Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. G. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jai skirta 80 MGL (4 000 EUR) dydžio bauda;

pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir jai skirta 105 MGL (5 250 EUR) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistajai paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir J. G. paskirta subendrinta 120 MGL (6 000 EUR) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme – 52 MGL (2 600 EUR) dydžio bauda, ir paskirta galutinė subendrinta 140 MGL dydžio baudą (7 000 EUR). Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 19 d., 17.35 val. iki 2021 m. liepos 20 d. 15.40 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. baudžiamąjį įsakymą įskaityti laikotarpiai bei sumokėtos baudos dalis.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, J. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 4 (ketveriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 20 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, J. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant J. G. priklausančius grynuosius pinigus – 95 Eur, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrį.

Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į J. G. priklausančias pinigines lėšas – 95 Eur grynųjų pinigų, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo dėl 95 Eur konfiskavimo pradžios. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. G. nuteista už tai, kad 2020 m. liepos 19 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,44 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šie J. G. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, J. G. pripažinta kalta dėl to, kad ji 2020 m. liepos 19 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, po to, kai pas ją į minėtą butą atėjo policijos pareigūnai dėl jos padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir pirmą kartą patikrinus jos blaivumą alkotesteriu bei nustačius, kad jos iškvėptame ore yra 2,73 promilės etilo alkoholio koncentracija, sužinojusi, kad vykdant tarpinstitucinį bendradarbiavimo susitarimą ir sutartį yra kviečiami Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai, siekė, kad specialistai nebūtų iškviesti ir pasiūlė savo įgaliojimus vykdantiems pareigūnams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos patrulių kuopos vyriausiajam patruliui E. A. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos patrulių kuopos vyriausiajam patruliui M. P. 95 Eur kyšį, po ko minėtus pinigus padėjo minėtame bute policijos pareigūnams prie kojų ant grindų. Šie J. G. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, J. G. skirdamas galutinę subendrintą bausmę už kelias padarytas nusikalstamas veikas, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmių bendrinimą, nepažeidė, o apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta.

7. BK 63 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti dalinį bausmių bendrinimo būdą, numato, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas J. G. pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 80 MGL (4 000 EUR) dydžio bauda, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 105 MGL (5 250 EUR) dydžio bauda. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nenustatęs minėto straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų taikyti bausmių apėmimo būdo, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino nuteistajai palankesniu daliniu bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės, paskirtos už BK 227 straipsnio 2 dalyje nusikalstamos veikos padarymą, pridėdamas dalį švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirdamas subendrintą 120 MGL (6 000 EUR) dydžio baudą, be kita ko, nepagrįstai pridėdamas mažesnį negu minimalus paskirtos bausmės rūšies dydį (past. – už nesunkų nusikaltimą – skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda, o skundžiamu nuosprendžiu pridėtos švelnesnės bausmės dalies dydį sudaro 15 MGL (120 MGL – 105 MGL) (BK 11 straipsnio 3 dalis, 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas)).

8. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu J. G. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai buvo paskirta galutinė bausmė – 52 MGL dydžio bauda, bei įvertinęs tai, jog šiuo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d.) nuosprendžiu nuteistoji pripažinta kalta už nusikalstamas veikas padarytas iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme – 52 MGL bauda, ir paskyrė galutinę subendrintą 140 MGL dydžio baudą (7 000 EUR). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas ir šiuo atveju, nenustatęs BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų taikyti bausmių apėmimo, paskirtas bausmes subendrino nuteistajai palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridėdamas dalį švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tokiu būdu skirdamas galutinę subendrintą 140 MGL (7 000 EUR) dydžio baudą, pridėdamas mažesnį negu minimalus paskirtos bausmės rūšies dydį (past. – už nesunkų nusikaltimą – skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda, o skundžiamu nuosprendžiu pridėtos švelnesnės bausmės dalies dydį sudaro 20 MGL (BK 11 straipsnio 3 dalis, 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas)). Taigi, pirmosios instancijos teismas, taikydamas palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskirdamas mažesnę negu minimalus numatytos baudos bausmės dydis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, neperžengdama nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo ribų, nesant prokuroro skundo, negali pabloginti skundą padavusio asmens teisinės padėties, ir konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė yra švelnesnė nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta minimali bausmė, dar labiau jos švelninti nei to prašoma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

9. Aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apelianto prašymą skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmių apėmimą teismas taiko tik įstatyme numatytais atvejais: kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 63 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog J. G. savarankiškomis veikomis, esant tarp jų laiko tarpui, realizavo trijų nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose BK straipsniuose, t. y. nusikalstamas veikas padarė esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos nesiskiria pagal pavojingumą – padaryti nesunkūs (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir apysunkis (BK 227 straipsnio 2 dalis) nusikaltimai, kurie priskiriami gretimoms kategorijoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011), o kėsinimosi objektai – transporto eismo saugumas bei įstatymus atitinkanti valstybės institucijų vykdoma veikla, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, nelaikytini itin besiskiriančiais savo pavojingumu. Taigi, nuteistajai paskyrus baudos bausmes, nesant baudžiamajame įstatyme numatytų sąlygų, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti bausmių apėmimo būdo, o nuteistajai paskirtos bausmės pagrįstai bendrintos sudėjimo būdu.

10. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog, skirdamas galutinę bausmę, teismas turėjo subendrinti bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, su bausmėmis, paskirtomis ankstesniu nuosprendžiu, ir į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį, kadangi vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu subendrinta bausmė turi būti paskirta tokia, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodomo netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Nagrinėjamu aspektu nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajai paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis. Skundžiamu nuosprendžiu į galutinės bausmės laiką buvo įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 19 d., 17.35 val. iki 2021 m. liepos 20 d. 15.40 val., taip pat ankstesniu nuosprendžiu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. baudžiamąjį įsakymą įskaityti laikotarpiai bei sumokėtos baudos dalis. Tokiu būdu, BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, nagrinėjamu atveju buvo įskaityta ir skunde pabrėžiama atlikta bausmė – nuteistosios sumokėta 52 MGL (2 600 Eur) dydžio bauda, pagal ankstesnį nuosprendį. Apeliantui išaiškintina, jog remiantis 2021 m. vasario 24 d. mokėjimo pavedimu Nr. 43 J. G. iš jos sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ banke sumokėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų paskirta bauda yra įskaitoma į šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendriną bausmę, tokiu būdu sumažinant šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos neatliktos bausmės dydį.

11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitydamas bausmę, atliktą pagal ankstesnį baudžiamąjį įsakymą, įstatymo taikymo klaidos nepadarė, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, paskirdamas per griežtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios J. G. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.