Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 (toliau ši teismo nutartis - Nutartis, o minėtoji byla - Byla), išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka paliko iš esmės nepakeistą Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 (toliau - Sprendimas). Nutartyje išdėstyta patikslinta Sprendimo rezoliucinė dalis. Joje yra nuspręsta dėl T. P. ir I. P. (dabar – A.) savavališkos statybos padarinių šalinimo jų Sklype ir už Sklypo ribų esančioje valstybinėje žemėje. Nutartimi ir Sprendimu buvo apgintas viešasis interesas, kurį Byloje gynė Prokuratūra (iš dalies tenkintas jos patikslintas ieškinys). Byloje taip pat buvo tenkintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau - ir VTPSI) ieškinys bei priešieškinis. Minėtus savavališkus statinius T. P. ir I. P. (dabar – A.) pastatė, pažeisdami 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame Sklypo detaliajame plane (toliau – Detalusis planas) numatytus minimalius atstumus iki Sklypo ribų ir peržengdami Sklypo šiaurine riba bei užstatvdami valstybinėje žemėje projektuojama kelia, skirta patekimui į mano (man nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)) ir kitų asmenų žemės sklypus. Tuo T. P. ir I. P. (dabar – A.) pažeidė viešąjį interesą bei mano ir kitų aplinkinių sklypų savininkų teises. Nutartimi ir Sprendimu viešas interesas, o tuo pačiu mano bei kitų sklypų savininkų teisės buvo apgintos. Nutartyje teismas yra nustatęs konkrečius terminus, per kuriuos T. P. ir I. P. (dabar – A.) privalėjo pašalinti atitinkamos savavališkos statybos padarinius. Terminai nebuvo pratęsti. Įrenginėjant kelią valstybinėje žemėje, toje vietoje, nuo kurios pagal Nutartį T. P. ir I. P. (dabar – A.) privalėjo pašalinti betoninių trinkelių dangą ir sankasą, požeminiame sluoksnyje buvo rasta gelžbetoninė konstrukcija. Ji trukdo įrenginėti privažiavimą, nes dėl jos buvimo nėra galimybių toje vietoje reikiamai įgilinti žvyruoto keliuko, be to, ji trukdo įrengti drenažo sistemą, kuri būtina tam, kad keliukas lietingu laikotarpiu netaptų nepravažiuojamu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Prašyme Prokurorei argumentuotai paaiškinau, kad VTPSI netiksliai įvardijo rastą konstrukciją, ją vadindama tiesiog betonine – ji yra gelžbetoninė (tas akivaizdu iš prie mano 2019 m. lapkričio 5 d. prašymo pridėtų fotonuotraukų, kuriose matyti iš betono kyšanti armatūra), kas iš esmės keičia jos paskirtį, nes armuota konstrukcija yra skirta tvirtinimui prie kitų statinio ar pastato dalių. Todėl yra būtina šią aplinkybę patikslinti, nustatant konstrukcijos tikslinę paskirtį ir sąryšį su kitais statiniais, esančiais T. P. sklype. 2019 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2019 m. gruodžio 5 d. raštas) VTPSI minėtą gelžbetoninę konstrukciją vadina atramine sienele. Tačiau tokia VTPSI išvada yra padaryta skubotai, t. y. reikiamai neištyrus konstrukcijos. Pastebėtina, kad atraminė sienelė turi specifinę funkciją – ji statoma, kur yra staigus grunto aukščių skirtumas ir yra skirta sulaikyti aukščiau esanti gruntą nuo slinkimo žemyn. Tačiau nagrinėjamu atveju aptariama gelžbetoninė konstrukcija yra pastatyta skersai projektuojamo kelio, ji užkasta ne iš vienos, o iš abiejų pusių, todėl jokio grunto nuo slinkimo ji neprilaiko. Pažymėtina, kad Namas stovi ant šlaito, todėl gali būti, jog tai yra T. P. ir I. P. (dabar – A.) savavališkai pastatyto pastato – gyvenamoio namo, unik, Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - Namas) pamatų dalis (galimai ji pastatyta Namo tinkamam sujungimui su žeme užtikrinti, kad Namas nenuslinktų šlaitu žemyn). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Sprendime ir Nutartyje teismai nustatė, jog Sklypo ribas peržengianti Namo stoginė taipogi yra ne atskiras statinys, o Namo dalis. T. P. ir I. P. (dabar – A.) Namo stoginės kolonų ligi šiolei nepašalino, o tik patrumpino jas (nupjovė tik viršutinę dalį su stogu), taigi kolonų pamatų nejudino – jie ligi šiolei stovi tokie, kokie buvo pastatyti Namą statant (kartu su Pareiškimu buvo pateikta pamatų pjūvio ištrauka). Nupjautas kolonas T. P. inkorporavo į naujai įrengtą tvorą, mėgindamas imituoti, jog paliktos kolonų dalys yra savarankiško statinio - tvoros – stulpai. Pastebėtina, kad T. P. tokias manipuliacijas atliko neturėdamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sutikimo statyti valstybinėje žemėje tvora. Minėtoji gelžbetoninė konstrukcija galimai yra Namo pamatų dalis ir teikia Namui stabilumą. Tai, kad T. P. yra svarbu išsaugoti gelžbetoninę konstrukciją matyti ir iš to, kad netgi rengiant 2019 metų Namo projektą (jis turi trūkumų, todėl statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas) jis numatė nugriauti tik dalį jos ir palikti likusiąją. Pastebėtina, kad Byloje Prokuratūros gintas viešas interesas apėmė savavališkų / neteisėtų T. P. ir I. P. (dabar – A.) statinių pašalinimą iš už Sklypo ribos esančios valstybinės žemės bei tokių statinių atitraukimą per teisės normose numatytą minimalų atstumą iki Sklypo ir valstybinės žemės ribos. Tam, kad šis viešo intereso gynimo procesas būtų veiksmingas ir prasmingas, yra būtina, kad jis būtų apgintas iki galo. Priešingu atveju tikslas – valstybinės žemės atlaisvinimas ir statinių atitraukimas nuo Sklypo ribos – nebūtų pasiektas, o viešajam interesui ginti išleistos valstybės lėšos realiai būtų tuščiai išeikvotos. Gelžbetoninė konstrukcija peržengusi Sklypo ribas yra valstybinėje žemėje, projektuojamo kelio vietoje. Tokio statinio statybai buvo būtinas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, tačiau jo T. P. ir I. P. (dabar – A.) neturėjo. Be to, jei gelžbetoninei konstrukcijai buvo būtinas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas (to patikrinti šiuo metu nėra galimybių, nes Prokurorė gelžbetoninės konstrukcijos neištyrė, dėl ko nėra žinomas jos ryšys su kitais statiniais), T. P. tokio projekto ir statybą leidžiančio dokumento neturi. Prokurorė Nutarime Nr. 1 visiškai nepagrįstai teigia, kad gelžbetoninė konstrukcija tariamai yra teisėta, nes numatyta 2004 m. Namo projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Pažymėtina, kad pati Prokuratūra Byloje pareikštame 2011 m. kovo 10 d. patikslintame ieškinyje teigė: neišlikus techniniam projektui, pagal kuri T. P. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) <...>“ ir „kadangi ieškovui žinomos pastato techninio projekto korektūros neatitinka sklypo detaliojo plano sprendinių, o pirminis projektas nėra išlikęs, atsakovai T. P. ir I. P. įpareigotini per teismo nustatytą terminą parengti ir patvirtinti pastato techninį projektą atitinkantį detaliojo plano sprendinius ir pagal naujai parengtą projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą“. Ir, kaip teisingai pastebi VTPSI savo 2020 m. sausio 3 d. atsiliepime Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012, labai abejotina, kad po daugiau nei 10 metų atsirado pirminis, t. y. 2004 m. Namo projektas. Taigi teiginys, kad gelžbetoninė konstrukcija yra tariamai teisėta, nes atitinka kažkokį 2004 m. projektą, kurio originalo nerado net Bylą nagrinėjęs teismas yra absoliučiai nepagrįstas ir apskritai stebėtinas. 2004 m. projekto nėra Kauno rajono savivaldybės administracijos archyve, taigi jis neabejotinai nėra išlikęs. Jei T. P. teigia, kad 2004 m. projektą turi, tokie teiginiai yra labai abejotini, nes projektas nebuvo atsiradęs 10 metų trukusio proceso metu, todėl jam atsiradus tik dabar, tačiau originalo nesant Kauno rajono savivaldybės administracijos archyve, jo tikrumo patikrinti neįmanoma. Ir kas svarbiausia Sprendimu, patikslintu Nutartimi, T. P. yra įpareigotas parengti naują Namo projektą, atitinkantį Detaliojo plano ar naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, gauti pagal jį statybą leidžiantį dokumentą ir atitinkamai pertvarkyti Namą. Taigi tariamas 2004 m. Namo projektas ir statybos leidimas Nr. GN-299 yra nebeaktualūs, o atitinkami statiniai dar nėra įteisinti ir nebegalėtų būti įteisinti, nes yra praleisti Nutartyje nustatyti savavališkos statybos padarinių taikymo terminai. Prokurorė Nutarime Nr. 1 viešojo intereso gynimo priemonių netaikymą nepagrįstai motyvuoja ir tuo, kad 2019 m. projekte yra numatyta dalį gelžbetoninės konstrukcijos nugriauti. Kaip minėta, seniausiai pasibaigė Nutartyje nustatytas terminas Namo projektui parengti, todėl vykdant Sprendimą, Namas jau seniai yra griautinas, o ne rengtinas naujas projektas arba turi būti skiriamos baudos už kiekvieną nevykdymo dieną, tačiau jokie veiksmai nėra atliekami. Be to, projekto ir dargi su trūkumais pateikimas derinimui nedaro jokių statinių teisėtais. Ginčas yra išspręstas įsiteisėjusiu Sprendimu ir Nutartimi, todėl dabar privalu juos tinkamai įvykdyti, o su tuo visiškai nedera Nutarime Nr. 1 išdėstytas Prokurorės sprendimas neveikti. Gelžbetoninė konstrukcija bet kuriuo atveju yra neteisėtas statinys esantis valstybinėje žemėje suprojektuoto keliuko vietoje, tačiau, kaip paminėta toliau, nei VTPSI, nei NŽT nesiima veiksmų jai deramai ištirti ir pagal tai reikiamas teisines priemones dėl jos pašalinimo iš valstybinės žemės parinkti. Joks projektas, net jei ir būtu rengiamas negalėtu apimti statinių, esančių už Sklypo ribų įteisinimo. Taigi yra pagrindas prokurorui taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Kita vertus, nagrinėjamu atveju gelžbetoninės konstrukcijos šalinimo iš valstybinės žemės klausimas turėtų būti suvokiamas kaip to paties viešojo intereso, kuris Prokuratūros buvo ginamas Byloje, gynimo tąsa, todėl prokuroras turėtų imtis veiksmų nepriklausomai nuo to, ar jų imasi VTPSI ir NŽT. Pagrįstai teigtina, jog Prokurorės Nutarimas Nr. 1 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra visais atžvilgiais nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju būtina išsamiai ištirti gelžbetoninę konstrukciją, nustatant jos gylį, sąryšį su Sklype esančiais pastatais ir Namu bei kitas reikšmingas aplinkybes ir pagal gautus rezultatus spręsti, ar gelžbetoninė konstrukcija gali būti šalinama vykdant esamą Nutartį. Jei paaiškėtų, kad Nutartis to neapima, tada inicijuoti proceso atnaujinimą Byloje. Paminėtina ir tai, kad Nutartyje T. P. be kita ko yra nurodyta pašalinti iš už Sklypo ribų esančios valstybinės žemės betonines trinkeles ir dirbtinę sankasą po ja. Terminas šiam reikalavimui įvykdyti baigėsi 2018 m. gegužės 21 d. VTPSI 2018 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad 2018 m. birželio 12 d. buvo atliktas patikrinimas vietoje, kaip T. P. įvykdė Nutarties dalį dėl betoninių trinkelių dangos ir dirbtinės sankasos pašalinimo ir buvo konstatuota, kad jis šią Nutarties dalį įvykdė. Pareiškėjo prašymu 2018 m. spalio 4 d. antstolis R. Budreika, dalyvaujant J. K. individualios įmonės matininkui M. K., atliko faktinių aplinkybių konstatavimą. Antstolis R. Budreika surašė 2018 m. spalio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Protokolas), iš kurio matyti, kad faktinė situacija nėra tokia, kokia ji privalėtų būti įvykdžius minėtą Nutarties dalį. Visų pirma pažymėtina, kad valstybinėje žemėje, už Sklypo šiaurinės ribos, prie Sklypo šiaurės vakarų kampo, projektuojamo kelio vietoje, yra suformuotas sankasos pylimas, kuris naudojamas kaip įvažiavimas į Sklypą, nes Sklypo aukštis yra sukeltas ir jis yra ženkliai aukščiau nei keliukas. VTPSI 2018-12-12 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) teigė, kad jis neva atsirado jau po to, kai T. P. įvykdė Nutarties dali dėl betoninių trinkelių dangos ir sankasos pašalinimo, todėl tariamai tai yra nauji darbai ir nėra siejami su Nutarties vykdymu. Nors iš esmės tai yra tokia pati sankasa, skirta įvažiavimui į Sklypą, kuria teismas buvo įpareigojęs pašalinti. T. y. pašalinęs sankasą ir užfiksavęs teismo Nutarties įvykdymą T. P. sankasa supylė iš naujo. Pažymiu, kad net jei tai būtų laikoma naujais darbais, minėto pylimo (sankasos) buvimas valstybinėje žemėje, ant projektuojamo kelio, yra netoleruotinas. Sankasos atsiradimas yra nesuderinamas su Nutartimi ir Sprendimu. Akivaizdu, kad sankasa yra pažeidžiamas tas pats viešasis interesas ir mano bei kitu aplinkiniu sklypu savininku teisės, kuriuos Prokuratūra ir sklypu savininkai gynė Byloje, ir kuriuos nutarė apginti teismas Sprendime bei Nutartyje. Nutarime Nr. 1 Prokurorė rėmėsi tuo, kad „NŽT atlikusi patikrinimą, konstatavo, jog kvestionuojama sankasa faktiškai yra naudojama įvažiavimui į žemės sklypą, t. y. susisiekimui, jos naudojimo paskirtis neprieštarauja teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto vietinės reikšmės kelio nustatytai paskirčiai ir naudojimo būdui“. Pažymėtina, kad minėti NŽT teiginiai, taigi ir Prokurorės Nutarimas Nr. 1, yra akivaizdžiai nepagristi, kadangi dėl T. P. ir I. P. interesais sukastos sankasos projektuojamo kelio vietoje yra pasisakęs teismas įsiteisėjusiame Sprendime, patikslintame Nutartimi. T. y. teismas laikė, kad asmeniniams T. P. poreikiams sukasta sankasa negali likti stovėti, nes toje vietoje turi būti tiesiamas kelias. Byloje dalyvavo T. P., I. P., aš ir kitų aplinkinių sklypų savininkai, kuriems patekimui į savuosius sklypus yra reikalingas minėtasis projektuojamas kelias, todėl faktai dėl sankasos neteisėtumo ir negalėjimo likti stovėti kelio vietoje yra prejudiciniai dabartiniam ginčui. Tiesiant kelią yra būtina įrengti drenažo sistemą, kad kelias netaptų nepravažiuojamu lietingais periodais. Sankasa trukdo kelio įrengimui. Pažymėtina ir tai, kad kelias turi būti reikiamai įgilintas, be to, kelias tiesiamas reikiamame lygyje, o sankasa yra ženkliai aukštesnė už kelią, todėl yra nesuderinama su keliu. Pažymėtina, kad sankasą T. P. įsirengė todėl, kad pagal savo pageidavimus yra pasikėlęs savo Sklypo aukštį. Aš ir kiti aplinkinių sklypų savininkai neprivalome taikstytis prie tokių T. P. užgaidų ir patirti dėl to didesnes išlaidas kelio įrengimui (išlaidos išaugtų, jei kelias būtų aukštinamas iki sankasos lygio). Beje T. P. patekimą į savo Sklypą gali užsitikrinti pačiame Sklype įsirengdamas nuožulnų nusileidimą iki kelio lygio. O tai, kad už Sklypo ribų, valstybinėje žemėje, T. P. tvarkosi pagal savo asmeninius pageidavimus ir prikuria man bei kitų aplinkinių sklypų savininkams papildomų išlaidų kelio įrengimui, neatitinka sąžiningumo principo ir yra vertintina kaip T. P. savivalė. Dėl visų minėtų priežasčių yra būtina, kad prokuratūra imtųsi veiksmų ginant viešą interesą pašalinti pakartotinai savavališkai supiltą sankasą nuo projektuojamo kelio vietos. Pastebėtina, kad 2019 m. gruodžio 5 d. rašte VTPSI neištyrė visapusiškai aptariamos gelžbetoninės konstrukcijos ir padariusi nepagrįstą išvadą, jog tai yra atraminė sienelė (ar jos dalis), nepagrįstai palaikė tai atskiru ir mažareikšmiu pažeidimu bei atsisakė imtis veiksmų prieš T. P., kad gelžbetoninė konstrukcija būtų pašalinta. VTPSI nurodė, kad valstybinės žemės naudojimo kontrolę atlieka NŽT ir perdavė jai nagrinėti klausimą dėl sankasos bei gelžbetoninės konstrukcijos. NŽT Kauno rajono skyrius 2019 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad gelžbetoninės konstrukcijos buvimas nesudaro ANK 110 straipsnyje numatytos nusižengimo sudėties, o dėl sankasos nurodė, jog, jų supratimu, tai savavališka statyba ir kad savavališkos statybos padariniu šalinimą organizuoja ir vykdo VTPSI. O 2019 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kuris adresuotas VTPSI, Prokuratūrai ir N. P., NŽT Kauno rajono skyrius papildomai pažymėjo, kad gelžbetoninė konstrukcija yra statinio, kurį Nutartimi T. P. ir I. P. yra įpareigoti pašalinti, likutis. NŽT Kauno rajono skyrius nurodė, kad šio likučio pašalinimo klausimą turi spręsti VTPSI vykdant Nutarti. Kaip matyti, VTPSI ir NŽT klausimo dėl sankasos ir gelžbetoninės konstrukcijos sprendimą tik persiuntinėjo vieni kitiems ir šis klausimas ligi šiolei nėra išspręstas. Nors Nutartimi bei Sprendimu yra nutarta apginti viešąjį interesą ir mano bei kitų sklypų savininkų teises, ligi šiolei realiai jie nėra apginti, t. y. nėra atstatyta iki teisės pažeidimo buvusi būklė. T. P. ir I. P. neteisėti statiniai ligi šiolei užima valstybinę žemę ir trukdo joje nutiesti privažiavimą į mano ir kitų asmenų žemės sklypus. Jei būtų nuspręsta, kad ši sankasa yra naujas statinys, pastatytas jau po Nutarties priėmimo, tai reiškia, kad turi būti nedelsiant imamasi veiksmų dėl naujos neteisėtos statybos padarinių šalinimo. Netoleruotina tokia situacija, kad daugiau nei 10 metų trukęs viešo intereso ir asmenų teisių gynimo procesas, sėkmingai atliktas teisme, liktų realiai neįgyvendintas dėl to, kad pažeidėjas (šiuo atveju T. P.) padarė naują analogiška teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad ilgą laiką trukęs viešo intereso gynimo procesas pareikalavo daug valstybės lėšų bei valstybės tarnautojų darbo. Jei viešas interesas realiai liktų neapgintas, visos šios išlaidos ir darbas taptų beprasmiais. Toks valstybės turto ir žmogiškųjų išteklių naudojimas būtų neatsakingas ir pats reikštų viešo intereso pažeidimą. Pabrėžtina ir tai, kad T. P. yra praleidęs visus terminus Nutarčiai geranoriškai įvykdyti. Todėl jau seniai Nutartis turėjo būti pradėta vykdyti priverstinai. Tačiau jokių priverstinių vykdymo veiksmų ligi šiolei realiai dar nėra atlikta. Tai tik ilgina T. P. padarytų teisės pažeidimų trukmę, tolina teisinės tvarkos atstatymą. VTPSI nesiima veiksmų, kad Nutartis būtų priverstinai įvykdyta, be to, nei VTPSI, nei NŽT nesiima veiksmų, kad gelžbetoninė konstrukcija ir sankasa būtų pašalinti. T. P. turėjo imtis aktyvių veiksmų Nutarties įvykdymui užtikrinti. Be to, kadangi gelžbetoninė konstrukcija ir sankasa pažeidžia tą patį viešą interesą, kuris buvo sėkmingai apgintas Byloje, ir kadangi pagal Nutartyje išdėstytus teismo motyvus, išeina, kad gelžbetoninė konstrukcija bei sankasa pažeidžia viešą interesą, Prokurorė privalėjo imtis aktyvių veiksmų gelžbetoninei konstrukcijai bei sankasai pašalinti iš valstybinės žemės, net jei tai būtu traktuojama ne kaip Nutarties vykdymo veiksmai, o kaip nauja viešo intereso gynimo procedūra. Dėl visų minėtų priežasčių pagrįstai teigtina, kad Prokurorės Nutarimas Nr. 1 savo nepagrįstomis išvadomis diskredituoja bei verčia niekais ilgus metus trukusį ir daug lėšų pareikalavusį Prokuratūros vykdytą viešojo intereso gynimą bei prieštarauja įsiteisėjusio Sprendimo, patikslinto Nutartimi, esmei. Prokurorė Nutarimu Nr. 1 neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Aukštesnioji prokurorė Nutarime Nr. 2 neįvertino minėtų Prokurorės padarytų pažeidimų, dargi pati pritarė jai, todėl Nutarimas Nr. 2 yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl tų pačių priežasčių kaip ir Nutarimas Nr. 1. Pastebėtina, kad Aukštesnioji prokurorė Nutarime Nr. 2 išdėstė ir papildomų, Nutarime Nr. 1 nenumatytų argumentų dėl pastarojo tariamo pagrįstumo. Šie argumentai nėra Nutarimo Nr. 1 motyvai, todėl negalėtų patvirtinti pastarojo pagrįstumo, todėl jau vien šiuo pagrindu jie atmestini kaip nepagrįsti. Be to, nepagrįstais jie laikytini ir dėl kitų toliau nurodytų priežasčių. Aukštesnioji prokurorė nepagrįstai teigia, jog dėl to, kad Sprendimu, patikslintu Nutartimi, T. P. ir I. P. buvo įpareigoti pašalinti ne šiaip sankasą, o sankasą, ant kurios buvo išklotos betoninės trinkelės ir kuri buvo atitverta tvora, situacija iš esmės skiriasi ir todėl neteikia pagrindo dabartinės sankasos vertinti kaip pažeidimo, tapataus Sprendime / Nutartyje nustatytam. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, jog tai, kad teismas Sprendime, patikslintame Nutartimi, išdėstė įpareigojimą pašalinti ne tik atitinkamas tvoras bei betonines trinkeles, bet ir pačią sankasą, reiškia, jog pati sankasa taipogi yra neteisėta ir negali likti. Dabartinė sankasa iš esmės yra tapati ankstesniajai, todėl klausimas teismo jau yra galutinai išspręstas įsiteisėjusiais Sprendimu ir Nutartimi. Bet kuriuo atveju yra Sprendimu ir Nutartimi yra nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, jog sankasa atitinkamoje vietoje yra neteisėta, kad ji pažeidžia valstybės nuosavybės teises, viešą interesą ir mano bei kitų sklypų savininkų teises projektuojamu keliu privažiuoti prie savo sklypų ir kad sankasa atitinkamoje vietoje negali likti. Pagrįstai teigtina, jog ir dabartinė sankasa yra neteisėta, pažeidžia viešąjį interesą ir kad Prokurorės privalo imtis veiksmų jam (viešajam interesui) apginti, t. y. reikšti teisme reikalavimus dėl dabartinės sankasos pašalinimo. Pagrįstai teigtina, kad Prokurorių Nutarimai savo nepagrįstomis išvadomis diskredituoja bei verčia niekais ilgus metus trukusį ir daug lėšų pareikalavusį Prokuratūros vykdytą viešojo intereso gynimą bei prieštarauja įsiteisėjusių teismų sprendimų esmei. Prokurorė Nutarime Nr. 1 VTPSI ir NŽT teiginiais, kuriais gelžbetoninė konstrukcija ir sankasa vertinami kaip teisėti objektai, rėmėsi lyg neginčijamais faktais. Prokurorė realiai pati situacijos netyrė ir nevertino, o vadovavosi šių institucijų atliktais tyrimais bei vertinimais. Prokurorė gelžbetoninės konstrukcijos ir sankasos bei kitų reikšmingų faktinių aplinkybių pati betarpiškai netyrė, nepasinaudojo jų ištyrimui Prokuratūrai prieinamais žmogiškaisiais ir techniniais resursais, o vadovavosi VTPSI ir NŽT atliktais tyrimais bei vertinimais. Taigi VTPSI ir NŽT teiginiais Prokurorė rėmėsi nepatikrinusi jų teisėtumo, pagrįstumo, patikimumo. Pagrįstai teigtina, kad Nutarimas Nr. 1 yra priimtas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai ištyrus įrodymus, įrodymus vertinant izoliuotai vienus nuo kitų, o ne kaip visumą (tiksliau remiantis izoliuotai keletu pavienių įrodymų, ir neieškant bei netiriant kitų įrodymų). Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį viešojo intereso gynimo Prokurorės gali imtis, jei kompetentingos institucijos nesiima veiksmų, kuriuos tokiu atveju privalėtų atlikti pagal joms priskirtą kompetenciją. T. y. tuo atveju, kai minėtos institucijos elgiasi neteisėtai. Taigi turint pareigą patikrinti, ar kompetentingos institucijos nesielgia neteisėtai, būtų neobjektyvu ir neracionalu vertinti tik tokių institucijų teiginius, nelyginti jų su kitais įrodymais, netikrinti jų teiginių patikimumo. Teisės pažeidėjas yra suinteresuotas meluoti, nutylėti reikšmingą informaciją, klaidinti dėl faktų ir 1.1. Nagrinėjamu atveju institucijos, kompetentingos reaguoti į savavališkas / neteisėtas statybas ir valstybės žemės nuosavybės teisių pažeidimus yra VTPSI ir NŽT. Dėl minėtų priežasčių jos pačios galėtų būti teisės pažeidėjomis, todėl galėtų būti suinteresuotos pateikti neobjektyvią informaciją Prokurorėms. Todėl, netirdama faktinių aplinkybių betarpiškai, o remdamasi kaip neginčijamais pačių VTPSI ir NŽT teiginiais, Prokurorė iš esmės netikrino nei to, ar buvo pažeistas viešasis interesas, nei to, ar kompetentingos institucijos elgėsi teisėtai - ėmėsi veiksmų jam apginti. Taigi Nutarimu Nr. 1 viešojo intereso gynimo priemones taikyti atsisakyta visiškai nepagrįstai. Paminėtina ir tai, kad Prokurorė Nutarime Nr. 1 iš esmės rėmėsi tik rašytiniais įrodymais ir betarpiškai netyrė pačios betoninės konstrukcijos, sankasos ir kitų reikšmingų faktinių aplinkybių. Ypatingai noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Prokurorė netirdama gelžbetoninės konstrukcijos, neišsiaiškindama jos tikrosios paskirties, parodė visišką abejingumą oficialiai pripažinto viešojo intereso, kurį Byloje gynė pati Prokuratūra, atžvilgiu. Neišsiaiškinus tikrosios gelžbetoninės konstrukcijos paskirties, neįmanoma tinkamai įvykdyti įsiteisėjusį Sprendimą, patikslintą Nutartimi. Juk jais T. P. ir I. P. yra įpareigoti pertvarkyti Namą, o to per terminus neatlikus (jie neatliko). Jei gelžbetoninė konstrukcija yra Namo dalis, ji taipogi turėjo būti pertvarkoma, o dabar, kai terminai pertvarkymui praleisti, turi būti griaunama kartu su Namu. O jei šio Sprendimo vykdymas neapima šių objektų, tuomet inicijuoti arba naujus procesus arba buvusio proceso atnaujinimą. Manytina, kad NŽT - viena iš institucijų, kurios teiginiais Nutarime Nr. 1 Prokurorė rėmėsi tarsi neginčijamais faktais - taipogi nevykdo savo kompetencijai priskirtų pareigų. 2019 m. sausio 14 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) NŽT nurodė, kad tvora, pastatyta tarp Namo stoginės kolonų, stovi Sklype ir į valstybinę žemę nepatenka. Šis NŽT teiginys nepagrįstas, kadangi kaip nurodė NŽT ji vadovavosi ne Detaliajame plane nurodytomis Sklypo ribomis, kurias teismas Nutartyje pripažino galiojančiomis, o Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje klaidingai pažymėtomis Sklypo ribomis. Pagal Detaliajame plane nurodytas Sklypo ribas išeina, kad Namo kolonos su tvora stovi apie 0,58 m atstumu už Sklypo ribos, valstybinėje žemėje, projektuojamo kelio vietoje, kas konstatuota ir teismo Sprendime. Tačiau pastebėtina, kad net jei būtų laikomasi prielaidos, kad tvora stovi Sklype, išeina, kad ji stovi visai prie Sklypo ribos ir prie pat valstybinės žemės bei joje projektuojamo kelio. NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinis ir valstybinės žemės naudojimo priežiūrą atliekantis subjektas, valstybinės žemės savininko (t. y. Valstybės) teises ir viešą interesą turi ginti ne tik tais atvejais, kai valstybinė žemė užstatoma statiniais neturint teisių į valstybinę žemę, tačiau ir tais atvejais, kai šalia valstybinės žemės statomi statiniai pažeidžia Valstybės teises / viešą interesą. Pažymėtina, kad tvora, kaip standi kliūtis, negali būti statoma prie pat kelio, nes tai kelia grėsmę eismo saugumui ir atitinkamai - žmonių gyvybėms, sveikatai bei turtui. Nagrinėjamu atveju tvoros pastatymas pažeidžia valstybės teises ir viešą interesą, nes trukdo eksploatuoti kelią. O NŽT nesiima jokių veiksmų tvorai pašalinti. Be to, bet kuriuo atveju, statant konstrukcijas su pamatais (likusios kolonos inkorporuotos į tvoros sudėtį yra su beveik 4 m. gylio pamatais) ant Sklypo ribos, turi būti gaunamas besiribojančio sklypo (žemės) savininko (šiuo atveju NŽT) sutikimas. Nagrinėjamu atveju tokio sutikimo nėra. Prie šio skundo pridedamas 2020 m. gegužės 20 d. antstolio M. Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-20-53 patvirtina, kad likusios nepašalintos kolonos yra su įgilintais pamatais (pridedama kolonų pjūvio ištrauka iš Namo projekto, kurioje matyti, kad kolonų pamatų gylis iki 3,7 m.), kurie išsikišę už Sklypo ribos. Bet koks pastatas ar statinys turi tiek antžeminę, tiek požeminę dalį. Ir šiuo atveju statinio su tokio gylio pamatais buvimui ant Sklypo ribos yra būtinas NŽT sutikimas, o jo nesant turi būti pašalinta ne tik viršutinė stoginės dalis, o ir likusi dalis kolonų su pamatais. Paminėtina, kad 2019 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) NŽT pati teigė, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog administracinė atsakomybė pagal ANK 110 str. 1 d. kyla be kita ko tais atvejais, kai neturint teisės statyti valstybinėje žemėje, ji užstatoma statiniais. Tame pačiame rašte NŽT iš esmės teigė, kad sankasa yra statinys (mini, kad ji sukurta statybų būdu, kad yra savavališka statyba), tačiau prieštaraudama pati sau darė išvadą, kad sankasa nereiškia valstybinės žemės užstatymo statiniu ir nepritaikė administracinės atsakomybės pagal ANK 110 str. 1 d. T. P.. Prokurorė teigia, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo mastas Sprendime, patikslintame Nutartimi, yra apibrėžtas konkrečiomis teismo nurodytomis koordinatėmis ir nėra siejamas su Sklypo ribomis. Tai logiškai prieštarauja Sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytiems teismo įpareigojimams. Teismas įpareigojime pašalinti betonines trinkeles ir sankasą, koordinatėmis įvardijo toliausiai nuo Sklypo ribos nutolusius taškus, nuo kurių šalintinos trinkelės ir sankasa, taigi logiška, jog teismas turi galvoje jų pašalinimą iki pat Sklypo ribos. Be to, Sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas įpareigojo T. P. ir I. P. parengti naują Namo projektą pagal Detalųjį planą (jame yra nurodytos Sklypo ribos, kurias teismas Nutarties motyvuojamoje dalyje pripažino galiojančiomis) ar naują teritorijų planavimo dokumentą. O juk Byloje Namas pripažintas savavališku todėl, kad pastatytas, neišlaikant minimalaus atstumo iki Sklypo ribos ir net peržengiant Sklypo ribą. Kaip jau minėta, Prokurorė betarpiškai neištyrė gelžbetoninės konstrukcijos, taigi neturi informacijos, kokia jos paskirtis, ar konstrukcija yra savarankiškas statinys, ar Namo dalis. O Nutarime Nr. 1 dėl nesuprantamų priežasčių teigia, jog tai atraminė sienelė. Kaip minėta, gelžbetoninė konstrukcija neatlieka atraminėms sienelės būdingos funkcijos, todėl kaip atraminė sienelė ji būtų beprasmiška. T. N. Nr. 1 šiuo atžvilgiu yra nelogiškas. Prokurorė teigia, kad gelžbetoninės konstrukcijos teisėtumą patvirtina 2004 m. Namo projektas, nors Byloje pati Kauno apygardos prokuratūra teigė, kad šis projektas yra neišlikęs. Be to, iš dalies tenkinus Prokuratūros ieškinį, įsiteisėjusiame Sprendime, patikslintame Nutartimi, T. P. ir I. P. yra įpareigoti parengti naują projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, todėl nesuprantama, kodėl Prokurorė remiasi senuoju 2004 m. projektu ir senuoju statybą leidžiančiu dokumentu, kurie įsiteisėjus Sprendimui tapo nebeaktualūs, be to, prieštarauja pačios Prokuratūros Byloje reikšto patikslinto ieškinio reikalavimams ir Sprendimui bei Nutarčiai. Prokurorė Nutarime Nr. 1 gelžbetoninės konstrukcijos teisėtumą grindžia ir 2019 m. Namo projektu, nors pripažįsta, kad pagal jį statybą leidžiantis dokumentas nėra išduotas dėl turimų trūkumų. Prokurorės pozicija nelogiška, nes iš neteisėto projekto negali atsirasti teisėtas statinys. Prokurorės Nutarimo Nr. 1 motyvai yra logiškai prieštaringi, dėl ko neįmanoma suprasti, kodėl Nutarimu Nr. 1 buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Juolab, kad Generalinė prokuratūra 2012-03-16 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Kauno apygardos 2012-01-13 nutarimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012- 01-23 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais Kauno apygardos prokuratūra buvo atsisakiusi taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Minėtu 2012-03-16 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Generalinė prokuratūra medžiagą grąžino Kauno apygardos prokuratūrai papildomai tirti ir to pasėkoje buvo pradėtas viešojo intereso gynimo procesas. Taigi jau buvo pripažinta, kad yra pagrindas ginti viešaii interesą nagrinėjamu atveju, todėl klausimas turi būti pabaigtas iki galo. Aukštesnioji prokurorė Nutarime Nr. 2 neįvertino minėtų Prokurorės padarytų pažeidimų, dargi pati pritarė jai, todėl Nutarimas Nr. 2 yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl tų pačių priežasčių kaip ir Nutarimas Nr. 1. Pastebėtina, kad Aukštesnioji prokurorė Nutarime Nr. 2 išdėstė ir papildomų, Nutarime Nr. 1 nenumatytų argumentų dėl pastarojo tariamo pagrįstumo. Šie argumentai nėra Nutarimo Nr. 1 motyvai, todėl negalėtų patvirtinti pastarojo pagrįstumo, todėl jau vien šiuo pagrindu jie atmestini kaip nepagrįsti. Be to, nepagrįstais jie laikytini ir dėl kitų toliau nurodytų priežasčių. Nutarime Nr. 2 teigiama, kad gelžbetoninė konstrukcija buvo įrengta pagal 2004 m. Namo projektą, kad ji yra Namo, kuris turi būti pertvarkomas, dalis ir kad todėl gelžbetoninės konstrukcijos klausimas turi būti sprendžiamas vykdant Nutarties dalį dėl Namo pertvarkymo pagal naujai parengtą techninį projektą. Tačiau neaišku kaip tai gali būti sprendžiama vykdant Nutartį, jei įteisinti statinius T. P. gali tik savo Sklypo ribose, o ne valstybinėje žemėje. Be to pažymėtina, kad T. P. ir I. P. jau yra seniausiai praleidę terminus Nutarčiai įvykdyti ir Namas jau yra priverstinai griautinas, todėl išeitų, kad ir betoninė konstrukcija turėtų būti griaunama, tačiau Nutartyje konkrečiai dėl jos nėra pasisakyta, nes apie ją nebuvo žinoma Bylos nagrinėjimo metu. Ji aptikta žemėje tik pradėjus įrenginėti keliuką. Aukštesniosios prokurorės argumentas, jog NŽT neprieštaravimas gelžbetoninei konstrukcijai ir sankasai rodo viešojo intereso nebuvimą, yra nepagrįstas. Kaip jau minėta, NŽT Kauno rajono skyrius 2019 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad sankasa, jų supratimu, yra savavališka statyba ir kad savavališkos statybos padariniu šalinimą organizuoja ir vykdo VTPSI. O 2019-12-23 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kuris adresuotas VTPSI, Prokuratūrai ir N. P., NŽT Kauno rajono skyrius papildomai pažymėjo, kad gelžbetoninė konstrukcija yra statinio, kurį Nutartimi T. P. ir I. P. yra įpareigoti pašalinti, likutis. NŽT Kauno rajono skyrius nurodė, kad šio likučio pašalinimo klausimą neva turi spręsti VTPSI, vykdant Nutarti. Taigi NŽT vienareikšmiškai yra išsakiusi poziciją, jog nei sankasa, nei gelžbetoninė konstrukcija neatitinka valstybės, kaip žemės savininkės, valios, todėl viešas interesas reikalauti juos pašalinti vienareikšmiškai yra. Kita vertus, prokuroras imasi viešojo intereso gynimo tuo atveju, kai jo negina kompetentingos institucijos, todėl Aukštesnioji prokurorė negalėjo vadovautis kaip nekvestionuojama NŽT pozicija, o turėjo pati betarpiškai įsitikinti, ar minėtų objektų buvimas valstybinėje žemėje valstybės nuosavybės teisių ir viešo intereso nepažeidžia. O ji nagrinėjamu atveju pasielgė priešingai. Aukštesnioji prokurorė visiškai nepagrįstai teigia, jog nėra pagrindo teigti, jog sankasa ir gelžbetoninė konstrukcija nedarytų viešo naudojimo kelio eksploatavimo neįmanomu ir kad todėl tariamai negalima teigti, jog yra pažeidžiamas viešasis interesas. Pažymėtina, kad visuomenės interesą pažeidžia ne tik viešo naudojimo kelio eksploatavimo pavertimas neįmanomu, bet ir jo reikšmingas apsunkinimas. Minėti objektai jį reikšmingai apsunkina. O dėl gelžbetoninės konstrukcijos kelio eksploatavimas tam tikrais periodais taptų ir neįmanomas - būtų panaikinta galimybė įrengti kelio drenažą, todėl lietingais laikotarpiais jis taptų nepravažiuojamas. Aukštesnioji prokurorė nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog dėl sankasos padidėja kelio įrengimo išlaidos, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas neturi statybą leidžiančio dokumento ir kad NŽT bei Kauno rajono savivaldybės administracija nėra išdavusios sutikimų ir statybą leidžiančių dokumentų (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimui. Visų pirma pastebėtina, projektuojamas kelias nėra (duomenys neskelbtini) gatvė ir jau vien dėl šios priežasties aptariami Aukštesniosios prokurorės teiginiai yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju kelias yra kaimo gyvenamojoje vietovėje, todėl statyba leidžiantis dokumentas jo tiesimui nėra reikalingas. Pažymiu, kad Kauno apskrities viršininko administracija yra išdavusi man 2009 m. kovo 18 d. sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) aptariamo kelio įrengimui. Be to, Kauno rajono savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad neprieštarauja, jog įrengčiau privažiavimo kelią. Taigi pagrįstai teigtina, kad teisę tiesti kelią aš turiu (1 t., b. l. 106 – 120).