- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-04
- Bylos Nr.
- I-121-362/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03589-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius (pirm.), Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- N. B.
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir kolegijos pirmininko Arvydo Martinavičiaus, kolegijos narių teisėjų Virginijaus Stankevičiaus ir Žano Kubecko, rašytinio proceso (be žodinio nagrinėjimo) tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos N. B. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. B. Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2015-12-21 (spaudas ant voko) pateikė skundą ir patikslintą skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymus (1996-09-19 įsakymas Nr. 929, 2004-05-24 įsakymas Nr. 136-1762, 2004-12-23 įsakymas Nr. 136-4560) dėl neteisingai atkurtos nuosavybės teisės į žemę A. J.; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyrių patenkinti pareiškėjos prašymą, rašytą 1991-10-02 Ariogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. D., T., A. ir S. žemės valdą 2,18 ha ir D. K., D. M., D. B. ir S. žemės valda – 1,12 ha“.
Prie patikslinto skundo pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad terminą praleido dėl objektyvių priežasčių: yra jau senyvo, 72 metų amžiaus, visą gyvenimą gyveno dorai ir sąžiningai. Visą laiką tikėjo, kad sesuo susipras, pasitaisys ir savo priesaiką ir pažadą dėl žemės grąžinimo ištesės. Visą laiką tikėjosi ir vylėsi, kad teismai ir prokuratūra, į kuriuos kreipėsi, įžvelgs ir pripažins sesers A. J. pareiškėjai padarytą nusikalstamą veiką ir jos žmogaus teisių šiurkštų pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas ir terminas neatnaujintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Valstybės žinios, 1999, Nr. 13-308; Valstybės žinios, 2000, Nr. 85-2566) 33 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Taigi valstybė pareiškėjui garantavo pažeistos teisės teisminę gynybą, jeigu jis per vieną mėnesį nuo sprendimo arba pranešimo apie tokį sprendimą ar atsisakymą įteikimo dienos ar per dvidešimt dienų nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo kreipėsi į teismą su skundu. To paties įstatymo 34 str. 1 d. numato, kad jeigu skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą, prašymas dėl termino atnaujinimo nagrinėjamas šio įstatymo 34 str. nustatyta tvarka. ABTĮ 34 str. 1 d. nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 str. 2 dalies 1-7 punktuose. Svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus.
Susipažinus su turima medžiaga matyti, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1996-09-19 įsakymu Nr. 929, Klaipėdos apskrities viršininko 2004-05-28 įsakymu Nr. 13.6-1762 ir 2004-12-23 įsakymu Nr. 13.6-4560 A. J. (pareiškėjos seseriai) buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
2012 m. spalio 31d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje Nr. AS822-770/2012 nurodė, kad tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Spręstina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (LVAT 2006 m. spalio 25 d. nutartis Nr. AS4-455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis Nr. AS2-437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis Nr. AS7-301/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. AS8-249/2006; 2006 m. gegužės 4 d. nutartis Nr. AS5-132/2006).
Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, pareiškėjos ginčas su seserimi dėl jai grąžintos žemės tęsiasi nuo 2006 metų. Kaip skunde nurodo ir pati pareiškėja, ji 2009-05-21 parašė Klaipėdos apskrities viršininko administracijai prašymą, prašydama panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 1996-09-19, 2004-05-28 ir 2004-12-23 įsakymus. Pareiškėja neneigia, kad apie skundžiamus įsakymus, jų turinį žinojo jau 2009 metais. Kaip pagrindinę termino skundui paduoti praleidimo priežastį nurodo tikėjimą, kad sesuo įvykdys duotą pažadą ir grąžins žemę.
Pažymėtina, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios (LVAT 2012-03-16 nutartis Nr. AS858-187/2012, 2012-03-02 nutartis Nr. AS858-152/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Įstatymas įpareigoja asmenį minėtą savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (ABTĮ 33 str. 1 d.). Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas teisminis procesas. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai).
Atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, negali būti vertinamas kaip teisės į gynybą pažeidimas.
Administracinių bylų teisenos įstatymas įtvirtina aiškius skundo padavimo teismui terminus, o tokių terminų atnaujinimas iš esmės siejamas su išskirtinėmis, objektyviomis, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis.
Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio. Jos yra susijusios su pareiškėjos subjektyviu situacijos vertinimu, jos pačios subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis. Pareiškėja, žinodama apie priimtus įsakymus, jau 2009 metais kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją su prašymu juos panaikinti. Iš pateikto Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-05-25 rašto Nr. 2.1-168-(1.14) matyti, kad prašymas dėl galimai suklastotų dokumentų persiųstas pagal kompetenciją nagrinėti Klaipėdos apygardos prokuratūrai, taip pat nurodyta, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija išnagrinės kitus pareiškėjos prašyme keliamus reikalavimus ir apie priimtus sprendimus informuos atskiru raštu. Duomenų ar įrodymų, kad pareiškėja būtų skundusi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atsakymus, pareiškėja nepateikė.
Teismo vertinimu, jokių objektyvių priežasčių ar veiksnių, sukliudžiusių per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytą terminą efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise ir pateikti skundą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1996-09-19 įsakymo Nr. 929, Klaipėdos apskrities viršininko 2004-05-28 įsakymo Nr. 13.6-1762 ir 2004-12-23 įsakymo Nr. 13.6-4560 panaikinimo, pareiškėja nenurodė. Pareiškėja nepateikė neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jai laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus sutrukdė kokios nors objektyvios aplinkybės, kurios teismo galėtų būti pripažintos svarbiomis. Teismas sprendžia, kad pareiškėja skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, nes įgyvendindama savo procesines teises buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, todėl terminas skundui paduoti dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1996-09-19 įsakymo Nr. 929, Klaipėdos apskrities viršininko 2004-05-28 įsakymo Nr. 13.6-1762 ir 2004-12-23 įsakymo Nr. 13.6-4560 panaikinimo neatnaujintinas.
Pareiškėja taip pat prašo „įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių žemėtvarkos skyrių patenkinti pareiškėjos prašymą, rašytą 1991-10-02 Ariogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. D., T., A. ir S. žemės valdą 2,18 ha ir D. K., D. M., D. B. ir S. žemės valda – 1,12 ha“
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje“. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756 868/2011). Teismas pažymi, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-730-492/2015).
Pareiškėja prašo įpareigoti Raseinių rajono žemėtvarkos skyrių patenkinti jos prašymą, rašytą 1991-10-02. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, gali pavesti viešojo administravimo subjektui atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus tik tuo atveju, jei asmuo pateikia įrodymus, kad jis prieš iškeldamas ginčą teisme dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, prieš tai būtent tuo klausimu kreipėsi į viešojo administravimo subjektą, o šis prašymą atmetė, neatsakė į jį, ar asmuo nesutinka su priimtu sprendimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2294/2011). Pažymėtina, kad teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą medžiagą, atsižvelgdamas į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-0189-06, 2-26-714/2008, A2-371-903/2013, Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-772-159/2006, 2A-388-125/2008, 2S-1082-622/2013) vertina, kad pareiškėjos prašymas įpareigoti atlikti veiksmus (patenkinti jos 1991-10-02 prašymą) yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko įsakymus – tai prašymas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese, kuris aukščiau minėtais įsakymais buvo užbaigtas. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1996-09-19 įsakymu Nr. 929, Klaipėdos apskrities viršininko 2004-05-28 įsakymu Nr. 13.6-1762 ir 2004-12-23 įsakymu Nr. 13.6-4560 A. J. (pareiškėjos seseriai) buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą – į žemę, į kurią dabar nori nuosavybės teises susigrąžinti pareiškėja. Teismui neatnaujinus termino skundui paduoti dėl aukščiau minėtų įsakymų panaikinimo, negali būti nagrinėjamas ir prašymas įpareigoti patenkinti pareiškėjos 1991-10-02 prašymą.
Neatnaujinus termino, pareiškėjos skundą atsisakytina priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.,105–106 str., teismas
nutaria:
Pareiškėjos N. B. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkinti ir termino skundui paduoti neatnaujinti.
Pareiškėjos N. B. skundą ir patikslintą skundą atsisakyti priimti, nes praleistas skundo padavimo terminas.
Nutarčiai įsiteisėjus skundą, patikslintą skundą ir prie jų esančius dokumentus grąžinti pareiškėjai.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai 2015 m. gruodžio 21 d. AB Swedbank sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.