Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2061-1033/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-25
Bylos Nr.
1-2061-1033/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00108-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
I. R.
Nukentėjusysis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2061-1033/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00108-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.3; 2.1.15.3.3.3.2; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorams Gediminui Juknai, Kristinai Rekertienei,kaltinamajam I. R.,nukentėjusiajam V. G.,specialistui S. L.,vertėjai Olgai Macijauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 18 parų areštu;

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutine subendrinta bausme – 60 parų areštu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams ir konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. R. nesunkiai sužalojo kartu gyvenantį šeimos narį, o būtent: 2021 m. sausio 1 d. apie 10.00 val. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), I. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,66 promilių girtumas), žodinio konflikto metu su savo uošviu V. G., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš V. G., t. y., būdamas kambaryje, tyčia trenkė su kėde bei sudavė kumščiu į galvos sritį, nuo suduotų smūgių V. G. krito, tokiais savo veiksmais I. R. padarė nukentėjusiajam V. G. muštinę žaizdą kaktoje, kairės akies srities poodinę kraujosruvą, skeveldrinį nosikaulių lūžį su kraujosruva, dešinės čiurnos abiejų kulkšnų ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžius su deltinio raiščio plyšimu.

Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis I. R. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad buvo prisigėrę, susipyko, kilo konfliktas dėl atvažiavusios moteriškės, nukrito ant taburečių, turbūt V. G. sulaužė koją. Į nosį jis sudavė delnu vieną kartą, susikabino, dar žmona įlindo, nukrito ir tuomet baigėsi. Įvykio aplinkybes atsimena, buvo apie 10.00 val., visi buvo labai neblaivūs, nes šventė Naujuosius metus. Jis tyčia netrenkė su kėde, buvo dar kaimynai. Prisipažįsta, kad trenkė kumščiu į galvos sritį ir su delnu lygtais trenkė. Su žmona kartu negyvena, gyvena su nukentėjusiuoju, kuris yra žmonos patėvis. Dėl sužalojimų, tai kojos jis nelaužė, gal krisdamas V. G. koją susilaužė, nukrito ant komodos, kur televizorius. Pripažįsta, kad sužalojimai atsirado dėl jo kaltės, bet jie atsirado tada, kai jie nukrito. Kai nukrito, nukentėjusysis pasakė, kad turbūt susilaužė koją. Policiją iškvietė žmona Ž. R.. Jis atsiprašė nukentėjusiojo ir dar kartą atsiprašo. Gailisi, kad taip išėjo, kartu gyvena, daugiau tokių dalykų nebus. Pirmojo posėdžio metu paaiškino, kad civilinį ieškinį 3 011,57 Eur sumai pripažįsta, tačiau reikės mokėti dalimis, nes iš karto negalės sumokėti. Kitame teismo posėdyje I. R. nurodė, kad pripažįsta tik trečdalį civilinio ieškinio, nes V. G. daugiausia nukentėjo dėl sulaužytos kojos, o koją susilaužė pats, kai jie abu nukrito. Jis kojos V. nelaužė. Civilinio ieškinio neatlygino, nieko dar nemokėjo. Jo gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie (duomenys neskelbtini) eurų.

Nukentėjusysis V. G. teismo posėdyje parodė, kad susitaikė su kaltinamuoju, civilinio ieškinio nereikš. Jo santykiai su kaltinamuoju yra normalūs, I. R. yra jo podukros sutuoktinis. Mažai prisimena įvykį, pamena, kad išgėrinėjo, susiginčijo tik nesuprato dėl ko, ir tarp jų kilo konfliktas. Kažkaip susigrūmė su I., kartu nukrito ir tiek. Nestipriai I. jam trenkė, o paskui jie nukrito. Įvykio gerai neprisimena, o meluoti nenori. Kaltinamasis jam netrenkė, jie krito, taburetė stovėjo, smūgių nebuvo, su daiktais netrenkė jam. I. nestipriai trenkė, netrankė daugiau, paskui I. trenkė tik truputį, susikabino ir nukrito. Lūžiai atsirado kai krito, nosis seniai, jau prieš (duomenys neskelbtini) metų buvo lūžusi. Neprisimena ar kas matė jų konfliktą, gal Ž., kuri bandė ginti. Grumtynės vyko kambaryje. Jam buvo truputi praskilimas ir koja sužalota, GMP uždėjo gipsą, nuo kritimo truputi bėgo kraujas. Daug metų prieš armiją buvo susimušęs su „šaika“, nosies lūžio nebuvo, operaciją jam sakė darytis dėl pastovios slogos, tokia jo nosis jau seniai. Dėl dešinės čiurnos, blauzdikaulio lūžio, tai šie sužalojimai anksčiau buvo. Vienos kojos girnelės lūžis atsirado kai lipo iš automobilio, blauzdikaulio lūžis taip pat iš senų laikų. Anksčiau padaryti šie sužalojimai – kairės, dešinės kojos, nosies lūžis. Alkoholis viską duoda, atmintį atima. Kaltinamasis atsiprašė jo ir jam atleido. Nedaug skaitė savo parodymų, pasakė, kad nieko tokio, jog ne taip parašyta. Su kaltinamuoju kartu gyvena, o podukra Ž. atvažiuoja.

Liudytojas K. Š. teisme parodė, kad neprisimena kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Pagarsinus jo tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 13), nurodė, kad pranešimas teisingas, įvykį prisiminė, bet nelabai ką gali daugiau pasakyti. I. R. sudavė kelis kartus į galvos sritį, kas šią aplinkybę nurodė, neatsimena.

Liudytojas G. G. teisme parodė, kad jis grįžo iš komandiruotės ir atėjęs pas juos (kaltinamąjį ir nukentėjusįjį) kėdėje užmigo, net nematė atvykusios policijos. Buvo kažkokios muštynės, visas namas žinojo. Negali pasakyti kada atsibudo, nieko nematė. Atsikėlė ir išėjo namo, paskui vėl išvyko į reisą, dirbo apie 4 mėnesius. Pas juos atėjo su buteliu, atėjo jau būdamas išgėręs.

Liudytoja Ž. R. (nuotoliniu būdu) parodė, kad jie sėdėjo, išgėrinėjo, kaltinamasis ir nukentėjusysis tarpusavyje pradėjo ginčytis ir susikabino. Jie sėdėjo, pradėjo stumdytis ir dviese nukrito. Smurtinių veiksmų nematė, tik iškvietė policiją. Pati užsikabinusi nuo kėdės nukrito. Iš jų pusės niekas nenaudojo kėdės. Įvykį matė kai vyrai apsistumdė tarpusavyje ir krito, ji išėjo į bendrą koridorių ir iškvietė policiją. V. kažkur išėjo, policija atvažiavo. Neatsimena ar dar kas buvo bute, gal koks kaimynas. V. su I. buvo išgėrę. V. dingo, kai jam paskambino telefonu, pasakė, kad ligoninėje, kad koją sulaužė. Namuose nematė sužalojimų pas V.. Kai iškvietė pareigūnus, V. išėjo, tik telefonu sužinojo, kad jam sulaužyta koja. Jie gyvena visi kartu – ji, I. ir V.. Po poros dienų išvažiavo namo, nes turi kitą gyvenamąją vietą, o V. gyvena su I.. Po susikabinimo lygtais nebuvo kraujo ant taburetės, o kai krito, prasikirto antakį. Po įvykio nebuvo sulaužyta taburetė. Neįsivaizduoja dėl ko vyrai susiginčijo, jie sutaria būdami kartu. Pati buvo išgėrusi, ką atsiminė, tą pasakė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje specialistas S. L. patvirtino savo išvadą dėl nustatytų sužalojimų (1 t., b. l. 53-55). Pagal išvadą mato, kad ji parengta remiantis stacionaria ligos istorija, nukentėjusiojo neapžiūrėjo. Cituojama išvados 3 lapo 2 pastraipa – „D“ - dešinė, dėl kirstos žaizdos duomenys iš ligos istorijos ką užrašė apžiūrėję gydytojai, kokius matė sužalojimus. Įvardino kaip kirstinė žaizda, bet žaizda labiau muštinė, nes trūksta morfologinio požymio kirstinei žaizdai, todėl jis (specialistas) nurodė muštinę žaizdą. Padarymo mechanizmas – minėta žaizda muštinė, aplinkinėse srityse poodinė kraujosruva akies srityje, nosikaulio lūžis, padaryti kietu, buku daiktu. Kumštis – kietas, bukas daiktas, plačiai priskiriamas žalojamų daiktų grupei. Žiūrint medicininiu požiūriu, kėdė gali turėti visus požymius priskiriamiems kitiems bukiems daiktams, tačiau atsižvelgiant kuria dalimi kontaktuojama su kūnu, įgauna papildomų požymių. Jei kėdės koja su kampais – tai kietas, bukas daiktas turintis briauną, o jei su plokštuma –būtų kietas, bukas daiktas. Versijai neprieštarautų, kad sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgį su kėde, bet negalima konkretizuoti, nes medicininiuose dokumentuose aprašytuose sužalojimuose nėra konkretizuota su požymiais, kad buvo tas ar kitas daiktas. Dėl nosikaulio lūžio, tai nėra tokių duomenų, kad nukentėjusiajam taikytas operacinis nosikaulio gydymas. Pagrindinė medicininė pagalba dėl kojos, sužalojimas buvo rimtas. Galvoje buvo chirurgiškai sutvarkyta žaizda – susiūta. Kraujosruvos nereikalauja gydymo. Pacientas pagrinde buvo gydomas dėl patirtos kojos traumos. Dėl sužalojimų padarymo laiko, kad jie padaryti seniai, sužalojimų padarymo laikas, konkrečiai pasakyti sunku, nevertino gyvai sužalojimų. Įvertinus medicininius dokumentus, tikėtina, kad kalba eina apie sužalojimus, kurie buvo padaryti iki minėtos hospitalizacijos. Tikslinant laiką, vertinant kojos sužalojimą, skausmą kęsti galėtų ilgą laiko tarpą negydant, kalba eitų apie paras, tikėtina, kad tie sužalojimai padaryti paros laikotarpyje. Vizualiai matomas sužalojimas galėjo būti, dokumentuose buvo parašyta, kad matėsi deformacija, matosi pakitimas, kuris vertinamas. Kirstinė žaizda kaktoje, atsižvelgiant į lokalizaciją, kad žaizdą kaktoje iki kaulo prakirsti, tai nėra storas sluoksnis, apsaugotas audiniu, kuris suduodant su daiktu sugeria kinetinę energiją, bet pramušti kumščiu kaktos minkštuosius audinius – retai būna, bet įmanoma, pavyzdžiui jeigu ant rankos yra žiedai. Žiedo lokalizacijoje toks dalykas įmanomas, jie suduodant kumščiu, tai mažai tikėtina, kad būtų galima pramušti.

Apklaustas įtariamuoju I. R. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2021 m. sausio 1 d. apie 10.00 val. namuose su žmona Ž. R., kaimynu G. G. ir svainiu V. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Bevartojant alkoholį, būnant stipriai neblaiviems, tarp jo ir V. kilo konfliktas dėl mokesčių už butą. Ginčijantis jie apsistumdė ir pradėjo grumtis. Grumtynių metu su V. nukrito nuo kėdžių ant grindų ir ten dar kurį laiką grūmėsi. Po to žmona pradėjo rėkti ir jie išsiskirstė. Jiems besėdint ant kėdžių prie stalo, su V. išgėrė po 100 g degtinės, tada V. pasakė, kad jis jam sulaužė koją, kadangi V. pradėjo skaudėti. Sėdint prie stalo V. vėl pradėjo kalbėti apie buto nuomą ir tarp jų kilo antras konfliktas, kurio metu dešinės rankos kumščiu sudavė V. vieną smūgį į nosį ir jam iš nosies bėgo kraujas. Vėliau V. išėjo į laiptinę ir po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Sutinka, kad sumušė V., labai gailisi. Papildomai parodė, kad 2020 m. gruodžio 31 d. apie 18.00-20.00 val. namuose pradėjo švęsti Naujuosius metus ir gėrė alkoholį visą naktį. Tuo metu bute buvo jis (kaltinamasis), Ž. R. ir V. G.. V. G. apie 22.00 val. kažkur išėjo ir į butą sugrįžo apie 23.00 val. su bendra pažįstama M., kurios duomenų nežino, ji veda asocialų gyvenimo būdą ir dažnai keičia gyvenamąsias vietas. Jie išgėrė apie 1,5 l degtinės ir du butelius šampano. Paryčiais, t. y. 2021 m. sausio 1 d., neatmeta galimybės, kad galėjo būti 10.00 val., tarp jo ir V. prasidėjo žodinis konfliktas dėl to, kad V. į namus atsivedė M.. Besiginčydami apsistumdė ir tarp jų prasidėjo grumtynės. Jis vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė V. į nosį, po ko susikibo už atlapų ir nukrito kambaryje prie balkono, kur stovi komoda. Po to, juos pradėjo skirti Ž., kuri taip pat nukrito ant grindų. Jis netrenkė V. į galvą su kėde, taip pat nesudavė jokių smūgių į kitas kūno vietas, jie tik grūmėsi. Po to atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis gyvena kartu su V. G., kuris yra žmonos Ž. R. patėvis. Visi kartu veda bendrą namų ūkį. Kai vyko grumtynės, jie visi buvo išgėrę daug alkoholio. Iki 2021 m. sausio 1 d. taip pat keletą dienų su Ž. vartojo alkoholį, todėl Ž. dėl savo girtumo iki šiol neatsimena, kas tiksliai tuo metu vyko. Dėl savo elgesio gailisi (1 t., b. l. 85-87, 101-103).

Nukentėjusysis V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 21 d. apie 23.00 val. grįžo iš darbo į namus, kur rado miegančią podukrą Ž. ir jos buvusį vyrą I. R., kurie šventė Naujuosius metus, todėl nuėjo miegoti. Visi atsikėlė 2021 m. sausio 1 d. apie 01.00 val. ir pradėjo vartoti alkoholį, kiek išgėrė neatsimena. Atsimena, kad jis pats sėdėjo ant lovos (kambario dešinėje pusėje), o Ž. su I. sėdėjo prie stalo (kambario kairėje pusėje). I. nuo jo (nukentėjusiojo) sėdėjo apie 1,5 m. atstumu. Apie 10.00 val. tarp jo ir I. prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu I., paėmęs kambaryje prie stalo buvusią taburetę, trenkė ja jam (nukentėjusiajam) per galvą. Po smūgio jis pajuto didelį fizinį skausmą ir kai jam trenkė per galvą arba nieko neatsimena, kas vyko toliau, arba prarado sąmonę. Pamena, kad jau sėdėjo bendro naudojimo koridoriuje ir netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie iškvietė jam GMP ir jis buvo išvežtas į RVUL. Kaip sulūžo dešinės kojos čiurna nežino, neatsimena. Taip pat neatsimena ar buvo kiti pašaliniai asmenys bute. Buvo neblaivus ir neatsimena visų įvykio aplinkybių (1 t., b. l. 36-38).

Įvykio registracijos duomenys patvirtina, kad 2021 m. sausio 1 d. 10.47 val. Ž. R. pranešė, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus buvęs vyras atsisako išeiti iš buto. Vaikų nėra, GMP atsisakė. Papildoma informacija apie patikrinimą patvirtina, kad nustatyta, jog prieš V. G. buvo panaudotas fizinis smurtas, V. G. iškviesta GMP. Po apžiūros RVUL V. G. nustatyti dešinės kojos čiurnos ir nosies pertvaros lūžiai, žaizda kaktoje. V. G. paguldytas į ligoninę (1 t., b. l. 8-10).

Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina, kad atvykęs į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), vyriausias patrulis M. V. nustatė, jog apie įvykį pranešė Ž. R.. Smurtą patyrusio V. G. apklausti nebuvo galimybės, nes buvo akivaizdžiai neblaivus. Buvo nustatyti V. G. sužalojimai galvos srityje, dešinėje kojoje. Smurtu įtariamas I. R. buvo agresyvus ir akivaizdžiai neblaivus (nustatytas 2,66 promilių girtumo laipsnis). V. G. paaiškino, kad išgertuvių metu įvyko žodinis konfliktas dėl bute buvusių moterų (tiksliai paaiškinti negalėjo dėl girtumo ir sužalojimų) ir svainis I. R. trenkė kėde į galvą, taip jis patyrė fizinį skausmą (matosi keletas sužalojimų ties veido bei galvos sritimi), bei neaišku kokiomis aplinkybėmis – griūdamas ar bandydamas apsiginti, susilaužė savo dešinę koją (matomas akivaizdus kojos pakrypimas, t. y. kojos kaulas akivaizdžiai lūžęs). Daugiau nieko paaiškinti negalėjo. Įtariamasis I. R. buvo akivaizdžiai neblaivus, įvykio aplinkybių neaiškino, atsisakė duoti parodymus, neigė, kad sumušė savo svainį. Atvykusi GMP 0829 brigada nukentėjusį V. G. apžiūrėjo ir dėl reikalingos būtinosios pirminės pagalbos apžiūrai išvežė į RVUL. Įvykio vietos aplinka netvarkinga, išmėtyti daiktai, matosi girtavimo pėdsakai, sulaužyti baldai ar sugadinti (apgadinti) kiti buities objektai. Įvykio vietoje darytas vaizdo ir garso įrašas. Iš buto paimtas galimas nusikaltimo įrankis – šviesiai rudos spalvos kėdė, ant kurios matosi raudonos dėmės, galimai kraujas (1 t., b. l. 11-12).

Vyriausiojo patrulio K. Š. 2021 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. V., 2021 m. sausio 1 d. apie 10.48 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus buvęs vyras atsisako išeiti iš buto. Atvykus į įvykio vietą ir pakilus į antrą aukštą, ties butu Nr. 21 koridoriuje pastebėjo sėdintį asmenį, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo V. G., kurio galva buvo kraujo dėmėse, taip pat akivaizdžiai matėsi, kad jam kojos trauma. Tuomet V. G. nurodė asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, tai jo svainis I. R., kuris bute išgertuvių metu naudodamas taburetę, sudavė kelis kartus į galvos sritį, dėl ko šis pajuto fizinį skausmą. Daugiau V. G. paaiškinti negalėjo, nes buvo akivaizdžiai stipriai neblaivus. Tuomet, užėjus į butą, kambaryje ant sofos pastebėjo sėdinčią moterį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo pranešėja Ž. R., kuri taip pat buvo akivaizdžiai stipriai neblaivi ir negalėjo pastovėti ant kojų, jai virš kairiojo antakio matėsi prakirtimas, tačiau Ž. R. paaiškino, kad ji pati nukrito ir niekas jos atžvilgiu smurto nenaudojo. Tame pačiame kambaryje taip pat buvo G. G. ir M. M.. Šie asmenys taip pat buvo akivaizdžiai stipriai neblaivūs ir nieko paaiškinti negalėjo. Įvykis užfiksuotas naudojantis Body 9005/9006 (1 t., b. l. 13).

Iš 2021 m. kovo 22 d. tarnybinio pranešimo dėl Ž. R. apklausos matyti, kad 2021 m. sausio 8 d., 13 d. 22 d. ir 2021 m. kovo 22 d. buvo skambinta telefonu Ž. R., siekiant iškviesti į apklausą, tačiau Ž. R. atsisakydavo atvykti sakydama, kad nieko neatsimena apie 2021 m. sausio 1 d. įvykusį įvykį, kadangi buvo neblaivi. Paklausus Ž. R., kodėl skambino BPC numeriu ir kvietė policiją, atsakė, kad nieko nekvietė ir niekam neskambino. Dėl šių priežasčių nėra galimybės atlikti Ž. R. apklausos (1 t., b. l. 18).

Iš 2021 m. balandžio 12 d. tarnybinio pranešimo dėl liudytojų apklausų matyti, kad 2021 m. kovo 22 d. buvo išsiųstas šaukimas G. G., nes tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nebuvo nurodytas kontaktinis telefonas, tačiau G. G. 2021 m. kovo 30 d. į policijos įstaigą neatvyko. Po ko 2021 m. balandžio 7 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena G. G., tačiau duris atidarė G. G. (žmona), kuri teigė, kad jos vyras yra išvykęs pusmečiui į užsienį (Italiją) uždarbiauti. Dėl šių priežasčių nėra galimybės atlikti jo apklausos. 2021 m. balandžio 12 d. buvo telefonu susisiekta su M. M. ir paprašyta atvykti į policijos įstaigą, ji kategoriškai atsisakė, teigdama, kad ji nieko nematė, nes buvo neblaivi. Taip pat teigė, kad ji nieko neatsimena, kad buvo atvykę policijos pareigūnai. Apie sužalotą V. G. sužinojo iš jo dukros Ž. R., tačiau kaip jis susižalojo ji jai nepasakojo, o ji ir neklausė (1 t., b. l. 20).

Iš įvykio apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – vieno kambario butas adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra daugiabučio tipo name, antrame aukšte. Apžiūrint patalpas, kambaryje matosi alkoholio vartojimo požymiai, bute yra bendra netvarka. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos, kurios pateiktos fotolentelėje (1 t., b. l. 23-27).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta medinė taburetė, kuri yra sulaužyta į 5 dalis. Viena iš dalių yra taburetės koja, ant kurios matosi įvairaus dydžio ir formos raudonos spalvos dėmės. Apžiūra užfiksuota fotolentelėje (1 t., b. l. 28-31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto S. L. išvados Nr. G 344/2021(01) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad pateiktoje tirti VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 2021-0066 fiksuotas įrašas dėl paciento V. G. specialiosios būklės: kaktoje kirsta iki kaulo nelygiais kraštais su minkštųjų audinių defektu 2 ir 3 cm diametras. Nosis deformuota yra hematoma, kairės akies hematoma. D. čiurna deformuota yra patologinis judrumas, jutimai, kraujotaka nesutrikę; sužalojimo pobūdis: lūžis uždaras, žaizda, taip pat nurodyti kiti medicinos dokumentuose fiksuoti duomenys apie V. G. sveikatos būklę, gydymą, konsultavimą. Specialistas, ištyręs medicinos dokumentus konstatavo, kad V. G. kūne nustatyta: muštinė žaizda kaktoje, kairės akies srities poodinė kraujosruva, skeveldrinis nosikaulių lūžis su kraujosruva, dešinės čiurnos abiejų kulkšnų ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiai su deltinio raiščio plyšimu. Muštinė žaizda kaktoje, kairės akies srities poodinė kraujosruva, skeveldrinis nosikaulių lūžis su kraujosruva padaryti kietais bukais daiktais. Dešinės čiurnos abiejų kulkšnų ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiai su deltinio raiščio plyšimu padaryti esant dešinės blauzdos ašiniai apkrovai ir pėdos pasukimui. Nustatyti sužalojimai padaryti iki kreipiantis medicinos pagalbos, t. y. 2021m. sausio 1 d. Muštinė žaizda kaktoje, kairės akies srities poodinė kraujosruva kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Skeveldrinis nosikaulių lūžis, dešinės čiurnos abiejų kulkšnų ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiai su deltinio raiščio plyšimu kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinus sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją bei pateiktas įvykio aplinkybes, tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, kai vienu iš jų traumavus galvą buvo padaryti muštinė žaizda kaktoje, kairės akies srities poodinė kraujosruva, skeveldrinis nosikaulių lūžis su kraujosruva. Kitu trauminių poveikiu, labiausiai tikėtina buvo padaryti dešinės čiurnos abiejų kulkšnų ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiai su deltinio raiščio plyšimu, nukentėjusiajam griūnant. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamose lokalizacijose. Pateiktų medicininių dokumentų sužalojimų aprašyme, nėra aprašytų požymių sužalojimuose, kurie leistų nustatyti žalojantį daiktą, todėl konkrečiai įvardinti, kokiu daiktu buvo padaryti sužalojimai, negalima (1 t., b. l. 53-55).

Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas Bendro pagalbos centro (BPC) pateiktas 2021 m. sausio 1 d. 10.47 val. telefoninio skambučio garso įrašas, iš kurio matyti, kad pranešėja Ž. R. kvietė pagalbą, nes bute konfliktas, nepageidaujamas asmuo – jos buvęs vyras, kurio negali išvaryti iš namų, jis yra neblaivus ir agresyvus, puola muštis (1 t., b. l. 69-70).

Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti 2021 m. sausio 1 d. vaizdo įrašai iš Body cam. Iš vaizdo įrašų matosi, kad vyksta policijos pareigūnų ir įvykio vietoje esančių asmenų bendravimas, aplinkybių aiškinimasis, kas sumušė nukentėjusįjį. Šis sako, kad niekas jo nemušė, nieko nerašys, tačiau vėliau pareigūnui pasako, kad jį mušė I., t. y. tas pats vyras, kuris buvo ką tik čia. Taip pat nukentėjęs vyras nurodė, kad jį mušė kumščiais, o koja lūžo dėl to, kad gal ne taip atsispyrė. Konfliktas kilo dėl mergaičių (1 t., b. l. 72-73).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas 2021 m. sausio 1 d. I. R. nustatė 2,66 promilių girtumą (1 t., b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad I. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2021 m. sausio 1 d. apie 10.00 val. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,66 promilių girtumas), žodinio konflikto su savo uošviu V. G. metu panaudojo fizinį smurtą prieš V. G., t. y. būdamas kambaryje tyčia trenkė su kėde bei sudavė kumščiu į galvos sritį, nuo suduotų smūgių V. G. krito, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam V. G. muštinę žaizdą kaktoje, kairės akies poodinę kraujosruvą, skeveldrinį nosikaulių lūžį su kraujosruva, dešinės čiurnos abiejų kulkšnų ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžius su deltinio raiščio plyšimu, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs ir palyginęs kaltinamojo I. R., liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus, išanalizavęs rašytinę ir vaizdinę bylos medžiagą, bei susiejęs juos į vieningą visumą.

Nors kaltinamasis I. R. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad trenkė nukentėjusiajam V. G. vieną kartą kumščiu į galvos sritį, gal dar trenkė su delnu, daugiau smūgių nesudavė, tik susigrūmė su nukentėjusiuoju ir nukrito ant grindų. Su kėde nukentėjusiajam netrenkė. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, nes jie prieštarauja nukentėjusiojo V. G. pirminiams parodymams, policijos pareigūnų tarnybiniams pranešimams, specialisto išvadai ir jo paaiškinimams teisme. Visų pirma, tik atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai kambaryje rado grumtynių pėdsakus ir sulaužytą, kruviną medinę taburetę. Įvykio vietoje buvusių asmenų (liudytojų) – Ž. R., M. M., G. G., apklausti galimybės nebuvo, nes visi šie asmenys buvo neblaivūs. Ikiteisminio tyrimo metu šie liudytojai apklausti nebuvo, nes nurodė, jog įvykio metu buvo neblaivūs, nieko nematė ir neatsimena. Teisme apklaustas liudytojas G. G. nieko negalėjo papasakoti apie įvykį, patvirtino, kad buvo neblaivus ir miegojo, o liudytoja Ž. R. nurodė, kad nematė jokių smurtinių veiksmų, tiesiog I. R. ir V. G. susistumdė ir dviese nukrito, taburetė po įvykio buvo nesulaužyta. Taip pat neblaivus buvo ir nukentėjusysis V. G., kuris paaiškino policijos pareigūnams, jog I. R. trenkė jam su kėde į galvą, daugiau nieko paaiškinti negalėjo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. G. nurodė, kad buvo labai neblaivus ir įvykio aplinkybių neatsimena, atsimena tik kaip I. R. paėmęs medinę taburetę trenkė jam per galvą. Teisme nukentėjusysis V. G. nurodė, kad gerai neatsimena, meluoti nenori, bet kaltinamasis truputi trenkė, jie susikibo ir nukrito. Kai krito atsirado lūžis, o nosis jau seniai buvo lūžusi. Vertinant V. G. parodymų patikimumą, matyti, kad jie su kaltinamuoju I. R. yra šeimos nariai, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, po įvykio kaltinamasis V. G. atsiprašė ir jis jam atleido, jie susitaikė, todėl teismas nukentėjusiojo V. G. parodymais duotais teisme vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems bylos duomenims. Specialisto išvadoje nurodyta, kad įvertinus V. G. nustatytus sužalojimus, jų pobūdį ir lokalizaciją bei pateiktas įvykio aplinkybes, tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, kai vienu iš jų traumavus galvą buvo padaryti muštinė (medicinos dokumentuose nurodyta kirstinė) žaizda kaktoje, kairės akies srities poodinė kraujosruva, skeveldrinis nosikaulių lūžis su kraujosruva. Kitu trauminių poveikiu, labiausiai tikėtina buvo padaryti dešinės čiurnos abiejų kulkšnų ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiai su deltinio raiščio plyšimu, nukentėjusiajam griūnant. Teismo posėdyje specialistas S. L. patvirtino išvadą ir nurodė, kad tokia nukentėjusiojo V. G. kirstinė žaizda kaktoje, yra labiau muštinė, nes trūksta morfologinio požymio. Šios žaizdos padarymo mechanizmas – muštinė, tačiau neatmetama versija, kad žaizda galėjo būti padaryta suduodant smūgį su kėde, kuri pagal visus požymius priskiriama kietiems, bukiems daiktams. Pramušti kumščiu kaktos minkštuosius audinius būna retai, bet įmanoma, jei ranka yra su žiedais, t. y. toks dalykas įmanomas tik suduodant kumščiu žiedo lokacijoje. Byloje nėra duomenų, kad įvykio metu I. R. būtų nešiojęs žiedą, su kuriuo smūgiuodamas kumščiu, būtų padaręs V. G. muštinę (kirstinę) žaizdą kaktoje. Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, taip pat pirminiais, t. y. netrukus po įvykio duotais nukentėjusiojo V. G. paaiškinimais, kad jį sumušė I. R., trenkė su kėde. Iš BPC garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad pranešėja Ž. R., kviesdama pagalbą nurodė, jog I. R. yra neblaivus ir agresyvus, puola muštis, nenori išeiti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad I. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nesunkiai sužalojo savo šeimos narį.

Kaltinamojo I. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės skyrimas, kardomoji priemonė ir kiti klausimai

Skiriant bausmę I. R. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pasekmes (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, veika baigta, smurtavo prieš savo šeimos narį – smūgiavo nukentėjusiajam į galvą, t. y. gyvybei pavojingą kūno dalį, nukentėjusiam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, 8 savaites buvo gydomas gydymosi įstaigoje, jam atlikta operacija, sunku buvo vaikščioti. Nors savo kaltės kaltinamasis pilnai nepripažino, tačiau jis neneigė, kad panaudojo prieš nukentėjusįjį smurtinius veiksmus ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė ir susitaikė), į kaltinamojo asmenybę (dirba, anksčiau teistas du kartus, smurtinį nusikaltimą padarė pirmą kartą, kaltinamojo teigimu iki nusikalstamos veikos padarymo kelias dienas vartojo alkoholį, kas rodo, jog piktnaudžiauja alkoholiu ir dėl to kyla konfliktai, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nuobaudos galioja), taip pat į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir tai, kad nėra lengvinančių aplinkybių, todėl skiria kaltinamajam BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydį nustato mažesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tai, kad I. R. smurtinį nusikaltimą padarė pirmą kartą, nukentėjusiojo atsiprašė ir jie susitaikė, nuoširdžiai gailėjosi dėl neteisėto savo elgesio, anksčiau buvo teistas arešto bausmėmis, laisvės atėmimo bausmė skiriama pirmą kartą, jis dirba, nėra duomenų, kad jam būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas I. R. atidedamas, paskiriant įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.

Ikiteisminio tyrimo metu I. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. sausio 1 d. 11.45 val. iki 2021 m. sausio 2 d. 10.25 val. (1 t., b. l. 78, 91), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (viena diena), įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

I. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 88-89) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 011,57 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.280 str., 6.283 str. 1 d.). Ieškinyje nurodė, kad išlaidos už nukentėjusiojo V. G. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, todėl jas turi atlyginti už asmens sužalojimus atsakingas kaltininkas. Prašė bylą nagrinėti civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaiko (1 t., b. l. 59-63, 159).

Kaltinamasis I. R. nesutiko su ieškinio dydžiu, nurodydamas, kad didžiausią civilinio ieškinio dalį sudaro nukentėjusiojo gydymo išlaidos už kojos lūžį, kurio jis nepadarė ir kuris atsirado jiems abiems nugriuvus ant žemės. Civilinio ieškinio atlyginti nepradėjo.

Teismas daro išvadą, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo I. R. veiksmų (I. R. smurtiniai veiksmai įtakojo nukentėjusiojo kritimą ant žemės ir traumos atsiradimą) ir iki šiol nėra atlygintas, todėl civilinis ieškinys yra tenkinamas visiškai ir civilinio ieškovo reikalaujama suma priteistina iš atsakingo už nusikaltimo padarymą asmens – I. R. (BPK 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.290 str.). Taip pat, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo I. R. priteistinos civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 011,57 Eur sumą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-11-303/2019, Nr. 2K-P-75-788/2019).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodas plastikinis maišas, kuriame yra sulaužyta medinė taburetė, 2021-05-18 kvitu B serija BBB Nr. 1PK004063, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (1 t., b. l. 33-34), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas; viena DVD ir viena CD laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, prisegtos prie I tomo galinio viršelio, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

I. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti bausmę – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant I. R. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; atlyginti civiliniam ieškovui priteistą turtinę žalą ir nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti I. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. sausio 1 d. 11.45 val. iki 2021 m. sausio 2 d. 10.25 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš I. R. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 3 011,57 Eur (tris tūkstančius vienuolika eurų 57 centus) žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 3 011,57 Eur sumą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodą plastikinį maišą, kuriame yra sulaužyta medinė taburetė, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; vieną DVD ir vieną CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas