- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-08
- Bylos Nr.
- 1-932-957/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11680-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- V. R., V. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ sušių meistru, vidurinio išsilavinimo, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį (už nusikalstamą veiką, dėl kurios Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), subendrinta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, galutine šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą nuosprendžio vykdymo laiką būti namuose nuo 00.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; tęsti mokslą arba dirbti, o darbo netekimo atveju nedelsiant registruotis darbo biržoje, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje;
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis padavėju-barmenu restorane, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. R. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) savo gyvenamojoje vietoje – bendrabučio kambaryje, (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. kovo 21 d. 23.45 val., kuomet jo, kaip probuojamo asmens, patikrinti atvykę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės policijos pareigūnai užėję į bendrabučio kambarį, rado bei paėmė 0,146 g kanapių (antžeminių dalių), kurias jis slėpė savo kelnių kišenėje. Taip V. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
V. K. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko laikė smulkintuvą bei lankstinuką su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), adresu (duomenys neskelbtini), ant stalo iki 2019 m. kovo 21 d. 23.45 val., kuomet Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės policijos pareigūnai atvykę patikrinti V. R., kaip probuojamo asmens, užėję į bendrabučio kambarį, rado ant stalo ir paėmė nurodytą popieriaus lankstinuką su 0,263 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir smulkintuvą, kuriame buvo 0,594 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Taip V. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis V. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad sutinka dėl vartojimo, bet neigia laikymą. Su V. K. santykiai buvo draugiški, pakvietė jį parūkyti, nes žinojo, kad jis turės ir tikėjosi iš jo parūkyti. Asmeniškai jokių ryšių, iš kur galėtų gauti medžiagų, neturėjo, tas medžiagas atnešė V. K., visos kanapės buvo jo. Maždaug apie 21.00 val. V. K., atėjęs su savo lapeliu ir smulkintuvu, paprašė dar vieno popieriaus lapelio, kur susidėjo medžiagas. Nežino, kodėl V. K. sako, kad tai jam davė pinigus, už kuriuos nupirkęs atnešė medžiagas. Kaltinamojo manymu, galbūt, kad nesakytų, iš kur jas pats gavo. „Bongą“ turėjo seniai, nes rūkydavo kanapes iš pažįstamų, draugų arba susirinkdavo kitų žmonių nuorūkas. Turėjo didelę priklausomybę. Tą vakarą policija atėjo tikrinti, nes buvo probuojamas. Einant su V. K. į virtuvę pamatė pareigūnus, kurie ėjo link jo kambario, todėl pagalvojo, kad gali eiti pas jį. Grįždamas atgal suprato, kad pareigūnai atėjo pas jį ir pirmą, ką padarė – išsigandęs įsidėjo pirmą pasitaikiusį vieną lapelį į kišenę ir pradėjo slėpti su mintimi išmesti pro langą. Tik įsidėjus, pareigūnas pasakė traukti iš kišenės. Anot kaltinamojo, tas lapelis priklausė V. K. ir dar buvo smulkintuve. Kitą lapelį paliko ant stalo, nes nespėjo ir tikėjosi, kad nepamatys. Lapelį, priklausantį ne jam, slėpė, nes tai buvo jo kambaryje. Be to, 2018 m. buvo teistas už marihuaną.
Kaltinamasis V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. kovo 21 d. davė V. R. 10 Eur ir paprašė gauti medžiagos. Apie 21.00 val. V. R. atnešė apie 1 g kanapių. Gavęs medžiagas susidėjo į smulkintuvą, susismulkino, susibėrė į popieriaus lapelį, kurį lengviau būtų nusinešti ir apie 23.45 val. gavo iš V. R. pasiūlymą parūkyti medžiagas per „bongą“, nes pats „bongo“ neturėjo. Atėjęs pas V. R. į kambarį pasidėjo ir prisiminė, kad virtuvėje virė valgyti. Nuėmęs maistą išėjo į mašiną pasiimti cigarečių ir paskambinęs V. R. pasakė, kad atėjo policija ir jeigu neateis, pareigūnai lauš duris. Nubėgo į viršų atidaryti savo kambario durų. Pareigūnai sakė, kad rado jam (t. y. V. K.) iki 0,8 g priklausiančių medžiagų, kurios buvo viename iš lapelių ir smulkintuve, kambaryje ant stalo pas V. R.. Taip pat dar kambaryje buvo V. R. medžiagos, kiek tiksliai, nežino, bet buvo padėtas popieriaus lapas. Kaltinamojo teigimu, sidabrinės spalvos smulkintuvas buvo jo, lapelis lyg ir buvo baltas, į kurį buvo sudėtos jo kanapės. Tą lapą berods atsinešė iš savo kambario. Nepamena, kiek buvo rasta plastikinių maišelių kambaryje, bet jie buvo skirti savo vartojimui, panaudoti, nes ten prieš tai buvo sudėta marihuanos, kurią pirkdavo. Iki nagrinėjamo įvykio yra keletą kartų vartojęs kanapes, taip pat vartojęs su V. R. bei gavęs kanapių iš jo. Savo poelgį vertina prastai, tai nusižengimas įstatymui. Po šio įvykio narkotinių medžiagų nevartoja, atsiribojęs nuo aplinkos ir žmonių, kurie vartodavo. Be to, yra pateikęs teismui prašymą dėl laidavimo, laiduotoja prašo skirti mamą, kadangi ji yra artimiausias žmogus, nuolat duoda patarimus. Su mama per savaitę beveik kiekvieną dieną susiskambina, dažniausiai būna paprasti paplepėjimai laisvadieniais, susirašo, nusiunčia laisvalaikio nuotraukas. Dabar supranta, kad visada geriau pasiklausyti mamos patarimo, kuri yra autoritetas, visada šalia. Pasakius mamai apie šį įvykį, ji buvo labai nusivylusi, stresavo, verkė. Ji žinojo, kad anksčiau parūko kanapių. Buvo laikas, kad kai buvo pabandęs ir mamai įtarus, prisipažino. Po to ilgą laiką nieko nedarė, o išvažiavus vėl taip gavosi. Mama dirba kasininke postuose, užsiima butų nuoma. Bando išgyventi vienas, bet kai labai reikia pinigų, mama paremia.
Laiduotoja G. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nori laiduoti už sūnų, nes mano galinti daryti jam įtaką. Šis poelgis buvo smerktinas, kanapių vartojimą ji vertina neigiamai, bet mano, kad daugiau nepasikartos. Su sūnumi turi gerą ryšį, bendrauja labai artimai, labai daug, jis yra geras, paslaugus, protingas bei jautrus. Neturėjo jokių problemų bendraujant. Sūnus iš karto po įvykio papasakojo, kad bendrabučio kambaryje buvo susitikęs su draugu ir padarė klaidą. Jis buvo labai atviras, net ir mokytojai visi sakydavo, kad tai yra vaikas, kuris niekada nemelavo. Anksčiau buvo tokių problemų šiek tiek dėl rūkymo, bet atrodė, kad jos išsisprendė. Tuo metu auklėjo, rodydami teisingą pavyzdį, nes niekada pati neturėjo jokių žalingų įpročių ir šeimoje jų nebuvo, skatino to nedaryti. V. K. labai daug laiko praleidžia su šeima, tiek jį lanko, tiek jis atvyksta. Vasaromis dirbdavo pas juos, o šiemet apsisprendė dirbti Vilniuje, turi gerą darbą, yra gerai vertinamas. Laiduotojos teigimu, nepaleis sūnaus iš akiračio, bendraus artimai. Prašo laidavimo be užstato, nes augina dar vieną vaiką su klausos negalia, padeda sūnui finansiškai. Dirba (duomenys neskelbtini), atlyginimas yra 1 600 Eur ant popieriaus. Jeigu teismas paskirtų laidavimą su užstatu, galėtų sumokėti 1 000 Eur, bet 2 000 Eur sumokėti būtų sunku.
Liudytojas D. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji V. R. ir V. K. matyti, jei neklysta, susiję su probacija. Tą dieną kartu dirbęs su A. M. atvyko tikrinti probuojamojo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pamena, kad pasibeldus į kambario duris, jų niekas neatidarė. Kadangi durys buvo neužrakintos, pirmas užėjo porininkas ir nurodė pastebėjęs, kad ant stalo stovi dalykas, skirtas rūkyti augalinės kilmės rūkalams ir malūnėlis, skirtas malti žolei. Atrodo, buvo dar lankstinukas su augalinės kilmės medžiaga. Išeinant iš kambario, priėjęs vienas ar du vaikinai prisistatė, kad vienas iš jų ten gyvena. Vaikinas, užeidamas į kambarį paėmė nuo stalo lankstinuką ir įsidėjo į kišenę. Porininkas paprašė pateikti dokumentą, paklausus, ar neturi draudžiamų medžiagų, pasakė, kad turi, paėmė nuo stalo. Pasiteiravus, ar neturi daugiau, pasakė, kad ne. Probuojamas asmuo apie pas jį rastas medžiagas paaiškino, kad jas atsinešė kitas asmuo ir nurodė kambarį. Nuėjus iki to kambario durų, iš pradžių jų niekas neatidarė, kilo įtarimų, jog užsirakino. Grįžus pas pirmą asmenį paprašė, kad susisiektų su juo. Pasirodo, draugas buvo išėjęs. Atidarius kambarį jame nieko nebuvo, asmuo paaiškino, kad gyvena ne vienas, tas asmuo yra išvykęs. Paklausus, ar turi neleistinų daiktų, pasakė, kad ne. Kiek pamena, asmuo pripažino, kad tai jis atsinešė pas pirmąjį asmenį, kaip įtariama, narkotinės kilmės medžiagas, ir kambaryje apžiūrint gal buvo svarstyklės. Liudytojo teigimu, pirmasis asmuo nurodė, kad medžiagos to vaikino, pas kurį nuėjo į kambarį, antras jaunuolis pasakė, kad jis atsinešė medžiagas. Ar buvo kalba iš kur gautos medžiagos, neatsimena. Pasak liudytojo, jiems atėjus, asmuo bandė slėpti, nes pas jį jau buvo bėdų su narkotinėmis medžiagoms. Greičiausiai išsigando, buvo pasimetęs. Tikrinant probuojamus asmenis, nežino dėl ko jie probuojami.
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2019 m. kovo 21 d. apie 23.49 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas viešosios policijos/eismo priežiūros tarnybos pareigūno pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini), V1825 tikrindami pagal probaciją V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), rado augalinės kilmės narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 3).
Iš 2019 m. kovo 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. M. savanoriškai pateikė daiktus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: stiklinę vandens pypkę „bongą“, „žolės“ malūnėlį su augalinės kilmės žalsvos spalvos medžiaga viduje, du popierinius lankstinukus su augalinės kilmės žalsvos spalvos medžiaga viduje (1 t., b. l. 21).
Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2019 m. birželio 18 d. specialisto išvados Nr. 140-(1565)-IS1-3145 matyti, kad:
1. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos (iš smulkintuvo ir dviejų popieriaus lankstinukų), 2019 m. kovo 21 d. rastos ir paimtos pas V. R. bendrabučio kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurių masės yra iš smulkintuvo – 0,594 g, iš vieno popieriaus lankstinuko (su spausdintu tekstu) – 0,263 g, iš kito popieriaus lankstinuko (su ranka rašytu tekstu) – 0,146 g. ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra: iš smulkintuvo – 13,0 proc., iš vieno popieriaus lankstinuko (su spausdinta tekstu) – 10,8 proc., iš kito popieriaus lankstinuko (su ranka rašytu tekstu) – 11,5 proc.; Augalinės kilmės medžiagų likučiuose iš stiklinio rūkymo įtaiso, 2019 m. kovo 21 d. rasto ir paimto pas V. R. bendrabučio kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų;
2. Ant svarstyklių, 2019 m. kovo 22 d. rastų ir paimtų atliekant kratą pas V. K., adresu (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių yra narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir kokaino pėdsakų; Ant 26 vnt. užspaudžiamų maišelių, rastų ir paimtų atliekant kratą, vidinių paviršių yra narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų; Ant 1 vnt. užspaudžiamo maišelio vidinio paviršiaus narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta;
3. V. R. ir V. K. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 26-29).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. M. (A. M.) 2019 m. kovo 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. kovo 21 d. apie 23.45 val. dirbant kartu su vyr. patruliu D. K. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), patikrinti probuojamojo asmens V. R., kuris nuo 23.00 iki 6.00 val. turi būti namie. Atėjus prie kambario durų ir pabeldus, jų niekas neatidarė, bet iš kambario sklido garsi muzika. Atidarius duris pamatė, kad kambaryje ant stalo stovi stiklinė vandens, pypkė skirta rūkyti augalinės kilmės narkotines medžiagas, vadinama „bongu“, o prie jos popieriaus lankstinukas su žalia augalinės kilmės medžiaga. Koridoriumi atėjus dviem jaunuoliams, vienas iš jų teigė, kad gyvena šiame kambaryje. Paaiškinus, kad ieško V. R., jaunuolis pasakė, kad tai ir yra jis. Paprašius pateikti dokumentą ir užėjus į kambarį, V. R., praeidamas pro stalą paėmė minėtą popieriaus lankstinuką, įdėjo į kišenę, o paėmęs piniginę pateikė leidimą gyventi. Paprašius V. R. atsistoti prie sienos ir paklausus, ar turi ką nors draudžiamo, šis pasakė, kad turi tai, ką paėmė nuo stalo. Lankstinuką paėmė sau ir paklausė, ar kambaryje yra dar, asmuo nurodė, kad yra ant stalo „žolės“ malūnėlyje. V. R. paaiškino, kad kambaryje gyvena vienas, „žolė“ yra ne jo, o kaimyno V.. Porininkas D. K. nuėjo patikrinti į minėtą kambarį, tačiau ten durų niekas neatidarė, todėl iškvietė papildomą ekipažą. Atvykęs ekipažas tikrino kambarį, kuriame gyvena V. K. su drauge. V. K. pripažino, kad augalinės kilmės medžiaga, rasta V. R. kambaryje yra jo, nes 2019 m. kovo 21 d. ją atsinešė. Daugiau neturi, bet kambaryje kelioniniame lagamine yra svarstyklės ir apie 25 vnt. tuščių polietileninių maišelių. Pridedama: stiklinė vandens pypkė „bongas“, žolės malūnėlis su augalinės kilmės medžiaga, du popieriaus lankstinukai su augalinės kilmės žalia medžiaga (1 t., b. l. 34).
Iš 2019 m. kovo 22 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą pas V. K. adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje esančiame kelioniniame lagamine buvo rastos svarstyklės su polietileniniu maišeliu, kurio viduje buvo 27 vnt. tuščių polietileninių maišelių (1 t., b. l. 42-45).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 840/2019(01) nurodoma, kad V. K. šlapime, paimtame 2019 m. kovo 22 d. 4.25 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 59).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 839/2019(01) nurodoma, kad V. R. šlapime, paimtame 2019 m. kovo 22 d. 3.40 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 87).
Šalies argumentai
V. R. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad 2019 m. kovo 21 d. apie 23.50 val. atėjęs į bendrabučio kambarį draugas V. atsinešė metalinį smulkintuvą, kuriame buvo „žolė“, narkotinė medžiaga – marihuana, nes paprašė iš jo parūkyti. Dalį smulkintos marihuanos jis įdėjo į du popierinius lapus ir paliko pas jį ant stalo. Jie planavo surūkyti, bet atvyko policiją. „Bongas“ priklauso jam (t. y. V. R.) (1 t., b. l. 92).
Iš 2019 m. gegužės 25 d. akistatos protokolo matyti, kad į akistatą buvo suvesti V. K. ir V. R.. V. R. parodė, jog 2019 m. kovo 21 d., apie 23.00 val. į kambarį atėjęs V. K. atsinešė smulkintuvą, kuriame buvo narkotinės medžiagos – marihuanos. Norėjo parūkyti „žolės“, nes žinojo, kad pas jį yra „bongas“. V. K. paprašė, kad duotų popieriaus lapelius, į kurį įdėjo nesmulkintą „žolę“, nes norėjo ją rūkyti. Smulkintuve liko dar dalis „žolės“. Iš kur V. K. gavo narkotinių medžiagų nežino, V. K. jam narkotinių medžiagų nedavė ir nesiūlė. Jis būtų rūkęs vienas. V. K. akistatos metu parodė, kad 2019 m. kovo 21 d. vakare nuėjo pas V. R. į kambarį ir kartu su savimi nusinešė smulkintuvą su marihuana. Narkotines medžiagas įgijo tą pačią dieną, jas padėjo įgyti V. R.. Davė jam 10 Eur ir iš kažkur jis atnešė narkotinės medžiagos – apie 1 g marihuanos, įdėtos į polietileninį maišelį. Iš kur V. R. gavo narkotinės medžiagos, nežino. Tai galėjo būti apie 21.00 ar 22.00 val., nes apie 23.00 val. nuėjo pas V. R. į kambarį parūkyti narkotikų per „bongą“. Su savimi nusinešė smulkintuvą, kuriame susmulkino medžiagas, dalį susmulkintos medžiagos įsibėrė į popieriaus lapelį parūkymui, o kita dalis liko smulkintuve kitiems kartams (1 t., b. l. 99-100).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir laikoma baigta nuo bet kurios vienos iš išvardintų veikų atlikimo momento, nepriklausomai nuo, ar kaltininkui savo sumanymą įgyvendinti pavyko visiškai, ar tik iš dalies.
BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytų objektyviųjų veikos požymių turinys yra atskleistas teismų praktikoje. Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotines medžiagas, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba narkotinės medžiagos perdavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2014). Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017). BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Asmens kaltei konstatuoti nepakanka vien draudžiamų medžiagų radimo fakto, kadangi kaltininkas bent bendrais bruožais turi suvokti, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat turi suvokti jų kiekį.
Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai, ir kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga.
Kaltinamojo V. R. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Kaltinamasis V. R. šioje baudžiamojoje byloje pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurias susuko į popieriaus lankstinuką ir laikė savo gyvenamojoje vietoje – bendrabučio kambaryje, (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. kovo 21 d. 23.45 val., kuomet jo, kaip probuojamo asmens, patikrinti atvykę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės policijos pareigūnai užėję į bendrabučio kambarį, rado bei paėmė 0,146 g kanapių (antžeminių dalių), kurias jis slėpė savo kelnių kišenėje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad minėtame V. R. pateiktame kaltinime nurodytos faktinės veikos aplinkybės pasitvirtino iš dalies, tačiau tiek, kiek jos pasitvirtino, jų visiškai pakanka kaltinamojo V. R. veikai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis V. R., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, pripažino iš dalies ir parodė, jog dėl narkotinių medžiagų vartojimo sutinka, bet neigia jų laikymą. Tą dieną pakvietė V. K. parūkyti, nes žinojo, kad jis turės kanapių ir tikėjosi iš jo parūkyti. Asmeniškai jokių ryšių, iš kur galėtų gauti medžiagų, neturėjo, tas medžiagas atnešė V. K., visos kanapės buvo jo. Maždaug apie 21.00 val. V. K., atėjęs su savo lapeliu ir smulkintuvu, paprašė dar vieno popieriaus lapelio, kur susidėjo medžiagas. Tą vakarą einant su V. K. į virtuvę pamatė pareigūnus, kurie ėjo link jo kambario, todėl, būdamas probuojamas, pagalvojo, kad gali eiti pas jį. Grįždamas iš virtuvės atgal suprato, kad pareigūnai atėjo pas jį. Pirmą, ką padarė – išsigandęs įsidėjo pirmą pasitaikiusį vieną lapelį į kišenę ir pradėjo slėpti su mintimi išmesti pro langą. Tik įsidėjus, pareigūnas pasakė traukti iš kišenės. Anot kaltinamojo, slėpė lapelį, priklausantį V. K., dėl to, kad tai buvo jo kambaryje. Kitą lapelį paliko ant stalo, nes nespėjo ir tikėjosi, kad nepamatys.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, kaip matyti iš kaltinamojo V. R. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, jis pripažįsta, jog narkotines medžiagas vartojo, tačiau neigė jas laikęs. Tuo tarpu 2019 m. gegužės 25 d. vykusios akistatos metu V. R. nurodė skirtingas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, jog tą dieną apie 23.00 val. į kambarį atėjęs V. K. atsinešė smulkintuvą, kuriame buvo narkotinės medžiagos – marihuanos. Norėjo parūkyti „žolės“, nes žinojo, kad pas jį yra „bongas“. V. K. paprašė, kad duotų popieriaus lapelius, į kurį įdėjo nesmulkintą „žolę“, nes norėjo ją rūkyti. Smulkintuve liko dar dalis „žolės“. Iš kur V. K. gavo narkotinių medžiagų nežino, V. K. jam narkotinių medžiagų nedavė ir nesiūlė. Jis būtų rūkęs vienas (1 t., b. l. 99-100). Teismo vertinimu, iš kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog jis linkęs duoti gynybiškus, sau palankius parodymus, kurie šiuo atveju paneigti bylos medžiaga, todėl vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl šios priežasties teismas kaltinamojo V. R. parodymais remiasi tik iš dalies, t. y. tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos įrodymai, tačiau kitą, t. y. esminę jų dalį, kurioje jis neigė laikęs narkotines medžiagas bei nurodė, kad visos medžiagos priklausė V. K., atmeta, kaip kitais įrodymais paneigtą gynybos versiją. Teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu apklausus liudytoją, kitą kaltinamąjį V. K., kuris davė gana nuoseklius parodymus bei ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, jog pirmiau nurodytą kaltinamojo versiją paneigia kitų tarpusavyje į vientisą loginę grandinę susietų nuoseklių ir patikimų įrodymų turinys.
Visų pirma, pažymėtina, jog kaltinamojo V. R. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) laikymo faktines aplinkybes patvirtino ir pats kaltinamasis V. R. bei teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo D. K. parodymai. Antai D. K. parodė, kad tą dieną kartu dirbęs su A. M. atvyko tikrinti probuojamojo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pamena, kad pasibeldus į kambario duris, jų niekas neatidarė. Durys buvo neužrakintos, todėl pirmas užėjo porininkas ir nurodė pastebėjęs ant stalo daiktą, skirtą rūkyti augalinės kilmės rūkalams ir malūnėlį, skirtą malti žolei. Atrodo, buvo dar lankstinukas su augalinės kilmės medžiaga. Išeinant iš kambario, priėjęs vienas ar du vaikinai prisistatė, kad vienas iš jų ten gyvena. Vaikinas, užeidamas į kambarį paėmė nuo stalo lankstinuką ir įsidėjo į kišenę. Porininkas paprašė pateikti dokumentą, paklausus, ar neturi draudžiamų medžiagų, pasakė, kad turi, paėmė nuo stalo. Probuojamas asmuo apie pas jį rastas medžiagas paaiškino, kad jas atsinešė kitas asmuo. Liudytojo D. K. teigimu, jiems atėjus, asmuo bandė slėpti, nes pas jį jau buvo bėdų su narkotinėmis medžiagoms. Greičiausiai išsigando, buvo pasimetęs. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti pirmiau išdėstytais liudytojo D. K. parodymais, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad liudytojas siektų apkalbėti kaltinamąjį ir dėl kokių nors aplinkybių tyčia duoti jam nepalankius parodymus, ar dėl kokių nors kitų priežasčių būtų suinteresuotas bylos baigtimi.
Be to, liudytojo D. K. parodymų patikimumą rodo ir tai, kad iš esmės analogiškas aplinkybes tarnybiniame pranešime išdėstė policijos pareigūnas A. M., kuris detalizuodamas nurodė, kad išties, atidarius duris pamatė, kad kambaryje ant stalo stovi stiklinė vandens, pypkė skirta rūkyti augalinės kilmės narkotines medžiagas, vadinama „bongu“, o prie jos popieriaus lankstinukas su žalia augalinės kilmės medžiaga. Koridoriumi atėjus dviem jaunuoliams, vienas iš jų teigė, kad gyvena šiame kambaryje. Paaiškinus, kad ieško V. R., jaunuolis pasakė, kad tai ir yra jis. Paprašius pateikti dokumentą ir užėjus į kambarį, V. R., praeidamas pro stalą paėmė minėtą popieriaus lankstinuką, įdėjo į kišenę. Paprašius V. R. atsistoti prie sienos ir paklausus, ar turi ką nors draudžiamo, šis pasakė, kad turi tai, ką paėmė nuo stalo. Lankstinuką paėmė sau ir paklausė, ar kambaryje yra dar, asmuo nurodė, kad yra ant stalo „žolės“ malūnėlyje. V. R. paaiškino, kad kambaryje gyvena vienas, „žolė“ yra ne jo, o kaimyno V. (1 t., b. l. 34). Nuoseklesnius parodymus davęs kaltinamasis V. K. taip pat patvirtino, kad dar kambaryje buvo V. R. medžiagos, kiek tiksliai, nežino, bet buvo padėtas popieriaus lapas. Be kita ko, pirmiau minėtus duomenis patvirtina policijos įvykio registro išraše nurodyti duomenys, iš kurių matyti, jog 2019 m. kovo 21 d. apie 23.49 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas viešosios policijos/eismo priežiūros tarnybos pareigūno pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini), V1825 tikrindami pagal probaciją V. R. rado augalinės kilmės narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 3). Tuo tarpu byloje esanti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. birželio 18 d. specialisto išvada Nr. 140-(1565)-IS1-3145 patvirtina, jog žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos rastos viename iš popieriaus lankstinuko (su ranka rašytu tekstu) sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurio masė yra 0,146 g (1 t., b. l. 26-29). Būtent šį lankstinuką į kišenę įsidėjo kaltinamasis V. R..
Teismas šios bylos kontekste pažymi, kad pirmiau paminėto liudytojo D. K. parodymai bei policijos pareigūno A. M. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės svarbios vertinant kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamojo V. R. išsakytą versiją apie tai, kad jis praeidamas pro šalį paėmė ne savo lankstinuką su medžiagomis, o priklausantį V. K.. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad V. R. pateiktame kaltinime pagal BK 259 straipsnio 2 dalį jam inkriminuojami objektyvieji požymiai – narkotinės medžiagos įgijimas bei laikymas. Net jeigu ir darytume prielaidą, jog visos V. R. kambaryje buvusios medžiagos priklausė V. K., tai šiuo atveju nešalina kaltinamojo V. R. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Kaip jau buvo minėta, kad BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, o tai reiškia, jog veika laikoma baigta nuo bet kurios vienos iš išvardintų veikų atlikimo momento, t. y. šiuo atveju nuo laikymo pradžios momento. Remiantis teismų praktika, nustatant laikymo faktą, svarbu, kad šios medžiagos buvo kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. Be kita ko, esminės reikšmės neturi ir tai, kas yra šių medžiagų savininkas, t. y. tai, kam priklausė narkotinės medžiagos, jei nustatoma, kad jas laikantis asmuo suvokė, jog laiko būtent narkotines medžiagas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tiek pareigūnai, tiek pats kaltinamasis patvirtino, kad praeidamas paėmė lapelį su medžiagomis ir įsidėjo į kišenę, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad tuo metu narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys) neginčijamai buvo V. R. žinioje. V. R., pamatęs pareigūnus ėmė slėpti lankstinuką, o tai rodo, kad jis aiškiai suvokė, jog medžiaga, su kuria susiję jo veiksmai, yra narkotinė. To apklausiamas teisme neneigė ir pats kaltinamasis V. R.. Šiuo atveju sprendžiant dėl V. R. baudžiamosios atsakomybės, neturi esminės reikšmės teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo išsakyta versija, neva lankstinuką, priklausantį V. K., paėmė bijodamas, nes tai buvo rasta jo kambaryje. Pirma, šią aplinkybę paneigia bylos įrodymų visuma. Antra, vadovaujantis tokia kaltinamojo logika, paėmus tik vieną iš dviejų lankstinukų su narkotine medžiaga, jo gyvenamajame kambaryje vis tiek liko kitas lankstinukas bei smulkintuvas su medžiaga, kurių jis neslėpė. Šioje dalyje pažymėtina, kad kaltinamasis V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog būtent iš V. R. gautas medžiagas susidėjo į smulkintuvą, susismulkino, susibėrė į popieriaus lapelį bei neneigė, kad pas V. R. kambaryje yra būtent jam (t. y. V. K.) priklausančios narkotinės medžiagos, bet tuo pačiu patvirtino, jog buvo ir lapelis su V. R. narkotine medžiaga. Sugretinus pirmiau nurodytas aplinkybes su abiejų kaltinamųjų teisme išsakytu teiginiu, kad jie ruošėsi rūkyti kanapes kartu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies prasme tai tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad išties, V. R. paėmė ne V. K., o būtent jam priklausantį lankstinuką su narkotine medžiaga. Tokia seka atitinka ir elementarią logiką, kai du rūkyti ketinantys asmenys turi po vieną lankstinuką su narkotine medžiaga. Taigi, šiuo atveju V. R. veiksmuose nustatytas BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytas objektyvusis požymis – narkotinės medžiagos laikymas, ką iš esmės pripažino ir pats kaltinamasis, tai patvirtino jį apžiūrėję pareigūnai, o tai tik patvirtina kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Teismas, spręsdamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodytas narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis, t. y. 0,146 g, atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal šį norminį aktą, nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalys) yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g. Taigi, darytina išvada, jog kaltinamojo V. R. laikytos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis (0,146 g) neviršija nedidelio kiekio ribos, todėl nurodytas narkotinės medžiagos kiekis atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.
Teismas nenustatė V. R. tikslo pas jį rastą narkotinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti. Visų pirma, tokia išvada darytina atsižvelgiant į nedidelį rastos narkotinės medžiagos kiekį (0,146 g) bei suradimo aplinkybes, t. y. jog rastą medžiagą jis ketino suvartoti tuoj pat. Antra, tokią išvadą patvirtina paties kaltinamojo parodymai apie tai, kad pasikvietė V. K., tikėdamasis parūkyti. Trečia, pagrindą manyti, jog nagrinėjamu atveju narkotinę medžiagą laikė neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o savo asmeniniam vartojimui, sustiprina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 839/2019(01) nurodyti duomenys apie tai, kad V. R. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (1 t., b. l. 87). Sugretinus visas nurodytas aplinkybes su kaltinamojo V. R. parodymais, darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti tuo, jog V. R. narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) laikė asmeniniam vartojimui. Nors šioje byloje apklaustas kaltinamasis V. K. parodė, kad narkotinę medžiagą įgijo iš V. R., kas leistų pastarojo veiką kvalifikuoti kaip narkotinės medžiagos išplatinimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau tokios faktinės aplinkybės nustatymui nepakanka vien tik kaltinamojo V. K. parodymų, kuris gali būti suinteresuotas tokios aplinkybės nustatymu. Šiuo atveju, išskyrus V. K. parodymus, nėra jokių kitų BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančių įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą apie tai, kad V. R. išplatino narkotinę medžiagą. Tuo tarpu vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.
Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad V. R. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) savo gyvenamojoje vietoje – bendrabučio kambaryje, (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. kovo 21 d. 23.45 val., kuomet jo, kaip probuojamo asmens, patikrinti atvykę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės policijos pareigūnai užėję į bendrabučio kambarį, rado bei paėmė 0,146 g kanapių (antžeminių dalių), kurias jis slėpė savo kelnių kišenėje. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis kaltinamojo V. R. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Kartu teismas konstatuoja, kad išanalizavus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, vadovaujantis in dubio pro reo principu šalintinas iš kaltinimo V. R. inkriminuotas objektyvusis veikos požymis – narkotinės medžiagos įgijimas, pastarojo proceso metu neįrodžius. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis V. R. kaltinamas ir tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurias susuko į popieriaus lankstinuką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju V. R. pateiktas kaltinimas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijus anksčiau minėtos narkotinės medžiagos, preziumuojamas remiantis nustatytu šios narkotinės medžiagos laikymo faktu. Pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką tai prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms. Bylos nagrinėjimo metu, apklausus kaltinamąjį, atlikus byloje esančių įrodymų tyrimą, nepavyko nustatyti esminių minėtos narkotinės medžiagos įsigijimo aplinkybių (t. y. nepavyko nustatyti, nei kokiomis aplinkybėmis, nei kada tiksliai, nei tiksliai kiek, kur, už kiek ir iš ko V. R. įsigijo šią narkotinę medžiagą). Kaltinamųjų parodymai dėl šios aplinkybės prieštarauja vieni kitiems, o kitų neabejotinų tikrąsias narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Dėl šių priežasčių teismas šalina iš V. R. pateikto kaltinimo BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – narkotinės medžiagos įgijimą – kaip nepagrįstą.
Atsižvelgiant į tai, kad iš V. R. pateikto kaltinimo šalintinas narkotinės medžiagos įgijimo požymis bei į tai, kad nėra pakankamai aiški laikotarpio, nuo kada kaltinamasis V. R. laikė minėtas narkotines medžiagas, pradžia, teismas tikslina kaltinime nurodytas faktines narkotinės medžiagos laikymo aplinkybes, nurodydamas, jog kaltinamasis narkotinę medžiagą laikė nuo tiksliau nenustatyto laiko.
Vis dėlto, nepaisant to, kad iš V. R. pateikto kaltinimo šalintinas vienas BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – narkotinės medžiagos įgijimas, šis faktas nepaneigia kaltinamojo V. R. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo kitą iš BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagos laikymą, o to visiškai pakanka pripažinti V. R. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo V. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Kaltinamasis V. K. šioje baudžiamojoje byloje pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurias 2019 m. kovo 21 d. apie 23.30 val. savo gyvenamojoje vietoje – bendrabučio kambaryje, (duomenys neskelbtini), įdėjo į smulkintuvą ir susmulkino, po to su smulkintuvu ir jame esančia narkotine medžiaga nuėjo pas V. R. į kambarį Nr. 416, kur dalį kanapių subėrė į popieriaus lankstinuką ir laikė smulkintuvą bei lankstinuką kambaryje Nr. 416 ant stalo iki 2019 m. kovo 21 d. 23.45 val., kuomet Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės policijos pareigūnai atvykę patikrinti V. R., kaip probuojamo asmens, užėję į bendrabučio kambarį, rado ant stalo ir paėmė nurodytą popieriaus lankstinuką su 0,263 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir smulkintuvą, kuriame buvo 0,594 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad tokios V. K. pareikštame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino tik iš dalies, tačiau tiek, kiek jos pasitvirtino, jų visiškai pakanka kaltinamojo V. K. veikai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Pirmiausia teismas pažymi, kad apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. pripažinęs savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, parodė, jog 2019 m. kovo 21 d. davė V. R. 10 Eur, paprašė gauti medžiagos ir apie 21.00 val. V. R. atnešė apie 1 g kanapių. Gavęs medžiagas susidėjo į smulkintuvą, susismulkino, susibėrė į popieriaus lapelį, kurį lengviau būtų nusinešti. Apie 23.45 val. gavo iš V. R. pasiūlymą parūkyti medžiagas per „bongą“, nes pats „bongo“ neturėjo. Atėjęs pas jį į kambarį pasidėjo ir prisiminė, kad virtuvėje virė valgyti. Nuėmęs maistą išėjo į mašiną pasiimti cigarečių ir paskambinęs V. R. pasakė, kad atėjo policija. Nubėgus į viršų atidaryti kambario durų, pareigūnai sakė, kad rado jam (t. y. V. K.) priklausiančių medžiagų – iki 0,8 g, kurios buvo viename iš lapelių ir smulkintuve, kambaryje ant stalo pas V. R.. Kaltinamojo teigimu, sidabrinės spalvos smulkintuvas buvo jo, lapelis lyg ir buvo baltas, į kurį buvo sudėtos jo kanapės. Tuo tarpu nepamena, kiek buvo rasta plastikinių maišelių kambaryje, bet jie buvo skirti savo vartojimui, panaudoti, nes ten prieš tai buvo sudėta marihuanos, kurią pirkdavo.
Tokie kaltinamojo V. K. parodymai esminėse, jo veikai kvalifikuoti reikšmingose detalėse yra nuoseklūs, jie atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Pastebėtina, kad teismo vidinį įsitikinimą tokių V. K. parodymų patikimumu, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme, stiprina aplinkybė, jog akistatos metu, jis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (1 t., b. l. 99-100). Taip pat kaltinamojo parodymus apie narkotinių medžiagų laikymo vietą bei radimo aplinkybes patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo – policijos pareigūno D. K. parodymai. Štai D. K. davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie analizuojamo įvykio aplinkybes, jog nuėjus pas antrą jaunuolį (past. kalbama apie V. K.) šis pasakė, kad tai jis atsinešė medžiagas pas pirmąjį asmenį. Minėto policijos pareigūno parodymų patikimumą sustiprina policijos pareigūno A. M. tarnybiniame pranešime detaliau nurodytos aplinkybės, kad nuėjus patikrinti pas V. K., šis pripažino, kad augalinės kilmės medžiaga, rasta V. R. kambaryje yra jo, nes 2019 m. kovo 21 d. ją atsinešė. Daugiau neturi, bet kambaryje kelioniniame lagamine yra svarstyklės ir apie 25 vnt. tuščių polietileninių maišelių (1 t., b. l. 34). Tuo tarpu byloje esanti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. birželio 18 d. specialisto išvada Nr. 140-(1565)-IS1-3145 patvirtina, jog kratos metu rastos ir paimtos pas V. R. bendrabučio kambaryje, žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos (iš smulkintuvo ir dviejų popieriaus lankstinukų) sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurių masės yra iš smulkintuvo – 0,594 g, iš popieriaus lankstinuko (su spausdintu tekstu) – 0,263 g (1 t., b. l. 26-29).
Teismas, svarstydamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodytų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis, t. y. 0,263 g ir 0,594 g, atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Rekomendacijomis. Pagal šį norminį aktą, nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalys) yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g. Taigi, darytina išvada, jog kaltinamojo V. K. laikytos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis (popieriaus lankstinukas su 0,263 g + smulkintuve buvę 0,594 g = 0,857 g) neviršija nedidelio kiekio ribos, todėl nurodytas narkotinės medžiagos kiekis atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.
Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis narkotines medžiagas laikė turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Nagrinėjamu atveju, vien tai, kad pas V. K. kambaryje kratos metu rasti 27 vnt. užspaudžiamų maišelių, iš kurių ant 26 vnt. vidinių paviršių yra narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų bei tai, kad ant pas jį kambaryje rastų svarstyklių vidinių paviršių yra narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) bei kokaino pėdsakų (1 t., b. l. 26-29), savaime nėra pagrindas neabejotinai išvadai, jog jis šias medžiagas laikė turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti. Pirmiausia pažymėtina, kad jokių išankstinių operatyvinių duomenų apie tai, kad V. K. šias ar panašias medžiagas platino ar galėjo platinti byloje nėra. Tyrėjai minėtas medžiagas aptiko atsitiktinai, tikrindami probuojamąjį V. R.. Antra, tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į nedidelį rastos narkotinės medžiagos kiekį bei suradimo aplinkybes, t. y. kad medžiagos, priklausančios V. K., buvo rastos pas kaltinamąjį V. R., kai asmenys ketino šias medžiagas vartoti. Trečia, tokią išvadą patvirtina paties kaltinamojo parodymai apie tai, kad medžiagos buvo skirtos asmeniniam vartojimui. Ketvirta, pagrindą taip manyti sustiprina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 840/2019(01) nurodyti duomenys apie tai, kad V. K. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (1 t., b. l. 59), taigi be kita ko, jis buvo vartojęs narkotinių medžiagų. Sugretinus visas nurodytas aplinkybes su kaltinamojo V. K. parodymais, šios aplinkybės sustiprina pagrindą manyti, jog V. K. narkotinę medžiagą laikė savo reikmėms, o rasti maišeliai buvo likę nuo ankstesnių vartojimų. Išvada, jog V. K. turėjo tikslą platinti kanapes (antžemines dalis), būtų nepagrįsta atsižvelgus ir į patį rastos medžiagos kiekį, t. y. popieriaus lankstinuke 0,263 g ir 0,594 g smulkintuve.
Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad V. K. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko laikė smulkintuvą bei lankstinuką su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), adresu (duomenys neskelbtini), ant stalo iki 2019 m. kovo 21 d. 23.45 val., kuomet Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės policijos pareigūnai atvykę patikrinti V. R., kaip probuojamo asmens, užėję į bendrabučio kambarį, rado ant stalo ir paėmė nurodytą popieriaus lankstinuką su 0,263 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir smulkintuvą, kuriame buvo 0,594 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Teismas, išanalizavęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, analogiškai kaip ir V. R. atveju, vadovaudamasis in dubio pro reo principu šalina iš kaltinimo V. K. inkriminuotą objektyvųjį nusikalstamos veikos požymį – įgijimą, pastarajam proceso metu nepasitvirtinus. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis V. K. kaltinamas ir tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurias susuko į popieriaus lankstinuką. Kaip jau buvo minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės, kai jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju V. K. pateiktas kaltinimas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijus anksčiau minėtos narkotinės medžiagos, preziumuojamas remiantis nustatytu šios narkotinės medžiagos laikymo faktu, tačiau pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką tai prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms. Bylos nagrinėjimo metu, nors apklausus kaltinamąjį šis nurodė pakankamai detalias įgijimo aplinkybes, neva medžiagas įgijo per V. R., tačiau atlikus byloje esančių įrodymų tyrimą, vis tik nepavyko neabejotinai nustatyti esminių minėtos narkotinės medžiagos įsigijimo aplinkybių. Kaltinamasis V. R. neigė, jog jis nupirko V. K. kanapes. Tokius jo parodymus paneigiančių įrodymų, išskyrus iš esmės suinteresuoto kito kaltinamojo V. K. parodymus, byloje nėra. Dėl šių priežasčių teismas šalina iš V. K. pateikto kaltinimo BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – narkotinės medžiagos įgijimą – kaip nepagrįstą.
Atsižvelgiant į tai, kad iš V. K. pateikto kaltinimo šalintinas narkotinės medžiagos įgijimo požymis bei į tai, kad nėra aiški laikotarpio, nuo kada kaltinamasis V. K. laikė minėtas narkotines medžiagas pradžia, teismas tikslina kaltinime nurodytas faktines narkotinės medžiagos laikymo aplinkybes, nurodydamas, jog kaltinamasis narkotinę medžiagą laikė nuo tiksliau nenustatyto laiko.
Nepaisant to, kad iš V. K. pateikto kaltinimo šalintinas vienas BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – narkotinės medžiagos įgijimas, šis faktas nepaneigia kaltinamojo V. K. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo kitą iš BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagos laikymą, o to visiškai pakanka pripažinti V. K. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Dėl V. R. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis). Teismas nenustato kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – yra jauno amžiaus, nevedęs, jo paties teigimu dirbantis, veikos padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 111), praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (1 t., b. l. 112-113), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, veiką padarė bausmės atlikimo laikotarpiu. Tuo tarpu duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, kaltinamasis V. R. iš esmės nėra išskirtinai neigiama asmenybė ar linkęs sistemingai elgtis ne pagal visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Teismas šiuo metu dar negali daryti vienareikšmės išvados apie jo polinkį nusikalsti. Paties kaltinamojo teigimu, jis turėjo didelę priklausomybę nuo narkotikų. Akivaizdu, jog narkotikų vartojimas yra vienas iš V. R. gyvenimo rizikos veiksnių, neabejotinai darantis neigiamą įtaką jo elgesiui, kadangi praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, įsiteisėjimo, V. R. vėl disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 117-118). Tai rodo, kad V. R. atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė. Atsižvelgdamas į kaltinamąjį V. R. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ne švelniausią ir ne griežčiausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, kadangi panašus elgesys kartojasi. Skiriant bausmę kartu taikytini BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytas draudimas bei 6 dalies 1 ir 3 punkte numatyti įpareigojimai. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir taikomi draudimas ir įpareigojimai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežtos.
Baigiamųjų kalbų metu prokurorė M. Lukševičienė prašė V. R. už šią nusikalstamą veiką skirtiną bausmę, remiantis BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant. Šiame kontekste pažymėtina, jog vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. BK 64 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. R. šią nusikalstamą veiką padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo metu, kas iš esmės lyg ir leistų taikyti BK 64 straipsnio nuostatas. Vis tik, pagal įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenis, 2019 m. rugpjūčio 1 d. jis buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro kaip atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę (1 t., b. l. 113), taip pat atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog Probacijos tarnyba būtų kreipusis su teikimu dėl bausmės pakeitimo areštu, laikytina, kad minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę jis atliko 2019 m. rugpjūčio 1 d. Pažymėtina, kad šio nuosprendžio priėmimo metu, V. R. jau buvo atlikęs visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl siekiant išvengti dvigubo asmens nubaudimo, šiuo atveju netaikytinos BK 64 straipsnio nuostatos ir šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė nebendrintina su minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-131-354/2018).
Kaltinamasis V. R. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 21 d. 23.50 val. iki 2019 m. kovo 22 d. 15.40 val. (1 t., b. l. 91, 105). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 106) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo V. K.
Laiduotoja G. K. byloje yra pateikusi prašymą atleisti jos sūnų kaltinamąjį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant pastarąjį jos atsakomybėn (1 t., b. l. 125; 2 t., b. l. 27-28), kaltinamasis V. K. teismo posėdžio metu pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b. l. 29).
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pirmiausia pastebėtina, kad V. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Antra, kaltinamasis V. K. anksčiau nėra teistas (1 t., b. l. 84). Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą laidavimo taikymo sąlygą. Trečia, kaltinamasis V. K., apklausiamas teisme, visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl V. K. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo padaryta žala.
Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytinos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. K. yra jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis (1 t., b. l. 82), teigiamai charakterizuojamas darbdavio (1 t., b. l. 126), administracine tvarka per pastaruosius metus nebaustas (1 t., b. l. 83), duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. V. K. anksčiau neteistas, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kritiškai, neigiamai, kaltinamojo teigimu, tai nusižengimas įstatymui. Po šio įvykio teigia narkotinių medžiagų nevartojantis, atsiribojęs nuo aplinkos ir žmonių, kurie vartodavo, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, jog jokia žala nebuvo padaryta, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).
Nagrinėjamu atveju atleisti kaltinamąjį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo mama G. K.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog G. K. yra vidutinio amžiaus (1 t., b. l. 127), anksčiau neteista (2 t., b. l. 34, 37), per pastaruosius penkerius metus vieną kartą bausta administracine tvarka, paskirta bauda sumokėta (2 t., b. l. 35-36), darbdavio apibūdinama kaip pareiginga, atsakinga, nekonfliktiška asmenybė (1 t., b. l. 127; 2 t., b. l. 31). Pati G. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog šis sūnaus poelgis smerktinas, kanapių vartojimą ji vertina neigiamai, bet mano, kad daugiau tai nepasikartos. Su sūnumi turi gerą ryšį, bendrauja labai artimai, jis yra geras, paslaugus, protingas bei jautrus. Sūnus iš karto po įvykio papasakojo, kad bendrabučio kambaryje buvo susitikęs su draugu ir padarė klaidą. Anksčiau buvo tokių problemų šiek tiek dėl rūkymo, bet atrodė, kad jos išsisprendė. Laiduotojos teigimu, tuo metu jį auklėjo, rodydami teisingą pavyzdį, nes niekada pati neturėjo jokių žalingų įpročių ir šeimoje jų nebuvo, skatino to nedaryti. V. K. labai daug laiko praleidžia su šeima, tiek jį lanko, tiek jis atvyksta, vasaromis dirbdavo pas juos, o šiemet apsisprendė dirbti Vilniuje, turi gerą darbą, yra gerai vertinamas. Pasak laiduotojos, nepaleis sūnaus iš akiračio, bendraus artimai. Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. nurodė, jog mama yra artimiausias žmogus, autoritetas, nuolat duoda patarimus. Su mama per savaitę beveik kiekvieną dieną susiskambina, dažniausiai būna paprasti paplepėjimai laisvadieniais, susirašo, nusiunčia laisvalaikio nuotraukas. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja G. K. yra verta teismo pasitikėjimo, juos sieja glaudūs tarpusavio ryšiai, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimiausias jo aplinkos žmogus, su kuriuo V. K. nuolat bendrauja ir palaiko ryšį (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). G. K. skirtina V. K. laiduotoja netaikant užstato, nes yra artima giminaitė, gauna gana nedideles pajamas, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad G. K. pastarajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas.
Kaltinamajam V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 78), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Nuosprendžiui įsiteisėjus, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 2019 m. liepos 11 d. nutarimu, dėžė, kurioje likę tyrimo objektai ir objektų pakuotės, perduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą pagal kvitą B serija BBB Nr. 1PK002962, sunaikintina (1 t., b. l. 31-32).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. R. (V. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti registruotam) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bei uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. R. laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 21 d. 23.50 val. iki 2019 m. kovo 22 d. 15.40 val. išbūtą laiką (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
V. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.
Laiduotoja paskirti G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) – be užstato.
V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 2019 m. liepos 11 d. nutarimu, dėžę, kurioje likę tyrimo objektai ir objektų pakuotės, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą pagal kvitą B serija BBB Nr. 1PK002962, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.