Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-52-354/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-22
Bylos Nr.: 1A-52-354/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-05-6-00006-2021-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjai: Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus
Kaltinamasis: V. J.
Civilinis ieškovas: (duomenys neskelbtini), Kalipėdos apskrities VMI
Advokatai: Gediminas Blaškevičius

Kategorijos

1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.1.7.4.4Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-52-354/2023Teisminio proceso Nr. 1-05-5-00006-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.11; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Neringai Tolvaišaitei-Aleksienei, Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Renatai Vilčinskaitei,išteisintojo V. J. gynėjui advokatui Gediminui Blaškevičiui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Renatos Vilčinskaitės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. J., kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi pranešė Šiaulių apygardos prokuratūrai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės E. K. veikoje galimai yra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. J. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad įstatymų nustatytą laiką – 10 metų nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent: būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 21 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis; 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 (2004 m. kovo 30 d. redakcija Nr.lX-2084) 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad už įmonės dokumentų valdymo organizavimą teisės norminių aktų nustatyta tvarka atsako tos institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas ar kitas tos institucijos, įstaigos ar įmonės įgaliotas asmuo (toliau – vadovas), 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas; Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15, 10.19 punktų nuostatas, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) ir apskaitos registrai saugomi 10 metų,

veikdamas nusikalstamai aplaidžiai, nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų apskaitos registro už 2014 m., 2015 m., 2016 m. spalio–gruodžio mėn., 2017 m., 2018 m., 2019 m. sausio–balandžio mėn., sąnaudų apskaitos ir atskaitingų asmenų registrų, turto (piniginių lėšų, atsargų), bendrovės skolų bei skolų bendrovei apskaitos dokumentų ir registrų už 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m. sausio–balandžio mėn., dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. ir veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019 m. sausio–balandžio mėn.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Renata Vilčinskaitė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendį, kuriuo V. J. išteisintas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti V. J. kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą. Tenkinti civilinį ieškinį ir iš V. J. priteisti (duomenys neskelbtini) 6 178 Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketą Nr. 1 su CD laikmena, kuriame įrašyti duomenys iš E. K. priklausančio stacionaraus kompiuterio „Skytech“, paimto kratos metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos; UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, pateiktus 2019 m. balandžio 10 d., 2019 m. balandžio 30 d., 2020 m. birželio 12 d. dokumentų pateikimo protokolais, paimtus 2019 m. gegužės 10 d. kratų metu E. K. namuose ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, saugomus FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio valdybos tarnybinėse patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2018 m. spalio 23 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą 2019 m. gegužės 10 d. kratos metu pas V. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 05-6-00024-18.

Apeliacinės instancijos teisme nagrinėti baudžiamąją bylą žodinio proceso tvarka ir atlikti įrodymų tyrimą: apklausti išteisintąjį V. J., liudytoją E. K., specialistę N. S..

2.1. Prokurorė nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepaneigti byloje surinkti kaltinantys įrodymai. Teismas išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, atsietai vertino įrodymus, didesnę įrodomąją galią skyrė kaltinamajam palankiems bylos įrodymams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi E. K. nepildė ar nepilnai pildė įmonės apskaitos registrus ir būtent dėl šių jos veiksmų negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014–2018 m. ir veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019 m. sausio–balandžio mėn. Prokurorės nuomone, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje V. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį yra visiškai įrodyta.

2.2. Prokurorės teigimu, baudžiamojoje byloje būtina nustatyti, ar išteisintasis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nustatė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarką, ar, remiantis pateiktais buhalteriniais dokumentais, galima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2014–2018 m. ir veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2019 m. sausio–balandžio mėn. ir, jei negalima, tai ar V. J. neveikimas, tokios tvarkos nenustatant, susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, t. y. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų praradimu.

2.3. Skunde nurodoma, kad teismas, įvertinęs įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad V. J. turėjo nustatyti konkrečią apskaitos dokumentų saugojimo tvarką UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iki 2021 m. to nebuvo padaryta. Teismas taip pat teisingai ir pagrįstai pripažino, kad dėl to, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikti, kratų ir poėmio metu nebuvo rasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų apskaitos registrai už 2014 m., 2015 m., 2016 m. spalio – gruodžio mėn., 2017 m., 2018 m., 2019 m. sausio–balandžio mėn., sąnaudų apskaitos ir atskaitingų asmenų registrai, turto (piniginių lėšų, atsargų), bendrovės skolų bei skolų bendrovei apskaitos dokumentai ir registrai už 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m. sausio –balandžio mėn., negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014–2018 m. ir veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019 m. sausio–balandžio mėn., t. y. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai yra kilę, tačiau padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad tarp V. J. neveikimo ir BK 223 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos požymių nėra jokio priežastinio ryšio.

2.4. Prokurorė teigia, jog liudytoja E. K., tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pripažino, kad ji įmonės dokumentus suvedinėjo į Excel lenteles, kurios baudžiamojoje byloje nepateiktos, bei pildė įmonės mokesčių deklaracijas ir finansines ataskaitas. Dėl konkrečių registrų pildymo E. K. parodymai nėra nuoseklūs ir vertintini kritiškai, nes šiuos jos parodymus paneigia kiti surinkti duomenys. Teisiamajame posėdyje specialistė N. S., atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimus ir pateikusi 2019 m. spalio 22 d. ir 2020 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadas, nurodė, kad yra svarbus apskaitos registrų turinys, o ne forma, jie gali būti pildomi ir lentelių forma, tačiau jai (specialistei) nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrai – nei atspausdinti, nei kompiuterio laikmenoje, į kurią nukopijuoti duomenys iš 2019 m. gegužės 10 d. pas E. K. kratos metu paimto kompiuterio „Skytech“ kietojo disko, nes ten buvusios lentelės neinformatyvios.

2.5. Tai, kad buvo pildomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvestiniai apskaitos registrai, prokurorės teigimu, patvirtina buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų pobūdis. 2019 m. spalio 22 d. specialisto išvada nustatyta:

2.5.1. tyrimui pateikta atskaitingo asmens V. J. avanso apyskaita už 2014 m. liepos 17–20 d., kurioje užfiksuotos atskaitingo asmens patirtos išlaidos, apmokėjus bendrovės vardu gautas dvi PVM sąskaitas faktūras ir du kasos aparato čekius, iš viso už 569,48 Lt, priskaičiuoti 780,00 Lt dienpinigiai ir bendrovės 1 349,48 Eur skola V. J.. Tyrimo metu negalima nustatyti, ar atskaitingo asmens V. J. avanso apyskaitoje už 2014 m. liepos 17–20 d. surašytų dokumentų 1 349,48 Lt (569,48+780,00) suma įtraukta į atskaitingų asmenų registrą, nes tyrimui nepateikta bendrovės atskaitingo asmens V. J. ir sąnaudų (kuro, dienpinigių) apskaita. Be apskaitos registrų negalima nustatyti, ar visos 2014 m. skolų ir sąnaudų ūkinės operacijos pagrįstos. Nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių ar paslaugų įsigijimo ir pardavimo dokumentai;

2.5.2. tyrimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 28 d. išrašytas kasos išlaidų orderis 814,04 Eur sumai, bendrovės vardu gautos devynios PVM sąskaitos faktūros dėl automobilių techninių apžiūrų ir šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys 14 kasos aparato čekiai, iš viso už 309,53 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė sąnaudų ir turto apskaitos registrų, todėl tyrimo metu negalima nustatyti, ar dokumentai už 1 123,57 Eur (814,04+309,53) įtraukti į bendrovės apskaitą;

2.5.3. tyrimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. gegužės 20 d., 2016 m. gegužės 30 d. išrašyti trys kasos pajamų orderiai iš viso už 2 158,78 Eur (549,10+1512,50+97,18) dėl priimtų pinigų iš vairuotojo–ekspeditoriaus K. N., IĮ „(duomenys neskelbtini)“, J. P., bendrovės vardu gautos dėl detalių, techninės apžiūros paslaugų įsigijimo 8 PVM sąskaitos faktūros bei šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys 11 kasos aparato čekiai ir kasos pajamų orderio kvitas, iš viso už 957,13 Eur, 36 kasos aparato čekiai dėl kelių vinječių ir kuro įsigijimo, iš viso už 7 046,46 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė sąnaudų ir turto apskaitos registrų, todėl tyrimo metu negalima nustatyti, ar dokumentai už 10 162,37 Eur (2158,78+957,13+7046,46) įtraukti į bendrovės apskaitą;

2.5.4. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. J., ir D. J. 2016 m. lapkričio 18 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 70 000,00 Eur paskolos su 6 % metinėmis palūkanomis iki 2021 m. lapkričio 17 d. suteikimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą nustatyta, kad D. J. 70 000,00 Eur pervedė į bendrovės sąskaitą 2016 m. lapkričio 18 d. Tyrimui bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų apskaitos, todėl negalima nustatyti, ar 70 000,00 Eur buvo panaudoti bendrovės veikloje;

2.5.5. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. J., ir D. J. nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. sudarė penkias paskolos sutartis, iš viso dėl 259 382,48 Eur paskolos su 6 % metinėmis palūkanomis suteikimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė, atstovaujama akcininkės A. J., ir V. J. 2017 m. rugsėjo 12 d. sudarė paskolos sutartį dėl 22 000,00 Eur paskolos su 6 % metinėmis palūkanomis suteikimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą nustatyta, kad į bendrovės sąskaitą D. J. iš viso 170 382,48 Eur paskolos pervedė laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d., V. J. 22 000,00 Eur paskolos – 2017 m. rugsėjo 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė piniginių lėšų apskaitos banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitose bankų sąskaitose, todėl negalima nustatyti, ar 192 382,48 Eur (170382,48+22000,00) buvo panaudoti bendrovės veikloje, ar bendrovei suteiktos 89 000,00 Eur paskolos pagal 2017 m. birželio 9 d., 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartis užfiksuotos 2017 m. veiklos buhalterinėje apskaitoje;

2.5.6. tyrimui pateiktos atskaitingo asmens V. J. avanso apyskaitos už 2018 m., kuriose užfiksuotos atskaitingo asmens patirtos išlaidos, apmokėjus bendrovės vardu gautas 18 PVM sąskaitų faktūrų ir 23 kasos aparato čekius, iš viso už 2 259,76 Eur, priskaičiuoti 12 824,70 Eur dienpinigių ir bendrovės 15 064,46 Eur skola V. J.. Tyrimo metu negalima nustatyti, ar atskaitingo asmens V. J. avanso apyskaitose už 2018 m. surašytų dokumentų 15 084,46 Eur (2259,76+12824,70) suma įtraukta į atskaitingų asmenų registrą, nes tyrimui nepateikta bendrovės atskaitingo asmens V. J. ir sąnaudų (kuro, dienpinigių) apskaita. Be apskaitos registrų negalima nustatyti, ar visos 2018 m. skolų ir sąnaudų ūkinės operacijos pagrįstos;

2.5.7. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. J., ir D. J. nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. sudarė 6 paskolos sutartis dėl iš viso 645 000,00 Eur paskolos su 6 % metinėmis palūkanomis suteikimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą nustatyta, kad į bendrovės sąskaitą D. J. iš viso 595 000,00 Eur paskolos pervedė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. spalio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė piniginių lėšų apskaitos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitose bankų sąskaitose, todėl negalima nustatyti, ar 595 000,00 Eur buvo panaudoti bendrovės veikloje, ar bendrovei suteikta 50 000,00 Eur paskola pagal 2018 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartį užfiksuota 2018 m. veiklos buhalterinėje apskaitoje;

2.5.8. tyrimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės E. K. pasirašytas atlyginimų priskaičiavimo žiniaraštis už 2019 m. sausio mėn., kuriame užfiksuotas aštuoniems darbuotojams 5 481,67 Eur priskaičiuotas atlyginimas, ir trylikos pinigų gavėjų pasirašyti nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. balandžio 26 d. išrašyti kasos išlaidų orderiai iš viso už 9 347,53 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė kasos, atskaitingų asmenų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų bei skolų bendrovei ir bendrovės skolų registrų, todėl tyrimo metu negalima nustatyti, ar dokumentai už 14 829,20 Eur (5481,67+9347,53) įtraukti į bendrovės apskaitą.

2.6. 2020 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvada nustatyta:

2.6.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai tyrimui pateikė pirkėjams išrašytas 2014 m. – 295, 2015 m. – 529, 2017 m. – 909, 2018 m. – 1 628 ir 2019 m. sausio–balandžio mėn. – 806, iš viso 4 167 pardavimo PVM sąskaitas faktūras už įrengimų, transporto priemonių nuomą, transporto paslaugas ir iš pardavėjų bendrovės vardu 2014 m., 2015 m., 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. sausio– balandžio mėn. gautas PVM sąskaitas faktūras (iš viso – 64 bylos, 16 382 bylos lapai) už teritorijos nuomą, įsigytą kurą ir detales. Tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė suvestų ir apibendrintų, sugrupuotų ir susumuotų, duomenų apie ūkines operacijas pagal 2014 m., 2015 m., 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. sausio–balandžio mėn. išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir bendrovės vardu gautas PVM sąskaitas faktūras. Be pajamų, sąnaudų apskaitos registrų negalima nustatyti, ar visos pajamų ūkinės operacijos pagrįstos, ar pateikti visi pajamų apskaitos dokumentai ir bendrovės vardu gautos PVM sąskaitos faktūros įtrauktos į bendrovės apskaitą už 2014 m., 2015 m., 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. sausio–balandžio mėn.;

2.6.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai tyrimui pateikė 2014 m. sausio mėn.– 2019 m. balandžio mėn. bendrovės atskaitingų asmenų 933 avanso apyskaitas, kuriose surašyti dokumentai, pagal kuriuos atskaitingiems asmenims išduota iš viso 140 111,97 Eur, atlikti kituose ūkio subjektuose mokėjimai ir atskaitingiems asmenims priskaičiuoti dienpinigiai iš viso už 1 190 743,03 Eur. Nustatyta, kad šiose avanso apyskaitose užfiksuotos iš viso 1 051 541,53 Eur bendrovės skolos atskaitingiems asmenims. Tyrimo metu negalima nustatyti, ar atskaitingų asmenų avanso apyskaitose už 2014 m., 2015 m. 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m. sausio–balandžio mėn. surašytų dokumentų sumos, atitinkamai už 341 131,80 Lt (98 798,60 Eur), 145 620,00 Eur, 201 313,77 Eur, 265 342,89 Eur, 377 606,20 Eur, 102 061,57 Eur ir avanso apyskaitose užfiksuotos skolų sumos, atitinkamai už 291 334,87 Lt (84 376,41 Eur), 122 997,09 Eur, 185 539,93 Eur, 239 059,73 Eur, 337 282,70 Eur, 82 285,67 Eur įtrauktos į atskaitingų asmenų registrą, nes tyrimui nepateikti bendrovės atskaitingų asmenų ir sąnaudų (kuro, dienpinigių) apskaitos registrai už 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m. sausio–balandžio mėn.;

2.6.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai tyrimui pateikė pirkėjams 2016 m. išrašytą 951 PVM sąskaitą faktūrą už įrengimų, transporto priemonių nuomą, transporto paslaugas ir už 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrą, kuriame užfiksuotos bendrovės išrašytos iš viso 695 PVM sąskaitos faktūros už 1 564 279,00 Eur ir priskaičiuotas PVM už 75 835,94 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai tyrimui pateikė iš pardavėjų bendrovės vardu 2016 m. gautas PVM sąskaitas faktūras už teritorijos nuomą, įsigytą kurą bei detales ir už 2016 m. vasario – rugsėjo mėn. gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, kuriame užfiksuotos bendrovės vardu gautos iš viso 554 PVM sąskaitos faktūros už 828 706,69 Eur, kuriose nurodyta PVM suma už 90 863,57 Eur. Tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė suvestų ir apibendrintų, sugrupuotų ir susumuotų, duomenų apie ūkines operacijas pagal 2016 m. spalio–gruodžio mėn. išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir bendrovės vardu 2016 m. gautas PVM sąskaitas faktūras. Be pajamų apskaitos registro už 2016 m. spalio–gruodžio mėn. ir sąnaudų apskaitos registro už 2016 m. negalima nustatyti, ar visos pajamų ūkinės operacijos pagrįstos, ar pateikti visi pajamų apskaitos dokumentai ir ar bendrovės vardu gautos PVM sąskaitos faktūros įtrauktos į bendrovės apskaitą už 2016 m. Nepateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, tyrimo metu negalima taikyti dokumentų lyginimo metodo;

2.6.4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė du atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščius už 2019 m. sausio mėn. dėl aštuoniems darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio, kuriuose užfiksuotos skirtingos priskaičiuoto darbo užmokesčio, atitinkamai 5 481,67 Eur ir 5 450,04 Eur, išskaičiuotų mokesčių, atitinkamai 2 191,25 Eur ir 2 321,03 Eur, mokėtino atlyginimo, atitinkamai 3 293,42 Eur ir 3 129,01 Eur, sumos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė turto (piniginių lėšų), skolų bendrovei ir bendrovės skolų registrų už 2019 m. sausio–balandžio mėn., todėl tyrimo metu negalima nustatyti, kurio iš dviejų atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščių už 2019 m. sausio mėn. duomenys įtraukti į apskaitą, ar 2019 m. sausio–balandžio mėn. atlyginimo priskaičiavimo žiniaraščiuose užfiksuota iš viso 127 955,36 Eur priskaičiuoto atlyginimo, 44 305,10 Eur išskaičiuotų mokesčių įtraukti į bendrovės apskaitą, ar bendrovės darbuotojams išmokėta 83 650,26 Eur mokėtino atlyginimo;

2.6.5. nepateikti šie dokumentai: pajamų apskaitos registrai už 2014 m., 2015 m., 2016 m. spalio–gruodžio mėn., 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. sausio–balandžio mėn., sąnaudų apskaitos, bendrovės atskaitingų asmenų apskaitos registrai už 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. sausio–balandžio mėn., turto (piniginių lėšų), skolų bendrovei ir bendrovės skolų registrai už 2019 m. sausio–balandžio mėn.;

2.6.6. nesant UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų ir registrų, negalima patikrinti šių duomenų teisingumo:

- 2014 m. liepos 17–20 d. atskaitingo asmens V. J. avanso apyskaitoje surašytų dokumentų 1 349,48 Lt sumos, nes nėra pirminių dokumentų;

- atskaitingų asmenų 100 avanso apyskaitų už 2014 m. surašytų dokumentų 341 131,80 Lt sumos, Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2014 m. deklaruotų 4 181 356,00 Lt pajamų, finansinėje ataskaitoje „Pelno (nuostolių) ataskaita“ už 2014 m. nurodytų pardavimo pajamų – 4 156 763,00 Lt, pardavimo savikainos – 2 729 863,00 Lt, veiklos sąnaudų – 1 254 631,00 Lt, kitos veiklos pajamų –16 482,00 Lt, finansinės investicinės veiklos nuostolio – 51 665,00 Lt, nurodytų likučių finansinėje ataskaitoje „Balansas“ už 2014 m. piniginių lėšų – 4 544,00 Lt, atsargų – 263 071,00 Lt, gautinų sumų – 601 014,00 Lt, ilgalaikio turto – 815 331,00 Lt ir skolų – 1 306 387,00 Lt teisingumo;

- atskaitingų asmenų 161-oje avanso apyskaitoje už 2015 m. surašytų dokumentų 145 620,00 Eur sumos, Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2015 m. deklaruotų 572 506,00 Eur pajamų, finansinėje ataskaitoje „Pelno (nuostolių) ataskaita“ už 2015 m. nurodytų pardavimo pajamų – 1 499 854,00 Eur, pardavimo savikainos – 1 001 564,00 Eur, veiklos sąnaudų – 382 579,00 Eur, kitos veiklos pajamų – 72 652,00 Eur, finansinės investicinės veiklos nuostolio – 15 387,00 Eur, nurodytų likučių finansinėje ataskaitoje „Balansas“ už 2015 m. piniginių lėšų – 10 321,00 Eur, atsargų – 89 624,00 Eur, gautinų sumų – 186 782,00 Eur, ilgalaikio turto – 629 887,00 Eur ir skolų – 659 666,00 Eur teisingumo, dokumentų už 1 123,57 Eur įtraukimo į bendrovės apskaitą;

- atskaitingų asmenų 239-iose avanso apyskaitose už 2016 m. surašytų dokumentų 201 313,77 Eur sumos, Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 m. deklaruotų 2 060 856,00 Eur pajamų, finansinėje ataskaitoje „Pelno (nuostolių) ataskaita“ už 2016 m. nurodytų pardavimo pajamų – 2 131 251,00 Eur, pardavimo savikainos – 1 332 272,00 Eur, veiklos sąnaudų – 532 993,00 Eur, finansinės investicinės veiklos nuostolio – 16 980,00 Eur, dokumentų už 10 162,37 Eur įtraukimo į bendrovės apskaitą (registras) ir 70 000,00 Eur paskolos panaudojimo bendrovės veikloje, nurodytų likučių finansinėje ataskaitoje „Balansas“ už 2016 m. piniginių lėšų – 23 806,00 Eur, atsargų – 91 764,00 Eur, gautinų sumų – 180 649,00 Eur, ilgalaikio turto – 912 143,00 Eur ir skolų – 723 977,00 Eur teisingumo;

- atskaitingų asmenų 161-oje avanso apyskaitoje už 2017 m. surašytų dokumentų 265 342,89 Eur sumos, Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 m. deklaruotų ir finansinėje ataskaitoje „Pelno (nuostolių) ataskaita“ už 2017 m. nurodytų pardavimo pajamų – 2 350 432,00 Eur, pardavimo savikainos – 1 469 683,00 Eur, veiklos sąnaudų – 626 404,00 Eur, finansinės investicinės veiklos nuostolio – 50 427,00 Eur ir 281 382,48 Eur paskolos panaudojimo bendrovės veikloje, nurodytų likučių finansinėje ataskaitoje „Balansas“ už 2017 m. piniginių lėšų – 56 248,00 Eur, atsargų – 169 621,00 Eur, gautinų sumų – 171 300,00 Eur, ilgalaikio turto – 1 413 173,00 Eur ir skolų – 1 138 176,00 Eur teisingumo;

- atskaitingų asmenų 203-se avanso apyskaitose už 2018 m. surašytų dokumentų 377 606,20 Eur sumos, dokumentų už 673 328,24 Eur ir 4 339,42 zlotus, atskaitingo asmens V. J. avanso apyskaitose surašytų dokumentų 15 084,46 Eur sumos įtraukimo į bendrovės apskaitą (registras), Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2018 m. deklaruotų ir finansinėje ataskaitoje „Pelno (nuostolių) ataskaita“ už 2018 m. nurodytų pardavimo pajamų – 2 813 765,00 Eur, sąnaudų – 2 769 102,00 Eur, nurodytų likučių finansinėje ataskaitoje „Balansas“ už 2018 m. piniginių lėšų – 22 140,00 Eur, atsargų – 160 370,00 Eur, gautinų sumų – 327 639,00 Eur, ilgalaikio turto – 1 817 286,00 Eur ir skolų – 1 682 701,00 Eur teisingumo ir 645 000,00 Eur paskolos panaudojimo bendrovės veikloje;

- atskaitingų asmenų 69-iose avanso apyskaitose už 2019 m. sausio–balandžio mėn. surašytų dokumentų 102 061,57 Eur sumos įtraukimą į atskaitingų asmenų registrą, dokumentų už 127 955,36 Eur ir trylikos pinigų gavėjų pasirašytų nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. balandžio 26 d. išrašytų kasos išlaidų orderių iš viso už 9 347,53 Eur įtraukimo į bendrovės 2019 m. sausio–balandžio mėn. veiklos buhalterinę apskaitą teisingumo.

2.7. Prokurorė, atsižvelgdama į specialisto išvadas, nurodo, kad baudžiamojoje byloje pateikti pirminiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, tačiau nepateikti 2014 m. liepos mėn. atskaitingo asmens V. J. avanso apyskaitoje 1 349,48 Lt išlaidas patvirtinantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių ar paslaugų įsigijimo ir pardavimo dokumentai, suvestiniai apskaitos registrai.

2.8. Skunde nurodoma, jog Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, dvejybinis įrašas – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai kiekvienos ūkinės operacijos arba kiekvieno ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetą, o jai lygi suma – į kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą. Laikantis šio principo ir pildomi suvestiniai registrai, nes vien remiantis pirminiais dokumentais, atsižvelgiant į didelį pateiktų pirminių buhalterinių apskaitos dokumentų skaičių (pateikti 228 segtuvai su dokumentais – 4 167 pardavimo PVM sąskaitos faktūros, 933 atskaitingų asmenų avanso apyskaitos), be suvestinių registrų, nėra galimybės sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentų ir pateikti mokesčių deklaracijų, kur rašomi duomenys apie įmonės pardavimo pajamas, turtą, veiklos sąnaudas, savikainą, įmonės įsipareigojimus ir skolas įmonei. Be to, išteisintasis pripažino, kad buhalterė jam pateikdavo duomenis apie bendrovės skolininkus, tačiau byloje tokie registrai nepateikti ir nerasti. Prokurorė pažymi, kad visi šie duomenys patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvestiniai apskaitos registrai buvo pildomi, jie baudžiamojoje byloje nepateikti, jų praradimo aplinkybės nenustatytos.

2.9. Prokurorės teigimu, registrai neišsaugoti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. J. netinkamai vykdė savo pareigą ir nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų saugojimo tvarkos, konkrečiai nurodant, kokiu būdu, kur, kokie dokumentai ir registrai turi būti saugomi. Nustatyti šią konkrečią tvarką turi ne buhalterė savo iniciatyva, tai yra įmonės vadovo pareiga. Apskaitą tvarkiusiai E. K. tinkamai nebuvo pavesta saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, dokumentai neišsaugoti. Pasekmės, kad iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014–2018 m., veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019 m. sausio-balandžio mėn., atsirado būtent dėl V. J. nusikalstamo aplaidumo, nes jis nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.

2.10. Pasak prokurorės, visi skunde nurodyti duomenys patvirtina, kad V. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Jis išteisintas nepagrįstai, todėl teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

2.11. Skunde nurodoma, kad teismas paliko nenagrinėtą (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl 6 178 Eur turtinės žalos valstybės biudžetui atlyginimo. V. J. atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, civilinis ieškinys tenkintinas, nes dėl netinkamo apskaitos tvarkymo – apskaitos registrų neišsaugojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisingai deklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 6 178 Eur PVM už 2019 m birželio mėn. Nustatyta, kad 2021 m. gegužės 26 d. buvo pateikta patikslinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracija už 2019 m birželio mėn., tačiau ji nebuvo priimta, suėjus Mokesčių administravimo įstatyme numatytam 3 metų senaties terminui. Kadangi PVM nesumokėtas, valstybei padaryta turtinė žala neatlyginta, (duomenys neskelbtini) 6 178 eurų ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. J..

3. Apygardos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo V. J. gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Renatos Vilčinskaitės apeliacinis skundas atmetamas.

5. V. J. išteisintas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, veikdamas nusikalstamai aplaidžiai, nenustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų apskaitos registro už 2014 m., 2015 m., 2016 m. spalio–gruodžio mėn., 2017 m., 2018 m., 2019 m. sausio–balandžio mėn., sąnaudų apskaitos ir atskaitingų asmenų registrų, turto (piniginių lėšų, atsargų), bendrovės skolų bei skolų bendrovei apskaitos dokumentų ir registrų už 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m. sausio–balandžio mėn., dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014–2018 m. ir veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019 m. sausio–balandžio mėn. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. J. dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, sprendė, kad jo, kaip bendrovės direktoriaus, neveikimas, nenustatant konkrečios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų saugojimo tvarkos, nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Teismas padarė išvadą, jog kaltinime nurodyti registrai nebuvo pateikti ir rasti ne dėl to, kad buvo prarasti anksčiau laiko dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo, o dėl to, kad šie registrai nebuvo sudaryti arba buvo sudaryti tik iš dalies ir nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, taigi, negalėjo ir būti išsaugoti, net jeigu konkreti apskaitos dokumentų ir registrų saugojimo tvarka bendrovėje būtų nustatyta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog buhalterinę apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylai aktualiu laikotarpiu tvarkė pagal darbo sutartį dirbanti vyriausioji buhalterė E. K., todėl už galimai netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, nesudarant ir netvarkant apskaitos registrų, ar sudarant juos nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų, yra atsakinga bendrovės vyriausioji buhalterė (buhalterė), o ne vadovas.

6. Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, jog, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to, padaręs nepagrįstą išvadą dėl priežastinio ryšio tarp išteisintojo veikos ir kilusių padarinių nebuvimo, be pagrindo išteisino V. J. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

7. Įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

8. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-211-628/2022).

9. Patikrinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuotina, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kokius nurodo apeliaciniame skunde prokurorė, neturi.

10. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, analizavo ir vertino visus, t. y. tiek V. J. teisinančius, tiek jį kaltinančius, įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo nagrinėjam teisme, esmę, teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų įvertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas dėl V. J. išteisinimo (BPK 305 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai). Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų neturi.

11. BK 223 straipsnio 1 dalyje (baudžiamojo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2022 m. gegužės 1 d.) buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių atskirų veikų padarymą: buhalterinės apskaitos netvarkymą; aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius, t. y. jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) verslo subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-895/2018, 2K-109-942/2019, 2K-4-458/2021).

12. Šioje byloje aktualus buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas, kai jie prarandami anksčiau laiko ar dėl netinkamo saugojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134/2013).

13. Buhalterinės apskaitos įstatymo (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Pagal to paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15, 10.19 punktus, ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kt.) ir apskaitos registrai saugomi 10 metų.

14. Baudžiamojoje byloje nėra ginčijama, kad bylai aktualiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo V. J., kuris, kaip bendrovės vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas buvo atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad buhalterinę apskaitą bendrovėje tiriamuoju laikotarpiu tvarkė vyriausioji buhalterė E. K..

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo nustatyta konkreti apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarka. Viena vertus, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterio pareiginių nuostatų 2017 m. projekto, 2018 m. ir 2022 m. nuostatų redakcijos 2 dalies „Buhalterio uždaviniai ir pareigos“ 2.2.8. punktą (4 t., b. l. 162–164, 165–167; 5 t., b. l. 1–2, 3–5, 8–9), vienas iš buhalterio pagrindinių uždavinių yra užtikrinti buhalterinių dokumentų saugumą, jų „forminimą nustatyta tvarka perduoti į archyvą“. Liudytoja E. K. teisme patvirtino, kad buvo pasirašiusi 2017 m. pareiginius nuostatus, vadinasi, žinojo apie juose įtvirtintą pareigą užtikrinti buhalterinių dokumentų saugumą. Kita vertus, iš liudytojos E. K. parodymų matyti ir tai, jog dokumentų saugojimo tvarka, patvirtinta direktoriaus V. J. įsakymu, bendrovėje atsirado tik 2021 m., šios aplinkybės neginčijo ir išteisintasis. Pagal liudytojos E. K. parodymus, šiame įsakyme buvo numatyta, jog visi dokumentai turi būti įsegti į bylą, užrašyti lapų numeriai, nurodyta, kokie dokumentai ir kiek metų saugomi; buvo nustatytas reikalavimas kiekvienais metais sudaryti bylų apyrašą, o bylas, kurių saugojimo laikas pasibaigęs, sunaikinti ir pasirašyti aktą. Liudytoja taip pat nurodė, kad buvo paskirtas darbuotojas, atsakingas už dokumentų saugojimą, numatyta atskira patalpa, kur saugomi dokumentai (anksčiau segtuvai su dokumentais buvo laikomi spintoje, liudytojos darbo vietoje, bendrovės patalpose). Vadinasi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iki 2021 m. konkreti apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarka UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta nebuvo ir tokia V. J. veika (neveikimu) buvo pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalies, Dokumentų ir archyvo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 2 dalies, Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15, 10.19 punktų nuostatos.

16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatęs išteisintojo padarytus bylai aktualių teisės aktų pažeidimus dėl apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos nenustatymo, vertino, ar būtent šis V. J. neveikimas sukėlė baudžiamojo įstatymo numatytus padarinius, t. y. ar tarp šio neveikimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad V. J. neveikimas, nenustačius buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų saugojimo tvarkos, nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – negalėjimu iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014–2018 m. ir veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019 m. sausio–balandžio mėn.

17. Baudžiamosios bylos duomenimis, 2019 m. balandžio 10 d. V. J. BPK 97 straipsnio nustatyta tvarka buvo pateiktas reikalavimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnams pateikti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus: kasos dokumentus, V. J. avanso apyskaitas už 2011–2018 metus, Didžiosios knygos registrus (1 t., b. l. 94). Iš 2019 m. balandžio 10 d., 2019 m. balandžio 30 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų (1 t., b. l. 95–97, 98–100), 2019 m. gegužės 10 d. kratos (E. K., V. J. gyvenamosiose vietose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje) protokolų (1 t., b. l. 112–114, 125–128, 135–138), 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. rugpjūčio 22 d.–2019 m. rugpjūčio 26 d. dokumentų apžiūros protokolų (1 t., b. l. 91–93, 139–144) bei 2019 m. birželio 14 d. daiktų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 116–118) matyti, kad nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrai (pirkimo, pardavimo, banko, kasos ir kt.) bei visi pirminiai dokumentai už 2014–2018 m., taip pat už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., taip pat nepateiktos atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos (išskyrus atskaitingo asmens V. J. avanso apyskaitas už 2014 m. liepos 17–20 d., 2018 m. sausio–gruodžio mėn. ir išlaidų pirminius pirkimo/apmokėjimo dokumentus) už minėtus metus. Pagal 2019 m. spalio 22 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo/pardavimo (paslaugų teikimo), turto ir skolų apskaitos dokumentų ir registrų už 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. ir kasos, atskaitingų asmenų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų ir skolų bendrovei ir bendrovės skolų registrų už 2019 m. sausio–balandžio mėn. neišsaugojo, tai dėl nenustatytos dokumentų saugojimo tvarkos, nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, tyrimo metu negalima visiškai nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. ir veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019 m. sausio–balandžio mėn. (2 t., b. l. 23–69).

18. 2020 m. gegužės 21 d. V. J. buvo pateiktas reikalavimas FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnams pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo/pardavimo (paslaugų teikimo), turto (įskaitant ir kasos dokumentus) bei skolų apskaitos dokumentus ir registrus už laikotarpį nuo 2014 iki 2018 m., taip pat kasos, atskaitingų asmenų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentus ir skolų bendrovei bei bendrovės skolų registrus už 2019 m. sausio–balandžio mėn. (2 t., b. l. 110). 2020 m. birželio 12 d. V. J. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašomas PVM sąskaitas faktūras už 2014–2018 m. ir 2019 m. sausio–balandžio mėn.; gautas PVM sąskaitas faktūras už 2014–2018 m. ir 2019 m. sausio–balandžio mėn.; darbo užmokesčio apskaitos dokumentus už 2019 m. sausio–balandžio mėn., avanso apyskaitas už 2014–2018 m. ir 2019 m. sausio–balandžio mėn., gaunamų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrus už 2016 m. (228 segtuvai) (2020 m. birželio 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2 t., b. l. 111–119). Iš 2020 m. rugsėjo 9 d. papildomos specialisto išvados matyti, kad pateikus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dalį apskaitos dokumentų: bendrovės išrašytų pardavimo 4 167 PVM sąskaitų faktūrų, bendrovės vardu gautų PVM sąskaitų faktūrų (iš viso – 64 bylos, bylos lapų – 16 382), atskaitingų asmenų 933 avanso apyskaitų, 20 atlyginimo priskaičiavimo žiniaraščių už 2019 m. sausio–birželio mėn., gaunamų/išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą už 2016 m. sausio-rugsėjo mėn., bet nepateikus pajamų apskaitos registrų už 2014 m., 2015 m., 2016 m. spalio–gruodžio mėn., 2017 m., 2018 m., ir 2019 m. sausio–balandžio mėn., sąnaudų apskaitos, bendrovės atskaitingų asmenų apskaitos registrų už 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. sausio–balandžio mėn., turto (piniginių lėšų), skolų bendrovei ir bendrovės skolų registrų už 2019 m. sausio–balandžio mėn., specialisto išvada šio tyrimo metu tokia: jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų apskaitos registro už 2014 m., 2015 m., 2016 m. spalio–gruodžio mėn., 2017 m., 2018 m., 2019 m. sausio–balandžio mėn., sąnaudų apskaitos ir atskaitingų asmenų registrų, turto (piniginių lėšų, atsargų), bendrovės skolų bei skolų bendrovei apskaitos dokumentų ir registrų už 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m. sausio–balandžio mėn. neišsaugojo, tai dėl nenustatytos dokumentų saugojimo tvarkos ir dokumentų neišsaugojimo, nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. ir veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019 m. sausio–balandžio mėn. (2 t., b. l. 135–152).

19. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi ir 2019 m. spalio 22 d. bei 2020 m. rugsėjo 9 d. išvadas pateikusi specialistė N. S.. 2021 m. lapkričio 26 d. teisiamajame posėdyje specialistė patvirtino abi savo surašytas išvadas ir paaiškino, kad surašant pirmąją išvadą, tyrimui nebuvo pateikti (išskyrus atskirus, nurodytus 2019 m. spalio 22 d. išvadoje dokumentus) pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai (prekių/paslaugų įsigijimo, pardavimo ir kiti) bei išvadoje nurodyti suvestiniai dokumentai – registrai. Specialistė paaiškino, jog, atlikusi tyrimą, padarė sąlyginę išvadą, kad jei šie registrai nebuvo išsaugoti, tuomet dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimo tyrimo metu nebuvo galima nustatyti dėl nenustatytos dokumentų saugojimo tvarkos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. ir 2019 m. sausio–balandžio mėnesius. Kaip paaiškino specialistė, išvadoje yra nurodyta, jog įmonė registrų neišsaugojo, bet jeigu bus nustatyta, kad tų registrų nėra, kad jie nebuvo sudaryti, tada išvada nesikeis – irgi nebus galima nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nuosavo kapitalo, nes pažeista Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis, kurioje nurodyta, kad visi duomenys turi būti apibendrinti registruose, kuriuos privalu sudaryti. Antra išvada duota dėl nepateiktų registrų. Pasak specialistės, pirminiai dokumentai šiam tyrimui buvo pateikti, tačiau jie buvo nesugrupuoti, todėl nebuvo galima nustatyti, ar yra pateikti visi apskaitos dokumentai. Tik registrų pagalba galima nustatyti, ar tai yra visi įmonės veiklos dokumentai. Kol nėra registrų, pirminiai apskaitos dokumentai nėra lyginami su finansinių ataskaitų rodikliais. Tik suvedus pirminius dokumentus į registrą, registrų pagrindu pildoma finansinė atskaitomybė, balansai, pelno ir nuostolio ataskaita, o tuomet šių ataskaitų rodikliai lyginami su pateiktais apskaitos dokumentais. Nagrinėjamu atveju nėra tarpinės grandies – registrų, todėl toks patikrinimas (finansinės atskaitomybės dokumentų rodiklių su pateiktais pirminiais apskaitos dokumentais) negalimas. Antroji išvada irgi sąlyginė, joje nurodyta, kad bendrovė dokumentų neišsaugojo, tačiau analogiška išvada būtų, jeigu tų registrų įmonė nesudarė. Keičiasi tik Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnis, kuris buvo pažeistas.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi specialistės paaiškinimus, 2019 m. spalio 22 d. ir 2020 m. rugsėjo 9 d. specialistės išvadas, išteisintojo V. J. ir liudytojos E. K. parodymus, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, nustatyti 2020 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvada (negalėjimas iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014–2018 m. ir veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019 m. sausio–balandžio mėn.), yra kilę ne dėl to, kad nebuvo nustatyta apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarka, o dėl to, kad apskaitos registrai nebuvo tvarkomi arba buvo tvarkomi netinkamai.

21. V. J. nuo pat proceso pradžios, dar 2019 m. balandžio 10 d. gavęs reikalavimą dėl buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo, tvirtino, kad visus įmonės dokumentus turi buhalterė E. K., o bendrovės buhalterė E. K. teigė, kad jų negali pateikti, nes registrai nėra suvesti, buvo juos įsipareigojusi suvesti iki numatyto termino – 2019 m. balandžio 26 d. (į 2019 m. balandžio 10 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą įrašytas E. K. pareiškimas; 1 t., b. l. 95–97), tačiau registrų nesutvarkė ir jų tyrimui nepateikė, 2021 m. lapkričio 26 d. teisiamajame posėdyje parodė to nepadariusi, nes vėl susirgo. 2021 m. birželio 7 d., ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja, E. K. parodė, kad bendrovės pajamų apskaitos registro už 2014 m., 2015 m., 2016 m. spalio–gruodžio mėn., 2017 m., 2018 m., 2019 m. sausio– balandžio mėn., sąnaudų apskaitos ir atskaitingų asmenų registrų, turto (piniginių lėšų, atsargų), bendrovės skolų bei skolų bendrovei apskaitos dokumentų ir registrų už 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m. sausio–balandžio mėn. nėra, todėl ir nebuvo pateikti (3 t., b. l. 109–112). Apklausiama liudytoja 2021 m. lapkričio 26 d. teisiamajame posėdyje, E. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, teigė, jog tyrimui pateikė tiek dokumentų, kiek turėjo, o kitų reikalaujamų dokumentų – registrų nepateikė, nes jų nebuvo, jie nebuvo suvesti. Liudytoja parodė, kad bendrovės apskaitos registrų, Didžiosios knygos nuo 2015 m. nebetvarkė arba tvarkė tik iš dalies, nes nespėjo. 2021 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje liudytoja E. K. parodė, jog buhalteriją tvarkė, kiek galėjo. Dirbo su buhalterine apskaitos programa „Svaja“, kuri bendrovėje naudojama nuo 2013 m. Padidėjus darbo krūviui, nuo 2015 m., pilnai visko į registrus nesuvedė, nes nespėdavo, dalį duomenų suvesdavo, dalies – ne; jei vieną mėnesį duomenis suvedi, o kitą ne, registruose pradeda nebeatitikti duomenys ir tokių registrų niekam jau negalima pateikti. Liudytoja taip pat ne vieną kartą teisme patvirtino, jog bendrovės finansinę apskaitą tvarkė ne taip, kaip buvo numatyta, t. y. ne buhalterinės apskaitos programoje „Svaja“, o pasitelkdama savo metodus – naudodama „Excel“ lenteles, nors pati 2021 m. lapkričio 26 d. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą „Microsoft Excel“ programa nėra pilnai sutvarkyta, tad joje daromos lentelės nėra atitikmuo tikriems dokumentams. Taip pat liudytoja E. K. apklausta teisme 2021 m. lapkričio 26 d., 2022 m. spalio 3 d. teismo posėdžių metu, ne vieną kartą patvirtino, jog apie tai, kad neveda apskaitos registrų į buhalterinės apskaitos programą „Svaja“, o rengia pagalbines lenteles „Excel“ programoje ir visus duomenis veda ne į registrus, o į šias savo papildomas lenteles ir pagal tai tvarko bendrovės buhalterinę apskaitą, bendrovės vadovo niekada neinformavo ir iš jo jokių nurodymų nesudaryti registrų ar nevesti jų į programą nėra gavusi. V. J. teisme patvirtino, kad apie tai, jog E. K. nuo 2015 m. nustojo suvedinėti duomenis į bendrovėje naudojamą apskaitos programą „Svaja“, nežinojo ir to daryti jos niekada neprašė.

22. Nustatydamas asmens kaltumą dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, teismas neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013). Minėta, jog BK 223 straipsnio 1 dalies prasme buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas, kai dokumentai prarandami anksčiau laiko ar dėl netinkamo saugojimo. Šioje byloje nustatyta, jog V. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bylai aktualiu laikotarpiu, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, nenustatė bendrovės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, tačiau, įvertinus liudytojos E. K. parodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltinime nurodyti registrai tyrimui nebuvo pateikti ir nebuvo rasti ne dėl to, kad buvo prarasti anksčiau laiko dėl saugojimo tvarkos nenustatymo ar dėl netinkamo saugojimo, o dėl to, kad šie registrai iš viso nebuvo sudaryti arba buvo sudaryti tik iš dalies ir nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinime nurodyti apskaitos registrai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ir negalėjo būti išsaugoti, net jeigu konkreti apskaitos dokumentų ir registrų saugojimo tvarka bendrovėje ir būtų buvusi nustatyta.

23. Specialistė N. S., minėta, pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jeigu specialisto išvadoje nurodyti registrai nebuvo išsaugoti, tuomet dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimo, nenustačius dokumentų saugojimo tvarkos, tyrimo metu nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už atitinkamus laikotarpius; jeigu bus nustatyta, kad tų registrų nėra, kad jie nebuvo vedami (tvarkomi), išvada nesikeis, nes tada dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies pažeidimo irgi nebus galima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Buhalterinę apskaitą bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ bylai aktualiu laikotarpiu tvarkė pagal darbo sutartį dirbanti vyriausioji buhalterė E. K., todėl už galimai netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, nesudarant ir netvarkant apskaitos registrų, ar sudarant juos nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų, yra atsakinga bendrovės vyriausioji buhalterė (buhalterė), o ne vadovas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuoja, kad V. J. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Išteisinęs V. J. BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, pirmosios instancijos teismas civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį pagrįstai paliko nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

24. Prokurorė, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė (bylai aktualiu laikotarpiu – vyriausioji buhalterė) netvarkė ar netinkamai tvarkė bendrovės apskaitos registrus, apeliaciniame skunde ir savo baigiamojoje kalboje apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog liudytoja E. K. pripažino, kad ji įmonės dokumentus suvedinėjo į „Excel“ lenteles, kurios baudžiamojoje byloje nepateiktos, pildė atskaitingų asmenų avanso apyskaitas, įmonės mokesčių deklaracijas ir finansines ataskaitas (bendrovės balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas). Be suvestinių registrų, kuriuose grupuojami pirminiuose apskaitos dokumentuose esantys duomenys, šių dokumentų užpildyti objektyviai nėra galimybės, nes tai išvestiniai įmonės veiklos duomenys. Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat cituoja 2019 m. spalio 22 d. ir 2020 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadų tiriamųjų dalių, ištyrus pateiktus bendrovės dokumentus, teiginius ir nurodo, kad specialistės konstatuotas Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimo pobūdis taip pat patvirtina tą aplinkybę, kad buvo pildomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvestiniai apskaitos registrai.

25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog E. K. nesudarė ir netvarkė apskaitos registrų, ar sudarė juos, nesilaikydama Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų, netinkamai įvertino E. K. parodymus, specialisto išvadas ir specialistės paaiškinimus. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog teismas, darydamas išvadas, vertino liudytojos E. K. nurodytas aplinkybes apie tai, kad bendrovės finansinę apskaitą ji tvarkė ne buhalterinės apskaitos programoje „Svaja“, o naudodama „Excel“ lenteles. 2021 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje specialistė N. S. nurodė, kad yra svarbus apskaitos registrų turinys, o ne forma; registrai gali būti pildomi ir lentelių forma, tačiau tam, kad galėtų būti prilygintos registrams, tokios lentelės turi turėti pavadinimą, jose turi būti visi įmonės privalomi rekvizitai, be to, jos turi būti pasirašytos. Tuo tarpu liudytoja E. K. teisme pati pripažino, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą „Microsoft Excel“ programa nėra pilnai sutvarkyta, tad joje daromos lentelės nėra atitikmuo tikriems dokumentams. Šios liudytojos nurodytos aplinkybės taip pat išdėstytos skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje pateikiami įrodymų vertinimo motyvai ir teismo daromos bylai reikšmingos išvados. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal liudytojos E. K. parodymus, pagalbinių „Excel“ lentelių ji neatsispausdindavo, dalis šių lentelių buvo jos asmeniniame kompiuteryje, dalis – darbo kompiuteryje. Pasak liudytojos, 2016 m. buvo sugedęs kompiuteris, tai tos dalies lentelių nebėra. E. K. teisme taip pat parodė, jog kitiems gal ir nelabai šios lentelės buvo suprantamos, nes pildė jas pagal save. Be to, nurodė ir tai, jog kažkiek tų lentelių savo kompiuteryje dar turi išsaugojusi. Iš 2019 m. gegužės 10 d. kratos protokolo (1 t., b. l. 112–114), 2019 m. birželio 14 d. daiktų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 116–118) matyti, jog per kratą E. K. gyvenamojoje vietoje, be UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, buvo paimtas ir stacionarus kompiuteris „Skytech“. Apžiūrėjus kompiuterio kietajame diske esančius duomenis, rastos tyrimui atrinktos 3 697 rinkmenos, kurias peržiūrėjus, aptikti įvairūs, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiję dokumentai: įvairios pažymos, vairuotojo savaitės veiksmų ataskaitos, darbo užmokesčio žiniaraščiai, PVM sąskaitos faktūros, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, avanso apyskaitos, balansai, taip pat įvairios neidentifikuotos lentelės su skaičiais, galimai susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, už skirtingus laikotarpius nuo 2013 m. iki 2019 m. Kratos metu paimto E. K. kompiuterio „Skytech“ kietojo disko duomenys buvo įrašyti į kompiuterinę laikmeną (kompaktinį diską) ir pridėti prie 2019 m. birželio 14 d. daiktų apžiūros protokolo. Iš 2020 m. liepos 8 d. užduoties atlikti objektų tyrimą (2 t., b. l. 130–134) matyti, jog ši kompiuterinė laikmena, į kurią buvo nukopijuoti duomenys iš E. K. kompiuterio kietojo disko, buvo pateikta specialistei N. S., kuri atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės–finansinės veiklos tyrimą ir parengė 2020 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadą. Teisiamajame posėdyje specialistė paaiškino, jog kompaktinis diskas buvo peržiūrėtas, bet svarbios informacijos, susijusios su įmonės veikla, jame nerasta. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų buvęs paimtas ir apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos vykdymo vietoje naudojamas kompiuteris (kompiuteriai), į kurį, kaip nurodė V. J. ir E. K., buvo įdiegta apskaitos programa „Svaja“, ir į kurį, pasak liudytojos E. K., ji „įsikeldavo“ pagalbines „Excel“ lenteles (po to, kai jas užpildydavo asmeniniame kompiuteryje). Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aptartos aplinkybės paneigia anksčiau nurodytus prokurorės apeliacinio skundo bei baigiamosios kalbos teiginius ir pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog E. K. nesudarė ir netvarkė apskaitos registrų ar sudarė juos, nesilaikydama Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų, nekeičia.

26. Baigiamojoje kalboje apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė nurodė ir tai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino V. J. inkriminuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių apskaitos dokumentų neišsaugojimo aplinkybių. Prokurorė pažymėjo, jog baudžiamojoje byloje pateikti ne visi pirminiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai – nepateikti 2014 m. liepos mėn. atskaitingo asmens V. J. avanso apyskaitoje 1 349,48 Lt išlaidas patvirtinantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių ar paslaugų įsigijimo ir pardavimo dokumentai.

27. 2019 m. spalio 22 d. specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad tyrimui pateikta atskaitingo asmens V. J. avanso apyskaita už 2014 m. liepos 17–20 d., kurioje užfiksuotos atskaitingo asmens V. J. patirtos išlaidos, apmokėjus bendrovės vardu gautas 2 PVM sąskaitas faktūras ir 2 kasos aparato čekius, iš viso už 569,48 Lt, priskaičiuoti 780 Lt dienpinigiai ir bendrovės 1 349,48 Lt skola V. J.. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimo metu negalima nustatyti, ar atskaitingo asmens V. J. avanso apyskaitoje už 2014 m. liepos 17–20 d. surašytų dokumentų 1 349,48 Lt (569,48+780) suma įtraukta į atskaitingų asmenų registrą, nes tyrimui nepateikta bendrovės atskaitingo asmens V. J. ir sąnaudų (kuro, dienpinigių) apskaita (2 t., b. l. 25–26). Kaltinimas V. J. buvo grindžiamas 2020 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvada. Pagal šią sąlyginę išvadą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, be kita ko, neišsaugojo dokumentų, pagrindžiančių 2014 m. liepos 17–20 d. atskaitingo asmens V. J. avanso apyskaitoje surašytų dokumentų 1 349,48 Lt sumos įtraukimą į atskaitingų asmenų registrą. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvada grindžiama ne pirminių apskaitos dokumentų trūkumu, o tuo, jog tyrimui nebuvo pateikti apskaitos registrai. Specialistė N. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad antroji (2020 m. rugsėjo 9 d.) išvada duota dėl nepateiktų registrų. Šią išvadą, pasak specialistės, sąlygoja ne tai, kad nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai, o todėl, kad jie nebuvo reikiamai sugrupuoti. Specialistė paaiškino, kad šiam antrajam tyrimui buvo papildomai pateikti pirminiai bendrovės apskaitos dokumentai, tačiau jie buvo nesugrupuoti ir dėl to, nesant registrų, nebuvo galima nustatyti nei bendrovės skolų, nei kitų įsipareigojimų, įsitikinti, ar užfiksuotos visos pajamos, ar visos ūkinės operacijos pagrįstos, ar pateikti visi pirminiai dokumentai. Tyrimą atliekantis specialistas negali pats įvertinti įmonės veiklos pagal pirminius dokumentus, jeigu jie nesuvesti į registrą, nes yra neaišku, ar pateikti visi pirminiai dokumentai. Įvertinus šiuos specialistės paaiškinimus, akivaizdu, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadoje nurodytus padarinius – negalėjimą iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014–2018 m. ir veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019 m. sausio–balandžio mėn., lėmė ne pirminių buhalterinių apskaitos dokumentų trūkumas, tokių dokumentų nepateikimas tyrimui, o tai, jog tyrimui nebuvo pateikti (specialistei padarius sąlyginę išvadą, kad jie nebuvo išsaugoti) aktualūs bendrovės apskaitos registrai.

28. Prokurorė baigiamojoje kalboje taip pat nurodė, jog pagal liudytojos E. K. parodymus suvestinį balansinių sąskaitų registrą – Didžiąją knygą, kurioje registravo įmonės turtą, skolas, grynųjų pinigų judėjimą, ji vedė iki 2015 m. sausio 1 d., o po to pradėjo pildyti „Excel“ lenteles. 2014 m. Didžioji knyga nepateikta. Skundžiamame nuosprendyje teismas neaptarė šio registro galimo neišsaugojimo aplinkybių.

29. Liudytoja E. K. teisiamajame posėdyje ne vieną kartą parodė, kad Didžiosios knygos nebevedė nuo 2015 m., o po to pradėjo pildyti „Excel“ lenteles. 2022 m. spalio 3 d. teismo posėdyje liudytoja parodė, kad 2014 m. registrai yra suvesti, bet buvo sugedęs kompiuteris, todėl reikia viską „pertikrinti“ ir atspausdinti, Didžiąją knygą dabar reikia ištraukti. Šioje nutartyje jau buvo pažymėta (nutarties 25 punktas), kad byloje nėra duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu būtų buvęs paimtas ir apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos vykdymo vietoje naudojamas kompiuteris (kompiuteriai), į kurį, kaip nurodė V. J. ir E. K., buvo įdiegta apskaitos programa „Svaja“, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos E. K. nurodytos aplinkybės, kad 2014 m. registrai, tarp jų – 2014 m. Didžioji knyga, iki šiol saugomi jos darbo kompiuteryje įdiegtoje apskaitos programoje, byloje objektyviais duomenimis nepaneigti.

30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pagal apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų bei abejoti teismo išvada, kad V. J. nepadarė veikos, turinčios BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Todėl naikinti išteisinamąjį Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendį prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Renatos Vilčinskaitės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Nijolė MatuzevičienėErnesta MontvidienėGražvydas Poškus