- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-388-125/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- A. J.
- Advokatai
- Rimvydas Paulauskas, Laimonas Strauka
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant ieškovei N. B., ieškovės atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, J. V. B. ir atsakovės atstovui advokatui Laimonui Straukai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovei A. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nepagrįsto praturtėjimo būdu įgyto turto priteisimo ir padalijimo bei neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovės N. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-01-29 sprendimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jos 1994-04-25 atsisakymą nuo jai priklausančios tėvo ir senelio žemės dalies atsakovės naudai negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; grąžinti jai atsakovės be pagrindo įgytos 1,91 ha žemės ir atidalyti jai priklausančią dalį, pripažįstant jai nuosavybės teisę į žemės sklypus: 0,75 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,48 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 0,79 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); pripažinti atsakovei teisę į 324,12 Lt dydžio kompensaciją iš ieškovės už jai atitenkančią turto dalį, o ieškovei teisę į 324,12 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės bei taikyti šios sumos įskaitymą; priteisti ieškovei iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji pagal tuo metu galiojusius įstatymus negalėjo atgauti jai priklausančios tėvo ir senelio žemės dalies, todėl pasitarusi su savo broliu ir seserimi nusprendė, kad jai priklausančios žemės dalies grąžinimą įformins brolio ir sesers vardu tam, kad atkūrus nuosavybės teises ieškovei priklausanti žemės dalis būtų perleista neatlygintinai. 1994-04-25 ieškovė surašė atsisakymą nuo savo dalies atsakovės naudai. Atkūrus nuosavybės teises, atsakovė atsisakė perleisti ieškovei priklausančią žemės dalį motyvuodama tuo, kad susitarimo dėl ieškovei priklausančios žemės dalies atkūrimo jos vardu ir vėliau perleidimo ieškovei iš viso nebuvo, o ieškovė atsakovei šią žemės dalį perleido dėl to, kad ji jai buvo nereikalinga. Ieškovė pažymi, kad šios minėtos aplinkybės patvirtina, kad sudarant susitarimą atsakovė neketino jo vykdyti, o žadėdama tai padaryti siekė tik ieškovės atsisakymo nuo jai priklausančios žemės, t.y. ieškovės atsisakymą atsakovė išgavo apgaulės būdu. Atsakovė, iš vienašalio sandorio siekdama sau naudos, teigė, kad už tokio sandorio sudarymą vėliau ji ieškovei perduos žemės dalį iš anksto žinodama, kad to nedarys. Atsakovė nuslėpė nuo ieškovės ir tai, kad atsakovė neketina vėliau ieškovei grąžinti jai priklausančios žemės dalies. Ieškovė, pasirašydama atsisakymą nuo jai priklausančios žemės dalies atsakovės naudai, nesuvokė, kad atsisakė nuo savo dalies visam laikui, bet manė, jog to reikia siekiant atgauti savo dalį žemės. Visa senelio ir tėvo žemė buvo grąžinta 2004-12-23, o 2005 metų vasarą ieškovė sužinojo, jog atsakovė neketina grąžinti jai priklausančios žemės dalies. Todėl ieškovės 1994-04-25 atsisakymas nuo savo žemės dalies atsakovės naudai turi būti pripažintas negaliojančiu nuo pat sudarymo momento dviem pagrindais: dėl apgaulės ir kaip sudarytas dėl sunkių susiklosčiusių aplinkybių. Iš viso ieškovės dalis visuose keturiuose žemės sklypuose sudarytų 1,91 ha iš 5,05 ha. Ieškovės ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės objektą galima padalyti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008-01-20 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės atsakovei 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 100 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė pagrindų, kurie leistų pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, t.y. ieškovė neįrodė, kad sandoris sudarytas dėl atsakovės apgaulės veiksmų įtakoje ar dėl ieškovei susiklosčiusių sunkių aplinkybių.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų J. D., J. R., J. parodymus, kurie patvirtina, kad ieškovė visą laiką siekė atgauti žemę arčiau savo gyvenamosios vietos, t.y. Klaipėdos rajono. Šių asmenų parodymus patvirtina ir rašytiniai duomenys. Teismas visiškai nevertino ieškovės veiksmų po 1994-04-25 atsisakymo. Nurodo, kad R. G. , V. S. parodymai prieštarauja ieškovės liudytojams bei kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Atsakovė nepagrįstai praturtėjo, nes atsikūrė nuosavybės teises į ieškovei tenkančią žemės dalį be pakankamo teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, kad Raseinių rajono Žemėtvarkos skyriaus specialistai nurodė, kad ieškovė žemės neatgaus, nes šį klausimą turėjo spręsti Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus specialistai. Pažymi, kad ieškovė turėjo teisę atidėti nuosavybės teisių grąžinimo klausimą. Paaiškina, kad liudytojų parodymais ieškovė negali įrodinėti sandorio, kurį sudarant nesilaikyta įstatymų nustatytos formos reikalavimų. Priduria, kad ieškovė nepagrįstai vertina teisės normas, susijusias su nepagrįstu praturtėjimu ir neturtine žala.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė, atsakovė ir J. D. yra seserys ir brolis bei senelio V. D. ir tėvo K. D., kurie iki nacionalizacijos turėjo žemės, įpėdiniai. Jie visi kreipėsi dėl nuosavybės teisių į tėvo ir senelio žemę atkūrimo, tai yra 1991-10-02 pateikė prašymą dėl nuosavybės atkūrimo Ariogalos Žemėtvarkos skyriui, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į tėvo ir senelio turėtą iki nacionalizacijos žemę. Ieškovei ir atsakovei iš viso teko po 3,3 ha. 1994-04-25 ieškovė atsisakė jai priklausančios žemės dalies atsakovės naudai, sudarydama vienašalį sandorį. Tokiu būdu atsakovė įgijo teisę atkurti nuosavybės teisę į 6,6 ha žemės. 1996-09-19 Klaipėdos apskrities valdytojo įsakymu atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3 ha žemės, turėtos Raseinių rajone, ekvivalentine natūra, perduodant asmeniniam ūkiui suteiktą 3,03 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę už 1,36 ha pasirinkti numatytus kompensavimo būdus. 2004-05-28 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-1762 ir sprendimu Nr. 55/11818 atsakovei atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 1,33 ha žemės dalį perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,79 ha žemės sklypą Klaipėdos rajone (duomenys neskelbtini). 2004-12-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-4560 ir sprendimu Nr. 55/12618 atsakovei atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 2,24 ha žemės dalį perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,23 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovei iš viso atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 6, 57 ha žemės dalį, perduodant 5,05 ha žemės.
Pirmosios instancijos teismas savo priimtą sprendimą grindė tuo, kad ieškovė neįrodė, kad ginčijamas sandoris sudarytas dėl suklydimo ar apgaulės. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.
Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytiną teisę, t.y. turi būti taikomos ne 1964 m. LR CK, o 2001-06-01 įsigaliojusios LR CK nuostatos. Pažymėtina, kad pagal LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 str. 1 d. 2001 m. CK taikomas prievoliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems po kodekso įsigaliojimo. Pažymėtina, kad ieškovės teigimu, buvo sudarytas susitarimas su atsakove, kurio esmė yra ieškovės atsisakymas atkurti nuosavybės teises į tėvo ir senelio žemę, tuo tarpu atsakovė įsipareigojo, atkūrus nuosavybės teises, dalį žemės perleisti ieškovei. Pažymėtina, kad ieškovė savo susitarimo dalį įvykdė 1994-04-25 pasirašydama atsisakymą, tuo tarpu atsakovė, atsikūrusi nuosavybės teises į žemę 2004 m., nevykdė savo įsipareigojimo perleisti neatlygintinai dalį žemės ieškovei. Šį įsipareigojimą atsakovė turėjo įvykdyti galiojant 2001 m. LR CK, todėl šio kodekso nuostatos turi būti taikomos šiuo atveju.
Ieškovė savo reikalavimą priteisti jai dalį žemės grindžia LR CK 1.90 str. ir 1.91 str. nuostatomis, t.y. ieškovė suklydo sudarydama 1994-04-25 atsisakymą. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos teisės normos reglamentuoja ginčijamų sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimą negaliojančiais. Pagal LR CK 1.90 str. suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminę reikšmę, kai suklysta dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų, kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Tuo tarpu pagal LR CK 1.91 str. apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui. Iš byloje esančių duomenų nėra nustatyta, kad atsakovė atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdama suklaidinti ieškovę), dėl kurių ieškovė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iš tikrųjų siekė sudaryti. Teisėjų kolegija nurodo, kad susiklosčiusiomis sunkiomis aplinkybėmis negali būti laikomos ieškovei nenaudingos 1993-07-15 redakcijos įstatymo Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo nuostatos.
Sandoris negali būti pripažintas sudarytas iš esmės suklydus, jeigu suklystama dėl sandorio motyvų ar jo padarinių, t.y. ieškovė nurodo, kad suklydo dėl sudaromo sandorio motyvų, tikėdamasi, kad atsakovė, atkūrusi nuosavybės teises į žemę, dalį žemės perleis jai. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie įrodytų, kad atsakovė siekė apgaule išgauti ieškovės atsisakymą, kad ji būtų atlikusi kokius nors veiksmus, dėl kurių būtų iškreipta ieškovės valia dėl minėto atsisakymo. Atkreiptinas dėmesys, kad pasirašytas atsisakymas yra besąlygiškas, jame nėra užsimenama apie papildomus susitarimus ar išlygas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė yra vidutinio amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą asmuo, t.y. šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė pasirašydama atsisakymą turėjo suvokti ir suprasti atliekamo veiksmo pasekmes. Ieškovė apgaulės faktu nurodo atsakovės nutylėjimą apie neketinimą perleisti ieškovei neatlygintinai dalį žemės į atkurtą nuosavybės teise žemę. Šį faktą įrodinėja liudytojų parodymais, jokių kitų papildomų, rašytinių įrodymų nepateikė. Ginčas šioje byloje kilo dėl liudytojų parodymų vertinimo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino liudytojų parodymų įrodomąją galią bei pagrįstai juos pripažino nepakankamais ieškovės nurodytoms aplinkybėms konstatuoti (LR CPK 178 str., 185 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius taikytinos 1.93 str. 6 d. nuostatos, kurios leidžia remtis liudytojų parodymais. Visi apklausti liudytojai yra šalių giminaičiai, jų parodymai apie tariamai sudarytą susitarimą pagrįsti prielaidomis, nuogirdomis, be to, prieštaringi, todėl negali būti pripažįstami pakankamais konstatuoti susitarimo sudarymo faktą. Skiriasi liudytojų nurodytos esminės šalių susitarimo sudarymo aplinkybės, t. y. susitarimo sudarymo laikas prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Liudytojai, tiek J. D., tiek J. R., tiek V. J. B. vienareikšmiškai parodė, kad susitarimą ieškovė su atsakove dėl žemės grąžinimo sudarė, ieškovė atsisakė jai priklausančios žemės dalies atsakovės naudai tą pačią dieną, kai buvo sudaryti susitarimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tai yra 1994-03-25. Visi ieškovės liudytojai nurodo, kad N. B. tarėsi su savo seserimi A. J. dėl žemės perkėlimo pastarosios vardu į Klaipėdos rajoną ir kad N. B. tikslinosi, ar A. J. sutinka jai ateityje tikrai sutiks grąžinti dalį žemės. Tačiau kitų įrodymų, pagrindžiančių liudytojų parodymus, ieškovė nepateikė. Tuo tarpu atsakovė ir liudytojai R. G., V. S. apie sandorio sudarymo aplinkybes parodo kitaip. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka ši byla nagrinėjama jau antrą kartą, todėl pastebėta, kad liudytojų parodymai nėra nuoseklūs, t.y. visos bylos nagrinėjimo metu jie keitėsi: ieškovė nurodo kitokias atsisakymo sudarymo aplinkybes (t.2 b.l. 131, 134). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje, tarp jų ir liudytojų parodymų, grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia tai, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, labiau tikėtina, kad ieškovės pasirašytas 1994-04-25 atsisakymas buvo besąlyginis, iš pateiktų duomenų teisėjų kolegija negali pripažinti sudaryto susitarimo buvimo fakto. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Netenkinus ieškovės reikalavimo dėl 1994-04-25 atsisakymo pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto dėl suklydimo ar apgaulės įtakoje, nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimo.
Atmetus apeliacinį skundą ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str.1 d. 3 d.)
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-01-29 sprendimą palikti nepakeistą.