Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. kaltinamas tuo, kad 2025 m. gegužės 7 d., apie 15:50 val., garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), Joniškio m., priėjęs prie N. Š., tyčia dėl asmeninių priežasčių pastarajam vieną kartą kumščiu smogė į veidą ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam N. Š. sukėlė fizinį skausmą

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir duotų parodymų, jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Dėl BK 40 straipsnio taikymo.

Teisiamajame posėdyje kaltinamojo L. M. gynėja pareiškė prašymą atleisti L. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir pateikė kaltinamojo motinos R. M. prašymą perduoti L. M. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 15).

Taigi tam, kad kaltinamąjį L. M. būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės“ (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-689/2019). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis iš esmės pripažino padaręs jam inkriminuojamą nesunkų tyčinį nusikaltimą ir nurodė, kad truputį gailisi dėl savo poelgio, tačiau L. M. neatlygino bent iš dalies nukentėjusiajam padarytos turtinės bei neturtinės žalos ir nesusitarė dėl tokios žalos atlyginimo, nors pripažino civilinį ieškinį dėl 43 Eur turtinės žalos ir nurodė, kad turi galimybę ją atlyginti.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Taigi iš BK 40 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.

Nagrinėjamu atveju laiduotoja pageidauja būti kaltinamojo motina R. M., kuri nurodė mananti, kad sugebės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Iš teismo surinktų duomenų matyti, kad R. M. neteista (2 t., b. l. 23), penkių metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 24), nedirba, neįgali. Teismo posėdyje galima laiduotoja nurodė, kad sūnus jos klauso, kai liepia, padeda ūkio darbuose. Tačiau R. M. pripažino, kad draugai L. turi didesnę įtaką nei ji, sprendžiant pamokų praleidimo klausimus ir priežastis. R. M. teigė žinanti apie nukentėjusiojo pareikštą ieškinį, sakė L. vasarą eiti ieškoti darbo, bet sūnus nėjo, laiką leido prie kompiuterio. Nors R. M. nurodė jog gali sūnui L. M. daryti teigiamą įtaką, tačiau posėdžio metu nesugebėjo tuo įtikinti nei prokurorę, nei teismą. Vien tai, kad sūnus gyvena kartu, nesudaro pagrindo teigti, kad motina savo sūnui gali daryti realią teigiamą įtaką, kad sūnui yra autoritetas. Darytina išvada, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 3 punkte ir 4 dalyje numatytų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų. Teismo sprendimas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti visapusiškai pagrįstas, o ne formalus.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – L. M. neteistas (1 t., b. l. 130), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 132–133), nedirba (1 t., b. l. 135), mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (1 t., b. l. 137), mokyklos direktorės charakterizuojamas labiau neigiamai, nei teigiamai (1 t., b. l. 141–142). Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis mažesnis, nei įstatymo numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstama veika sukeltus padarinius, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54, 61 straipsniai).

Iki bausmės vykdymo pradžios L. M. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 157–159).

Dėl civilinio ieškinio.

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio nukentėjusiojo N. Š. atstovas pagal įstatymą M. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 43 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš L. M. nukentėjusiojo N. Š. naudai. Taip pat prašoma iš kaltinamojo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 115 – 116). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nusikalstamos veikos metu buvo sulaužyti N. Š. akiniai, iš akinių rėmelio iškrito stiklas, kurio neberado. Akinių sutaisymas kainavo 43 Eur. Tą patvirtina MB optika „(duomenys neskelbtini)“ kvitas. Dėl padaryto nusikaltimo N. Š. patyrė ir neturinę žalą, nes jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis patytė išgąstį, baimę, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Po sumušimo N. Š. buvo nuvežtas į ligoninės priėmimo skyrių, kur nustatytas kairės pusės antakio sumušimas ir nosies nubrozdinimas.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog L. M. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra įrodyta, teismas neturi pagrindo abejoti, kad būtent kaltinamasis L. M. yra atsakingas už N. Š. padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą pateikė teismui su civiliniu ieškiniu MB optikos „(duomenys neskelbtini)“ 2025-05-28 mokėjimo kvitą 43,00 Eur sumai (1 t., b. l. 117), kuris patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu sugadintų akinių remontas kainavo 43,00 Eur ir ši suma pripažintina nukentėjusiajam N. Š. padaryta turtine žala bei priteistina iš kaltinamojo L. M.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama būtent pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio l dalis). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kurio pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-266/2013 ir kt.). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Taigi teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007 ir kt.). Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Spręsdamas dėl nukentėjusiajam N. Š. padarytos neturtinės žalos, teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo suduoto smūgio neabejotinai jautė fizinį skausmą, patyrė išgąstį, dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, pažeminimą kitų incidentą mačiusių jaunuolių akyse. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas kairės pusės antakio sumušimas ir nosies nubrozdinimas. Nors kaltinamasis L. M. nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo pilnametis, tačiau kaip ir nukentėjusysis mokosi, nedirba. Kaltinamasis turėjo galimybę vasaros atostogų metu dirbti ir nors iš dalies kompensuoti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau net raginamas motinos, vasaros atostogas leido prie kompiuterio, įsitikinęs, kad 600 Eur per mėnesį atlyginimas jam yra per mažas. Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant bylas, kuriose asmenys nuteisti už fizinio skausmo sukėlimą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo N. Š. bei žalą padariusio L. M. interesų pusiausvyros, nustatytina 300 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, kuri priteistina iš kaltinamojo L. M. nukentėjusiajam L. Š. (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-11-04 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam N. Š. (2 t., b. l. 26). Nukentėjusysis yra nepilnametis, jam atstovas buvo paskirtas teismo iniciatyva. Kaltinamasis L. M. yra moksleivis, nedirba, pajamų neturi. Atsižvelgiant į tai, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam šioje byloje iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant L. M. bausmės atlikimo metu tęsti mokslą ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. M. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu tęsti mokslą ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti N. Š. iš L. M., gim. (duomenys neskelbtini), 43,00 Eur (keturiasdešimt tris eurus 00 ct) turtinės žalos bei 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam N. Š., iš L. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.