- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- 2S-594-601/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17014-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apygardos prokuratūros Viešojo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos bendrijos, V. D., R. J., Z. M., R. K., L. G., E. C., V. M., R. U., D. Š., Č. B., A. S., I. S., G. Ž., T. M., J. M., J. Ž., S. R., N. M., daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, K. P., S. B., Č. Š., R. J., Š. V., J. F., O. P., Z. U., R. K., A. K., M. B., V. G., A. G., J. G., A. G., V. P., J. B., M. B., V. M. Č., G. M., O. K.-V., G. V., V. K., V. J., V. A., R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos bendrijos, daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), V. D., R. J., Z. M., R. K., L. G., E. C., V. M., R. U., D. Š., Č. B., A. S., I. S., G. Ž., T. M., J. M., J. Ž., S. R., N. M., K. P., S. B., R. J., Š. V., J. F., O. P., Z. U., R. K., A. K., M. B., V. G., A. G., J. G., A. G., V. P., J. B., M. B., V. M. Č., G. M., O. K.-V., G. V., V. K., V. J., V. A., R. A. skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. (AP-22550/2019)3VI-70 atmesti skundą ir atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir 2019 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. (AP-9727; AP-12108)3VI-62, atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo ir panaikinimo, suinteresuotas asmuo – Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydami: 1) panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. (AP-9727; AP-12108) 3VI-62 atsisakyti taikyti viešo intereso gynimo priemones, kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2) panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. (AP-22550/2019) 3VI-70 atmesti skundą ir atsisakyti taikyti viešo intereso gynimo priemones, kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 3) pasiūlyti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui taikyti viešojo intereso gynimo priemones, siekiančias pašalinti nurodytus teisės pažeidimus ir panaikinti nepagrįstai ir neteisėtai priimtus administracinius aktus.
2. Pareiškėjai nurodė, jog prokuratūra ginčijamais nutarimais nepagrįstai nesiėmė ginti viešojo intereso siekiant atkurti pažeistą teisę viešojo administravimo subjektų srityje, priimant galimai neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus dėl žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), Kaune, suformavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo natūra, procese, o taip pat – dėl servituto nustatymo minėtame žemės sklype. Juolab, kad ginčijami prokuratūros nutarimai yra formalūs, nemotyvuoti, neparemti objektyviais duomenimis ir dėl to neatitinka individualiam administraciniam aktui įstatymiškai keliamų nustatytos formos reikalavimų. Pareiškėjai mano, kad prokuroras nepagrįstai suabsoliutina asmens duomenų apsaugą, duomenų teikimą tretiesiems asmenims, kuriuo prisidengiant skundžiamuose nutarimuose nėra detaliai nurodomos aplinkybės, duomenys ir kita reikšminga informacija, kuri neabejotinai patvirtintų ar paneigtų pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
3. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko. Nurodė, kad faktinių aplinkybių vertinimas, pagal susiformavusią teismų praktiką, negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra pagrindas naikinti skundžiamus nutarimus. Tuo tarpu tiek priimant skundžiamą Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą, tiek ir Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2019 m. liepos 18 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, procesinių pažeidimų nebuvo padaryta, o tai yra pagrindas pareiškėjų skundą atmesti. Be to, pareiškėjai nė vieno prokurorės spendimo dėl susipažinimo su medžiaga neskundė, nors tokią galimybę turėjo (apskundimo tvarka minėtuose sprendimuose buvo išaiškinta), todėl manytina, jog pareiškėjai sutiko su prokurorės pozicija ir argumentais, kodėl negalima skelbti tam tikrų duomenų. Dėl to pareiškėjų pozicija, jog Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2019 m. liepos 18 d. ir Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimai neteisėti ir nepagrįsti, yra niekuo nepagrįsta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjų (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos bendrijos, V. D., R. J., Z. M., R. K., L. G., E. C., V. M., R. U., D. Š., Č. B., A. S., I. S., G. Ž., T. M., J. M., J. Ž., S. R., N. M., K. P., S. B., R. J., Š. V., J. F., O. P., Z. U., R. K., A. K., M. B., V. G., A. G., J. G., A. G., V. P., J. B., M. B., V. M. Č., G. M., O. K.-V., G. V., V. K., V. J., V. A., R. A. skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. (AP-22550/2019)3VI-70 atmesti skundą ir atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir 2019 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. (AP-9727;AP-12108)3VI-62 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
5. Teismo vertinimu, pareiškėjų argumentai, kad neatskleidžiant asmens duomenų priimti administraciniai aktai yra neobjektyvūs ir turi būti naikinami, prasilenkia su Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, taip pat 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo reikalavimais. Anot teismo, nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamuose nutarimuose nurodytos išvados nėra pagrįstos objektyviais faktais, medžiagoje, dokumentuose esančiais duomenimis. Priešingai, tiek 2019 m. liepos 18 d. nutarime, tiek 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarime prokurorai nurodė pagrindus asmens duomenų neatskleidimui.
6. Teismas, patikrinęs prokurorų veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, konstatavo, kad prokuratūra, tirdama pareiškėjų pareiškimą, procesinių pažeidimų nepadarė, rinko faktinius duomenis dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei, atsižvelgiant į teismų bylose suformuotą praktiką dėl viešojo intereso gynimo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Anot teismo, vien tai, kad pareiškėjai nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.
7. Teismas pažymėjo ir tai, kad, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, neturi kompetencijos įpareigoti prokuratūrą ginti viešąjį interesą, todėl netenkino ir pareiškėjų reikalavimo dėl pasiūlymo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui taikyti viešojo intereso gynimo priemones, siekiant pašalinti skunde nurodytus teisės pažeidimus ir panaikinti nepagrįstai ir neteisėtai priimtus administracinius aktus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjai (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos bendrija, V. D., R. J., Z. M., R. K., L. G., E. C., V. M., R. U., D. Š., Č. B., A. S., I. S., G. Ž., T. M., J. M., J. Ž., S. R., N. M., daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, K. P., S. B., Č. Š., R. J., Š. V., J. F., O. P., Z. U., R. K., A. K., M. B., V. G., A. G., J. G., A. G., V. P., J. B., M. B., V. M. Č., G. M., O. K.-V., G. V., V. K., V. J., V. A., R. A., Kauno apygardos teismo prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-535-435/2020, kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. (AP-9727; AP-12108) 3VI-62, kuriuo atsisakyta taikyti viešo intereso gynimo priemones, kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2) panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. (AP-22550/2019) 3VI-70, kuriuo atmestas skundas ir atsisakyta taikyti viešo intereso gynimo priemones, kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 3) pasiūlyti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui taikyti viešojo intereso gynimo priemones, siekiančias pašalinti nurodytus teisės pažeidimus ir panaikinti nepagrįstai ir neteisėtai priimtus administracinius aktus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Skundžiamų procesinių sprendimų turinys yra nepagrįstas faktiniu pareiškėjų skunduose išdėstytų aplinkybių vertinimu, todėl yra pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas objektyvumo principas bei 1 ir 8 straipsnių nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus – prokurorus priimti motyvuotus ir faktinėmis aplinkybėmis, duomenimis pagrįstus sprendimus, o ne formaliai peržiūrėjus medžiagą, joje esančius duomenis ir nenurodant tokių duomenų, konstatuoti, jog nutarimai yra teisėti ir pagrįsti. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje teismas ne tik kad neatsižvelgė į skunduose nurodytus argumentus dėl šių aplinkybių, tačiau nutartyje nenurodė jokių medžiagoje surinktų objektyvių duomenų, kurie paneigtų ir / ar pagrįstų skundžiamuosiuose nutarimuose nurodytas išvadas;
1.2. Pareiškėjai prokuratūrai pateikė eilę faktinių aplinkybių ir abejonių keliančių duomenų, jog žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini), Kaune, suformuotas ir grąžintas ne buvusių savininkų K. ir P. M. iki nacionalizacijos valdytose žemės ribose. Tačiau iš institucijų gauti atsakymai, kurių turinio nežino pareiškėjai, procesiniuose sprendimuose formalios išvados, neva viskas atlikta teisėtai, nesudaro pagrindo tikėti, jog skundžiami nutarimai, nutartis yra pagrįsti ir teisėti, o ginčo žemės sklypas patenka į K. ir P. M. iki nacionalizacijos valdytus žemės plotus. Pareiškėjų įsitikinimu, ginčo žemės sklypas grąžintas galimai neteisėtai apimant ir M. K. bei I. G. valdytas žemės dalis, kas rodo pagrindus imtis viešojo intereso gynimo priemonių. Juolab, kad, statant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kaune, K. ir P. M. įpėdiniai gavo kompensaciją už jų žemės dalies užėmimą, kas rodo, jog jie apskritai neturėjo teisės atkurti nuosavybės teisių dalies ginčo žemės sklypo vietoje;
1.3. Pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 7 skyriaus 181 punktą, naujai vystomose teritorijose, taip pat teritorijų rekonstrukcijos, konversijos atvejais, prie šlaitų, jų viršutinės terasos dalyje, turi būti įrengiami pėsčiųjų takai, kaip atskiros atskirųjų želdynų žaliųjų jungčių juostos ar kaip priklausomieji želdynai su nustatytu servitutu eiti teritorijos dalimi. Ginčo žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal Kauno miesto teritorijos bendrąjį planą, patenka į ekstensyviai lankymui naudojamų želdinių teritoriją, papildomai pažymėtą statesniu nei 15 laipsnių šlaitu. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą buvo atkurtos naujai vystomoje teritorijoje, kur neabejotinai yra norminis pagrindas nustatyti servitutą, kas taip pat rodo pagrindą ir sąlygas prokuratūrai imtis viešojo intereso gynimo priemonių ir tokiu būdu sudarant galimybę visuomenei grožėtis Kauno miesto vaizdais bei užkertant kelią galimai neteisėtoms statyboms;
1.4. Žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Kaune, paviršius nėra tolygus, žemės sklypas yra labai siauras, šlaito teritorijoje, ženkliai žemėjantis, kas niekaip nėra atvaizduota žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Kaune, suderintame ir patvirtintame plane, įregistruotame viešame registre. Pareiškėjų nuomone, toks trūkumas, t. y. visų situacijos elementų, reljefo formos neatvaizdavimas rodo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, Techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.11.03.2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“ bei Skaitmeninio žemės sklypo plano ir skaitmeninės žemės sklypo kadastro duomenų formos specifikacijų pažeidimą, skundžiamo nutarimo neteisėtumą ir pagrindus imtis viešojo intereso gynimo priemonių.
Atsiliepimas
9. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Arūnė Alimaitė-Kakoškina, atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-535-435/2020. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Atskirajame skunde pakartotinai pateikiamas pareiškėjų pareiškimo ir skundo nagrinėjimų metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, darant išvadą, kad jas Kauno apylinkės teismas, o savo ruožtu ir prokuratūra netinkamai įvertino. Tačiau faktinių aplinkybių vertinimas pagal susiformavusią praktiką negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas;
2.2. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą, patikrino prokurorų veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, išanalizavo surinktos medžiagos visapusiškumą, išsamumą skundžiamoje nutartyje ir teisingai konstatavo, kad prokuratūra, tirdama pareiškėjų pareiškimą, procesinių pažeidimų nepadarė, rinko faktinius duomenis dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei, atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką dėl viešojo intereso gynimo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
11. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl prokuratūros sprendimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Taigi prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą su prašymu siekiant apginti viešąjį interesą, ir kreiptis su tokiu prašymu prokuroras turi teisę, kai nustato pakankamai reikšmingą teisės aktų pažeidimą, kurio pašalinimas turėtų esminės reikšmės ginant visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar ne, suteikia prokurorui.
13. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų, yra teisinga, ką pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju ir padarė.
14. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, tirdama pareiškėjų pareiškimą, prokuratūra atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių, nutarime vertino ir nurodė argumentus, kuriais grindė savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos proceso normos, nustatančios pareiškėjų pareiškimo nagrinėjimo procedūras. Juolab, kad pareiškėjai nei skunde apylinkės teismui, nei atskirajame skunde iš esmės to ir neginčija, t. y. nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę skundą nagrinėję prokurorai. Vienintelis apeliantų argumentas, kuris turi būti vertinamas procedūriniu aspektu – ar prokuratūros priimtų procesinių sprendimų turinys nepažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinto objektyvumo principo bei 1 ir 8 straipsnių nuostatų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektus – prokurorus priimti motyvuotus ir faktinėmis aplinkybėmis, duomenimis pagrįstus sprendimus. Anot apeliantų, prokurorai skundžiamuose nutarimuose nepagrįstai vengia cituoti nagrinėjimo medžiagoje esančių duomenų turinį, patvirtinantį arba paneigiantį pareiškėjų skunduose nurodytas aplinkybes.
15. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, objektyvumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, o to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (pavyzdžiui, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1701-525/18). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiami prokuratūros sprendimai nagrinėjamu atveju yra pakankamai motyvuoti ir aiškūs; juose nurodyti esminiai argumentai, kurie sąlygojo prokuratūros sprendimą šiuo atveju nesiimti viešojo intereso gynimo priemonių. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad prokurorė, gavusi atsakingų institucijų atsakymus, duomenis, ištyrusi visus duomenis, sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad aptariamoje situacijoje žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimas bei nuosavybės teisių atkūrimas į jį buvo atliekami pažeidžiant teisės aktus ir tuo pačiu viešąjį interesą. Sutiktina su pareiškėjais, kad prokuratūros priimtuose sprendimuose nėra cituojamas nagrinėjimo medžiagoje esančių duomenų turinys, tačiau, teismo vertinimu, tam, kad sprendimas būtų motyvuotas ir aiškus, nėra būtina cituoti dokumentų, kurių duomenimis remiantis priimtas sprendimas, turinį. Juolab, kad turi būti išlaikytas balansas tarp motyvuoto/aiškaus sprendimo ir duomenų apsaugos. Kita vertus, pareiškėjai nenurodo, kodėl prokuratūra turėjo pagrindo abejoti byloje surinktais duomenims. Pažymėtina, kad, apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė; vien tai, kad pareiškėjai nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.
17. Apeliantai atskirajame skundo nurodo eilę faktinių aplinkybių, kurios, jų nuomone, patvirtina būtinybę prokurorui imtis viešojo intereso gynimo priemonių, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismas neturi teisės nei įpareigoti, nei pasiūlyti prokurorui ginti viešąjį interesą. Priešingu atveju būtų peržengtos teismo kompetencijos ribos šiuo klausimu. Dėl šių aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė aukščiau nurodytas teisės normas, rėmėsi suformuota teismų praktika ir neperžengė įstatymo nustatytų teismui ribų kontroliuojant prokuroro veiksmų teisėtumą (CPK 185 straipsnis).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino skundžiamus prokurorų nutarimus, padarė tinkamas ir bylos medžiaga pagrįstas išvadas, vertindamas prokurorų nutarimus teisingai taikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.