- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- 2-1357-330/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01116-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- G. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-166-245/2017 pagal pareiškėjo G. S. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RITOREMA“ 2017 m. kovo 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas G. S., būdamas BUAB „RITOREMA“ kreditoriumi, kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti BUAB „RITOREMA“ 2017 m. kovo 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „RITOREMA“ reikalavimo teisės į RUAB „LITMONTAŽAS“ skolą pardavimo būdo ir kainos nustatymo“, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad susirinkimo nutarimu patvirtintos reikalavimo teisės pardavimo sąlygos neatitinka atsakovės ir jos kreditorių interesų, o pardavimo kaina ir būdas sudaro prielaidas reikalavimo teisę parduoti už simbolinę kainą, nors būtų galimybė atgauti skolą visa apimtimi. Jau pirmose varžytynėse pardavimo kaina nesiekia nė pusės skolos dydžio, o antrosiose varžytynėse nesudarytų nei trečdalio. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo pritarta taikos sutarties su RUAB „LITMONTAŽAS“ sudarymui, bei nesąžininga pripažintą taikos sutartį, pagal kurią RUAB „LITMONTAŽAS“ būtų sumokėjęs vos 16 129,94 Eur. Šiuo atveju antrųjų varžytynių metu nustatyta reikalavimo pardavimo kaina (22 400 Eur) nedaug skiriasi nuo minėta taikos sutartimi pasiūlytos mokėti sumos. Atgavus skolą iš RUAB „LITMONTAŽAS“, jos visiškai pakaktų pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimų patenkinimui, o apie pusę sumos dar liktų trečios eilės kreditorių reikalavimams tenkinti. RUAB „LITMONTAŽAS“ Jonavos rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-768-527/2017 yra pareiškusi ieškinį savo akcininkui I. L. dėl neteisėtai paskirtų ir išmokėtų dividendų, kas pagrįstai leistų tikėtis, jog reikalavimai bus patenkinti ir RUAB „LITMONTAŽAS“ gaus lėšų, todėl reikalavimo teisės pardavimas už simbolinę kainą akivaizdžiai prieštarauja kreditorių interesams. Be to, nutarimas priimtas didžiausio kreditoriaus D. N. balsais ir interesų konflikto įtakoje. Kreditoriaus D. N. balsai (kurie sudaro apie 71,1585 procentų visų kreditorių balsų) anksčiau priklausė pačiai atsakovės debitorei RUAB „LITMONTAŽAS, tačiau buvo perleisti D. N. neatlygintinai. Debitorė su D. N. yra sudariusi susitarimą, kad už perleistą reikalavimo teisę į BUAB „RITOREMA“ D. N. atsiskaitys tuo atveju, jeigu gaus reikalavimo įvykdymą iš BUAB „RITOREMA“ turto, ir tik ta dalimi, kuria bus patenkintas reikalavimas (2015 m. liepos 3 d. Susitarimo dėl atsiskaitymų 2 punktas). Taigi D. N. faktiškai veikia kaip RUAB „LITMONTAŽAS“ atstovas, todėl jis turėjo nusišalinti nuo klausimo svarstymo dėl atsakovės reikalavimo teisės į RUAB „LITMONTAŽAS“ pardavimo, kadangi jis yra asmeniškai ir tiesiogiai suinteresuotas šiuo klausimu, o to nepadaręs – elgėsi nesąžiningai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi atmetė kreditoriaus G. S. skundą dėl BUAB „RITOREMA“ 2017 m. kovo 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkime dalyvavo 10 kreditorių, kurių teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 243 967,51 Eur arba 94,69 proc. visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Susirinkime tiesiogiai dalyvavo kreditoriaus G. S., kuris yra atsakovės kreditorius su patvirtintu 8 524,65 Eur kreditoriniu reikalavimu atsakovei, turintis 3,31 proc. visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų atsakovei sumos, įgaliotas asmuo ir kreditorius Advokatų profesinė bendrija Viliušis ir Astromskis (0,50 proc. balsų), o 8 kreditoriai balsavo raštu. „Už“ skundžiamo nutarimo priėmimą balsavo 82,93 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (t.y. kreditorius D. N., turintis 71,18 proc. balsų, UAB „Jonavos paslaugos“, turinti 0,20 proc. balsų, V. N., turintis 11,55 proc. balsų), o „prieš“ balsavo – 11,76 proc. (7 kreditoriai), todėl teismas nutarimą laikė priimtu teisėtai ir pagrįstai (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis) bei pažymėjo, kad dėl kitų esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su susirinkimo nutarimo priėmimu, ginčo nekilo. Be to, teismas pažymėjo, kad „už“ skundžiamo nutarimo priėmimą balsavo trys kreditoriai, o „prieš“ – septyni kreditoriai, tačiau tik vienas iš jų – pareiškėjas, turintis 3,31 proc. visų balsų, pateikė skundą dėl priimto nutarimo. Kreditorių susirinkime nebalsavus D. N., turinčiam 71,18 proc. balsų, nutarimas iš viso negalėtų būti priimtas, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjant vieno pareiškėjo skundą, turi būti atsižvelgiama į kreditorių visumos teises.Aiškindamasis dėl atsakovės reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-622-485/2012), kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 11 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2A-1335/2013) buvo paliktas nepakeistas, iš atsakovės UAB „RITOREMA“ ieškovei UAB „LITMONTAŽAS“ buvo priteista 482 054,32 Lt už atliktus statybos darbus, o iš ieškovės UAB „LITMONTAŽAS“ atsakovei UAB „RITOREMA“ buvo priteista 201 255,26 Lt žalai atlyginti. Būtent dėl šio sprendimo pagrindu atsiradusios atsakovės reikalavimo teisės į skolininkę RUAB „LITMONTAŽAS“ pardavimo tvarkos bei kainos ir buvo nuspręsta skundžiamu kreditorių nutarimu. Teismas pažymėjo, kad nors teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimas tapo privalomas ir vykdytinas nuo 2012 m. lapkričio 11 d. (CPK 18 straipsnis), t. y. dar iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo (nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 6 d.), tačiau jis neįvykdytas jau daugiau kaip ketverius metus, o per tą laiką teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsakovės skolininkei RUAB „LITMONTAŽAS“ iškelta restruktūrizavimo byla bei 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo planas, pagal kurį įmonė siekia atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais per ketverių metų laikotarpį. Galiojančio teisinio reglamentavimo kontekste teismas nurodė, kad įgyvendinus patvirtintą restruktūrizavimo planą, atsakovės debitorės RUAB „LITMONTAŽAS“ mokumas galėtų būti atkurtas iki 2020 m. rugpjūčio 3 d., o jo nevykdant, kiltų bankroto bylos iškėlimo grėsmė. Kadangi atsakovė bankrutavusios įmonės statusą įgijo nuo teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties įsiteisėjimo, akivaizdu, kad jos bankroto procedūra užsitęstų dėl nerealizuotos reikalavimo teisės, todėl teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad būtina kreditoriams spręsti dėl reikalavimo teisės pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.Teismas taip pat sprendė, kad ginčijamas kreditorių nutarimas dėl turtinės reikalavimo teisės pardavimo tvarkos iš varžytynių nepažeidžia imperatyvių teisės normų, nes reikalavimo teisės pardavimas vykdomas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 patvirtintu Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) (nauja redakcija nuo 2015 m. gruodžio 23 d.). Ginčijamu nutarimu buvo nuspręsta pardavimą vykdyti dvejose varžytynėse ir tik po to spręsti dėl kitokios reikalavimo teisės pardavimo tvarkos (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su priimto kreditorių nutarimo ekonominio tikslingumo vertinimu, neduoda pagrindo išvadai, kad vienas iš kreditorių, siekdamas nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis, pažeidė kreditorių mažumos interesus. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl RUAB „LITMONTAŽAS“ pareikšto 300 000 Lt (86 886 Eur) ieškinio savo akcininkams galimo patenkinimo teismas laikė hipotetinėmis, nes ieškinys neišnagrinėtas ir nepriimtas dėl jo įsiteisėjęs teismo sprendimas. Be to, priteista skola turėtų būti skirstoma visiems restruktūrizuojamos įmonės kreditoriams, o ne tik atsakovei. Teismas atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas skunde nenurodė, kokia pradinė pardavimo kaina būtų teisinga, o teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti nei konkretaus turto pardavimo būdo, nei nustatyti pradinę turto pardavimo kainą. Teismas laikėsi nuostataos, kad pradinės kainos ekonominį tikslingumą kreditoriai siejo su jų siekiu greičiau realizuoti turtą ir operatyviai užbaigti bankroto procedūras, o tai labiausiai atitinka tiek jų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, kurios likvidavimas tęsiasi jau nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad ginčijamu nutarimu buvo nutarta reikalavimo teises iš varžytynių parduoti iš esmės tapačiomis sąlygomis, kaip ir prieš tai nuginčytos taikos sutarties sąlygomis civilinėje byloje Nr. B2-2531-254/2015, kadangi pagal taikos sutarties sąlygas prievolė būtų vykdoma suteikiant atsakovei turtą natūra, kurio kainą pasiūlė pati debitorė, o realiai piniginių lėšų atsakovė būtų gavusi tik 3 985,10 Eur.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas G. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti BUAB „RITOREMA“ 2017 m. kovo 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3-uoju darbotvarkės klausimu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Ginčijamu nutarimu buvo pritarta atsakovei BUAB „RITOREMA“ priteistą reikalavimo teisę į RUAB „LITMONTAŽAS“ 76 396,13 Eur skolą pardavinėti skelbiant dvejas viešąsias elektronines varžytynes, nustatant pradinę 32 000 Eur pardavimo kainą pirmosioms varžytinėms, 22 400 Eur pardavimo kainą – antrosioms varžytinėms, bei 100 Eur kainos didinimo intervalą nuo paskelbtos pradinės pardavimo kainos. Taigi reikalavimo teisė bus pardavinėjama smarkiai mažinant kainą, todėl tiek pardavimo kaina, tiek jos nustatymo būdas sudaro prielaidas reikalavimo teisę parduoti už simbolinę kainą. Atgavus visą skolą iš RUAB „LITMONTAŽAS“, jos visiškai pakaktų pirmosios ir antrosios eilės kreditorių reikalavimų patenkinimui, o apie pusę sumos dar liktų trečiosios eilės kreditorių reikalavimams tenkinti. Šiuo metu ginčijamas susirinkimo nutarimas neužtikrina likusių mažesnių kreditorių teisių bei interesų, jiems siekiant patenkinti savo reikalavimus iš bankrutavusiai įmonei priklausančio turto, taip pat neapsaugo ir bankrutavusios įmonės intereso atgauti skolą visa apimtimi, arba bent jau protingą jos dalį.RUAB „LITMONTAŽAS“ akcininkui civilinėje byloje yra pareikšti reikalavimai dėl piniginių lėšų priteisimo RUAB „LITMONTAŽAS“ naudai, todėl tikėtina, kad įmonė ateityje gaus lėšų ir galės atsiskaityti su kreditoriais. Teismas nepagrįstai šią aplinkybę vertino kaip hipotetinę ir neįrodančią galimybės išsiieškoti skolos. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą ir turint duomenų apie neteisėtai RUAB „LITMONTAŽAS“ akcininkui paskirtus dividendus, yra pagrindo tikėtis, jog reikalavimai bus patenkinti ir RUAB „LITMONTAŽAS“ naudai bus priteista lėšų, o gavusi piniginių lėšų ji atsiskaitys su kreditoriais, tarp kurių yra ir BUAB „RITOREMA“Ginčijamas nutarimas priimtas didžiausiam kreditoriui D. N. veikiant interesų konflikto įtakoje ir nenusišalinus nuo balsavimo. Didžiausias kreditorius reikalavimo teisę į BUAB „RITOREMA“ yra įsigijęs neatlygintinai iš debitorės RUAB „LITMONTAŽAS“, todėl faktiškai atstovauja debitorės interesus, kurie yra priešingi atsakovės kreditorių interesams. Aplinkybę, kad D. N. yra su debitore RUAB „LITMONTAŽAS“ reikalavimo teisių perleidimo santykiais susijęs asmuo, bei galimą šio kreditoriaus ir debitorės abipusį suinteresuotumą teismas buvo nustatęs 2015 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2531-254/2015, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl nesąžiningos taikos sutarties su UAB „LITMONTAŽAS“ sudarymo.Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „RITOREMA“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nors įmonės kreditoriai gali turėti skirtingas nuomones ir lūkesčius dėl likusio įmonės turto realizavimo galimybių, tačiau kreditorių susirinkime sprendimai yra priimami kreditorių balsų dauguma. Lūkestis, kad įmonės turtas gali būti parduodamas už tokią kainą, kurios užtektų visiems pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimams patenkinti, turi būti vertinamas atsižvelgiant į realias turto realizavimo galimybes. Kreditorių susirinkimo nustatyta reikalavimo teisės į RUAB „LITMONTAŽAS“ pardavimo kaina yra pradinė ir neatspindi realios rinkos kainos, kuri bus nustatyta tik įvykus varžytynėms. Neatmestina ir tai, kad reikalavimo teisės gali būti parduotos tik iš antrųjų varžytynių arba, kad neatsiras norinčių įsigyti šią reikalavimo teisę, ji bus pardavinėjama tiesioginių derybų keliu.Dėl RUAB „LITMONTAŽAS“ dabartinio statuso skolos išieškojimo galimybės yra labai ribotos. Akivaizdu, kad nesant galimybės išieškoti skolos, egzistuoja teismų praktikos išaiškinimus atitinkanti būtinybė pardavinėti reikalavimo teisę į RUAB „LITMONTAŽAS“, siekiant operatyvaus įmonės bankroto proceso. Kadangi RUAB „LITMONTAŽAS“ yra restruktūrizuojama įmonė, tai įmonės gautos lėšos turės būti paskirstomos tik restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka tarp visų RUAB „LITMONTAŽAS“ kreditorių. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokia dalis priteistos ir išieškotos sumos galėtų būti sumokėta įmonei. D. N., kaip didžiausio įmonės kreditoriaus, pozicija dėl reikalavimo teisės į RUAB „LITMONTAŽAS“ pardavimo nėra reikšminga, nes priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas nepažeidžia įmonės ir jos kreditorių interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (šiuo atveju – atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. „savo iniciatyva“) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl ginčo esmės ir apeliacijos ribų
Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 6 d. nutartimi paliko nepakeistą, atsakovei UAB „RITOREMA“ iškelta bankroto byla bei paskirta bankroto administratorė. Bankrutavusios įmonės statusą BUAB „RITOREMA“ įgijo 2014 m. rugsėjo 16 d., įsiteisėjus dėl to priimtai Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarčiai.Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar BUAB „RITOREMA“ kreditorių susirinkime priimtas nutarimas dėl įmonės turto (reikalavimo teisės) pardavimo tvarkos ir kainos nepažeidžia bankrutavusios įmonės (atsakovės) ir jos kreditorių teisių bei turtinių interesų, ar neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams.Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog kreditorių susirinkimo, įvykusio 2017 m. kovo 10 d. nutarimu, priimtu trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „RITOREMA“ reikalavimo teisės į RUAB „LITMONTAŽAS“ skolą pardavimo būdo ir kainos nustatymo“, kreditoriai nutarė: BUAB „RITOREMA“ priteistą reikalavimo teisę į RUAB „LITMONTAŽAS“ 76 96,13 Eur skolą (58 287,55 Eur žalos atlyginimą, 14 343,52 Eur palūkanas ir 3 765,06 Eur už advokato teisinę pagalbą) pardavinėti skelbiant dvejas viešąsias elektronines varžytynes, nustatant pradinę 32 000 Eur pardavimo kainą pirmosioms varžytinėms, 22 400 Eur pardavimo kainą antrosioms varžytinėms ir 100 Eur kainos didinimo intervalą nuo paskelbtos pradinės pardavimo kainos. Nepardavus BUAB „RITOREMA“ reikalavimo teisės varžytynėse, sušaukti BUAB „RITOREMA“ kreditorių susirinkimą dėl tolimesnio pardavimo būdo ir kainos nustatymo.Pareiškėjo (apelianto) skundo pagrindą sudarė argumentai, jog kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas esant interesų konfliktui, nustatyta nepagrįstai žema pradinė reikalavimo teisės pardavimo kaina, nepagrįstai neįvertintos galimybės pačiai BUAB „RITOREMA“ įgyvendinti reikalavimo teisę į RUAB „LITMONTAŽAS“ po to, kai ši pareiškė turtinius reikalavimus savo akcininkui. Pirmosios instancijos teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutiko, konstatavęs, kad nustatyta turto pardavimo kaina ir būdas iš esmės neprieštarauja bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams.Atskiruoju skundu apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas bei įrodinėja, kad teismas formaliai įvertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino aplinkybės, kad esant teismine tvarka pareikštiems turtiniams reikalavimams RUAB „LITMONTAŽAS“ akcininkui dėl piniginių lėšų priteisimo RUAB „LITMONTAŽAS“ naudai, ši, tikėtina, gaus lėšų ir galės atsiskaityti su kreditoriais. Be to, pasak apelianto, reikalavimo teisės į RUAB „LITMONTAŽAS“ skolą pardavimui buvo pritarta ne įmonės ar jos kreditorių interesais, o veikiant atsakovės debitorės RUAB „LITMONTAŽAS“ interesais, kuriuos esą atstovauja didžiausias BUAB „RITOREMA“ kreditorius D. N..
Dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo (ne)teisėtumo
Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ ) 23 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės. Šioje ĮBĮ normoje kreditorių susirinkimui pavedama spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus: administratoriaus veiklos kontrolę, bankrutuojančios įmonės ūkinę komercinę veiklą, įmonės likvidavimą, parduodamo turto vertinimo tvarkos ir pardavimo kainos tvirtinimą, kt.Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015 ir kt.;).Taigi kaip minėta, kreditorių susirinkimo kompetencijai priklauso bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymo klausimai, kurie, be kita ko, susiję ir su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus. Teismas taip pat gali įvertinti, ar, kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017 25 punktą).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama ir tai, kad bankroto procese turi būti siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras nutraukiant bankroto bylą Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais galėtų įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą, t. y. teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, galėtų nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Tačiau tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 26-28 punktus). Šiuo atveju susiklostė priešinga situacija, kuomet vienas iš bankrutavusios įmonės mažųjų kreditorių, turintis 3,31 proc. dydžio reikalavimo teisę visų patvirtintų finansinių reikalavimų BUAB „RITOREMA“ sumoje, iš esmės siekia, kad būtų neapibrėžtam laikui įšaldytas bankrutuojančios įmonės turto – reikalavimo teisės realizavimas į debitorę RUAB „LITMONTAŽAS“, nagrinėjamos bylos metu turinčią restruktūrizuojamos įmonės teisinį statusą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir apelianto įrodinėjamo ginčo nutarimo ekonominio (ne)naudingumo kontekste tokia bankroto proceso eiga, kuomet dėl skirtingus lūkesčius, susijusius su įmonės turto realizavimo galimybėmis, turinčių kreditorių nesutarimų neapibrėžtą laiką būtų nerealizuojamas (neparduodamas) bankrutuojančios įmonės turtas, būtų neleistina, pažeistų kitų kreditorių teisėtus interesus iš skolininko turto kuo greičiau gauti jiems priklausančias lėšas (dalį jų) bei neatitiktų bankroto bylos dalyvių interesų pusiausvyros principo.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs BUAB „RITOREMA“ parduodamos reikalavimo teisės pobūdį, nustatytus šios teisės pardavimo tvarkos ypatumus bei kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad 2017 m. kovo 10 d. kreditorių nutarimas, priimtas trečiuoju darbotvarkės klausimu, nėra akivaizdžiai prieštaraujantis bankrutavusios įmonės ir (ar) jos kreditorių interesams.Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nutarties 16 punkte nurodytų apelianto argumentų bei pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu, pirmiausia pažymi, kad turtinių reikalavimo teisių į bankrutavusios įmonės skolininkus pardavimas paprastai taikytinas tuo atveju, kai dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra ar nebelieka galimybės bankroto procedūrų vykdymo metu išieškoti skolas iš įmonės skolininkų bei išieškotas lėšas nukreipti kreditorių reikalavimų tenkinimui. Toks bankrutavusios įmonės turtinių teisių į kitų asmenų skolines prievoles įgyvendinimas turi būti realiai įvykdytinas, ekonomiškai ir teisiškai pagrįstas, nesudarantis prielaidų kilti neigiamiems padariniams bankrutavusiai įmonei, o tuo pačiu ir jos kreditoriams. Tą suponuoja būtinumas užtikrinti įstatymo nuostatas atitinkantį bankroto administravimą, sudarant sąlygas įmonei kaip galima didesne apimtimi atsiskaityti su savo kreditoriais (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2055-381/2016). Apelianto teikiamas klausimas dėl turtinių reikalavimo teisių į bankrutavusios įmonės skolininkę RUAB „LITMONTAŽAS“ pardavimo yra ekonominio pobūdžio, todėl šiam nekeliant procedūrinių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų, apskųstas kreditorių nutarimas galėtų būti panaikintas tik tuo atveju, jei jo nepagrįstumas ir prieštaravimas bankrutavusios įmonės ir (ar) jos kreditorių mažumos interesams būtų akivaizdus. Todėl vertinant šias aplinkybes, atsižvelgtina į parduodamos turtinės reikalavimo teisės pobūdį.Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2016 m. sausio 14 d., RUAB „LITMONTAŽAS“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o to paties teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi buvo patvirtintas restruktūrizavimo planas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, kad įgyvendinus teismo patvirtintą RUAB „LITMONTAŽAS“ restruktūrizavimo planą, šios įmonės mokumas galėtų būti atkurtas iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. arba (priešingu atveju) RUAB „LITMONTAŽAS“ kiltų bankroto bylos iškėlimo grėsmė. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada bei bankroto administratorės argumentais, kad BUAB „RITOREMA“ turtinės reikalavimo teisės į RUAB „LITMONTAŽAS“ patenkinimas bus neapibrėžtą laiką apsunkintas dėl šiuo metu vykdomo restruktūrizavimo proceso tikslo – sudaryti sąlygas finansinių sunkumų turinčiai restruktūrizuojamai įmonei (RUAB „LITMONTAŽAS“) išsaugoti ūkinę komercinę veiklą bei išvengti bankroto (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad dėl RUAB „LITMONTAŽAS“ akcininkui inicijuotos ir šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-22015-845/2017 neabejotinai bus patenkintos atsakovės BUAB „RITOREMA“ (ir atitinkamai – didžiosios dalies jos kreditorių) turtinės pretenzijos. RUAB „LITMONTAŽAS“ reikalavimo teisės civilinėje byloje Nr. e2-22015-845/2017, pareikštos fiziniam asmeniui (įmonės akcininkui), yra teisminio ginčo dalykas, todėl RUAB „LITMONTAŽAS“ ir jos kreditoriai neturi garantijų, kad šios turtinės teisės bus teismo pripažintos visa apimtimi ar bent iš dalies. Civilinės bylos iškėlimas savaime nelemia nei reikalavimo teisės pagrįstumo, nei jos patenkinimo perspektyvų teismo dar neišnagrinėtame ginče. Be to, apeliantas, manydamas, kad BUAB „RITOREMA“ turima reikalavimo teisė į RUAB „LITMONTAŽAS“ dėl šios įmonės inicijuoto teisminio proceso savo akcininkui yra didesnės vertės ir jos patenkinimo perspektyvos yra realios, turi galimybę pats perimti šią turtinę teisę, dalyvaudamas turtinių teisių pardavimo procese ir pasiūlydama savo kainą.Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Lietuvos apeliaciniame teisme jau buvo nagrinėjamas ginčas dėl BUAB „RITOREMA“ kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo BUAB „RITOREMA“ kreditoriai buvo nutarę pardavinėti 76 396,13 Eur dydžio reikalavimo teisę į RUAB „LITMONTAŽAS“ už pradinę 58 300 Eur kainą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1729-407/2017 konstatavo, kad esant ĮBĮ 33 straipsnio1 dalies 2 punkte įtvirtintai imperatyviai teisės normai, nustatančiai joje nurodyto turto (nekilnojamojo, įkeisto kilnojamojo ir turto, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą) pardavimo tvarką – iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, kreditorių susirinkimui suteikiama diskrecijos teisė nustatyti kitokią pardavimo tvarką tik tuo atveju, kai jis (turtas) neparduotas dvejose varžytynėse. Šiuo atveju sprendžiant dėl apelianto kritikuojamos ir kaip simbolinės jo įvardijamos iš varžytynių parduodamo turto kainos, reikšminga yra BUAB „RITOREMA“ kreditorių susirinkimo 2017 m. kovo 10 d. protokole Nr. 12 nurodyta aplinkybė, kad pirmose dvejose varžytynėse neatsirado norinčių dalyvauti perkant reikalavimo teisę į RUAB „LITMONTAŽAS“ skolą. Dėl šios priežasties atsakovės bankroto administratorė būtent ir teikė (siūlė) nutarimo projektą, nustatant pradinę pradavimo kainą bei kainą antrose varžytynėse ir jų (kainų) didinimo intervalą (atitinkamai – 32 000 Eur, 22 400 Eur kaina bei 100 Eur kainos didinimo intervalas). Apeliantas nepateikė argumentų ir įrodymų, kad pirmosios dvi (ankstesnės) reikalavimo teisės pardavimo varžytynės buvo organizuojamos netinkamai ir dėl to nepavyko turto (reikalavimo teisės) realizuoti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pradinės turto pardavimo kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai gali būti parduotas, dydžio. Jei potencialūs turto pirkėjai vertins parduodamą turtinę reikalavimo teisę kaip patrauklią, realiai ir naudingai įgyvendintiną, jei egzistuos stipri pirkėjų konkurencija, varžytynėse parduodamos reikalavimo teisės kaina gali reikšmingai išaugti. Bankroto administratorė turi pareigą, kylančią iš bendrosios jos pareigos ginti visų kreditorių interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas), aktyviai dalyvauti realizuojant turtą, siekti jį varžytynėse parduoti kuo aukštesne kaina, o teisės aktai nedraudžia ir apeliantui, bendradarbiaujant su bankroto administratore, reklamuoti parduodamą reikalavimo teisę, informuoti potencialius pirkėjus apie jos patrauklumą. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas 82,93 proc. balsų dauguma, kurią sudaro tokių kreditorių balsai: D. N., turinčio 71,18 proc. balsų, UAB „Jonavos paslaugos“, turinčios 0,20 proc. balsų, ir V. N., turinčio 11,55 proc. balsų. Apelianto teigimu, kreditoriaus D. N. veiksmuose, kuomet šis kreditorius savo reikalavimo teisę į BUAB „RITOREMA“ yra įgijęs iš pačios RUAB „LITMONTAŽAS“, dėl kurios debitorinės skolos atsakovei pardavimo būdo ir kainos projekto šis kreditorius balsavo „už“, turi nesąžiningo naudojimosi turima balsų dauguma požymių. Toks elgesys, apelianto manymu, turėtų būti vertinamas kaip veikimas esant interesų konfliktui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais taip pat nesutinka. Iš ĮBĮ 24 straipsnyje įtvirtintos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos darytina išvada, jog įstatymo leidėjas kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą nustatė tiesiogiai priklausomą nuo teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydžio. Vadinasi, vien ta aplinkybė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas priimamas ir didžiausio kreditoriaus balsų dauguma, pati savaime nelemia tokio nutarimo neteisėtumo ir (ar) šio kreditoriaus piktnaudžiavimo. Aplinkybė, kad kreditorius D. N., turėdamas balsų daugumą, įgyvendino savo, kaip įmonės kreditoriaus teises, išreikšdamas poziciją dėl bankroto administratoriaus pasiūlymo turtinių teisių pardavimo klausimu, nesudaro pagrindo teigti, kad jis (kreditorius) netinkamai naudojosi ĮBĮ suteiktomis teisėmis, juo labiau, kai kreditorių susirinkimo nutarimas yra pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto (pareiškėjo) skundo dėl 2017 m. kovo 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu (panaikinimo). Nenustačius pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis), atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.