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo. Dėl šios priežasties, esant klaidingai nustatytam juridiniam faktui bus bereikalingai vilkinamas bankroto procesas, patiriamos papildomos administravimo lėšos, kas mažins visų kreditorių galimybę patenkinti jų reikalavimus pilna apimtimi, kadangi subjektai bus priversti gintis nuo pareikštų reikalavimų grindžiamų klaidingai nustatytais duomenimis.
Atsiliepimas
Atsakovės administratorius prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2011-06-16 Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2196-413/2011 atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Ritorema", motyvuodamas tuo, jog neišnagrinėjus ginčo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Ritorema" (civilinė byla Nr. 2-1693-485/2011), negalima įvertinti ar šis reikalavimas yra pradelstas ir tuo pagrindu atsisakė iškelti bankroto bylą. Pareiškėjas ignoruoja esminę aplinkybę, kad tiek Kauno apygardos, tiek Lietuvos Apeliacinis teismai konstatavo, jog, atsižvelgiant į vykstantį ginčą, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo pagrįstumo, nėra galimybės įvertinti UAB „Ritorema" mokumo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas turi lemiamos reikšmės šio fakto nustatymui. Kadangi dėl įrodymų stokos teismai 2011 m. negalėjo įvertinti ar UAB „Ritorema" buvo moki, ar nemoki, šios aplinkybės yra laikytinomis nenustatytomis dėl apribotos galimybės įvertinti visus bylai reikšmingus faktus ir vadovaujantis nurodyta teismų praktika nesukuria prejudicinio fakto, kad įmonė buvo moki 2011 metais. Atitinkamai tai leidžia suinteresuotiems asmenims įrodinėti UAB „Ritorema" nemokumo faktą, prasidėjusį 2011 m., kitose bylose. Kita vertus, minėtas teismo nutartis galima vertinti kaip prejudicinį faktą su išlyga (arba ribotos apimties) - patvirtinantį, kad įmonė buvo moki, tačiau jos mokumas galėtų būti kvestionuojamas, kai buvo išspręstas ginčas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo. 2013-11-11 įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-622-485/2012 patvirtino, jog 2011 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas reikalavimas dėl 482.054,32 Lt apmokėjimo už rangos darbus yra pagrįstas ir atsirado 2010 metais rangos sutarties bei darbų atlikimo akto ir PVM sąskaitos-faktūros pagrindu, kadangi šie dokumenti, pasirašyti abiejų sutarties šalių nėra nuginčyti. Iš to darytina išvada, jog 2011 m. UAB „Ritorema" turėjo prievolę atsiskaityti su UAB „Litmontažas" ir jos reikalavimas jau 2011 m. buvo pradelstas. Todėl akivaizdu, jog jei nebūtų reikalavimas ginčijimas teisme, UAB „Ritorema" bankroto bylą nagrinėję teismai būtų įtraukę UAB „(duomenys neskelbtini)“ 482.054,32 Lt reikalavimą į pradelstų įsipareigojimų sumą, kas būtų sąlygoję, jog UAB „Ritorema" būtų atitikusi ĮBĮ apibrėžtą nemokumo kriterijų ir jai būtų iškelta bankroto byla 2011 metais. Dėl pareiškėjo argumentų dėl administratoriaus piktnaudžiavimo savo padėtimi nurodoma, kad pareiškėjas remiasi advokatų kontoros prašymu patikslinti ataskaitą, t.y. skundžia administratoriaus veiksmus gindamas advokatų tariamai pažeistas teises, nors patys advokatai jų negina.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartimi UAB „Ritorema“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Valnetas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį paliko nepakeistą. UAB „Ritorema“ bankrutavusios įmonės statusą įgijo nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties įsiteisėjimo. 2014 m. gegužės 21 d. patvirtintas pareiškėjo 12 984,78 Lt finansinis reikalavimas. 2014 m. liepos 9 d. įvyko UAB „Ritorema“ kreditorių susirinkimas (toliau Kreditorių susirinkimas), kuriame 3 darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas patvirtinti bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2014-03-06 iki 2014-06-30.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Nagrinėjamu atveju, susirinkime dalyvavo kreditoriais, kurių bendra finansinių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 760817,56 Lt arba 86,1259 % visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Už skundžiamo nutarimo priėmimą balsavo 721054,96 balsai (81,6247 %), prieš – 39762,60 balsai (4,5012 %), todėl nutarimas laikomas priimtu (ĮBĮ 24 str. 1 d.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia bankrutuojančios įmonės kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita, o administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su jo veikla, vykdant pavedimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012, 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punktą administratoriaus pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus ir sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį ir kt. (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Ginčo ataskaita (b. l. 21-33) parengta laikantis pirmiau nurodytų nuostatų ir teisminės praktikos (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-257/2014): pateikta bendra informacija apie įmonę; jos darbuotojus; įmonės kreditorius; įmonės turtą, t.t. nurodyti balansiniai duomenys už laikotarpį 2012 m. - 2014-03-06, nurodytas administratoriui perduotas turtas, įmonės turtui taikyti areštai; atlikta įmonės sudarytų sandorių analizė; nurodyti duomenys apie patirtas administravimo išlaidas ir jų poreikį; taip pat administratorius nurodė duomenis, susijusius su įmonės nemokumu ataskaitos VI skyriuje „Dėl UAB „Ritorema“ nemokumo“, kuris yra nagrinėjamo skundo objektu.
Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas tokius klausimus, ne kartą yra pažymėjęs, jog teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2012). Nagrinėjamu atveju administratoriaus ataskaitos VI dalyje nurodyti duomenys apie UAB „Ritorema“ nemokumą. Pareiškėjas nenurodė, kad klaidingi duomenys kituose administratoriaus ataskaitos skyriuose, t.t. ir IV skyriuje, dėl UAB „Ritorema“ turto, pagal balansinius duomenis už 2012 – 2014-03-06 (b.l. 26). Šie duomenys buvo naudojami sprendžiant ir dėl įmonės nemokumo, apskaičiuojant bendrąjį mokumo koeficientą, įsiskolinimo koeficientą bei kritinį likvidumo koeficientą. Administratorius ginčijamoje ataskaitos dalyje išskyrė balansinius duomenis apie tai, kad 2013 m. pabaigoje, kai įmonėje turto beliko tik už 363815 Lt (2013-12-31) sumą, pradelsti įsipareigojimai jau sudarė net 861668,00 Lt (2013-12-31) sumą, t.y. pradelstos skolos daugiau kaip du kartus viršijo balanse įrašyto turto vertę. Pareiškėjas dėl paminėtų duomenų neteisingumo nenurodė jokių argumentų. Pareiškėjas laiko neteisinga administratoriaus išvada, kad nuo 2011 m. UAB „Ritorema“ pradelsti įsipareigojimai viršijo ½ turto, kas atitinka ĮBĮ apibrėžtą nemokumo sąvoką, todėl įmonė buvo faktiškai nemoki ir jai buvo keltina bankroto byla. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ritorema“ nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2012-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-622-485/2012 UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš atsakovės UAB „Ritorema“ buvo priteista iš viso 510 220,32 Lt skola ir 218 511,26 Lt procesines palūkanos. Šiame sprendime nurodyta „tarp šalių kilus nesutarimų dėl atliktų darbų, šalys 2010-11-08 protokolu išsprendė susidariusius nesutarimus - ieškovė įsipareigojo atlikti ir atliko akte nurodytus papildomus darbus, po ko atsakovė pripažino ieškovės atliktus darbus 482 054,32 Lt sumai, pasirašė atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą ir papildomai išrašė ieškovei darbų atlikimo aktą iš viso su PVM už 24 200 Lt“. Šie teismo argumentai leidžia spręsti apie skolos susidarymo laikotarpį ir pagrindžia atsakovės atsiliepimą, kad 2011 m. UAB „Ritorema" turėjo prievolę atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos reikalavimas jau 2011 m. buvo pradelstas, o pagal pareiškėjo neginčijamus 2011 m. balansinius duomenis UAB „Ritorema“ turėjo turto iš viso tik 949423 Lt sumai. Taigi, šioje ataskaitoje buvo padaryta išvada apie įmonės nemokumą pagal jos finansinius duomenis, turimus ataskaitos teikimo dienai, t.t. jau įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2012-10-08 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-622-485/2012 dėl kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo dėl skolos už 2010 m. pabaigoje atliktus darbus priteisimo, todėl ją pripažinti neteisinga nėra pagrindo.
Pareiškėjas iš esmės nesutinka su administratoriaus ataskaita dėl joje nurodytos įmonės nemokumo pradžios - 2011 m. vien todėl, kad mano, jog tai gali būti pagrindu iškelti jo atžvilgiu teisminius ginčus dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos neįvykdymo. Teismas sprendžia, kad skundžiamoje ataskaitos dalyje administratoriaus nurodyta įmonės nemokumo momento pradžia tėra jo nuomonė, su kuria galima sutikti arba nesutikti, o ne pareiškėjo nurodomas juridinis faktas, kurį gali nustatyti tik teismas. Pareiškėjui teisines pasekmes gali sukelti tik įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl šalių ginčo pareiškėjo nurodomu pagrindu, kurį nagrinėjant savo atsikirtimus jis galės grįsti ir Kauno apygardos teismo 2011-06-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2196-413/2011 dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2- 2387/2011 nustatytomis aplinkybėmis ir jų prejudiciškumu (CPK 182 str.) bei argumentais, kuriais grindžiamas šis skundas. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo negali nustatyti įmonės nemokumo momento ir taip užkirsti kelią galimiems šalių ginčams ateityje, ko siekia pareiškėjas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo G. S. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.