Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3877-110/2025 pagal pareiškėjo G. M. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis M. P., išieškotoja J. S. ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorius G. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

24. Nagrinėjamoje byloje ir antstolio pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0123/23/00239 esantys duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-14034-454/2022 patvirtino 2022 m. gegužės 16 d. pareiškėjų G. M. ir BUAB (duomenys neskelbtini) taikos sutartį, kuria pareiškėjas G. M. įsipareigojo sumokėti BUAB (duomenys neskelbtini) 51 343,04 Eur skolą iki 2022 m. liepos 1 d. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2SP-14034-454/2022 dėl 51 343,04 Eur išieškojimo iš skolininko išieškotojai BUAB (duomenys neskelbtini). Vykdomasis raštas buvo pateiktas antstoliui, kuris 2023 m. vasario 13 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0123/23/00239. Pradinė išieškotoja BUAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimą išieškotojai J. S..

26. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-29-589/2025 buvo iškelta UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byla. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-310-589/2023 buvo patvirtintas pareiškėjo G. M. 7 921,33 Eur kreditorinio reikalavimo suma (apmokestinama valstybinio socialinio draudimo įmoka) BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje. VSDFV Kauno skyrius 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. GF_SP1E-707 iš Garantinio Fondo lėšų pareiškėjui skyrė 5 040,00 Eur išmoką

27. Vykdymo proceso metu antstolis 2023 m. lapkričio 16 d. patvarkymu Nr. S-23-123-17889 areštavo pareiškėjo (skolininko) lėšas ir (ar) turtines teises, esančias pas trečiuosius asmenis, ir pateikė jį VSDFV Kauno skyriui, nurodydamas pervesti areštuotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. VSDFV Kauno skyrius 2023 m. lapkričio 30 d. pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 5 040,00 Eur Garantinio fondo išmoką, skirtą skolininkui, kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui. VSDFV Kauno skyrius 2023 m. lapkričio 23 d. taip pat informavo antstolį, kad 4 380,00 Eur išmoka iš Garantinio fondo lėšų skolininkui, kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui, 2023 m. kovo 15 d. buvo pervesta į skolininko (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą.

28. Antstolis 2023 m. gruodžio 13 d. patvarkymu Nr. S-23-123-19619 paskirstė 5 040 Eur išieškotą sumą, 4 395,18 Eur skirdamas skolos išieškojimui, 293,07 Eur – išieškotojos vykdymo išlaidoms. Skolininkas dėl šio patvarkymo pateikė atskirąjį skundą, teigdamas, kad pagal CPK 739 straipsnio nuostatas antstolis nepagrįstai nurašė Garantinio fondo išmoką, skirtą skolininkui, išmokos lėšos turi būti paskirstytos pagal CPK 736 straipsnio reikalavimus. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3028-1162/2024 panaikino antstolio 2023 m. gruodžio 13 d. patvarkymą ir įpareigojo antstolį paskirstyti 5 040,00 Eur Garantinio fondo išmoką CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinant visas skolininko iš Garantinio fondo gautas lėšas. Kartu teismas minėta nutartimi konstatavo, kad Garantinio fondo išmoka, skirta bankrutuojančios įmonės darbuotojams, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nustatytą piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima, sąrašą. Tačiau Garantinio fondo išmoka pagal savo esmę yra priskiriama darbo teisinių santykių pagrindu gautinoms lėšoms, todėl išskaitos iš skolininko turėjo būti daromos pagal CPK 736 straipsnyje nustatytas taisykles nuo bendros 9 420 Eur skolininkui skirtos Garantinio fondo išmokų sumos (4 380,00 Eur BUAB (duomenys neskelbtini) byloje + 5 040,00 Eur BUAB (duomenys neskelbtini) byloje).

29. Antstolis 2024 m. kovo 22 d. patvarkymu dėl išieškotų lėšų paskirstymo Nr. S-24-123-5621 nustatė, kad pagal CPK 736 straipsnio nuostatas nuo 9 420 Eur sumos išieškotojai skiriama 3 835,57 Eur suma, vykdymo išlaidoms – 175,94 Eur suma. Skolininkas pateikė skundą dėl šio patvarkymo. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10540-584/2024 iš dalies tenkino skolininko skundą, panaikino antstolio 2024 m. kovo 22 d. patvarkymą ir įpareigojo antstolį paskirstyti į depozitinę sąskaitą pervestą 5 040 Eur Garantinio fondo išmoką CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinant visas skolininko iš Garantinio fondo gautas lėšas per laikotarpį, už kurį ši išmoka skirta, bei periodines kiekvieno mokėjimo, sudarančio vieną išmoką, dalis. Teismas nutartyje išaiškino, kad antstolis turėtų nustatyti, kokia konkreti darbo užmokesčio kompensavimo suma yra apskaičiuojama pareiškėjui už kiekvieną mėnesį ir nuo kas mėnesį paskirtos sumos, neviršijančios 1 MMA, išskaityti 20 proc., o nuo sumos, kuri viršija 1 MMA – 50 proc. Priešingu atveju gali susidaryti situacija, kad iš pareiškėjo gali būti išieškota didesnė suma, nei būtų išieškoma tuo atveju, jei pareiškėjas būtų (laiku) gavęs darbo užmokestį iš savo darbdavio, o ne Garantinio fondo, kas visiškai neatitiktų CPK 736 straipsnio tikslų. Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1060-945/2024 Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartį paliko nepakeistą.

30. Antstolis 2024 m. rugpjūčio 7 d. pareikalavo, kad skolininkas ir BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorius pateiktų duomenis, už kokį laikotarpį ir kokio dydžio yra skirta skolininkui iš Garantinio fondo lėšų pagal VSDFV sprendimus. Antstolis 2024 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu Nr. S-24-123-16735 nutarė nenustatinėti ir neapskaičiuoti skolininko iš Garantinio fondo gautų lėšų, laikotarpių, už kuriuos ši išmoka skirta, bei periodinių kiekvieno mokėjimo, sudarančio vieną išmoką, dalis, nes antstoliui tokių duomenų nepateikė nei skolininkas, nei BUAB (duomenys neskelbtini) administratorius, nei VSDFV, ir pasiūlė išieškotojai ir skolininkui kreiptis į Kauno apylinkės teismą dėl sprendimo išaiškinimo. Antstolis 2024 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu Nr. S-24-123-17543 nutarė, kad skolininkui nuo VSDFV skirtos 9 420 Eur išmokų sumos 20 proc. sudaranti skirstytina suma yra 1 884 Eur, o skolininkui grąžintiną sumą sudaro 2 280,93 Eur.

31. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi Nr. 2YT-26218-962/2024 panaikino antstolio 2024 m. rugsėjo 3 d. patvarkymą Nr. S-24-123-16735 ir 2024 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų perskirstymo Nr. S-24-123-17543. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų kreipęsis į BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorių, taip pat neišnaudojo galimybės kreiptis dėl informacijos į BUAB (duomenys neskelbtini) ir BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylas nagrinėjančius Kauno ir Panevėžio apygardos teismus.

32. Antstolis 2024 m. gruodžio 13 d. patvarkymais kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, skolininką ir BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorių, prašydamas pateikti duomenis apie skolininkui skirtas Garantinio fondo išmokas, t. y. duomenis, už kokį laikotarpį, už kurį ši įmoka skirta bei periodines kiekvieno mokėjimo, sudarančio vieną įmoką, dalis. Taip pat antstolis kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje 2YT-10540-584/2024 vykdymo išaiškinimo.

34. VSDFV Kauno skyrius antstoliui nurodė, kad skolininkui VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. birželio 1 d. ir 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu skolininkui buvo paskirtos vienkartinės 4 380 Eur ir 5 040 Eur Garantinio fondo išmokos, t. y. šešių MMA dydžio išmokos (Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pats skolininkas antstoliui nurodė, kad BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje buvo patvirtintas jo 15 712,86 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas dėl nesumokėto darbo užmokesčio nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., t. y. už 34 mėnesius. Iš Garantinio fondo lėšų jam buvo skirta 4 380 Eur išmoka už 6 mėnesius 2022 metų laikotarpiu, kai MMA buvo 730 Eur. BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje buvo patvirtintas skolininko 7 921,33 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas dėl nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d., t. y. už 16 mėnesių. Iš Garantinio fondo lėšų jam buvo skirta 5 040 Eur išmoka už 6 mėnesius 2023 metų laikotarpiu, kai MMA buvo 840 Eur.

35. Antstolis 2024 m. gruodžio 23 d. patvarkymu Nr. S-24-123-24944 nutarė: 1) nenustatinėti ir neapskaičiuoti skolininko iš Garantinio fondo gautų lėšų per laikotarpį, už kurį ši išmoka skirta bei periodinių kiekvieno mokėjimo, sudarančio vieną išmoką, dalis, nes antstoliui tokių duomenų nepateikė nei skolininkas, nei BUAB (duomenys neskelbtini) administratorius, nei VSDFV; 2) vadovaujantis pagal VSDFV (Garantinio fondo administratoriaus) pateiktus duomenis Garantinio fondo išmokas skolininkui vertinti kaip vienkartines išmokas – 1 MMA dydžio už 6 mėn. (Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnis); 3) skolininko gautas Garantinio fondo išmokas paskirstyti CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka, kaip gautas vienkartines išmokas 6 MMA dydžio.

36. Antstolis 2024 m. gruodžio 23 d. patvarkymu Nr. S-24-123-24948 dėl išieškotų lėšų perskirstymo nustatė, kad VSDFV 2022 m. birželio 1 d. sprendimu skirta 4 308 Eur išmoka sudarytų už 6 mėnesius po 730 Eur per mėnesį, VSDFV 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu skirta 5 040 Eur išmoka sudarytų už 6 mėnesius po 840 Eur per mėnesį. Pagal CPK 736 straipsnį išieškotinos sumos sudarytų: 1) 20 proc. nuo 730 Eur sudarytų 146 Eur, už 6 mėnesius – 876 Eur; 2) 20 proc. nuo 840 Eur sudarytų 168 Eur, už 6 mėnesius – 1 008 Eur. Dėl to skirstytina suma yra 1 884 Eur (876 + 1 008), o skolininkui grąžintiną sumą iš išieškotos 5 040 Eur sumos sudaro 2 280,93 Eur (5 040 – 1 884 – 875,07 Eur (grąžinta 2024 m. kovo 26 d.).

37. Viena iš nagrinėjamai bylai aktualių Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo (toliau – Įstatymas) paskirčių yra šio įstatymo nustatyta tvarka užtikrinti minimalų darbuotojų apsaugos lygį jų darbdaviui tapus nemokiam (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

38. Išmokos, skirtos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, kurių bankroto procesas vykdomas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka, darbuotojams nesumokėtoms su darbo santykiais susijusių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytų pajamų, iš kurių atskaičiuoti mokėtini mokesčiai (darbuotojo valstybinio socialinio draudimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir gyventojų pajamų mokestis), kai darbdaviui iškelta nemokumo byla, apskaičiuojamos pagal teismo nutartimi patvirtintas darbuotojų reikalavimų sumas, kurios teismo nutartyje turi būti nurodomos atskaičius darbuotojo mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, pensijų kaupimo įmokas pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir kurios turi būti nurodomos atskirai pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytus reikalavimų tenkinimo etapus. Tuo atveju, jeigu pirmuoju etapu tenkintina darbuotojo reikalavimo suma neviršija šešių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio, darbuotojui išmokama patvirtinto pirmuoju etapu tenkintino reikalavimo dydžio išmoka. Tuo atveju, jeigu šio reikalavimo suma viršija šešių minimaliųjų mėnesinių algų dydį, darbuotojui išmokama šešių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio išmoka (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apskaičiuojant iš Garantinio fondo skiriamas lėšas, taikomas minimaliosios mėnesinės algos dydis, buvęs teismo nutarties iškelti nemokumo bylą priėmimo dieną (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

39. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK 733-743 straipsniai. CPK 739 straipsnyje nustatytas baigtinis skolininkui priklausančių pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, sąrašas. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3028-1162/2024 konstatavo, jog Garantinio fondo išmoka, skirta bankrutuojančios įmonės darbuotojams, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nustatytą piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima, sąrašą. Skolininkas šios nutarties neginčijo, o visose kitose nagrinėjamoje byloje aptartose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartyse toks CPK 739 straipsnio aiškinimas ir taikymas skolininkui skirtoms išmokoms iš Garantinio fondo nebuvo paneigtas.

40. Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad jam skirtos Garantinio fondo išmokos priskirtinos CPK 739 straipsnio 6 punkte apibrėžtoms išmokoms, mokamoms pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitoms tikslinėms socialinėms išmokoms, pašalpoms ir kompensacijoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Nes Garantinio fondo išmokos jam buvo paskirtos pagal aptariamą Įstatymą, pagal kurio nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes išmokos skolininkui nebuvo skirtos, kaip socialinė parama nepasiturinčiam gyventojui. Šios išmokos skolininkui buvo skirtos kompensuoti skolininkui jam neišmokėtas, su darbo santykiais susijusias išmokas, t. y. nesumokėta darbo užmokestį. Taigi iš šių lėšų galimas išieškojimas pagal CPK 736 straipsnio taisykles.

41. Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog anksčiau priimtos teismų nutartys yra neteisėtos ir neatitinkančios faktinių aplinkybių. Ši frazė yra teismo nutartyje pateikta antstolio argumentų citata, bet ne paties teismo padaryta išvada. Esminė aplinkybė, dėl kurios pirmosios instancijos teismas nepanaikino skundžiamo antstolio 2024 m. gruodžio 23 d. patvarkymu Nr. S-24-123-24948, yra ta, kad antstolis šį patvarkymą priėmė, atlikęs visus ankstesnėse teismų nutartyse nustatytus įpareigojimus, t. y. išsireikalavęs visus duomenis, kuriais remiantis buvo patvirtinti skolininko kreditoriniai reikalavimai bankroto bylose ir jam skirtos Garantinio fondo išmokos.

42. LITEKO informacinės sistemos duomenys ir Panevėžio bei Kauno apygardos teismų antstoliui pateikta informacija patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo patvirtintas skolininko 15 712,86 Eur pirmos eilės reikalavimas UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje Nr. eB2-119-480/2024. Tuo tarpu VSDFV Kauno skyrius 2022 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjui iš Garantinio fondo lėšų sumokėjo 4 380,00 Eur maksimalią išmoką pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. yra tuo metu buvusį vieno MMA dydžio užmokestį už 6 mėnesius.

43. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-310-589/2023 patvirtino skolininko 7 921,33 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje. Teismo nutartyje nustatyta, kad skolininko darbo užmokestis nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo 735 Eur, iš draudžiamų darbuotojų sąrašo pašalintas 2023 m. sausio 14 d., darbo sutartis nutraukta 2023 m. birželio 12 d. VSDFV Kauno skyrius 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu iš Garantinio Fondo lėšų pareiškėjui sumokėjo 5 040,00 Eur maksimalią išmoką pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. yra tuo metu buvusį vieno MMA dydžio užmokestį už 6 mėnesius.

44. Pripažintina, kad antstolis 2024 m. gruodžio 23 d. patvarkymu Nr. S-24-123-24948 pagrįstai pripažino, jog pagal aptariamas išmokas gautos sumos turi būti vertinamos, kaip šešis mėnesius skolininko gautas vieno MMA dydžio darbo užmokestis. Nors skolininkas teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje patvirtintą kreditorinį reikalavimą sudaro darbo užmokestis už 34 mėnesius, o BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje – už 16 mėnesių, tačiau iš Garantinio fondo lėšų jam buvo atlyginta tik 6 MMA dydžio suma, o likusios neatlygintos kreditorinių reikalavimų sumos liko patvirtintos bankroto bylose ir yra egzistuojanti skolininko turtinė reikalavimo teisė.

45. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bylose Nr. eB2-119-480/2024 ir Nr. eB2-29-589/2025 teismų konstatuotas aplinkybes būtent pats skolininkas iki bankroto bylų iškėlimo buvo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovu. Dėl to jam geriausiai turėtų būti žinoma, taip pat jis turėtų turėti visus duomenis, susijusius su jo gautu darbo užmokesčiu minėtose bendrovėse. Tačiau pats skolininkas nepateikė nei jokių duomenų apie tikslius kiekvieno mėnesio jo gautus darbo užmokesčius, nei savo skaičiavimų, nuo kokių sumų antstolis turėtų atlikti CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas.

46. Skolininkas atskirajame skunde kelia klausimą dėl CPK 736 straipsnio naujos redakcijos taikymo. Antstolis vykdomąją bylą pradėjo ir 2023 m. lapkričio 16 d. patvarkymu Nr. S-23-123-17889 areštavo pareiškėjo (skolininko) lėšas ir (ar) turtines teises, esančias pas trečiuosius asmenis, kai galiojo CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies redakcija, pagal kurią iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma po 20 proc., o iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Būtent tokį paskirstymą antstoliui įpareigojo atlikti ir Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-3028-1162/2024 bei Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-10540-584/2024.

47. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 626, 663 ir 736 straipsnių pakeitimo įstatymas, pagal kurį CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios MMA dydžio, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 10 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Minėto įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad šiame įstatyme išdėstytos CPK nuostatos taikomos ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki įsigaliojant šiam įstatymui. Asmenys, kuriems antstolių patvarkymai daryti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų skolininko pajamų buvo pateikti iki įsigaliojant šiam įstatymui ir tebevykdomi, įsigaliojus šiam įstatymui turi daryti šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytame CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas.

48. Pagal aptartą reglamentavimą naujos redakcijos CPK 736 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kad pagal anksčiau pradėtas vykdomąsias bylas yra vykdomos išskaitos iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl skolininko nuo 2024 m. liepos 1 d. gaunamų darbo ar su darbo santykiais susijusių pajamų išskaitų paskirstymo, bet dar antstolio 2023 m. lapkričio 16 d. patvarkymu areštuotų Garantinio fondo skirtų lėšų, kurių 5 040,00 Eur suma buvo 2023 m. lapkričio 30 d. pervesta į depozitinę antstolio sąskaitą patvarkymo. Iš esmės byloje yra sprendžiamas antstolio 5 040,00 Eur lėšų tinkamo paskirstymo, klausimas, kuris pagal skirtingus antstolio atliktus 2023 m. gruodžio 13 d., 2024 m. kovo 22 d., 2024 m. rugsėjo 13 d. ir 2024 m. gruodžio 23 d. patvarkymais atliktus tos pačios sumos paskirstymus buvo vertintas teismo 2024 m. vasario 28 d., 2024 m. balandžio 26 d., 2024 m. gruodžio 10 d. ir šiuo metu skolininko skundžiama nutartimis. Dėl to antstolis pagrįstai skolininkui Garantinio fondo lėšas skirstė pagal jų gavimo į depozitinę sąskaitą metu galiojusią CPK 736 straipsnio redakciją. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesį į tai, kad ir paskirstytos sumos yra apskaičiuojamos pagal 2022-2023 m. galiojusius MMA dydžius.

49. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo G. M. atskirojo skundo.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.