Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3142-931/2020 pagal pareiškėjos D. K. patikslintą skundą dėl antstolės D. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilbeksa“ ir G. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Suinteresuotas asmuo G. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal pareiškėjos D. K. 2020 m. lapkričio 25 d. patikslintą skundą dėl antstolės D. M. veiksmų, buvo nutrakta, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl papildomų paaiškinimų priėmimo

11. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

12. Pareiškėja 2021 m. vasario 23 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Nors rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė nurodo, kad pateiktais paaiškinimais nepildo atskirojo skundo, o tiesiog siekia pateikti informaciją ir įrodymus, kuri palengvintų bylos nagrinėjimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad draudimas pateikti naujus įrodymus turėtų būti suprantamas ir kaip draudimas pateikti rašytinius paaiškinimus. Rašytiniai paaiškinimai negali būti apeliacinio (atskirojo) skundo ar atsiliepimo į jį papildymas, jų paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju apeliantė jau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kurie pagal savo turinį laikytini atskirojo skundo papildymu. Todėl rašytinių paaiškinimų pateikimas apeliacinės instancijos teismui taip pat negali būti pagrindas apeiti CPK 314 straipsnyje numatytą apribojimą. Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Byloje nustatyta, kad antstolė D. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro 2013 m. kovo 25 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojo UAB „Vilbeksa“ naudai. Vykdymo procese antstolė areštavo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius Skersinės Sodų 9-oji g. 12, Vilniuje. Turto vertės nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta minėto turto rinkos vertė 2020 m. birželio 26 d. – 159 000 Eur. Pareiškėja pateikė antstolei 2020 m. liepos 10 d. surašytą procesinį dokumentą, pavadintą skundu, kuriame nurodė, jog prieštarauja 2020 m. birželio 26 d. atliktos gyvenamojo namo, turto vertinimo ekspertizės metu nustatytai vertei bei surašytai 2020 m. birželio 26 d. Turto vertės nustatymo pažymai Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė išnagrinėjusi pareiškėjos skunde nurodytus prieštaravimus juos 2020 m. liepos 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė kaip nepagrįstus ir nemotyvuotus. Pareiškėja su patikslintu skundu tiesiogiai kreipėsi į teismą prašydama išnagrinėti 2020 m. liepos 10 d. skundą antstolei D. M., kuriuo skundžiama gyvenamojo namo, turto vertinimo ekspertizės išvada (2020 m. birželio 26 d. Turto vertės nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad antstolė šį pareiškėjos skundą (prieštaravimus) yra išnagrinėjusi 2020 m. liepos 17 d. patvarkymu. 2020 m. liepos 20 d. pareiškėja gavo iš antstolės D. M. 2020 m. liepos 17 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2020 m. liepos 10 d. skundo.

14. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu CPK nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jeigu išieškotojas ir skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę, skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2, 3 dalys).

15. CPK nustato atskirą turto vertinimo ekspertizių vykdymo tvarką ir antstolio įgaliojimus atliekant turto įkainojimą vykdymo procese. Ginčai dėl turto vertinimo yra sprendžiami CPK 682 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta tvarka skundžiant antstolio patvarkymą atsisakyti skirti ekspertizę, skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 510 straipsnio tvarka apskundus antstolio veiksmą civilinėje byloje eksperto išvada laikytina įrodymu (CPK 177 straipsnio 1 dalis) ir teismo vertinama laikantis CPK 218 straipsnyje nustatytų kriterijų. Procesinė norma nenustato galimybės atskira tvarka ginčyti turto vertės nustatymo ekspertizės aktą. Laikytina, kad CPK įtvirtina kitokią turto vertės nustatymo ekspertizės nuginčijimo tvarką, nei nustatyta specialiame Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Pažymėtina, kad ekspertizė skiriama, atliekama ir vertinama pagal bendrąsias CPK taisykles (CPK 212–218 straipsniai), atsižvelgiant į vykdymo proceso išimtis (CPK 682 straipsnio 6 dalis).

16. Taigi, tais atvejais, kai CPK nustatyta tvarka antstolio patvarkymu yra paskiriama turto vertės nustatymo ekspertizė ir atliktas tyrimas yra įforminamas turto vertinimo ekspertizės aktu, tai toks įrodymas – eksperto išvada – gali būti ginčijamas byloje apskundus antstolio veiksmus, laikantis CPK suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-690/2018).

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateiktą 2020 m. liepos 10 d. raštą, kuris yra įvardintas skundu dėl ekspertizės antstolė, 2020 m. liepos 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko, nustačius, jog šis raštas neatitinka skundui, kaip procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, šį raštą įvertino ir nagrinėjo kaip prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Iš minėto rašto turinio matyti, kad pareiškėja ne tik teikia prieštaravimus dėl turto įkainojimo, bet ir nurodo, kad antstolė D. M. nesulaukusi kitų skundų išnagrinėjimo teisme, pažeisdama proceso eiliškumą ir skaidrumą, skolininko bei turto savininkų teisėtus interesus, suorganizavo gyvenamojo namo vertinimą, kuris buvo atliktas aplaidžiai ir neobjektyviai, nes vertintojai nebuvo patekę į namo vidų ir neįvertino viduje esančių patalpų, o ir 2020 m. birželio 26 d. Turto vertės nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta gyvenamojo namo vertė yra nepasirašyta turto vertintojų, todėl neturi jokios juridinės galios, t. y. pareiškėja pateiktu procesiniu dokumentu įvardintu skundu ne tik teikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo, bet ir ginčijo turto vertinimo ekspertizės teisėtumą.

18. CPK 443 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad bylos dėl antstolio veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo nagrinėjimas pradedamos pagal pareiškėjo pateiktą skundą. CPK 443 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimas turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. Bylų dėl antstolių veiksmų taisyklės detalizuotos CPK XXXI skyriuje (510 – 513 straipsniai). Asmuo, manydamas, jog antstolio veiksmai neteisėti, gali juos apskųsti. CPK 510 – 513 straipsniuose nėra nustatyta papildomų reikalavimų skundui dėl antstolio veiksmų, todėl pareiškėjo skundui taikytinos bendrosios CPK taisyklės, nustatančios bendruosius dalyvaujančio asmens procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus (CPK 110 – 115 straipsniai). Tam, kad tiek antstolis, tiek teismas galėtų tinkamai įvertinti atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, besikreipiantis į antstolį bei teismą asmuo turi pateikti skundą, atitinkantį CPK nustatytus reikalavimus.

19. Kompleksiškai analizuojant CPK teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų padavimą ir nagrinėjimą, daroma išvada, kad antstolis, siekdamas nevilkinti ir neapsunkinti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo proceso, matydamas, kad nėra pagrindo skundui tenkinti ir skundas bus perduotas nagrinėti teismui, dar nepriėmęs patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundą ir perduoti jį nagrinėti teismui, turi teisę nustatyti terminą pareiškėjui pašalinti pateikto skundo trūkumus, kad jis atitiktų CPK 111–114 straipsniuose numatytus reikalavimus. CPK 115 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, suformuoja procesinio dokumento „trūkumų esmingumo“ kriterijų. Procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, šiuo atveju – pradėti procesą dėl antstolio veiksmų.

20. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d. procesinio dokumento turinį, įvertinus tai, kad šiame dokumente, pavadintame skundu, pareiškėja reiškė ne tik prieštaravimus dėl turto įkainojimo, bet ir ginčijo turto vertinimo ekspertizės teisėtumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolei šį pareiškėjos procesinį dokumentą pavadinta skundu įvertinus tik kaip prieštaravimus dėl turto įkainojimo, nebuvo atskiru patvarkymu pasisakyta dėl kitų pareiškėjos nurodytų argumentų turto vertinimo ekspertizės teisėtumo aspektu. Kaip jau buvo minėta šios nutarties 16 punkte, eksperto išvada gali būti ginčijama byloje apskundus antstolio veiksmus. Dėl šios priežasties antstolei manant, jog pareiškėjos procesinis dokumentas neatitinka skundui, kaip procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų bei atsižvelgus į pareiškėjos procesinio dokumento tikslą, t. y. siekį ne tik prieštarauti dėl turto įkainojimo, bet ir pateikti skundą dėl ekspertizės teisėtumo (eksperto išvados), turėjo pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d. raštą, kuris įvardintas skundu dėl ekspertizės laikyti ne tik kaip prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, o nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, kad pareiškėja, kaip besikreipiantis į antstolį bei teismą asmuo galėtų pateikti skundą, atitinkantį CPK nustatytus reikalavimus.

21. Pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

22. Pažymėtina, kad pagal CPK 613 straipsnį, bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Šios teisės normos pagrindu pareiškėjos raštas, įvardintas skundu, turėjo būti išspręstas ir dėl to priimtas patvarkymas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui įvertinus, jog pareiškėjai su patikslintu skundu kreipiantis į teismą ir prašant išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d. skundą antstolei, kuriuo skundžiama turto vertinimo ekspertizės išvada bei teismui nustačius, kad antstolė šį pareiškėjos skundą (prieštaravimus) jau yra išnagrinėjusi 2020 m. liepos 17 d. patvarkymu, teismas pagrįstai laikė, kad šis antstolės patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę gali būti tiesiogiai pareiškėjos skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis), tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad antstolė 2020 m. liepos 17 d. patvarkymu pasisakė tik dėl turto vertės, todėl kitoje dalyje, t. y. dėl turto vertinimo ekspertizės teisėtumo, pareiškėjos raštas (skundas) liko atskiru antstolės patvarkymu neišnagrinėtas bei trūkumai šiam dokumentui, nebuvo nustatyti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, jog pareiškėjos tiesiogiai teismui pateiktas patikslintas skundas, kuriame nurodoma, kad antstolė D. M., pažeisdama CPK normas, nepersiuntė pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d. skundo kartu su 2020 m. liepos 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2020 m. liepos 10 d. skundo su vykdomąja byla teismui savo esme yra skundas dėl antstolės neveikimo (CPK 510 straipsnio 4 dalis), t. y. antstolė iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjos procesinio dokumento pavadinto skundu, o antstolei įvertinus, kad šis procesinis dokumentas turi trūkumų, jų nenustatė ir visa apimtimi laikė pareiškėjos procesinį dokumentą prieštaravimais dėl turto įkainojimo. Be to, kaip nurodo apeliantė, nepersiuntė pareiškėjos šio procesinio dokumento su vykdomąja byla teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą vertino pernelyg formaliai ir nustatęs, kad pareiškėja šiuo atveju praleido CPK 512 naikinamąjį terminą skundui dėl antstolės veiksmų pateikti, neužtikrino pareiškėjos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo. Nustatęs, jog pareiškėjos skundas dėl antstolės neveikimo teismui pateiktas su trūkumais, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnis).

23. Pažymėtina ir tai, kad antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog 2020 m. liepos 17 d. patvarkyme yra detaliai išdėstyta antstolio veiksmų apskundimo tvarka, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo ir neskundė antstolės priimtų sprendimų dėl pareiškėjos pateikto prieštaravimo, pavadinto skundu. Kaip matyti iš 2020 m. liepos 17 d. antstolės patvarkymo, pareiškėjai buvo išaiškinta, jog vadovaujantis CPK 510 ir 512 straipsniais, dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti gali būti paduodamas skundas raštu antstoliui, kurio veiksmai atsisakymas juos atlikti yra skundžiami. Skundas gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Taip pat pareiškėjai išaiškinta, kad jeigu antstolis atsisako patenkinti skundą, tai skundas kartu su patvarkymu ir vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir tai, kad antstolei minėtu patvarkymu įvertinus, jog pareiškėjos pateiktas procesinis dokumentas pavadintas skundu yra prieštaravimai dėl turto įkainojimo (CPK 681 straipsnis), tai priešingai nei teigia antstolė, pareiškėjai buvo galimai klaidingai išaiškintas antstolės patvarkymo apskundimas remiantis CPK 510 ir 512 straipsniais, o ne 682 straipsnio 2 dalimi, t. y. antstolės patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę gali būti skundžiamas teismui pareiškėjai tiesiogiai kreipiantis į teismą. Taigi, pareiškėja, dėl netinkamai nurodytos antstolės patvarkymo apskundimo tvarkos, galėjo pagrįstai tikėtis, jog remiantis 2020 m. liepos 17 d. patvarkyme nurodyta apskundimo tvarka, antstolei priėmus šį patvarkymą, pati persiųs jį kartu su vykdomąją bylą teismui.

24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo nutraukti civilinės bylos remiantis skundui dėl antstolės veiksmų pateikti naikinamuoju terminu, nes pati antstolė savo veiksmais (neveikimu) sudarė pagrindą šios aplinkybėms atsirasti. Taigi, teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą dėl antstolio veiksmų, netinkamai identifikavo pareiškėjos patikslinto skundo dalyką, todėl neatskleidė bylos esmės. Teismui neišnagrinėjus pareiškėjos patikslinto skundo iš esmės, skundžiama nutartis naikintina ir civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Kiti šalių argumentai, siekiant neapriboti ir nepaneigti pareiškėjos teisės į apeliaciją, nenagrinėtini, nes, priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismui pasisakius dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų pagrįstumo, kai to nepadarė pirmosios instancijos teismas, reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismą.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad civilinės bylos pagal D. K. 2020 m. lapkričio 25 d. patikslintą skundą dėl antstolės D. M. veiksmų nutraukimas, nustačius, kad pareiškėja praleido CPK 512 naikinamąjį terminą skundui dėl antstolės veiksmų pateikti buvo konstatuotas nepagrįstai, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.