Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. R. ( I. R.) skundą dėl 2023 m. sausio 12 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvė atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-168 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis prašo panaikinti 2023 m. sausio 12 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-168 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skundo argumentai:

1) pažeistos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 84 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, kadangi Komisija buvo sudaryta tik iš 5, bet nei iš 7 narių;

2) Komisija nenurodė bei vieno iš BVK 83 straipsnyje numatytų argumentų, kodėl nuteistojo atžvilgiu negali būti taikomas lygtinis paleidimas;

3) nuteistojo padarytas nusikaltimas vertinamas, kaip lengvas, nesukeliantis realaus pavojaus visuomenės saugumui, asmuo teistas pirmą kartą, bausmės tikslai yra pasiekti, asmuo suprato savo elgesio pasekmes, asmuo laisvėje turės gyvenamąją vietą ir darbą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

I. R. teistas 2021-11-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; atlyginti civiliniam ieškovui priteistą turtinę žalą ir nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų. 2022-05-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir asmuo pasiųstas atlikti minėtu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės pradžia – 2022-07-28, bausmės pabaiga – 2023-09-27. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 8 mėnesiai ir 15 dienų.

Komisija skundžiamą nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas nebuvo. Šiuo metu neturi registruotos gyvenamosios vietos. Pažymos apie turimą gyvenamą vietą nepristatė. Remiantis 2021-11-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, asmuo nusikalstamą veiką įvykdė savo gyvenamojoje vietoje, manoma, kad gyvenimo sąlygos (gyvena trise 1 kambario bute, namuose būna svečių, vartojamas alkoholis) turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui, bei ateityje yra galima rizika pakartotinai nusikalsti, taip pat ši sritis – susijusi su nusikalstamo elgesio atsiradimu. Yra dirbęs oficialiai nuo 1998 m. iki 2019 m. su įvairiais tarpais. Daugiau stengėsi dirbti neoficialiai, kadangi kaip pats teigė turi didelę skolą anstoliams. Pokalbio metu teigė, kad išėjęs į laisvę dirbtų statybų darbus, tačiau oficialios darbinės pažymos vertinimo metu nepateikė. Turi 10 464 Eur įsiskolinimą, kurio nedengia. Pokalbio metu teigė, kad pragyvenimui sunkiai užtenka gaunamų pajamų, todėl nedengia įsiskolinimų, pataisos namuose finansiškai remia žmona. Remiantis nuosprendžio duomenimis, asmuo naudojo fizinį smurtą prieš žmonos patėvį su kuriuo kartu gyvena (už šią nusikalstamą veiką buvo nuteistas). Ryšių problemos yra susijusios su nusikalstamu elgesiu, manoma, kad yra galima didelės žalos rizika kartu gyvenantiems asmenimis, jeigu bus vartojamas alkoholis, kils konfliktinės situacijos. Išsakė, kad praeityje kartais pasielgdavo impulsyviai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neapsvarstydavo visų galimų pasekmių, dėl ko vėliau gailėdavosi, dažniausiai tai įvykdavo draugų kompanijose, kurios praeityje jam darė neigiamą įtaką. Pasekmes dažnai suvokia po laiko ir todėl prisidaro problemų, tik po laiko pradeda analizuoti savo elgesį, prieš kažką darydamas neapgalvoja visų pasekmių. Teigia, kad supranta ir gerbia įstatymo normas, nors nepavyko jų laikytis. Nuteistasis yra pažeidęs probacijos sąlygas. Visa tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro ir vėl nusikalsta, tai rodo jo nenorą taisytis, teismo įpareigojimų nevykdymą, nuteistojo asmenybės pavojingumą, polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Įvykdyta nusikalstama veika yra smurtinė apsvaigus nuo alkoholio, todėl sunkesnė už ankstesnes įvykdytas nusikalstamas veikas. Yra būdingas nusikalstamumo modelis. Praeityje buvo baustas administracine tvarka. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, jog nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo sąlygos; alkoholio vartojimas; mąstymas ir elgesys; nuostatos.

Skunde nurodoma, jog pažeistos BVK 84 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, kadangi Komisija buvo sudaryta tik iš 5, bet nei iš 7 narių.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, kad BVK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo priimti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įsakymu sudaroma (sudaromos) ne mažiau kaip 7 narių lygtinio paleidimo komisija (komisijos). Lygtinio paleidimo komisijos nariais asmenys skiriami 2 metų laikotarpiui“, reglamentuoja visos komisijos sudarymą, o ne apie posėdyje dalyvaujančių narių skaičių. Kaip matyt iš byloje esančių duomenų, Komisija buvo sudaryta iš 7 narių, tačiau posėdyje dalyvavo 5 nariai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107, 21 punkte numatyta, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Taigi, šiuo atveju Komisijos posėdyje dalyvavo dauguma narių, t. y. 5 nariai iš 7, todėl aptariamas nuteistojo argumentas yra nepagrįstas, kadangi nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą Komisijos posėdyje nagrinėjo teisėtos sudėties Komisija.

Dar vienas skundo argumentas – Komisija nenurodė bei vieno iš BVK 83 straipsnyje numatytų argumentų, kodėl nuteistojo atžvilgiu negali būti taikomas lygtinis paleidimas.

Teismas pažymi, jog skundžiamo nutarimo 2-3 lapuose yra aiškiai nurodyta, į ką atsižvelgdama Komisija priėmė skundžiamą nutarimą, todėl aptariamas nuteistojo argumentas prieštarauja byloje esantiems duomenims.

Nuteistasis nurodo, kad jo padarytas nusikaltimas vertinamas, kaip lengvas, nesukeliantis realaus pavojaus visuomenės saugumui, asmuo teistas pirmą kartą, bausmės tikslai yra pasiekti, asmuo suprato savo elgesio pasekmes, asmuo laisvėje turės gyvenamąją vietą ir darbą.

Teismas, visų pirma, pažymi, kad sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis, nuteistojo padarytas nusikalimas (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas) priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Antra, nurodyti nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys faktai nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, turi būti vertinama aplinkybių visuma, kas šiuo konkrečiu atveju Komisijos ir buvo padaryta.

Lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 ir 85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo I. R. (I. R.) skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.